Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN) 10 000 Eur neturtinei ir 535,68 Eur turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš atsakovės 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė 2018 m. rugpjūčio 28 d. prašymą perkelti jį tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Kauno NTI-PN dirbti ūkio aptarnavimo būryje, atlikti statybos–remonto darbus (b. l. 166). Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu „Dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, pareiškėjas perkeltas bausmę atlikti Kauno NTI-PN (b. l. 42). Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu pareiškėjas paskirtas buvo paskirtas dirbti Ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir nustatė 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientą darbo užmokesčiui mokėti (b. l. 164). Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu pareiškėjas paskirtas buvo paskirtas į lengvąją grupę, 6 skyrių, 510 kamerą (b. l. 162-163).

6. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

6.1. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

6.2. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

6.3. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

7. Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.

8. Nustatyta, kad E. B. į Kauno NTI-PN namus atvyko 2018 m. rugsėjo 18 d. ir išbuvo iki 2018 m. lapkričio 8 d.

9. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose negali būti mažesnis kaip 4,1 kv. m.

10. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. N-132 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ buvo paskirtas atlikti bausmę į paprastosios grupės 6 skyrių, kamerą Nr. 512 (b. l. 162-163), kurios bendras plotas 16,66 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas - 1,91 kv. m.) (b. l. 157). Kartu su pareiškėju šioje kameroje gyveno du nuteistieji. Vienam nuteistajam teko 5,04 kv. m. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno NTI–PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.2 punkte nustatyta minimali 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

11. Vadovaujantis BVK 137 straipsnio 4 punktu, nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos akredituotos elgesio pataisos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, visi Kauno NTI-PN laikomi asmenys turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: žaisti stalo žaidimus, tinklinį, krepšinį, dalyvauti įstaigoje organizuojamuose religinio pobūdžio renginiuose, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija, organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, įstaigoje veikia biblioteka, taip pat yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu jam buvo užtikrinamos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos, t. y. sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir kitame užimtume, kuris buvo skirtas sociokultūrinei, tiek sportinei veiklai. Pareiškėjas buvo motyvuojamas dalyvauti šiuose renginiuose: „Protų mūšis“ su Kauno apylinkės prokuratūros atstovais (2018 m. rugsėjo 28 d.); susitikime su Šventosios šeimos kongregacijos vienuole seserimi F.a R. P. (2018 m. spalio 25 d.); susitikime su kunigu R. D. (2018 m. spalio 26 d.); stalo teniso turnyre (2018 m. spalio 29 d.); Helovyno šventei paminėti skirtame „Protų mūšis“ (2018 m. lapkričio 2 d.); krepšinio rungtynėse (2018 m. spalio 24, 31 d., 2018 m. lapkričio 1, 7 d.), kuriose dalyvauja jungtinė nuteistųjų ir bausmę atliekančių nuteistųjų komanda. Bylos duomenys patvirtina, kad apie sociokultūrinę ir sportinę veiklą, kuri yra organizuojama įstaigoje, nuteistieji supažindinami iškabintoje informacijoje stenduose jų gyvenamosiose patalpose (b. l. 68, 69). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno NTI–PN socialinė reabilitacija buvo užtikrinta.

12. Pareiškėjo teiginius apie koridoriuje prie kameros stovintį šiukšlių konteinerį paneigia atsakovės atstovo paaiškinimas, kad Tardymo izoliatoriaus 5 aukšte nestovėjo šiukšlių konteineris, o buvo pastatyta šiukšlių dėžė. Buitiniai šiukšlių konteineriai stovi gamybinio pastato kieme. Susikaupusias šiukšles kiekvieną dieną išnešdavo Ūkio skyriuje pagalbiniais darbininkais įdarbinti nuteistieji ir 5 aukšte kalintys nuteistieji, todėl negalėjo sklisti joks atliekų kvapas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimu.

14. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko ir dėl to jam grėsė pavojus. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas neturtinės žalos kilimą iš esmės sieja vien su teorine galimybe, kad jam galėjo būti sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės, tai yra žala grindžiama subjektyviais pareiškėjo samprotavimais.

15. Nuteistųjų teisę į pasivaikščiojimą užtikrina BVK 79 straipsnio 5 punktas, kuriame nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Byloje pateiktas Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 1-267 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1-251 „Dėl nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus tardymo izoliatoriuje, dienotvarkės patvirtinimo“ pakeitimo ir dienotvarkės“ patvirtina, kad Kauno NTI-PN reglamentuota teisė į ne trumpesnius kaip trijų, keturių valandų buvimus gryname ore (b. l. 66-67). Darytina išvada, kad atsakovas užtikrino teisę į pasivaikščiojimą. Pažymėtina, kad atsakovas neturi pareigos pareiškėją priversti pasinaudoti šia teise. Pasivaikščiojimas gryname ore yra kalinamųjų teisė, bet ne pareiga. Pareiškėjo teiginys, kad Kauno NTI-PN 2018-10-17 sprendimas Nr. 12-185 patvirtina aplinkybę, kad jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti iki 2018 m. spalio 15 d., yra atmestinas. Pareiškėjo nurodomas sprendimas yra raštas dėl atsakymo į prašymą, kuriuo buvo atsakoma į kito nuteistojo skundą (b. l. 79, 80, 81) ir nepatvirtina pareiškėjo teiginių. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimais, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti apskaitos žurnale, suimtųjų ir nuteistųjų duomenys (vardas, pavardė) nėra nurodomi, todėl duomenų apie pareiškėjo pasivaikščiojimus gryname ore pateikti neturi galimybės, kadangi tokia apskaita nėra vedama.

16. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginys, kad trijų valandų pasivaikščiojimas laikytinas nepakankamu, atmestinas.

17. Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18–21 punktai. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, pasivaikščiojimo kiemelių schemos, nuteistųjų paaiškinimai paneigia pareiškėjo teiginius (b. l. 111-118, 127, 130-132, 143, 144). Teismas sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti pažeidimą šioje dalyje.

18. Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl buvo drėgna, daiktai pritraukdavo drėgmės pradėdavo pelyti, pelėsis atsirasdavo ant sienų, buvo blogas apšvietimas, dienos šviesai patekti trukdė grotos ant langų ir t. t.

18.1. Pagal Higienos normos HN 134:2015 15 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno NTI-PN kamerose ir gyvenamosiose patalpose vėdinimas vyksta per langus, be to, įdiegta rekuperacinė vėdinimo sistema, kurią sudaro izoliuoti oro paėmimo ir ištraukimo vamzdžiai, ortakių sistema, kuria oras tiekiamas į patalpas ir šalinamas iš jų, oro sklendės, reguliuojančios oro srautą, triukšmo slopintuvai, neleidžiantys sklisti triukšmui iš vėdinimo įrenginio, difuzoriai ir grotelės, per kuriuos oras patenka iš ortakių į patalpą arba yra šalinamas iš jos bei vėdinimo įrenginys, be to, 2010 metais įstaigoje atliekant rekonstrukciją atlikta ir vėdinimo sistemos rekonstrukcija (b. l. 46, 47-49, 50, 51-52, 53-55, 56-58, 59, 143-146).

18.2. Byloje nėra duomenų, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas gyvenimo sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjas teigia, jog į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi žodžiu, tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai, kokiais klausimais ir į kokius Kauno NTI-PN pareigūnus yra kreipęsis dėl netinkamų sąlygų. Teismo vertinimu, pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, tad suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos yra geros. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl nurodytų aplinkybių laikytini nepagrįstais ir atmestini.

18.3. Kaip atsiliepime pažymėjo Kauno NTI-PN, jie yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Pelias“, kurią kartu su darbų ataskaitomis pateikė į bylą (b. l. 60-65). Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Kauno NTI-PN administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimą.

19. Pareiškėjo teigimu, dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebūna sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu. Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį - pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pagal HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Pagal Kauno NTI-PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko 2018-10-05 tarnybinį pranešimą Nr. SD-1634 „Dėl tardymo izoliatoriuje paliktų dirbti ūkio darbus nuteistųjų galimybės po darbo pasinaudoti dušu“ (b. l. 82) Kauno NTI-PN asmenims, paliktiems dirbti ūkio darbus kiekvieną dieną iki 30 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše. Kaip nurodė atsakovės atstovas tardymo izoliatoriaus 5 aukšto koridoriuje įrengtas dušo mygtukas, kurį paspaudus pradeda bėgti vanduo. Šiuo mygtuku galėjo pasinaudoti visi nuteistieji įskaitant ir E. B., kadangi pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų sąlygomis ir aukšte galėjo vaikščioti laisvai - dušo mygtuką galėjo paspausti pats. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpos yra valomos kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones (valo patys nuteistieji). Visoje patalpoje veikia rekuperacinė vėdinimo sistema: įrengti vėdinimo įrenginiai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą, dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpos yra valomos kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones (valo patys nuteistieji). Visoje patalpoje veikia rekuperacinė vėdinimo sistema: įrengti vėdinimo įrenginiai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą, dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Kauno NTI-PN administraciją dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti dušu nesikreipė. Taip pat byloje nėra duomenų apie galimus gedimus. Konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu nebuvo užtikrinta, todėl nėra neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų.

20. Kauno NTI-PN 2018 m. lapkričio 15d. rašte Nr. 9-3069 ,,Dėl informacijos pateikimo“ skirto Kalėjimų departamentui nurodyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. įstaigai maitinimo paslaugas pagal sutarti Nr. 18-59/2018 teikia UAB ,,Niklita“. Maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje negaminamas. Patiekalai yra pristatomi šilumą palaikančiuose termosuose. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų kokybišką maitinimą, kontroliuoja atvežamo maisto temperatūrą, atitikimą valgiaraščiams, patiekalų svorį, fasuotų maisto produktų galiojimo terminus ir kokybę. Operatyviai reaguoja į suimtųjų ar nuteistųjų pareikštus žodinius ir raštiškus nusiskundimus dėl maitinimo paslaugų teikimo ar maisto kokybės ir informuoja maitinimo paslaugą teikiančią įmonę, kuri reaguoja tinkamai ir nedelsiant pašalina pasaugos teikimo trūkumus. Siekiant, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimui būtų užtikrintas kokybiško, atitinkančio Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, patvirtintuose valgiaraščiuose nustatytas maisto normas, kiekius bei cheminę sudėtį, maisto tiekimas, kartą į pusmetį atlieka teikiamo maisto laboratorinius tyrimus. Šiais metais maisto laboratoriniai tyrimai atlikti: 2018 m. gegužės 8 d. tyrimų protokolo Nr. 67 137 ir 2018 m. spalio 30 d. tyrimų protokolo Nr. 71 049. Apie maisto laboratorinių tyrimų rezultatus informuoja maitinimo paslaugą teikiančią įmonę. Todėl pagaminto maisto kokybės vertinimo tvarka ir dažnumas yra pakankami. Dėl galiojančios redakcijos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių tobulinimui pasiūlymų neturi (b. l. 86).

20.1. Kauno NTI-PN 2018-11-19 raštu Nr. 9-3094 informavo Kalėjimų departamentą, kad įstaigoje šiuo metu Ūkio aptarnavimo būryje įdarbinti ir dirba 13 suaugusių nuteistųjų perkeltų iš Vilniaus pataisos namų. Nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. maitinimo paslaugą pagal sutartį Nr. 18-59/2018 teikia UAB ,,Niklita“. Paslaugos pirkimo dokumentuose ir tuo pačiu sutartyje nėra numatyta tiekti maitinimą dirbantiems suaugusiems asmenims, nes tokios kategorijos asmenys įstaigoje nebuvo laikomi. Šiuo metu dirbantys suaugę nuteistieji reiškia nepasitenkinimą raštu ir žodžių, dėl jų teisių pažeidimo neteikiant jiems priklausančio dirbančiųjų suaugusių maitinimo. Prašė pateikti rekomendacijas minėtos situacijos pašalinimui (b. l. 85).

20.2. Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 1S-3875 rekomendavo įstaigai nusipirkti dirbančių vyrų maitinimo paslaugą (b. l. 87). Kauno NTI-PN 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 9-3540 ,,Dėl nuteistųjų maitinimo“ informavo Kalėjimų departamentą, kad šiuo metu minėti darbininkai maitinami kaip suaugę nedirbantys nuteistieji. Prašė pirkimo dokumentų paruošimui informuoti iki kokio laikotarpio Kauno NTI-PN bus laikomi suaugusieji dirbantys nuteistieji, ar kis jų skaičius (b. l. 88).

20.3. Pažymėtina, kad Kauno NTI-PN yra laikomi nepilnamečiai asmenys, kurių maitinimas skiriasi nuo suaugusiųjų asmenų maitinimo. Iš minėtų susirašinėjimų turinio matyti, kad atliekant maitinimo paslaugos pirkimą Kauno NTI-PN nebuvo suaugusių dirbančių vyrų. Maitinimo paslaugos pirkimas buvo atliktas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo, todėl pareiškėjas negalėjo būti maitinimas kaip dirbantis suaugęs, nes tokio maitinimo nebuvo. Iš dokumentų turinio matyti, kad Kauno NTI-PN sprendžia klausimą kaip užtikrinti maitinimo paslaugos teikimą suaugusiems dirbantiems vyrams, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normų. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas pats savanoriškai parašė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, todėl iš anksto žinojo, kad bus perkeliamas į nepilnamečių asmenų įstaigą, kurioje galioja visai kitos taisyklės nei suaugusiųjų pataisos namuose. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu taip pat nebuvo pažeistos.

21. BVK 70 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kokios grupės nuteistųjų turi būti laikomos atskirose pataisos įstaigose, o 70 straipsnio 3 dalis nustato, kokios grupės nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose gali būti (tai suponuoja normos formuluotė „jei yra tokia galimybė“) laikomos atskirai. Taigi buvusius ar esamus valstybės tarnautojus izoliuoti nuo kitų nuteistųjų yra įstaigos teisė, o ne pareiga, šia teise turi būti naudojamasi taip, kad būtų pasiekti BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1987-968/2018).

21.1. Dėl tinkamos izoliacijos atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno 5-tame tardymo izoliatoriaus aukšte, dirbo 6-tame tardymo izoliatoriaus aukšte, o laisvalaikį leisdavo gamybinėje zonoje (su buvusiais pareigūnais, valstybės tarnautojais), todėl nei gyvenant nei dirbant Kauno NTI-PN kontakto su kitais tardymo izoliatoriuje tuo metu buvusiais suimtaisiais ar nuteistaisiais neturėjo, nes pastarieji buvo laikomi kituose aukštuose. Kamerose ir laisvai vaikščioti pareiškėjas galimybių neturėjo. Nuteistieji (buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai) tarp jų ir pareiškėjas pas gydytojus, į pasivaikščiojimo kiemelius ar kitas patalpas ir teritorijas vedami kartu su tardymo izoliatoriuje esančiais suimtaisiais (nuteistaisiais) nebuvo. Pareiškėjas į Administracijos reikalų skyrių dėl netinkamos izoliacijos nuo kitų suimtųjų nei karto nesikreipė.

21.2. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimais ir daro išvadą, kad pareiškėjui 2018-09-18 atvykus į Kauno NTI-PN, direktoriaus įsakymu skirstant atvykusius asmenis į kameras, įstaigoje buvo laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

22. BVK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienas. Darytina išvada, kad atsižvelgiant į BVK 99 straipsnio 3 dalies nuostatą, Kauno NTI-PN Administracijos reikalų skyrius turėjo teisę laiškus paimti ir išsiųsti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir tuo nepažeidė 3 darbo dienų termino. Nustatytą faktą patvirtina byloje pateiktų Gaunamos, išsiunčiamos korespondencijos apskaitos kortelių duomenys (b. l. 89, 90, 91).

23. Pareiškėjas turtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad jam buvo sumokėtas ne visas darbo užmokestis. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes vadovaujantis Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11d. įsakymu Nr. 0-95 „Dėl nuteistojo skyrimo ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku“ buvo įdarbintas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir jam nustatytas 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientas darbo užmokesčiui mokėti (b. l. 164). Asmeninės darbo užmokesčio ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rugsėjo mėn. dirbo 6 dienas, jam buvo priskaityta 29,40 Eur darbo užmokesčio (400 x 0.49:2:20x6) iš jo, vadovaujantis BVK 132 straipsniu, atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20 % darbo užmokesčio sumos - 5.88 Eur. ir 5% - 1,47 Eur į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Už rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo 22,05 Eur (29,40-5,88-1,47). Spalio mėn. pareiškėjui buvo priskaityta 98,00 Eur darbo užmokesčio (400x0,49:2). Iš priskaityto darbo užmokesčio buvo atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20 % - 19,60 Eur, į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį 5 % - 4,90 Eur ir pagal vykdomuosius raštus kaliniams atskaityta 14,70 Eur, jam išmokėta 58,80 Eur (98,00-19,60-4,90-14,70). Lapkričio mėn. pareiškėjas dirbo 4 dienas. Jam buvo priskaityta 18,67 Eur darbo užmokesčio (400x0,49:2:21x4), iš jų atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20% -3,73 Eur, į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį 5% - 0,93 Eur ir pagal vykdomus raštus atskaityta 2,80 Eur, išmokėta 11,21 Eur (18,67-3,73-0,93-2,80). Iš viso per dirbtą laiką pareiškėjas uždirbo 146,07 Eur, jam buvo išmokėta 92,06 Eur (b. l. 70, 71-75). Pareiškėjas 2018-11-06 pateikė prašymą nuo 2018-11-08 atleisti jį iš darbo (b. l. 76). Kauno NT1-PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Ū-112 atleido pareiškėją iš darbo nuo 2018 m. lapkričio 7 d. (b. l. 77). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kauno NTI-PN išmokėjo visą pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

24. Teismas pažyymi, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į minėtus teisės aktus ir teismų praktiką, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

26. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.