Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1509-946/2017 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „4finance“, UAB „Finansų administravimas“, UAB „S. Imperija Creditor.lt“, UAB „ITM Inkasso“, IPF „Digital Lietuva“ UAB, UAB „SB lizingas“, AB „Citadele“ bankas, UAB „Gelvora“, UAB „Katalogas“, Bigbank AS filialas, AB SEB bankas, UAB „LSV Intergroup“, UAB „Ferratum finance“, antstolis V. K., antstolė A. A., antstolis M. L., antstolė R. G., antstolis V. Z., antstolė J. Ž.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pakartotinai kreipiasi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nuo 2016 m. lapkričio 15 d. yra registruotas darbo biržoje, jo pajamos per mėnesį sudaro 150 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma – 24474 Eur ir grąžinti skolų neturi jokių galimybių. Teigė, jog nemokumą sukėlė tai, kad dirbo pagal autorines sutartis, dėl ko neturėjo pastovių pajamų. 2013 m. rinkoje sumažėjusi spausdintų knygų paklausa ir paplitusi elektroninių knygų rinka turėjo įtakos veiklos aplinkai, todėl jo gaunamos pajamos nebepadengdavo patirtų išlaidų, dėl ko savo asmeniniams būtiniesiems poreikiams tenkinti skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių. Nuo 2015 m. balandžio 22 d. dirbo UAB „Barker home“, iki 2015-11-01 gaudavo minimalų darbo užmokestį, po 2015-11-01 dirbo 0,25 etato ir gaudavo 57,86 Eur. Pažymėjo, kad 2016-11-22 sutartimi Nr. 20161122, sudaryta su UAB „Media Incognito“, susitarė dėl tarpininkavimo verčiant kūrinį į lietuvių kalbą ir už šią tarpininkavimo paslaugą 2016-12-01 gavo 900 Eur atlyginimą. Nuo 2016-11-15 yra bedarbis – registruotas darbo biržoje, jo bendros pajamos apie 150 Eur per mėnesį. Šias pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka ir papildomos pajamos iš autorinių sutarčių (šiuo metu pareiškėjas turi vieną galiojančią 400 Eur vertės sutartį). 2017-04-28 su UAB „Media Incognito“ sudarė autorinę licencinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2017-06-26 sukurti ir perduoti UAB „Media Incognito“ autorines teises į kūrinį, už kurį gaus 400 Eur honorarą per 30 dienų nuo rankraščio atidavimo. Papildomai nurodė, kad visada aktyviai ieškojo darbo ir šiuo metu taip pat deda visas pastangas, kad įsidarbintų, t. y. nuolat siunčia savo gyvenimo aprašymus potencialiems darbdaviams, yra registruotas darbo paieškos portaluose ldb.lt, cvbankas.lt, cvmarket.lt, tačiau nepaisant aktyvių darbo paieškų, konstruktyvių pasiūlymų dėl darbo pagal darbo sutartį, nėra gavęs. Savo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi. Taip pat nurodo, kad nesąžiningų sandorių per pastaruosius 3 metus nėra sudaręs. Greitųjų kreditų suteiktomis paskolomis naudojosi tik susiklosčius sunkiai finansinei situacijai, kurią tikėjosi išspręsti gavęs darbą. Greitųjų kreditų sutarčių sąlygos numatė dideles palūkanas, todėl skolos kaupėsi greitai, o siekdamas jas refinansuoti, sudarė dar keletą paskolos sutarčių, kurios vėliau privedė prie nemokumo. Prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti R. B., kuriam sutinka mokėti nuo 200 Eur iki 400 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti, taip pat prašo patvirtinti 250 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu į pareiškimą, prašo klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Abejoja dėl pareiškėjo galimybių bent minimaliai tenkinti kreditorinius reikalavimus ir mokėti atlyginimą bankroto administratoriui.

Suinteresuotas asmuo UAB „S. Imperija Creditor.lt“ atsiliepimu į pareiškimą, prašo klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, abejoja dėl pareiškėjo galimybių bent minimaliai tenkinti kreditorinius reikalavimus ir mokėti atlyginimą bankroto administratoriui.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškimą, prašo klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, spręsti teismo nuožiūra. Mano, jog teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna ir neketina gauti jokių pajamų, kas reikštų, jog toks asmuo neplanuoja atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui V. S.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolos atitinka nemokumo būklę (daugiau nei 25 MMA), įtvirtintą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje, tačiau vertindamas pareiškėjo sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies kontekste, nustatė visą eilę aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu – pareiškėjo pasyvumas įsidarbinant, gaunamų pajamų slėpimas, vengimas tenkinti kreditorinius įsipareigojimus, neteisingos informacijos pareiškime pateikimas ir tam tikros informacijos nuslėpimas, todėl sprendė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir bankroto procesu siekia tik nurašyti esamas skolas. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ir išspręsti kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorių reikalavimų sumos. Tokia finansinė pareiškėjo būklė kai kreditoriniai įsipareigojimai auga, nepaisant kiekvieną mėnesį pervedamų visų gaunamų lėšų iš valstybės kaip paramos bedarbiui, užkerta galimybes jam įsidarbinti ir gauti lėšų, kas leistų sutaupyti ne tik valstybės lėšas, bet ir padidintų galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Teismas neanalizavo kokiu priimtinu kreditoriams būdu būtų galima sustabdyti įsiskolinimų augimą, bei suteikti realią galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais per protingą laiko tarpą.

7.2. Nesutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo pastangas susirasti darbą. Pareiškėjas pateikė teismui pažymą iš darbo biržos, pareiškime paaiškino darbo paieškos aplinkybes, kurios niekaip nepatvirtina pareiškėjo tyčinio nenoro dirbti ar atsisakymo nuo darbo pasiūlymų, todėl pareiškėjas yra pakankamai atidus ir rūpestingas dėdamas pastangas ieškant darbo ir jo elgesys turi būti laikomas sąžiningu, vertinant objektyviaisiais ir subjektyviaisiais kriterijais. Teismas taip pat nenustatė jokių nesąžiningų pareiškėjo sudarytų sandorių.

7.3. Pirmos instancijos teismas itin neigiamai vertino pareiškėjo elgesį gavus 400 Eur honorarą, taip pat neraginant skolininko UAB “Media Incognito“ įvykdyti įsipareigojimų. Pareiškėjas pripažino, kad gautą 400 Eur atlyginimą išleido savo asmeninėms reikmėms ir kreditoriams įsipareigojimų iš šių pajamų nevykdė, tačiau visos jo gaunamos pajamos yra skiriamos kreditorinių įsipareigojimų tenkinimui, nepaliekant jam jokių lėšų pragyvenimui, kaip tai numato įstatymas. Pareiškėją iš esmės išlaiko artimi giminaičiai, t. y. jis gyvena pas motiną, todėl už būstą ir maistą nemoka, nereguliariai jį paremia pilnamečiai vaikai.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl jo sąžiningumo, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų suma viršija įstatymo nustatytą 25 MMA dydį, t. y. pareiškėjas kreditoriams skolingas 24474 Eur sumą, šių skolų mokėjimo terminai yra suėję, pareiškėjo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo priverstine tvarka. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas nedirba, nuo 2016 m. lapkričio 15 d., yra registruotas Kauno teritorinės darbo biržos Kauno skyriuje. Pareiškėjo pajamos – 150 Eur nedarbo draudimo išmoka, kuri nurašoma antstolių, bei pajamos, gaunamos iš honorarų pagal sudarytas sutartis (pareiškėjas 2017 m. pradžioje yra gavęs 400 Eur honorarą, taip pat UAB „Media Incognito“ pareiškėjui už atliktą darbą yra skolinga 900 Eur honorarą). Kitų pajamų pareiškėjas nurodo neturintis. Apie išlaikytinius, kurių atžvilgiu pareiškėjas turi prievolę mokėti materialinį išlaikymą, duomenų byloje nėra.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1dalis).

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktus teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios arba paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Todėl fizinio asmens būklės neatitikimas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui ar pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Pagal kasacinio teismo praktiką, dabar galiojančiame FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodoma, jog fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. e3K-3-133-313/2016).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-496-219/2015).

Sprendžiant sąlygų ribojančių bankroto bylos iškėlimo klausimą, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo sąžiningumo kriterijus trimis aspektais: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant visą ir tikslią informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu.

Iš pateikto į bylą V. S. kreditorių sąrašo, matyti, kad praktiškai visi pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams kilo iš kredito (vartojimo ir mokamosios kortelės) sutarčių, paimtų laikotarpiu nuo 2008-12-20 iki 2014-01-31 (kurių nevykdant, skolos priteistos bei perduotos išieškoti priverstine tvarka) ir susidariusių vykdymo išlaidų antstoliams. Pagrindiniai pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai yra kilę iš sutarčių bei vekselio, sudarytų 2008-10-20 – 5792,40 Eur, 2009-12-16 – 2896,20 Eur, 2011-09-19 – 3305 Eur, 2012-11-05 – 3031,31 Eur. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jo pajamos sumažėjo 2013 metais, nes rinkoje sumažėjo spausdintų knygų paklausa, tačiau nenurodo, koks buvo jo darbo užmokestis iki 2013 metų, kokiais tikslais buvo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai ir kokia dalimi jis dengė jau turimą, bendroje sumoje 15024,91 Eur įsiskolinimą. Pareiškėjas teigia, kad negalėdamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ėmė naujus vartojimo kreditus, kad padengtų jau turimus įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, abejotina, kad pareiškėjas vėlesniais metais pasiimdamas naujus, ženkliai mažesnėmis sumomis nei jau turimi dengti dideli kreditoriniai įsipareigojimai, juos ėmė vien tik įsipareigojimams vykdyti. Šios aplinkybės rodo, jog prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus, apeliantas suvokė, kad negalės jų įvykdyti, nes nauji kreditai iš esmės buvo imti tam, kad padengti senus, t. y. pareiškėjas sudarinėjo neprivalomus sudaryti sandorius bei didino savo nemokumą, todėl toks jos elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Byloje nėra duomenų apie pradines apelianto pajamas, taip pat duomenų, jog apelianto pajamos kažkuriuo momentu buvo didesnės, ar būtų galima pagrįstai tikėtis jų padidėjimo. Priešingai, pats apeliantas tik abstrakčiai nurodo, kad jo pajamos sumažėjo nuo 2013 metų, todėl apeliantas turėjo numatyti, jog tolesnis skolinimasis, neįvykus teigiamiems turtinės padėties pokyčiams, nulems jo nemokumą. Apeliantas net nenurodo koks buvo prisiimtų skolinių įsipareigojimų iki 2013 metų tikslas, todėl darytina išvada, jog apeliantas nėra sąžiningas atskleidžiant visą ir tikslią informaciją pateikiant pareiškimą, ir taip pat jis nebuvo sąžiningas bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad toks pareiškėjo elgesys, kuomet pareiškėjas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus (56 m.), bei turėdamas didelius kreditorinius įsipareigojimus, negerina savo turtinės padėties - nedirba beveik metus laiko, pragyvena iš gaunamos 150 Eur nedarbo išmokos, ir kaip pats abstrakčiai nurodo, retsykiais gaunamos pilnamečių vaikų paramos, kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo siekio įsidarbinti ir bent minimaliai tenkinti kreditorinius įsipareigojimus. Juo labiau, pareiškėjas nuo pat 2015-04-22 iki 2015-11-01 dirbo už minimalų darbo užmokestį, nuo 2015-11-01 – 0,25 etato, gaudamas tik 57,86 Eur. Toks pareiškėjo elgesys yra laikomas pasyviu. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį pagerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Taigi šiuo atveju, laikytina, kad pareiškėjas netinkamai išnaudoja savo darbinį potencialą, t. y. nededa pastangų persikvalifikuoti ar įgyti naujos specialybės (profesijos).

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pareiškėjo teiginiai apie jo gaunamas pajamas, neatitinka pajamoms, iš kurių jis ketina pragyventi iškėlus bankroto bylą ir kurias jis galėtų mokėti bankroto administratoriui. Vienu atveju pareiškėjas teigia, kad jo pajamos - 150 Eur nedarbo išmoka, iš kurios 100 procentų antstoliai daro išskaitas pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus, jį epizodiškai paremia pilnamečiai vaikai, iš esmės, kaip ir pajamų neturi. Tačiau prašydamas jam iškelti bankroto bylą, nurodo 250 Eur sumą, reikalingą jo būtiniems poreikiams tenkinti, taip pat pageidauja nusistatyti nuo 200 Eur iki 400 Eur siekiančią sumą, mokamą bankroto administratoriui bankroto procedūroms atlikti, kas reikštų, jog pareiškėjas galimai realiai disponuoja 450-650 Eur per mėnesį suma. Toks pareiškėjo teiginių abstraktumas, prieštaringumas ir nenuoseklumas, kelia ne tik pagrįstų abejonių pareiškėjo sąžiningumu pateikiant duomenis apie turėtas ir visas gaunamas pajamas, bet ir pareiškėjo siekiamų tikslų sąžiningumu prašant jam iškelti bankroto bylą.

Pažymėtina, kad fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Taigi iš nustatytų aplinkybių visumos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atitinka sąžiningumo kriterijus, taip pat, kad jis pareiškėjas dės maksimalias pastangas, siekdamas atkurti savo mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ paskirtis sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, taigi bankroto byla asmeniui gali būti keliama ne tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo), bet ir netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė visų duomenų (kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo tikslų, turėtų tikslių pajamų dydžio), kad teismas galėtų spręsti ar jis tinkamai, ar netinkamai įvertino savo vartojimo galimybes iki 2013 metų. Tačiau, kiti apelianto veiksmai, tiek dėl netinkamai išnaudojamo darbinio potencialo, tiek dėl bandymo suklaidinti teismą, nenurodant tikslių dabartinių savo pajamų, jau yra traktuotini kaip nesąžiningi. Todėl bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui neatitiktų FABĮ paskirties. Pirmosios instancijos teismas nustatęs aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo siekį suklaidinti teismą dėl realios savo dabartinės finansinės būklės, padarė pagrįstas išvadas, kad toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Kadangi atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadų vertinti kitaip, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.