Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-762-796/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-14
Bylos Nr.: e2A-762-796/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: J. A.
Atsakovas: A. G.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Baltfortas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-762-796/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10697-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1; 3.1.1.2.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.5; 3.2.8.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl akcininko neturtinių teisių gynimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltfortas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. A. 2021 m. gegužės 17 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad atsakovas A. G., kaip buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas, pažeidė akcininko teisę gauti informaciją, numatytą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 50 vnt. (50 proc.) UAB „Baltfortas“ akcijų, ieškovei 2017 m. spalio 11 d. įgaliojimo pagrindu atstovauja A. A.. A. A., veikdamas ieškovės išduoto įgaliojimo pagrindu, gavęs informaciją, kad UAB „Baltfortas“ direktorius A. G. galbūt neskaidriai naudoja įmonės lėšas per UAB „Vinda LT“, įmonės žmogiškuosius, materialinius išteklius, kreipėsi į atsakovą 2018 m. sausio 8 d. su raštu Nr. 01/08 dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, t. y. prašė pateikti dokumentus apie UAB „Baltfortas“ mechanikui M. G. (M. G.) mokamą ir išmokėtą darbo užmokestį, jo darbo sutarties ir darbo laiko apskaitos (grafiko) kopiją, pareiginės instrukcijos kopiją, bendrovės banko sąskaitų išrašus, avansinių apyskaitų kopijas; 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 01/09 prašė 2016 m. liepos 1 d. konfidencialumo sutarties Nr. 01 kopijos tarp UAB „Baltfortas“ ir A. G.; 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 01/10 prašė UAB „Vinda LT“ sąskaitų kopijų, kurių pagrindu UAB „Baltfortas“ pervedė 14 500 Eur sumą, ir sutarties kopijos, kurioje atsispindėtų UAB „Vinda LT“ teikiamų paslaugų įkainiai UAB „Baltfortas“, dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, išimtų iš bankomatų iš UAB „Baltfortas“ banko sąskaitos, panaudojimą, ir buhalterinės apskaitos dokumentų kopijų. Ieškovė nurodė, kad buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas atsakovas A. G. prašomų dokumentų nepateikė, deklaratyviais teiginiais ignoruodamas akcininko teisę gauti informaciją ir vengdamas ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 14 punkte nustatytų vadovo pareigų, susijusių su informacijos pateikimu akcininkams, sąmoningai ir be jokių pagrįstų argumentų kliudė akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui naudotis teise, numatyta ABI 18 straipsnio 1 dalyje. Ieškovės vertinimu, tokiais veiksmais buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas A. G., bendrovės vadovu buvęs laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2021 m. vasario 10 d. ir laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., o nuo 2021 m. gegužės 11 d. netekęs įgaliojimų atstovauti bendrovei, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, pažeidė akcininko teisę dėl informacijos gavimo, numatytą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atsakovui A. G. dėl akcininko neturtinių teisių gynimo ir įpareigojimo suteikti informaciją, trečiasis asmuo UAB „Baltfortas“, atmesti ir priteisti iš ieškovės J. A. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. G. naudai. Pagrindiniai teismo motyvai:

Šalies argumentai

3.1. Teismas įvertino, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakomybės taikymo bendrovės vadovui A. G., tačiau Klaipėdos apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė atsakovui taikyti administracinę atsakomybę, kol ginčas dėl informacijos apie bendrovės veiklą teikimo neišspręstas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintą ieškinį teismui pateikė 2021 m. gegužės 17 d., o 2021 m. spalio 11 d. atsakovo A. G. administracinis nusižengimas buvo įvertintas teisme ir A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą. Pažymėta, kad byloje susiklostė tokia situacija, jog ieškovė patikslintu ieškiniu būtent ir siekė įrodyti, kad atsakovas pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal UAB „Baltfortas“ akcininkės J. A. pareiškimą, ir UAB „Baltfortas“ direktorius A. G. 2021 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.‑256‑903/2021 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį. Teismas, nustatęs, kad atsakovas 2021 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-256-903/2021 yra pripažintas pažeidusiu ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl to, kad nepateikė UAB „Baltfortas“ akcininkės J. A. įgaliotam atstovui A. A. UAB „Baltfortas“ 2017, 2018 ir 2019 metų ūkinės finansinės veiklos dokumentų, kaip nepagrįstus atmetė ieškovės įgalioto atstovo A. A. argumentus, jog atsakovui administracinė atsakomybė buvo taikoma už 2020 m. gruodžio 17 d.–2021 m. gruodžio 8 d. laikotarpį, o laikotarpis nuo 2017 m. iki 2018 m. buvo neišnagrinėtas.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Teismas vertino, kad šiuo atveju pripažinimas, jog atsakovo veiksmai neteisėti, reikštų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – konstatavimą, tačiau nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės, nes civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus civilinės atsakomybės be kaltės atvejus). Pažymėta, kad reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas nesukels teisinių pasekmių, nes byloje nurodomos aplinkybės, kurios nesukurs, nepanaikins, nepakeis ieškovės subjektinės teisės ar pareigos, kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu administracinė atsakomybė atsakovui už ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą yra pritaikyta, dėl to ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį, patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1. Ieškovės vertinimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas ir ieškovės keltas reikalavimas, reikalaujant pripažinti, kad atsakovas A. G., kaip buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas, pažeidė akcininko teisę gauti informaciją, numatytą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, sukuria civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, nes pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, leidžiančių ieškovei patenkinus ieškinį kreiptis į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip buvusiam UAB „Baltfortas“ vadovui, pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų nevykdymą.

4.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-256-903/2021 atsakomybė buvo taikoma, nes A. G. nepateikė UAB „Baltfortas“ akcininkės J. A. įgaliotam atstovui A. A. UAB „Baltfortas“ 2017, 2018 ir 2019 metų ūkinės finansinės veiklos dokumentų, t. y. 2017 metų laikotarpis patenka į teismo sprendimu taikytą atsakomybę. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog, pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakomybė buvo taikoma už tai, kad A. G. nepateikė UAB „Baltfortas“ akcininkės J. A. įgaliotam atstovui A. A. UAB „Baltfortas“ 2017 metų ūkinės finansinės veiklos dokumentų, niekaip nepaneigia atsakovo atsakomybės už ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą dėl bendrovės dokumentų nepateikimo pagal 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 01/10, adresuotą tuometiniam UAB „Baltfortas“ vadovui A. G..

4.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo šalių santykius, nes ieškovė nesiekė bei nekėlė reikalavimo, kad atsakovo neteisėti veiksmai būtų pripažinti sukėlusiais žalą, dėl ko turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, siekiant sukurti skolininko civilinės atsakomybės prievoles ir atitinkamas kreditoriaus reikalavimo teises, o siekė, kad būtų nustatytos faktinės aplinkybės, ar ieškovė turėjo teisę gauti informaciją apie bendrovės ūkinę finansinę veiklą, ir kad bendrovės vadovas, nesuteikdamas prašomos informacijos, pažeidė ABĮ 18 straipsnyje jam nustatytą pareigą, kas sudarytų faktinį pagrindą ieškovei, kaip bendrovės akcininkei, kreiptis su pareiškimu į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovo A. G. naudai iš ieškovės J. A. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovo teigimu, ieškovė privalėjo pagrįsti, kad pareikšto ieškinio reikalavimo – pripažinti, jog buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas A. G. pažeidė akcininko teisę gauti informaciją – tenkinimas sukels jai materialiojo pobūdžio pasekmes, tačiau tokių aplinkybių buvimo apeliantė nepagrindė. Vien pažeistos teisės konstatavimas (pripažinimas, kad atsakovas A. G., kaip buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas, praeityje pažeidė akcininko teisę gauti informaciją), neprašant pažeistos teisės apginti vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu, nesukelia ieškovei jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino.

5.2. Atsakovas nebeužima trečiojo asmens UAB „Baltfortas“ vadovo pareigų, todėl ieškovės, kaip akcininkės, teisių pažeidimo pripažinimas būtų konstatuojamojo pobūdžio ir, siekiant materialinių teisinių padarinių, lemtų poreikį inicijuoti atskirą bylą. Reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

5.3. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.‑256‑903/2021 nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėm pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už 2017 metų informacijos ieškovei nepateikimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad vertinant tai, jog ieškovės nurodomas atsakovo padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2018 m. sausio 9 d., suėjus administracinių nuobaudų skyrimo terminams administracinė teisena nebūtų pradėta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas nesukels teisinių pasekmių.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovei J. A., kuriai nuosavybės teise priklausė 50 proc. UAB „Baltfortas“ akcijų, 2017 m. spalio 11 d. įgaliojimo pagrindu atstovaudamas A. A., veikdamas įgaliojimo pagrindu, 2018 m. sausio 8 d. su raštu Nr. 01/08, 2018 m. sausio 9 d. su raštu Nr. 01/09 ir 2018 m. sausio 9 d. su raštu Nr. 01/10 kreipėsi į UAB „Baltfortas“ direktorių A. G. (atsakovą) dėl informacijos pateikimo bendrovės akcininkei. UAB „Baltfortas“ direktoriaus A. G. 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. raštais akcininkė J. A. ir jos įgaliotas atstovas A. A. informuoti, kad prašymai pateikti informaciją, dokumentų kopijas ir įmonės sąskaitų išrašus netenkinami, nurodant, be kita ko, ir tai, kad prašoma suteikti informacija yra pripažinta įmonės konfidencialia informacija, o prašymuose nenurodyta, kokiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams įgyvendinti prašoma suteikti konfidencialią įmonės informaciją. Ieškovė J. A. 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl akcininko neturtinių teisių gynimo ir įpareigojimo leisti susipažinti su įmonės dokumentais.

10. Nagrinėjamoje byloje reikšminga įvertinti tai, kad ieškovė J. A. pradinį ieškinį dėl jos, kaip akcininkės, neturtinių teisių gynimo Klaipėdos apylinkės teismui pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. (pradinis patikslintas ieškinys pateiktas 2018 m. gruodžio 3 d.), juo prašė įpareigoti UAB „Baltfortas“ direktorių A. G. leisti susipažinti ieškovei J. A. ir (ar) jos įgaliotam asmeniui A. A. su nurodytais bendrovės „Baltfortas“ dokumentais ir (ar) gauti jų reikiamas kopijas, susijusias su įmonės veikla. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta, iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2‑569‑730/2019, nagrinėta pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei J. A. dėl priverstinio UAB „Baltfortas“ akcijų pardavimo ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovei I. G. dėl priverstinio UAB „Baltfortas“ akcijų pardavimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, taip pat, atsižvelgus į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu patenkino atsakovės J. A. priešieškinį ir įpareigojo ieškovę I. G. parduoti atsakovei J. A. 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Baltfortas“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą, padaryta išvada, jog J. A., būdama vienintelė akcininkė, be jokių trukdymų gali susipažinti su bendrovės dokumentais, gauti jų reikiamas kopijas, susijusias su įmonės veikla, todėl ieškovė įpareigota per teismo nustatytą terminą informuoti teismą ir pateikti nuomonę, ar palaiko ieškinio reikalavimą. Byloje ieškovė J. A. 2020 m. vasario 18 d. pateikė patikslintą ieškinį.

11. Taip pat nustatyta, kad ši civilinė byla Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi buvo sustabdyta, iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A‑599‑781/2020 (pagal I. G. pateiktą apeliacinį skundą dėl priverstinio akcijų pardavimo). Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovė J. A. 2021 m. gegužės 17 d. pateikė patikslintą ieškinį. Šiame patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė teismui reikalavimą pripažinti, kad atsakovas A. G., kaip buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas, pažeidė akcininko teisę gauti informaciją, numatytą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje taip pat nustatyta, kad Juridinių asmenų registre nuo 2021 m. gegužės 11 d. A. A. įregistruotas kaip UAB „Baltfortas“ direktorius.

12. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo šalių santykius. Apeliantė akcentuoja, kad ieškovė nesiekė bei nekėlė reikalavimo, jog atsakovo neteisėti veiksmai būtų pripažinti sukėlę žalą, dėl ko turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, siekiant sukurti skolininko civilinės atsakomybės prievoles ir atitinkamas kreditoriaus reikalavimo teises. Apeliantė nurodo, kad ieškovė siekė, jog būtų nustatytos faktinės aplinkybės, ar ieškovė turėjo teisę gauti informaciją apie bendrovės ūkinę finansinę veiklą, ir kad bendrovės vadovas, nesuteikdamas prašomos informacijos, pažeidė ABĮ 18 straipsnyje jam nustatytą pareigą, kas sudarytų faktinį pagrindą ieškovei, kaip bendrovės akcininkei, kreiptis su pareiškimu į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui.

13. Pažymėtina, kad civilinio proceso tikslas yra asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiame kontekste asmens suinteresuotumas suprantamas kaip savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.

14. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Į teismą su ieškiniu besikreipiantis asmuo, gindamas jam priklausančią teisę arba interesą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), be kita ko, ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Taigi ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama ieškinio reikalavimu.

15. Reikšminga tai, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą yra pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas privalo patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, taip pat patikrinti į teismą pasikreipusio asmens suinteresuotumo egzistavimą. Patikrinimas, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas nagrinėjamo ginčo dalykas.

16. Teisė gauti informaciją yra viena iš neturtinių akcininko teisių (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja ABĮ (ABĮ 16¹, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Pagal ABĮ akcininko teisė į informaciją neapsiriboja vien tik akcininko teise dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir gauti su juose sprendžiamais klausimais susijusią informaciją, kurią specialiai reguliuoja ABĮ 16¹ straipsnis ir 26 straipsnio 10 dalis. Akcininko teisę nuolat gauti informaciją iš bendrovės reglamentuoja ABĮ 18 straipsnis.

17. Iš ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė, prašydama pripažinti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos akcininko teisės gauti informaciją pažeidimą, ieškinio reikalavimo nebesieja su akcininko neturtinės teisės į informaciją įgyvendinimu (t. y. susipažinimu su informacija). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžia, kad ieškovė nesiekė ir nekėlė reikalavimo, jog atsakovo neteisėti veiksmai būtų pripažinti sukėlę žalą, dėl ko turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, siekiant sukurti skolininko civilinės atsakomybės prievolę ir atitinkamą kreditoriaus reikalavimo teisę. Taigi ieškovė nurodo, kad ieškiniu nesiekia subjektinės teisės gynybos taikant civilinę atsakomybę.

18. Apeliantė nurodo, kad ieškovė tiek pradiniu ieškiniu, tiek dėl pakitusių aplinkybių vėlesniais patikslintais ieškiniais nurodė ginčo dalyką, jog siekė, kad teismas pripažintų, jog atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti akcininkui raštu pareikalavus prašomą informaciją apie bendrovės ūkinę finansinę veiklą, tai yra pagal ieškovės įgalioto atstovo A. A. 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 01/10. Apeliantė teigia, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas ir ieškovės keltas reikalavimas, reikalaujant pripažinti, kad atsakovas A. G., kaip buvęs UAB „Baltfortas“ vadovas, pažeidė akcininko teisę gauti informaciją, numatytą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, sukuria civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, nes pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, leidžiančių patenkinus ieškinį ieškovei kreiptis į teismą dėl atsakomybės atsakovui taikymo pagal ANK nuostatas.

19. Byloje Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-256-903/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarimu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 480 Eur bauda (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-256-903/2021 2017 metų laikotarpis patenka į teismo procesiniu sprendimu taikytą laikotarpį, už kurį taikyta atsakomybė. Apeliantė, grįsdama savo poziciją, nurodo argumentus, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje atsakomybė A. G. buvo taikoma už tai, jog, pažeidžiant ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iki 2021 m. gruodžio 28 d. nepateikta pareikalauta informacija pagal 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą Nr. 12/17, t. y. 2017, 2018 ir 2019 metų UAB „Baltfortas“ ūkinės finansinės veiklos dokumentai. Apeliantė teigia, kad tai nepaneigia atsakovo atsakomybės už ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą dėl bendrovės dokumentų nepateikimo pagal 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 01/10, kuris buvo pateiktas su pradiniu ieškiniu, nes rašte nurodyta informacija nebuvo pateikta, tai lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą siekiant apginti pažeistas teises.

20. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad apeliantės akcentuojamu kartu su pradiniu ieškiniu pateiktu 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 01/10 „Dėl informacijos pateikimo bendrovės akcininkui“ prašyta pateikti informacija yra susijusi su 2017 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais atliktais pervedimais, taip pat bankomatuose išgryninta suma ir atliktus veiksmus pagrindžiančių sąskaitų, sutarties kopijų bei buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimu. Iš minėto Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarimo nustatyta, jog J. A. 2020 m. gruodžio 17 d. prašymu Nr. 12/17 pakartotinai prašė A. G. iki 2020 m. gruodžio 28 d. pateikti visus 2017, 2018 ir 2019 metų UAB „Baltfortas“ ūkinės finansinės veiklos dokumentus. Pažymėtina, kad nors apeliantė nesutinka, kad 2017 metų laikotarpis patenka į laikotarpį, už kurį teismo procesiniu sprendimu taikyta atsakomybė, apeliaciniame skunde ieškovė neginčija aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 17 d. prašymu Nr. 12/17 buvo pareikalauta 2017, 2018 ir 2019 metų UAB „Baltfortas“ ūkinės finansinės veiklos dokumentų, t. y. ir 2017 metų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarime teismas konstatavo, kad A. G., būdamas UAB „Baltfortas“ direktorius, pažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iki 2021 m. gruodžio 28 d. nepateikė UAB „Baltfortas“ akcininkės J. A. įgaliotam atstovui A. A. pagal jos 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą Nr. 12/17 pareikalautos informacijos, t. y. 2017, 2018 ir 2019 metų UAB „Baltfortas“ ūkinės finansinės veiklos dokumentų.

21. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Bylos nagrinėjimo metu dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovė tikslinio pradinio ieškinio reikalavimus. Galutinis ieškovės reikalavimas šioje civilinėje byloje pareikštas 2021 m. gegužės 17 d. patikslintu ieškiniu. Reikšminga tai, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. patikslintame ieškinyje reiškiamu reikalavimu konstatuoti atsakovo pažeistą akcininkės teisę iš esmės siekiama tik civilinių procesinių (prejudicinio fakto nustatymo), bet ne materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovei neprašant prašomo pripažinti pažeidimo pašalinimo CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais, nereikšiant reikalavimų, kad prašomu pripažinti teisės pažeidimu buvo padaryta žala jos privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovei jokių teisių ir pareigų, nebūtų pasiektas materialusis teisinis efektas užtikrinant ieškovės ginamą teisę (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas nesukels materialiųjų teisinių pasekmių, nes byloje nurodomos aplinkybės, kurios nesukurs, nepanaikins, nepakeis ieškovės subjektinių teisių ar pareigų. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad iškeltoje civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovės reiškiamo reikalavimo patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas turėjo civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Esant tokioms procesinėms aplinkybėms, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo motyvai iš esmės yra pagrįsti, tačiau nepagrįstai priimtas procesinis sprendimas ieškovės ieškinį atmesti, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir iškelta civilinė byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų įstatyme nurodytų išlaidų rūšių, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

27. Bylos (ar jos dalies) nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnis numato, kad atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktą). Bylinėjimosi išlaidų patyrimas yra susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 17 punktą; 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022 31 punktą).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byla nutrauktina, nes ieškovės reikalavimas nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Ieškovei tęsiant civilinį procesą 2021 m. gegužės 17 d. patikslintame ieškinyje reiškiamu reikalavimu nebuvo siekiama materialaus teisinio efekto užtikrinant ieškovės nurodomos teisės gynybą, t. y. modifikuoti ieškovės subjektines teises ar pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visą nagrinėjamos bylos proceso eigą, šalių procesinį elgesį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies (atsakovo) nepriteistinos ir už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis negrąžintinas, o atsakovas turi teisę į 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimą iš ieškovės (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų iš esmės buvo atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovo prašomos priteisti iš ieškovės 225 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl akcininko neturtinių teisių gynimo, trečiasis asmuo UAB „Baltfortas“, nutraukti.

Priteisti iš ieškovės J. A. atsakovo A. G. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė