- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-1140-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00903-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl 2023 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Vilniaus vandenys“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. S. (toliau – ir atsakovas) 79,03 Eur skolą už geriamąjį vandenį ir nuotekas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tiekia geriamąjį vandenį į atsakovui nuo 2008 m. balandžio 25 d. nuosavybės teise priklausantį objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šalina bei valo nuotekas. Atsakovas neatsiskaitė pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pranešimą už nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas atsakovei 79,03 Eur.
3. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl ieškinio dalies dėl 79,03 Eur skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 84,70 Eur teisinių išlaidų, susijusių su ieškinio pareiškimu, priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sumokėjo 79,03 Eur skolą iki ieškinio pareiškimo, tačiau dėl netinkamos komunikacijos tarp ieškovės ir ieškovės atstovės ieškinys visgi buvo pareikštas. Ieškovė prašė teismą išspręsti klausimą dėl 1,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, paskirstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu priėmė ieškovės pareikštą ieškinio dalies dėl 79,03 Eur skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekas, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 84,70 Eur teisinių išlaidų priteisimo iš atsakovo atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; ieškovės ieškinį visiškai patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 6,64 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
5.1. ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies pripažįstamas neprieštaraujančiu įstatymo nuostatoms, todėl priimamas, o šį civilinės bylos dalis nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas);
5.2. ieškovė tiekia geriamąjį vandenį atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir šalina bei valo nuotekas. Ieškovės pateiktoje pažymoje apie įsiskolinimą už suvartotą vandenį nustatyta, kad yra susidariusi 79,03 Eur atsakovo skola už nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Suteiktas paslaugas. Atsakovas privalėjo savo prievolę vykdyti tinkamai ir laiku;
5.3. ieškovė byloje patyrė 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidas (5,25 Eur žyminis mokestis už pareiškimą išduoti teismo įsakymą ir 36,30 Eur už advokato paslaugas parengiant prašymą išduoti teismo įsakymą). Atsakovas skolą sumokėjo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos. Todėl, tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Byla išspręsta ne atsakovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 6,64 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo;
5.4. atsakovas prašė paskirti ieškovei 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 250 Eur iš šios baudos skiriant atsakovui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio pateikimas po skolos apmokėjimo savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą, civilinę bylą nutraukti ieškovui atsisakius ieškinio, paskirti ieškovei 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios baudos 250 Eur skiriant atsakovui. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. ieškovei atsisakius ieškinio dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nebeliko ieškinio dalyko. Ieškovės reikalavimas priteisti 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidas nėra ieškinio dalykas, todėl, tenkinęs prašymą dėl šios sumos priteisimo, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra visiškai tenkinamas ieškinys. Ieškovės reikalavimas dėl 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti išspręstas nutartimi pagal CPK 94 straipsnio nuostatas. Nutartimi turėjo būti išspręstas ir atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis;
6.2. teismo sprendime nieko nepasakyta dėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą. Teismas turi diskrecijos teisę tenkinti ar netenkinti šį atsakovo reikalavimą, tačiau negali visiškai dėl jo nepasisakyti ir nemotyvuoti. Atsakovo vertinimu, ieškovei turi būti skirta bauda už nesąžiningą mėginimą antrą kartą gauti (prisiteisti) jau sumokėtą skolą. Ieškovės ir jo atstovės tarpusavio komunikacijos trūkumai, net jei tokie ir buvo, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo – tai tėra ieškovo ir jo atstovės tarpusavio santykių reikalas;
6.3. byla nebuvo išspręsta atsakovo nenaudai. Priešingai, būtent ieškovė atsisakė ieškinio pripažindama, kad jį teikė aiškiai nepagrįstai. Ieškovė sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais apie tai, kad atsakovas neskolingas ieškovei ir nebuvo skolingas ieškinio padavimo metu;
6.4. teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, neatsižvelgė ne tik į tai, kad šis klausimas turėjo būti išspręstas dar bylai esant ne ieškinio teisenos stadijoje (CPK 439 straipsnis), bet neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė nebuvo pateikusi į bylą įrodymų, kad realiai patyrė 36,30 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovė pateikė advokatės avansinę sąskaitą ir apmokėjimą už 67 pareiškimų ir 11 ieškinių parengimą. Tačiau iš šių dokumentų neįmanoma identifikuoti, ar į šią sumą įeina apmokėjimas už pareiškimo parengimą būtent atsakovui.
7. Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. ieškovei atsisakius ieškinio dalies dėl 79,03 Eur skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekas, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 84,70 Eur bylinėjimosi priteisimo, ieškinys liko nagrinėtinas dėl atsakovės nesumokėtų 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pareiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo;
7.2. atsakovas skolą sumokėjo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos. Kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė suformulavo reikalavimą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus;
7.3. nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog ieškovė atsakovo ir proceso atžvilgiu sąmoningai veikė siekdamas kitų tikslų, nei prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl nėra ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. spalio 31 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. išdavė teismo išsakymą, kuriuo nutarė išieškoti ieškovei iš atsakovo 79,03 Eur skolą už geriamąjį vandenį ir nuotekas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 46,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovas sumokėjo ieškovei 79,03 Eur skolą. 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nurodydamas, kad su teismo įsakymu nesutinka. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 79,03 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2023 m. sausio 12 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Pranešime ieškovė nurodė, kad, neįvykus aiškiai komunikacijai tarp ieškovės ir ieškovės atstovės, 2022 m. lapkričio 30 d. buvo inicijuotas teisminis procesas atsakovo atžvilgiu dėl skolos, kurią atsakovas buvo sumokėję 2022 m. lapkričio 9 d. Dėl šios priežasties ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 79,03 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 84,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pateikiant ieškinį, priteisimo. Ieškovė palaikė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisimo iš atsakovo.
Dėl proceso šalių atliktų veiksmų
11. Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Pažymėtina tai, kad kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo priėmimo išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015).
12. CPK 439 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo.
13. Nors atsakovas 2022 m. lapkričio 9 d. sumokėjo skolą ieškovei, 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškovės pateikto pareiškimo ir teismo įsakymo, nurodydamas: ,,Prieštarauju dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą c.b. Nr. eL2-12589-517/2022”. Atsakovas 2022 m. lapkričio 9 d. sumokėjo tiktai 79,03 Eur skolos, tačiau neatlygino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl teismo išsakymo išdavimo. Iš pateiktų prieštaravimų turinio galima spręsti, kad atsakovas pareiškė prieštaravimą dėl visų ieškovės reikalavimų, ne tik dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Laikantis teismo įsakymo išdavimo procedūrą reglamentuojančių proceso teisės normų reikalavimų, skolininkas, teikdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, neprivalo nurodyti savo prieštaravimų pagrindo (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, privalo pranešti kreditoriui, kad jis turi teisę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ko nepadarius kreditoriaus pareiškimas būtų laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami (CPK 439 straipsnio 3, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
15. Nors atsakovas ir neprivalėjo motyvuoti savo prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, tačiau savo veiksmus privalėjo atlikti vadovaudamasis CPK II skyriuje įtvirtintais civilinio proceso principais. Civilinio proceso teisės principus lemia pati civilinio proceso esmė ir tikslai (CPK 2 straipsnis). CPK 8 straipsnis nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu; bendradarbiavimas yra viena iš priemonių, kuri užkerta kelią vilkinti procesą (CPK 7 straipsnis) ir sudaro galimybę greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje detalizuojama šalių pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti turimomis procesinėmis teisėmis bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
16. Išnagrinėjęs faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo turimas procesines teises. Atsakovas, reikšdamas prieštaravimus dėl ieškovės pateikto pareiškimo dėl teismo išsakymo išdavimo, žinojo, kad pareiškimo pateikimo metu jo skola ieškovei buvo pagrįsta, taip pat žinojo, kad prieštaravimų pateikimo metu jis jau yra apmokėjęs skolą ieškovei, tačiau neinformavo teismo, kad teismo įsakymu priteista skola jau yra sumokėta. Be to, atsakovas neatlygino teismo įsakymu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Dėl atsakovo elgesio ieškovė neturėjo pagrindo tikrinti, ar atsakovas apmokėjo susidusią skolą, todėl, siekdama apginti savo pažeistas teises, pareiškė ieškinį teisme. Sužinojusi apie skolos apmokėjimą, ieškovė operatyviai pateikė teismui prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo. Ieškovės elgesyje neįžvelgiama tyčinių veiksmų norint antrą kartą prisiteisti jau sumokėtą skolą bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovo netinkamas elgesys, vengiant bendradarbiauti su ieškovę bei nesirūpinimas greitu proceso užbaigimu, lėmė ginčo teisenos inicijavimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas yra praktikuojantis advokatas, todėl preziumuojama, kad išmano civilinio proceso teisės institutus ir jų taikymą (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
17. Kaip nurodyta ankščiau, ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 79,03 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 84,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant ieškinį, priteisimo, bei nurodė, kad prašo išspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimo.
18. Taigi, likęs ieškovės reikalavimas buvo susijęs su bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teismo išsakymo išdavimo, atlyginimu. Pagal savo prigimtį bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir šalių turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. CPK nustato, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal specialias CPK numatytas taisykles. Reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
19. Kadangi likęs ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti savarankišku ieškinio dalyku, konstatuotina, kad ieškovė atsisakė ne nuo ieškinio dalies, o atsisakė viso ieškinio. Ieškovui atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokios procesinės situacijos atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kaip nurodyta aukščiau, atsakovo skola ieškovei už geriamąjį vandenį ir nuotekas buvo pagrįsta, jos atsakovas neginčijo. Po teismo išsakymo išdavimo atsakovas sumokėjo skolą ieškovei, tačiau neatlygino ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 41,55 Eur bylinėjimosi išlaidos ir atsisakė atsakovui priteisti patirtas advokato išlaidas, kadangi atsakovo veiksmai ir vengimas kooperuotis lėmė teismo proceso dėl teismo įsakymo išdavimo pradėjimą ir vėliau jo tęsimą pareiškiant ieškinį.
Dėl teismo priimto procesinio dokumento
21. Kadangi ieškovė atsisakė ieškinio, pirmosios instancijos teismas pagal CPK įtvirtintą tvarką turėjo priimti nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręsti toje pačioje nutartyje (CPK 94 straipsnio 1 dalis; 140 straipsnio 1 dalis).
22. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą procesinį dokumentą, teismas tinkamai išsprendė bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netinkamas teismo procesinio dokumento formos pasirinkimas neturėtų būti vertinamas kaip absoliutus pagrindas panaikinti procesinį dokumentą, jei jo turinys yra pagrįstas ir lemia teisingai išspręstą bylą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
25. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos. Ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.