Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodė, kad siekiant ištirti šeimos aplinkos sąlygas, buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatyta, kad ieškovė su sūnumi A. ir sugyventiniu R. U. gyvena pastarajam priklausančiame name, kuris yra apie 250 m² ploto, dviejų aukštų, jame yra visi patogumai bei būtini šeimai baldai, buitinė technika. Vaikas turi savo atskirą kambarį namo antrame aukšte, kuriame yra visi reikalingi baldai. J. G. paaiškino, kad vaiko tėvas per paskutinius tris metus išlaikymo vaikui nėra mokėjęs nei karto. Vaikas ir ji pati gerai sutaria su atsakovo tėvais, pas kuriuos vaikas svečiuojasi, jie dovanoja jam dovanas. Jai išlaikyti vaiką padeda dabartinis sugyventinis ir mama, taip pat ji gauna vaiko pinigus ir pinigus iš garantinio fondo. Su atsakovu tarnybos darbuotojams pavyko susisiekti tik elektroniniu paštu. Vyras nenorėjo sakyti savo gyvenamosios vietos adreso, sutiko pasikalbėti telefonu. Teigė, kad išlaikymo vaikui neteikia apie 2 metus, po to, kai J. G. perdavė išieškojimą antstoliams, nors jis mokėjo priteistą išlaikymą. Mokėdavo grynaisiais pinigais paduodamas ieškovei, taip pat dovanojo vaikui daug įvairių daiktų – paspirtukus, telefonus, keliones į (duomenys neskelbti) ir pan. Yra supykęs ant ieškovės, todėl nebemoka išlaikymo, taip pat nesutinka mokėti daugiau. Su vaiku nebendrauja, nes neleidžia ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Kaip jau minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbti), yra ieškovės J. G. ir atsakovo D. G. sūnus. Šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu. Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1 punkte įrašyta, kad nutraukus santuoką, vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbti), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. G., o 3.2. punkte įrašyta sąlyga, jog D. G. įsipareigoja skirti vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbti), materialiniam išlaikymui mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 EUR) kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas prieina prie išvados, kad šalių nepilnamečio vaiko A. G. poreikiai per beveik dešimties metų laikotarpį nuo 2012 m. spalio 10 d., kai teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, padidėjo išlaidos maistui (atsirado poreikis valgyti ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose), atsižvelgiant į vaiko amžių atsirado objektyvus poreikis nuolatos įsigyti naujų drabužių (ji tapo įvairesnė), higienos prekių, augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl padidėjo išlaidos laisvalaikiui (būreliai, draugų gimtadieniai, komunikacijos priemonės ir pan.), todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, komunalinių ir kitų paslaugų kainų augimą, išlaikymas vaikui buvo priteistas dar iki euro įvedimo. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui A. G. sukako 12 metų, jis šiuo metu yra paauglys, o priteisiant išlaikymą jam tebuvo 3 metai. Teismo sprendimu nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas nesudaro nei ketvirtadalio valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės (nepilnamečio vaiko poreikiai), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį. Priteisto iš atsakovo išlaikymo suma turi būti padidinta, nes priešingu atveju būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui vaikui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 EUR (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 518 EUR į rankas, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 EUR. Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 511 – 533 EUR. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 350 EUR išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui padidinimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Ieškovės teigimu, ji vidutiniškai per mėnesį nepilnamečio sūnaus A. G. išlaikymui išleidžia apie 770 EUR, ir tik būtinoms vaiko išlaidoms. Ji pateikė paskaičiavimus, būtinus vaiko išlaikymui per mėnesį, kur nurodė, kad maistui mokykloje ir namuose, dienpinigiams reikia 275 EUR, vaistams ir maisto papildams – 16,66 EUR, kirpyklai – 8 EUR, odontologo paslaugoms apie 70 EUR per metus, kas sudaro 5,83 EUR per mėnesį, asmens higienos priemonėms – 18 EUR, buitinės chemijos priemonėms apie 3,33 EUR, 62,50 EUR aprangai ir avalynei, apie 340 EUR (duomenys neskelbti) būreliui ir turnyrams per metus, kas sudaro 28,33 EUR per mėnesį, transporto išlaidos – 45 EUR, mokyklos reikmenys, knygos, žurnalai ir kompiuteriniai žaidimai – 43,33 EUR, 40 EUR atostogoms ir stovyklai kartą per metus (480 EUR per metus), 3,33 EUR draugų gimtadieniams, 84,96 EUR vaikui tenkanti busto išlaikymo išlaidų dalis, 41,66 EUR išlaidos kompiuteriui, 44,33 EUR – mobiliajam telefonui, 12,90 EUR mobilaus ryšio telefono paslaugoms ir internetui, 37 EUR – vaiko kambario baldai.

Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis nėra pablogėjusi, lyginant su 2012 metais, kai teismas priteisė iš atsakovo vaikui materialinį išlaikymą. Ieškovė nuo 2022 m. balandžio 11 d. įsidarbino, jos gaunamos pajamos kas mėnesį sudarys vidutiniškai 1 000 EUR. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų daiktų, automobilių. Ieškovė šiuo metu įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Atsakovas nedirba, šiuo metu mokosi specialybės, yra įregistravęs individualią veiklą nuo 2019 metų, bet jokių pajamų negauna, savo vardu jokio nekilnojamojo turto ar privalomo registruoti turto neturi. Teigia, kad yra išlaikomas tėvo. Teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl pagrindo daryti išvadą, kad turtinė padėtis yra sunki, nėra. Nors byloje yra duomenų apie atsakovo įsipareigojimus kitiems tretiesiems asmenims, kurie yra nemaži ir vykdomi priverstinai, teismas sprendžia, jog tai negali būti priežastis neteikti pakankamo išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui ir negali eliminuoti šios atsakovo pareigos, be to, teismo nuomone, tai gali būti viena priežasčių, kodėl ieškovas pasirinko neatskleisti savo tikrosios turtinės padėties ir, galimai, slepia gaunamas pajamas vengdamas išieškojimo. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, todėl ta aplinkybė, kad jis per kelis metus negalėjo rasti darbo ar gauti pakankamai pajamų iš individualios veiklos, kad labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, teismo vertinama kritiškai. Iš bylos medžiagos seka, kad atsakovas A. G. priteisto 115,85 EUR dydžio išlaikymo nemoka, yra susidaręs 6 378,80 EUR įsiskolinimas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja, jokių papildomų daiktų jam neperka. Iš to seka išvada, kad atsakovas šiuo metu neteikia teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo, su vaiku nebendrauja, jokių išlaidų vaiko išlaikymui nepatiria.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiui A. G. dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jo poreikiai išaugo, praėjo daugiau negu 9 metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai jam buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo. Tinkamą pasikeitusius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio nepilnamečio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis. Nors atsakovas akcentuoja sunkią savo turtinę padėtį (negauna jokių pajamų), tačiau byloje nėra duomenų apie jam nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias ieškoti didesnių pajamų šaltinių, siekiant užtikrinti vaiko tinkamą išlaikymą ir jam pačiam orų pragyvenimą. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas, todėl teigti, jog jo gaunamų pajamų nepakanka vaiko tik būtiniems poreikiams užtikrinti yra neteisinga. Dirbamas darbas gali būti ne tik fizinis, bet ir įvairios paslaugos ir panaši veikla. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, gaunantis pakankamai pajamų, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, gali ir turi teikti didesnį išlaikymą savo vaikui, negu 2012 metais nustatytą išlaikymą. Tačiau teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 350 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimas vaikams neatitiktų atsakovo objektyvios galimybės mokėti ir vaiko interesų pusiausvyros. Be to, teismo nuomone, kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos negali būti priskiriamos prie būtinųjų (tokios kaip kompiuterio, mobilaus telefono ir vaiko kambario baldų pirkimas kiekvienais metais, parama gyvūnų prieglaudai, kompiuterinių žaidimų ir muzikos instrumentų pirkimas), o kai kurios būtinosios išlaidos yra nepagrįstai didelės ir ieškovės galimybės bei jos sugyventinio turtinė padėtis, pvz. gyvenimas didelio ploto name, kurio išlaikymas kainuoja gana brangiai, mėsos produktų pirkimas tik iš ūkininkų ir pan., negali būti perkeliama kaip pareiga ir papildoma našta atsakovui mokėti pvz. 1/3 dalį didelio ploto gyvenamojo namo išlaidų. Teismas sprendžia, kad vaiko išlaikymui skiriamos lėšos turi būti siejamos su realiais ir protingais vaiko poreikiais ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis skirti tam tikrą pinigų sumą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų. Teismas pagal byloje pateiktus duomenis sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti vaikui didesnį nei 2012 metais nustatytą išlaikymą, tačiau mažesnio dydžio nei prašo ieškovė, kadangi atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) vaiko išlaikymo dydis turi būti siejamas ir su protingais vaiko poreikiais, ir su tėvų finansinėmis išgalėmis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovei nepagrindus, jog vaiko išlaikymui reikalinga išlaikymo išlaidų sąmatoje nurodyta 770,16 EUR suma per mėnesį, o atsakovui nepagrindus, jog vaiko išlaikymui užtektų jo nurodytos 400 EUR sumos, ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinus, kad visada atsiranda nenumatytų vaiko priežiūros išlaidų, teismas konstatuoja, kad nepilnamečio A. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 640 EUR suma. Nors ši suma viršija nuo 2022 metų nustatytą minimalią mėnesinę algą – 730 EUR (511 – 533 EUR atskaičius mokesčius), tačiau įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra būtina vaiko poreikiams tenkinti, todėl atėmus ieškovės gaunamą 70 EUR išmoką vaikui ir vertinant, kad atsakovas šiek tiek didesne dalimi turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas sprendžia, kad 300 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo ne tik minimalius poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Ieškovė J. G. paskirtina nepilnamečio A. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo ir padidinto išlaikymo priteisimo momento.

Ieškovė ieškiniu prašė padidintą nuo 115,85 EUR iki 350 EUR išlaikymą priteisti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., tai yra nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Taip pat priteisti 8 429,40 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d.

Pažymėtina, kad ieškovė, kaip išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus, prašo priteisti skirtumą tarp šiuo ieškiniu dar tik prašomos priteisti sumos ir 2012 m. spalio 10 d. teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tuo atveju, jei jis nebuvo priteistas ir nebuvo mokamas, o padidinto išlaikymo priteisimas už tris metus atgaline tvarka nėra galimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu buvo priteistas išlaikymas A. G., ir šiuo metu vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovo, skaičiuojamas įsiskolinimas, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo teismo sprendimu pakeisto ir buvusio priteisto išlaikymo skirtumą laikyti išlaikymo įsiskolinimu.

Pagal kasacinio teismo praktiką, turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, todėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle bei didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Plėtodamas praktiką dėl padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Ieškovė teigia bandžiusi su atsakovu susitarti geruoju, nurodydama jam, jog vaiko poreikiai yra padidėję ir reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau nenurodo, kada tiksliai informavo apie tai atsakovą. Nustatyta tik, kad ieškovė 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio priteisto išlaikymo išieškojimo. Vertinant bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d., nuo kada prašoma priteisti padidinto išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė įgyvendino pareigą informuoti atsakovą apie pasikeitusius vaiko poreikius ar būtų kitaip inicijavusi klausimo dėl išlaikymo padidinimo sprendimą.

Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsniu, nuo 2020 m. sausio 1 d. sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena, taikoma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka – privalomoji mediacija. Ir esant pasikeitusiems vaiko poreikiams bei išlaikymą privalančiam teikti asmeniui turint galimybę teikti didesnį išlaikymą visų pirma privaloma inicijuoti privalomąją mediaciją. Nors atsakovas bandė neigti, jog buvo įvykusi privalomoji mediacija, tačiau iš prie ieškinio pridėtos pažymos dėl privalomosios mediacijos ir 2021 m. gruodžio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbti) matyti, kad ieškovė dėl privalomosios mediacijos kreipėsi 2021 m. birželio 1 d. Teismo vertinimu, laikomi įrodytais padidėję vaiko poreikiai 2021 m. birželio 1 d., kai ieškovė atliko būtinus ir teisiškai reikšmingus veiksmus prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl padidinto išlaikymo priteisimo, kadangi vaikas lankė progimnaziją, lankė sporto būrelius, kadangi turi gabumų ir yra judrus, jo poreikiai buvo tokie patys, kokie nustatyti šiuo teismo sprendimu. Byloje nenustatyta, kad baigus privalomosios mediacijos procedūrą ieškovė būtų delsusi teismui teikti ieškinį dėl padidinto išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis 2021 m. birželio mėnesį buvo tokia pati kaip nagrinėjant bylą, ir teismui padarius išvadą, kad jis neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, didesnį išlaikymą teikti galėjo ir tuo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), padidintas išlaikymas po 300 EUR per mėnesį šiuo sprendimu priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. rugpjūčio 25 d., o už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi dėl privalomosios mediacijos taikymo 2021 m. birželio 1 d., kai ieškovė atliko būtinus veiksmus prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl padidinto išlaikymo priteisimo, tokiu būdu informuodama atsakovą apie vaiko padidėjusius poreikius, iki ieškinio pateikimo 2021 m. rugpjūčio 25 d. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje: 528,04 EUR (86 d. x 6,14 Eur (300 EUR – 115,85 EUR/30 d.)). Likusi reikalavimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetama. Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu priteisto išlaikymo po 115,85 EUR per mėnesį įsiskolinimas iki ieškinio pateikimo dienos 2021 m. rugpjūčio 25 d. turėtų būti skaičiuojamas atskirai, 2012 m. spalio 10 d. sprendimo vykdymo procese.

Ieškovė J. G. paskirtina nepilnamečio A. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės J. G. reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir išlaikymo įsiskolinimą turėtų įmokėti 252,88 EUR ((350 X 12) – (115,85 X 12) + ((350 – 115,85) X 36) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (24 procentai) bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, tačiau atsakovas 2021 m. gruodžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbti) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis iš jo nepriteistinas ir apmokamas iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Tačiau nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų atsakovas nėra atleistas. Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme sumokėjo advokatei 1 754,50 EUR. Duomenų apie tai, kokio dydžio patirtos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui, išlaidos nėra. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti tik iš dalies (24 procentais), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimu daliai, ieškovei J. G. iš atsakovo priteistinos 421,08 EUR (1 754,50 X 0,24) dydžio išlaidos advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 3,78 EUR. Ši suma iš šalių nepriteistina, kadangi yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės J. G. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1813-921/2012 priteisto iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. G., gim. (duomenys neskelbti), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 EUR (tris šimtus eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021 m. rugpjūčio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 528,04 EUR (penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 04 ct) išlaikymo įsiskolinimą padidinto išlaikymo apimtyje.

Paskirti ieškovę J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 421,08 EUR (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 8 ct) išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.