Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Goda Varkauskaitei, atsakovui M. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. P.,

uždarame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui M. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. P., prašydamas: 1) neterminuotai apriboti tėvo M. P. valdžią vaiko S. P. atžvilgiu; ) išreikalauti iš atsakovo teismo išlaidas.

3. Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 19 d. nepilnametę aplankė Tarnybos specialistas, o 2021 m. gruodžio 31 d. buvo vykdoma nepilnametės S. P. globos peržiūra, kurios metu nustatyta, jog nepilnametės nuolatinė globa vyksta sklandžiai, globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas. S. globa atitinka vaiko interesus, jos poreikiai patenkinami, vaiko teisės užtikrinamos. Nepilnametės globėja išsakė, jog mergaitės motina visiškai ja nesidomi (prieš pusmetį buvo atvykusi į Lietuvą, tačiau mergaitės neaplankė, ir net nepaskambino), atsakovas paskambina nepilnametei, S. tėtį pažįsta. 2023 m. vasario 24 d. buvo atliekama mažametės S. globos peržiūra, kurios metu nustatyta, kad senelės šeimoje vykdoma globa atitinka geriausius vaiko interesus, globa vykdoma kokybiškai. A. P. tinkamai atlieka globėjos pareigas, užtikrina globojamo vaiko saugumą, sveikatos priežiūrą, gyvenimo sąlygas. Apsilankymo šeimoje metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Globėjos teigimu, nepilnametės motina vaiku visiškai nesidomi (yra pradingusi iš vaiko gyvenimo), vaiko tėvas su nepilnamete palaiko ryšį tik telefonu. Priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl mažametės S. P. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. 2023 m. kovo 1 d. Tarnyboje gauta informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) darželio-mokyklos (toliau - daželis), kurioje nurodoma, kad nepilnametės globėja atsižvelgia į pedagogų rekomendacijas, prašymus, rūpinasi mergaitės ugdymu. Namuose kuriama sveika ir saugi aplinka. Yra labai prisirišusi prie senelės - globėjos, ją vadina mama, džiaugiasi ją pamačiusi. 2023 m. kovo 8 d. Tarnyboje gauta informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos, kurioje nurodoma, kad globėja nepilnametės sveikata rūpinasi tinkamai. Atsakovas nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą.

4. Nurodė, kad surinkus atsakovą M. P. charakterizuojančią informaciją, nustatė, jog atsakovas neteistas ir nebaustas administracine tvarka (per 5 metus). Gyventojų registrų bazės išrašo 2023 m. kovo 17 d. duomenimis, M. P. nuo 2017 m. gegužės 11 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Tarnybos vertinimu, vaiko tėvui daugiau nei dviejų metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas pasiruošti, nusiteikti vaiko grįžimui į šeimą, jį susigrąžinti (kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo) ir pasirengti savarankiškai jį auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jo poreikiais. Tačiau atsakovas, teismui laikinai apribojus jam tėvo valdžią, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jam tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisiimtų visas tėvui tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo vaiką. Toks atsakovo elgesys - abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaiku ir nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiam vaikui. Nustačius atsakovo vaikui nuolatinę globą, teismo sprendimu laikinai apribojus jam tėvo valdžią, M. P. turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką, tačiau jis jokių realių/ aktyvių veiksmų taip ir neatliko, į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Vertinant tai, darytina išvada, kad atsakovas yra nemotyvuotas susigrąžinti vaiką savo globai ir juo rūpintis. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad tėvystė/ motinystė visų pirma yra pareigos vaikui. Vien retkarčiais aplankyti vaiką ir juo pasidomėti neužtenka, tėvai turi vaiką auginti, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Pabrėžė, kad tėvų, ilgai trunkančiu savo asmeninių problemų sprendimu, negali būti paneigtos vaiko teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jo raidai. Tačiau nuo nuolatinės globos S. P. nustatymo ir laikino tėvo valdžios apribojimo padėtis atsakovo šeimoje nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, netenkina jo poreikių, atsakovas toliau nesiima aktyvių veiksmų situacijai keistis. Duomenų, kad atsakovo elgesys ir požiūris į vaiką pasikeistų nėra.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad domisi dukra, jai skambina, tačiau vaikas gyvena pas močiutę, kuri tinkamai vaiku pasirūpina, jam apie vaiką močiutė (atsakovo mama) suteikia visą informaciją. Teigė, kad gyvena vienas ir dirba, todėl šiuo metu tinkamai pasirūpinti vaiku negali. Pažymėjo, kad dėjo pastangas, kad dukra būtų sugrąžinta į Lietuvą, nes motina ją buvo išsivežusi. Nurodė, kad vienas neturi galimybių tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl yra dėkingas tėvams už rūpinimąsi vaiku, tėvais visiškai pasitiki. Paaiškino, kad gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jo darbas prasideda septintą valandą ryto, o darželis prasideda vėliau, atitinkamai ir baigia darbą vėliau nei reikėtų paimti vaiką iš darželio. Todėl, atsakovo teigimu, jis turėtų tapti vaiko aukle ir negalėtų užtikrinti vaiko poreikių.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų A. P. paaiškino, kad šiuo metu atsakovas neturi galimybių pasirūpinti vaiku, ji augina mergaitę nuo mažens, mano, kad geriau už ją su sutuoktiniu vaiku nekas nepasirūpins. Teigė, kad mergaitė ją vadina mama, nors to neprašiusi ir aiškinusi, kad yra močiutė, mergaitė jaučiasi laiminga ir yra mylima. Su tėvu mergaitė bendrauja telefonu, o vasaromis susitinka gyvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovas M. P. yra nepilnamečio vaiko S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. tėvas. Vaiko motina yra J. P.. Lietuvos informacinės sistemos ,,Liteko“ ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. nustatyta globa, globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirtas trečiasis asmuo A. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės motinai J. P. neterminuotai apribota motinos valdžia, o atsakovui M. P. laikinai apribota tėvo valdžia dukros S. P. atžvilgiu, taip pat iš atsakovų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiam vaikui S. P. nustatyta nuolatinė globa.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

11. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

12. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

13. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad CK įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti dėl kokių priežasčių tėvų valdžia yra neįgyvendinama, įvertinti tėvų veiksmus, jų pobūdį. Kasacinis teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose teismo pareiga išsamiai išanalizuoti faktines aplinkybes apima būtinybę įvertinti emocinius, psichologinius, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksnius, išklausyti proceso dalyvius (tėvus), esant galimybei – išklausyti vaiko nuomonę, taip pat įvertinti socialinių darbuotojų, gydytojų ir ekspertų nuomones, išanalizuoti tėvų valdžios įgyvendinimo su pagalba galimybę ir atsižvelgti į kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išsaugotos esamos socialiai reikšmingos vaiko poreikių tenkinimo galimybės ir sudarytos sąlygos užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022).

17. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktuose 2021 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. vasario 27 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose bei 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. vasario 27 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose (toliau – ir Aktai) nurodoma informacija patvirtina ne tik aplinkybę, kad trečiasis asmuo A. P. tinkamai vykdo globėjos pareigas ir tinkamai prižiūri bei rūpinasi nepilnamete S. P., tačiau leidžia vertinti ir atsakovo santykius su nepilnamete dukra. Aktuose užrašyti globėjos paaiškinimai, kad atsakovas kiekvieną dieną dukrai skambina telefonu, o grįžęs į Lietuvą su ja praleidžia laiką, reguliariai teikia vaikui išlaikymą, norėtų susigrąžinti dukrą, tačiau kol kas neturi galimybių, nes gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo taip pat patvirtino šias aplinkybes. Atsakovas paaiškino, kad jo darbas prasideda nuo septintos valandos ryto ir baigiasi vėlai, dėl to jis negalėtų pasiimti gyventi dukrą kartu, nes ugdymo įstaigų darbas prasideda vėliau ir baigiasi anksčiau nei jo darbo laikas, teigė, kad nuolat domisi dukra, iš globėjos, kuri yra atsakovo motina, gauna visą informaciją apie vaiką.

18. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovo M. P. gyvenimas ne kartu su vaiku S. P. yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovo (vaiko tėvo) gyvenimo užsienio valstybėje Jungtinėje Karalystėje, darbo ir stabilių ryšių šioje šalyje susiformavimo. Nors atsakovas kol kas neturi planų grįžti į Lietuvą, tačiau nuolat palaiko ryšį su vaiku (kasdien bendrauja telefonu), nėra nusišalinęs nuo tėvo pareigos vykdymo, nuolat domisi vaiku, nuolat bendrauja su vaiko seneliais (globėja), teikia išlaikymą, pagal galimybes aplanko vaiką per atostogas, su vaiku palaiko emocinį ryšį, mažametė pažįsta tėvą. Atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtina, kad jam dukra ir su ja susijusių klausimų sprendimas yra svarbūs. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepė į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje ir davė paaiškinimus.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju iš to, kas jau nurodyta, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas daro ypatingą žalą vaiko S. P. atžvilgiu ar ja visiškai nesirūpina. Bylos duomenimis atsakovas nuolat bendrauja su vaiku telefonu, būdamas Lietuvoje su vaiku praleidžia laiką, dirba ir teikia išlaikymą, domisi dukra ir su ja susijusių klausimų sprendimu, t. y. rūpinasi vaiku, kiek leidžia galimybės gyvenant kitoje valstybėje. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų teistas ar baustas administracine tvarka, kas taip pat teigiamai jį charakterizuoja.

21. Remiantis CK 3.180 straipsniu, laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko kai nustatoma, jog tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis).

22. Kasacinis teismas pažymi, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

23. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų taikomas nustačius, kad tėvų valdžia neįgyvendinama dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nesant tėvų kaltės.

24. Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.) ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Paminėtina ir aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju, nors atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio sąlygomis, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad jis siekė sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos nebūtų pakeistos ir vaikas liktų gyventi su jo tėvais (globėjos šeimoje).

25. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovas šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios nepilnametės S. P. atžvilgiu. Tačiau teismas nesutinka, kad situacija yra nulemta išskirtinai kaltų atsakovo veiksmų, nenustatyta, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu darytų ypatingą žala nepilnametės dukros interesams. Todėl atsakovo atžvilgiu taikytinas vaiko atskyrimas nuo tėvo – priemonė, nekonstatuojant tėvo kaltės, atitinkamai pakeistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl laikino atsakovo tėvo valdžios nepilnametės S. P. atžvilgiu apribojimo.

26. Išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

27. Pažymėtina, kad jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 str. 5 d.). Taigi, atsiradus nurodytoms aplinkybėms atsakovo laikino ar neterminuoto tėvo valdžios apribojimo klausimas gali būti keliamas iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

29. Už reikalavimus apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei nepriteistinas.

30. Byloje susidarė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų) ½ dalis šių išlaidų priteisiamos iš atsakovo, iš viso 6,64 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinai apribotos tėvo valdžios atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir atskirti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.