Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2379-119/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
1-2379-119/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Mickevičienė
Kaltinamasis
L. V.
Nukentėjusysis
L. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2379-119/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00642-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė,sekretoriaujant Jelenai Frank,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamojo gynėjai advokatei Svetlanai Naidenko,kaltinamajam L. V.,nukentėjusiajai L. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent:

jis, įsipareigojęs pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-20 sprendimą, mokėti išlaikymą sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. T. naudai, nuo 2006-01-01 iki sūnaus pilnametystės po 2000 Lt kas mėnesį (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka – CK 3.208 str.), laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2014-02-01 šios pareigos nevykdė ir išlaikymo išmokų nemokėjo, dėl to išlaikymo įsiskolinimas 2014 m. vasario 1 d. sudarė 66 852,50 Lt, taip pat neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui.

Kaltinamasis L. V. pripažino kaltinime nurodytas faktines veikos padarymo aplinkybes, paaiškino, kad 2006 m. jis pasirašė su L. T. sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo kas mėnesį sumokėti vaiko išlaikymui 2000 Lt. Buvo geri laikai ir buvo jo geri norai mokėti vaiko išlaikymui pakankamai pinigų. Ilgą laiką jis mokėjo po 2000 Lt per mėnesį pagal sutartį, ir dar 800 Lt už darželį savo iniciatyva, tai yra, iš viso 2800 Lt per mėnesį. Tai buvo solidi suma, mokama jo iniciatyva, niekas jo nevertė ir teismas neįpareigojo to daryti. Jis su buvusia sutuoktine pasirašė tokią sutartį ir teismas ją patvirtino. Nuo 2006 m. iki 2011 m. pabaigos jis mokėjo reguliariai. Buvo metai, kai sumokėjo 25000 Lt per metus, kitais metais 24000 Lt, dar kitais 22500 Lt. Kaltinamajame akte tai nurodyta. Plius mokėjo po 800 Lt už darželį, vėliau – už mokyklą. Tie visi mokėjimai buvo vykdomi iki 2011 m. pabaigos. Nors prasidėjus 2008 m. krizei, įmonėje prasidėjo tam tikri nesklandumai, jis iki 2011 m. mokėjo ir tikrai ne vidutinio dydžio išlaikymą. Kai susitikdavo su sūnumi, duodavo jam gal ir ne kiekvieną kartą po 50 Lt, po 100 Lt kišenpinigių. Nustojo mokėti, nes įvyko keletas dalykų. Jis turėjo pajamų iš dviejų įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių buvo steigėjas ir vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė kailinių prekyba, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nekilnojamojo turto valdymu ir nuoma. Bankas juos padavė į teismą. 2011 m. bankas kreipėsi į teismą ir buvo areštuotos įmonių sąskaitos 120 000 Lt sumai. Buvo nuomininkai, kurie mokėjo pinigus, tačiau tie pinigai nueidavo nežinia kur, nes sąskaitos buvo areštuotos. Kai prasidėjo šios problemos, 2011 m. pabaigoje dar padarė L. T. kelis mokėjimus, 2012 m. sumokėjo gal 3000 Lt už mokyklą. 2012 m. kovo 3 d. įvyko nemalonus dalykas. Jis su verslo partneriu I. Š. bendrai dalyvavo versle. Jam išvykus į komandiruotę, I. Š. apgaulės būdu su antstoliu atvyko į ofisą, iš kurio jie prekiavo, ir paėmė visas prekes už 400 000 su viršum litų. Jie kreipėsi į policiją ir teismus dėl apgaulės, 2012 m. liepos mėnesį padavė I. Š. į teismą, tačiau teismas įpareigojo sumokėti beveik 8000 Lt žyminį mokestį, kurio tai dienai sumokėti negalėjo, nes realiai neturėjo pinigų. Birželio mėnesį jis sumokėjo ar 500 Lt, ar 700 Lt už mokyklą. 2012 m. buvo areštuotas visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, areštuotos sąskaitos beveik milijono litų sumai. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi šiai dienai turto už 10 ar 12 milijonų litų, bet visas šis turtas yra areštuotas, kol bus išspręsti finansiniai reikalai. Tada atitinkamai bus išspręstos ir visos įsiskolinimo sumos, figūruojančios šioje byloje. Jo vienintelė kaltė, kad jis nesikreipė 2012 m. į teismą, kad šis sumažintų alimentų sumą, atsižvelgiant į jo finansinę situaciją. Jam nekilo ranka kreiptis į teismą dėl sūnaus pinigų. Mano, kad nėra logiška jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Sutinka, kad kaltinamajame akte nurodyta suma yra įsiskolinimas už vaiko išlaikymą. Jis siūlė buvusiai sutuoktinei trejus metus mokėti po 1000 Lt ir sumažinti šią sumą iki 36000 Lt, o alimentų sumą sumažinti iki 500 Lt. Tada iš viso per mėnesį gautųsi 1500 Lt. Jie svarsto tą variantą, iki galo nesusitarė. Šiuo metu dirba savo įmonėje, tačiau pajamų šiai dienai negauna. Turi daug planų ir projektų, pajamas pradės gauti. Dabar pastovių pajamų neturi, tenka skolintis pragyvenimui. Nelabai turi galimybių įsidarbinti pagal darbo sutartį, turėdamas veikiančias dvi įmones. (T II b.l. 32-33)

Nukentėjusioji L. T. teismo posėdyje parodė, kad 2006 m. L. V. buvo teismo įpareigotas ir sutiko mokėti po 2000 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės plius apmokėti jo mokslą, visas atostogas, muzikos mokyklas, būrelius. Tai buvo įrašyta į teismo nutartį, o ne savo noru L. V. mokėdavo, kaip jis aiškina dabar. Iš pradžių L. V. mokėdavo reguliariai, po to pradėjo po truputį nemokėti, po to visiškai nustojo mokėti. Jis žadėdavo sumokėti mažesnes sumas, tačiau ir tų mažesnių sumų nemokėjo. Paskutiniuoju metu L. V. tiesiog nemokėdavo, vis pažadėdavo, kad sumokės kitą savaitę. Tai vis tęsėsi, todėl ji kreipėsi į antstolių kontorą, tačiau oficialiai pas L. V. nėra jokių pajamų. Ji negali dabar pasirašyti jo siūlomos sutarties, kadangi jis pažadės ir vėl nemokės. Dabar vaiko išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo gauna po 195 Lt per mėnesį. Sūnus lankė privačią mokyklą, L. V. sutiko už ją mokėti. Galutiniame rezultate jis paliko 4000 Lt skolą, kurią ji turėjo sumokėti pati. Į kitą mokyklą sūnus perėjo dėl to, kad jis baigė keturias klases, o į penktą klasę reikėjo eiti į kitą mokyklą. Po to jau ji pati priėmė sprendimą, kad jis nesimokys privačioje mokykloje, todėl jis dabar mokosi bendroje mokykloje. (T II b.l. 33)

Kaltinamajam L. V. sutikus su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei gynėjai, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. (LR BPK 273 str.)

Kaltinamojo L. V. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., be jo paties prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:

Šalies argumentai

Liudytojos I. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. T. 2012-08-22 kreipėsi į antstolio Mindaugo Dabkaus kontorą su prašymu vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš L. V.. Nurodė, kad skolininko L. V. skola 2012 m. rugpjūčio 22 dienai yra 26 000 Lt. L. T. minėtą išlaikymo įsiskolinimo dydį paskaičiavo ir nurodė pati, raštiškai, todėl duomenų, ar šis įsiskolinimo dydis buvo paskaičiuotas sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nežinoma. Antstolis, pradėjęs vykdyti šį vykdomąjį raštą Nr. N2-933-55/2006 išlaikymo įsiskolinimo dydį pradėjo skaičiuoti nuo jau susidariusio įsiskolinimo – 26000 Lt 2012 m. rugpjūčio 22 dienai. Pagal vykdomosios bylos Nr. 0028-12-03619, duomenis, skolininkas L. V. nuo 2012-08-22 jokio išlaikymo sūnui T. V. neteikė ir periodinių išmokų vaiko išlaikymui L. T. nemokėjo. Pažymėtina, kad pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-01-20 sprendimą L. V. įsipareigojo sūnaus T. V. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 2000 Lt nuo 2006-01-01 iki jo pilnametystės. Pateikus vykdyti vykdomąjį raštą Nr. N2-933-55/2006, antstolis paskaičiavo priteistą alimentų sumą pritaikius indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka, o būtent 2008 m. periodinė išmoka po 2162 Lt, 2009 m. – 2346 Lt, 2010 m. – 2376 Lt, 2011 m. – 2466 Lt, 2012 m. – 2550 Lt, ir 2013 m. 2621 Lt. Tai reiškia, kad nuo vykdomojo rašto pateikimo, skolininkas L. V. turėjo mokėti periodines išmokas po 2550 Lt., o nuo šių metų vasario mėn. 1 d. po 2621 Lt. Pagal vykdomosios bylos duomenis matyti, kad patvarkymų kopijos dėl išlaikymo išieškojimo buvo siunčiamos L. V., todėl manytina, kad jis apie išlaikymo išieškojimą žinojo. Pažymėtina, kad nuolatinis bendravimas vyko su išlaikymo išieškotoja L. T., kuri aiškino, kad skolininkas L. V. jokio išlaikymo sūnui T. V. neteikia ir periodinių išmokų nemoka. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas L. V. turi sąskaitų Lietuvos Respublikos bankuose, o būtent – AB „Swedbank“ – vieną sąskaitą, AB „DnB“ banke – vieną sąskaitą, AB „SEB bankas“ – keturias sąskaitas. Visos šios šešios sąskaitos yra antstolio Mindaugo Dabkaus areštuotos ir patvarkymai išsiųsti į bankus, tačiau jokios išskaitos iš jų nebuvo. Bylos duomenimis į skolininko L. V. darbovietes UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau patvarkymai dėl nežinomų priežasčių vykdomi nebuvo. Todėl 2013-01-23 antstolis M. Dabkus kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patvarkymo nevykdymo. Teismas antstolio prašymą patenkino ir L. V. skyrė 5 Lt baudą už kiekvieną antstolio M. Dabkaus 2012-09-18 patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. V. darbo užmokesčio nevykdymo dieną nuo 2013-01-24 iki antstolio reikalavimo įvykdymo. Bylos duomenimis L. V. jokio nekilnojamojo turto savo vardu Lietuvos Respublikoje neturi, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimas 2013 m. spalio 1 dienai yra 59 488,50 Lt. (penkiasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai, penkiasdešimt centų). Pažymėtina, kad šis išlaikymo įsiskolinimas yra paskaičiuotas atėmus išmokas mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo. Vykdomosios bylos duomenimis, Vaikų išlaikymo fondas T. V. išmokas iš fondo moka po 195 Lt. nuo 2012-11-14. (T I b. l. 23).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5933-55-2006 m., kuriame nustatyta, jog L. V. įsipareigojo sūnaus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti alimentus po 2000 Lt kas mėnesį nuo 2006-01-01 iki jo pilnametystės, o jei mokysis nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jam sukaks 24 m (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka – CK 3.208 str.), mokant iki einamojo mėnesio 10 dienos, taip pat padengti visas išlaidas susijusias su sūnaus T. V. ikimokyklinio, mokyklinio bei papildomo ugdymo (muzikos, meno ar sporto mokyklų, burelių) lankymu, vaiko išvykas (keliones) atostogų metu. (T I b. l. 29-31)

Antstolio Mindaugo Dabkus 2014-03-13 raštu Nr. 0028/12/03619 dėl informacijos pateikimo, kuriame jis nurodė, kad 2012-09-18 į skolininko darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau piniginių lėšų neįplaukė. 2013-01-22 buvo areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos, tačiau piniginės lėšos neišieškotos. Bylos duomenimis L. V. išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimas 2014-02-01 yra 66 852,50 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684. Remiantis nurodytu nutarimu ir kiekvienais metais indeksuojant periodinę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2014-02-01 skolininkas vaikui išlaikymui kas mėnesį turi mokėti po 2 621 Lt. (T I b. l. 112-114)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2013-09-13 raštu Nr. (7.31) 3-110754 dėl informacijos apie L. V. pateikimo pateikė pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Pažymoje nurodyta, kad L. V. nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2012-01-01 iki 2013-01-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“. (T I b. l. 116-124)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-10-18 raštu Nr. (7.2) 3-126232, kuriame jis informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013-10-14 skolinga 3477,40 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 145,09 Lt delspinigių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie du apdraustuosius už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. Pateikė dėl darbuotojų realių atlyginimų dydžių ataskaitą „Apdraustųjų SD įmokos pagal draudėjus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-10-31 (darbuotojas)“. (T I b. l. 140-143).

Lietuvos darbo biržos 2013-08-22 raštu Nr. Sd-2299, kuriame nurodyta, jog L. V. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo. (T I b. l. 149 )

L. T. SEB banko sąskaitos išraše matyti, kad L. V. darė į jos sąskaitą periodines įmokas tik iki 2012-02-22, iki 2009-01-01 jos buvo reguliarios ir pilnos (2000 Lt), po šios datos arba nepilnos, arba nereguliarios. (T I b.l. 33-41) Nuo 2012-11-14 L. T. buvo mokamos lėšos iš Vaikų išlaikymo fondo. (T I b.l. 42). Iš UAB „Gelvora“ 2013-01-25 rašto matyti, kad susidarė įsiskolinimas (2402 Lt) ir už T. V. mokymąsi VšĮ Saulės privačioje gimnazijoje (T I b.l. 43), kuris 2013-05-30 jau sudarė 4173 Lt. (T I b.l. 44)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-695/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014).

Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių - nedarbo, ilgalaikės nelaimės, ligos ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti lėšas vaiko (-ų) išlaikymui, jis atsako už vengimą pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. T. parodymai, rašytinė byloje surinkta medžiaga patvirtina L. V. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., t.y, kad L. V., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-20 sprendimą privalo mokėti lėšas T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui - po 2000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-01-01 iki sūnaus pilnametystės, o jei mokysis nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jam sukaks 24 m (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka – CK 3.208 str.), mokant iki einamojo mėnesio 10 dienos, taip pat padengti visas išlaidas susijusias su sūnaus T. V. ikimokyklinio, mokyklinio bei papildomo ugdymo (muzikos, meno ar sporto mokyklų, burelių) lankymu, vaiko išvykas (keliones) atostogų metu, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui nuo 2012-03-01 iki 2014-02-01, neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2014-02-01 susidarė 66852,50 Lt įsiskolinimas.

Byloje surinkti aukščiau išvardyti įrodymai patvirtina, kad L. V. buvo žinoma teismo sprendimu nustatyta jo pareiga mokėti sūnaus išlaikymui po 2000 Lt kas mėnesį, taip pat dengti jo ugdymo išlaidas.

Nors kaltinamasis T. V. teisme aiškino, kad jis nemokėjo tik todėl, kai neturėjo pajamų, jo turimos ir vadovaujamos įmonės negavo pajamų, arba jis negalėjo jomis disponuoti dėl to, kad įmonių sąskaitos buvo areštuotos, tačiau tokie jo teiginiai laikytini gynybine pozicija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį ir tiesiog išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius kaltinamojo teiginius ir leidžia daryti priešingą išvadą, t.y. spręsti, kad kaltinamasis L. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0028/12/03619 medžiagos, antstolio M. Dabkaus 2012-01-23 rašto, pradėjus priverstinį skolos už vaiko išlaikymą išieškojimą bei gavus duomenis, kad skolininkas dirba keliose darbovietėse ir gauna darbo užmokestį, į kaltinamojo darbovietes – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti patvarkymai vykdyti vykdomuosius dokumentus, 2012-09-27 gauti įteikimo pranešimai, kad patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo buvo pasirašytinai įteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Tačiau nebuvo atlikta jokių mokėjimo pavedimų išieškotojos naudai iš skolininko darbovietės. Iš VĮ Registra rašto nustatyta, kad skolininko vardu buvo registruota transporto priemonė - 1993 m. gamybos automobilis „VAZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio buvimo vietos nustatyti nepavyko. Pagal VĮ Registrų centras, skolininko vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. Gavus atsakymus iš bankų, kad skolininkas turi juose sąskaitų, buvo priimtas patvarkymas areštuoti lėšas esančias tuose bankuose, tačiau jokių piniginių lėšų nuo sąskaitų nurašyta nebuvo. Periodinės išmokos ir įsiskolinimas nebuvo mokamas nei per antstolio M. Dabkaus kontorą, nei išieškotojai L. T. asmeniškai. (T. I b.l. 9-12)

Dėl antstolio reikalavimo nevykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartimi buvo paskirta bauda. (T I b.l. 53-54) Antstolio rašte nurodyta, kad L. V. nevykdė LR CPK 644 str. numatytų skolininkų pareigų, nes nepranešdavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nesidomėjo vykdymo eiga; taip pat LR CPK 742 str. numatytos pareigos per tris darbo dienas pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, apie papildomą uždarbį. L. V., būdamas abiejų įmonių vadovas, taip pat žinodamas, kad vykdomieji raštai susiję su jo asmenine prievole išlaikyti vaiką, nesusiekė su antstoliu, neinformavo jo apie bendrovėse susiklosčiusią sunkią finansinę padėtį, kaip pats nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nebendravo su antstoliu, t.y, nesuteikė jokios informacijos apie jo vykdomųjų dokumentų nevykdymo priežastis.

Iš Sodros duomenų nustatyta, kad L. V. nuo 2007-01-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2005-10-03 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2010-06-10 – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors L. V. tvirtina, kad jo pajamų lygis nuo 2012 m. neleido jam vykdyti vaiko išlaikymo įsipareigojimų pagal sutartį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais laikotarpiais, kai jis absoliučiai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus jo draudžiamų pajamų metinis dydis buvo mažesnis, arba vos ženkliai didesnis už metines vaiko išlaikymo sumas, kurias jis pervesdavo L. T. ( T. I b.l. 117-124). 2010 m. jo draudžiamosios pajamos buvo 10882 Lt, tačiau sumokėta vaiko išlaikymui 21000 lt, 2011 m. draudžiamosios pajamos 9300 Lt, o vaiko išlaikymui sumokėta 23500 Lt. Iš to darytina išvada, kad kaltinamojo mokumą atspindi ne vien jo fiksuotos darbinės pajamos. Pagal Sodros duomenis L. V. draudžiamųjų pajamų, gaunamų iš minėtų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dydis tiek 2010 m., tiek 2011 m., tiek 2012 m. buvo toks pat ir nesikeitė ( T. I b.l. 117-124). Tačiau nors 2010-2011 m. jis teikė išlaikymą vaikui, 2012 m. neteikė jo net dalinai, nors jo darbinės pajamos išliko stabilios. L. V. yra darbingo amžiaus asmuo, objektyviai jo darbingumas ir galimybės užsidirbti nėra apribotos. Kaip jis pats aiškino ikiteisminio tyrimo metu, jo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi bankrutuojančios statusą ir veiklos nevykdo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat veikos nevykdo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jis turi laiko ir pilną galimybę dirbti ir kitą darbą. Tačiau nustatyta, kad kaltinamasis nėra registruotas darbo biržoje.

Nors kaltinamasis pateikė teismui papildomus duomenis, kad jis teikė materialinę paramą savo sūnui T. V., tačiau dauguma jo pateiktų duomenų (2014-06-12 pinigų priėmimo kvitas, 2012-01-13, 2012-02-13 nurodymai pervesti grynuosius pinigus) nesusiję su kaltinime nurodytu laikotarpiu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, remdamasis teismų praktikos nuostatomis bei pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimais, konstatuoja, kad pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog L. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti savo sūnų T. V.. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes L. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo L. V. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas (T I b.l. 169), baustas administracine tvarka (T I b.l. 175-185), dirba (T I b.l. 193), psichiatrinėse įstaigose negydytas (T I b.l. 188-189), į priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (T I b.l. 190).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto gailisi. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 164 str. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo L. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskiriant LR BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą. L. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. I b.l. 164-165).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

L. V., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. sumažinti šią bausmę 1/3 dalimi, ir laikyti L. V. nuteistu 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Mickevičienė(parašas)