Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-536-1037/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Butų ūkio valdos“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Telšių butų ūkis“, V. B., A. K., V. M., I. S., I. E., V. S., O. M., L. J., R. J., G. B., E. M., I. M., A. S., L. S., M. M., J. Č., S. J., A. S., D. V., P. M., R. L., K. Š., O. V., J. V., O. V., T. B., V. N., G. V., R. J., V. U., I. P., A. M., J. Š., V. V., A. V., V. M., A. Š., R. J., V. V., Ž. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl prašymo pridėti įrodymus

10. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo šio įrodymo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės pateikto įrodymo sudarymo datą, vertina, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantės teikiamą įrodymą atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

13. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindama CK nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką (1 punktas), kuris ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (2 punktas).

14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymų nuostatas, sutiktina su apeliante, jog apeliantė, nustačiusi, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. priimtas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrojo naudojimo objektų administracijos skyrimo“ yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos administratoriaus atrankos procedūros, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę šį įsakymą pripažinti netekusiu galios. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020).

16. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrojo naudojimo objektų administracijos skyrimo“ pripažinimo netekusiu galios buvo pabloginta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų, kurie priėmė 2021 m. liepos 1 d. sprendimą dėl bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimo ir šiuo sprendimu pasirinkto administratoriaus (ieškovės), padėtis. Pagal CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, per 6 mėnesių ieškinio senaties terminą gali būti skundžiami daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nė vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo neginčijo. Taigi, minėtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis.

17. Pažymėtina, kad turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl atsakovės veiksmai negali būti vertinami vien viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015, taip pat nurodė, kad savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis).Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors įforminami administraciniu aktu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.

18. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą pasirinkti ieškovę kaip namo administratorių nusprendė raštu išreiškę savo valią 2021 m. liepos 13 d. prašyme, prie kurio pridėtas susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašas. Pastarajame atskirose eilutėse aiškiai įrašyti butų savininkų vardai, pavardės bei parašai. Susirinkime dalyvavo 22 butų savininkai iš 35. Sprendimą pasirinkti namo administratorių ieškovę UAB „Butų ūkio valdos“ išreiškė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai. Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks savininkų sprendimas atitiko CK 4.85 straipsnio nuostatas.

20. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors butų savininkų valia nevisiškai atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ir balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau tai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Be to, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (atsakovės) 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas, kuriuo buvo panaikintas įsakymas, įforminantis (duomenys neskelbtini), butų savininkų valią, buvo priimtas ne minėtų butų ir kitų patalpų savininkų prašymu, o buvusio namo administratoriaus šioje byloje trečiojo asmens SĮ „Telšių butų ūkis“ kreipimosi pagrindu, todėl atsakovė, panaikindama įsakymą, kurio pagrindu buvo paskirtas namo administratorius UAB „Butų ūkio valdos“, paneigė savininkų aiškiai išreikštą valią.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015, pateiktais išaiškinimais. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Tai reiškia, kad teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą, visų pirma yra suteikta patiems savininkams, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus įsakymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės taikymo taisyklė (kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojantį ginčijamą įsakymą) aktuali ir nagrinėjamos bylos atveju. Nors apeliantė nurodo, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; kt.).

22. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo procedūrų, kurias Administracija privalėjo atlikti ir kurių neatliko priėmusi 2021 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtų tinkamai nustatyta savininkų išreikšta valia pasirinkti, kas administruos jų daugiabutį gyvenamąjį namą. Teismas neatkreipė dėmesio, ar tokiu būdu, kaip vyko pats savininkų 2021 m. liepos 1 d. susirinkimas, šiame susirinkime išreikšta būtų ir kitų patalpų savininkų valia dėl bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimo, ar tai atitiko CK ir poįstatyminiuose teisės aktuose, detalizuojančiuose balsavimo ir susirinkimo procedūras, nustatytus reikalavimus.

23. Atmesdamas aukščiau nurodytus apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo aiškintis ir nagrinėti procedūrų, kurias atsakovė privalėjo atlikti ir kurių neatliko 2021 m. liepos 22 d. priėmusi 2021 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nes tai nėra susiję su ieškovės pareikšto ieškinio dalyku. Kaip jau minėta, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. liepos 1 d. sprendimas dėl bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimo, yra nenuginčytas ir galiojantis, o ieškovės ieškinio dalykas susijęs ne su minėto sprendimo teisėtumo patikrinimu, o būtent su atsakovės 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumo patikrinimu. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, neturėjo jokio teisėto pagrindo išsamiai aiškintis ir spręsti, ar būtų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. liepos 1 d. sprendimas dėl bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimo atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nes reikalavimo dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu nebuvo, kaip ir pagrindo peržengti ieškinio ribas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo yra išimtinai butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška bei absoliuti jų teisė, o savivaldybei nustatyta pareiga, o ne teisė, šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 4.84 straipsnis). Daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus. Šiuo atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma nusprendė pakeisti ginčo daugiabutį namą administruojantį juridinį asmenį, jų 2021 m. liepos 1 d. sprendimas nėra nuginčytas, todėl apeliantės teiginiai dėl tariamų daugiabučio namo butų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pati apeliantė, gavusi daugiabučio namo gyventojų 2021 m. liepos 13 d. prašymą paskirti administratoriumi ieškovę kartu su gyventojų 2021 m. liepos 1 d. susirinkimo protokolu, nereiškė jokių pastabų dėl procedūrinių taisyklių nesilaikymo. Kaip jau minėta, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik savo priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, nėra suteikta teisė kvestionuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų teisėtumą. Išimtinė daugiabučio namo gyventojų ir savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių negali būti apribota vien dėl to, kad buvo nesilaikyta tam tikrų procedūrinių taisyklių. Taigi, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ pripažinimo netekusiu galios, buvo priimtas paneigiant daugiabučio namo gyventojų ir savininkų valią dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti 2021 m. rugpjūčio 4 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos priimtą direktoriaus įsakymą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ pripažinimo netekusiu galios, yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

26. Apeliantė nurodo, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 162 punkto nuostata nustato, jog teisės akto, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios kiti teisės aktai ar atskiros jų nuostatos, pripažinimas netekusiu galios neatkuria juo pripažintų netekusiais galios teisės aktų galiojimo, todėl laikytina, kad įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas neatkuria juo pripažinto netekusiu galios įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo. Teisėjų kolegija, atmesdama šį argumentą, pažymi, jog sprendimas yra baigiamasis teismo aktas, kuriuo išsprendžiama byla. Apeliantės nurodomose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose yra nustatyti teisės aktų projektų rengimo teisės technikos (formos, struktūros, turinio, teisės terminijos ir kt.) reikalavimai, bet ne teismų procesinių sprendimų reikalavimai. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teismo sprendimu panaikinus Telšių rajono savivaldybės administracijos priimtą direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra atkuriamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas.

27. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: arba įpareigoti apeliantę pratęsti SĮ „Telšių butų ūkis“ teisę administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ priede nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo, kurio eilės numeris yra (duomenys neskelbtini), administravimo terminą iki 2026 m. sausio 7 d., arba įpareigoti apeliantę iš naujo organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų balsavimą raštu ar šaukti susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Pažymėtina, kad apeliantė jokia forma nereiškė minėtų reikalavimų (dėl termino pratęsimo ir įpareigojimo iš naujo organizuoti savininkų balsavimą bei šaukti susirinkimą) pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl dėl apeliantės naujai keliamų reikalavimų teisėjų kolegija nepasisako.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.