Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2022 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 2 dalį (4 baudžiamieji nusižengimai, kurie teistumo neužtraukia) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba įsidarbinti; per 12 (dvylika) mėnesių atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba įsidarbinti; per 12 (dvylika) mėnesių atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą,

- 2022 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas, kuris teistumo neužtraukia) ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar įsidarbinti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant G. S. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar įsidarbinti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, G. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar įsidarbinti bei per 12 (dvylika) mėnesių atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą civiliniams ieškovams UAB „Berneliai“, UAB „Mega baras“, UAB „Delano“ UAB „Gustus Notus“(nurodytą 2022 m. vasario 15 d. teismo baudžiamajame įsakyme) ir 176,04 eurų turtinę žalą UAB „Evit“. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. baudžiamąjį įsakymą, šis baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2021 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant šias sąlygas: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namų zonoje: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. J. išieškota konfiskuotino turto – transporto priemonės – vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 3 000 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi tenkinus probacijos tarnybos teikimą, bausmės vykdymo atidėjimas K. J. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam skirtą arešto bausmę pataisos įstaigoje,

- 2022 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį (4 baudžiamieji nusižengimai, kurie teistumo neužtraukia) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie vėlesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, ir K. J. paskirta bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, K. J. įpareigotas toliau vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu K. J. paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę įskaityta K. J. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį atlikta bausmės dalis, šiuo metu atliekantis bausmę pataisos įstaigoje,

- 2022 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis įsakymas, neužtraukiantis teistumo), paskirta bausmę – areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažintus vienu trečdaliu, K. J. skirta sumažinta bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, paskirta subendrinta bausmė – areštas 70 (septyniasdešimčiai) parų. Į arešto bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. ir K. J., veikdami kartu, 2021 m. gruodžio 19 d. nuo 16.51 val. iki 22.45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad už gautas prekes ir suteiktas paslaugas nesumokės, užsisakė įvairių patiekalų, gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų, juos suvartojo ir iš restorano išėjo, darbuotojams nespėjus išrašyti sąskaitos, taip apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes, kurių vertė 271,93 eurų, ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą.

Šiais veiksmais G. S. ir K. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 186 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama alternatyviaisiais požymiais, bent vieną kurių įrodyti pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, aptariamo baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijos formuluotė suponuoja materialią nusikalstamos veikos sudėtį. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju nustačius, kad asmuo atliko minėtus alternatyviuosius veiksmus, būtina įrodyti tai, kad tokiu asmens teisei priešingu veikimu (ar neveikimu) kilo padariniai – buvo padaryta žala trečiajam asmeniui.

Kaltinamieji, teisiamojo posėdžio metu patvirtinę, kad jie iš restorano išėjo už prekes ir paslaugas nesumokėję, negalėjo nurodyti tikslios sumos, už kurią jie suvartojo gėrimų bei maisto. Vis dėlto, teismo vertinimu, pagrindo abejoti civilinio ieškovo pateikta informacija apie šių asmenų suvartotą maisto bei gėrimų kiekį nėra. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“ kvito matyti, kad pirmojo užsakymo laikas – 2021 m. gruodžio 19 d. 16.51 val., ir šiame dokumente nurodytos prekės atitinka kaltinamųjų parodymus apie jų pirktus alkoholinius bei nealkoholinius gėrimus, maistą. Kaltinamasis K. J. tvirtino, kad jis su G. S. per kelis kartus užsisakė gėrimus, kurie buvo gana brangūs. Liudytojas A. Š. nurodė, jog šie asmenys restorane praleido apie 6–7 valandas, ką objektyviai patvirtina ir 2022 m. sausio 10 d. restorano patalpų vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apie 22.35 val. G. S. bei K. J. vis dar buvo restorano viduje. Teismo vertinimu, nurodoma prekių suma šiais duomenimis yra objektyviai pagrindžiama, todėl pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškimu pateiktame kvite užfiksuota informacija, be kita ko, nurodyta galutine suvartotų prekių suma, nėra. BK 190 straipsnyje apibrėžiama turto vertė, kuri gali būti laikoma nedidele, didele ar atitinkančia pagrindinę turtinių nusikalstamų veikų sudėtį (nesant kitų šias veikas kvalifikuojančių ar privilegijuojančių požymių). Turtas yra laikomas nedidelės vertės, jeigu jo vertė neviršija 5 MGL dydžio (250 Eur). Šiuo atveju G. S. ir K. J. pareikštame kaltinime nurodyta suma šį dydį viršija 21,93 Eur, todėl daroma išvada, kad jų veiksmai, padarius turtinės žalos civiliniam ieškovui, pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo G. S. gynėjas teisiamojo posėdžio metu kvestionavo aptartų veiksmų, kaip nusikalstamų, vertinimą. Iš tiesų baudžiamoji atsakomybė teismų praktikoje pripažįstama kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) pažeistiems teisiniams gėriams atkurti, kadangi tam tikrais atvejais, egzistuojant ir kitoms galimoms teisinės atsakomybės formoms (civilinė, administracinė ir kt.), takoskyra tarp jų nėra akivaizdi. Taigi kiekvienu atveju privalo būti vertinamas ir kitų teisinės atsakomybės formų pakankamumas asmens teisei priešingiems veiksmams įvertinti.

Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo gynėjas, baudžiamoji atsakomybė itin glaudžiai koreliuoja su civilinės atsakomybės institutu, reglamentuojančiu iš civilinių teisinių santykių atsiradusios žalos kompensavimą civilinėmis priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad sutartinei civilinei atsakomybei kilti įrodinėtini požymiai, tokie kaip asmens kaltė, žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys, tam tikra prasme atitinka ir baudžiamojoje byloje įrodinėtinų požymių turinį, be to, civilinėje teisenoje egzistuoja ir apgaulės, kaip kontrahento įtraukimo į jam akivaizdžiai nenaudingą sandorį, elementas. Vis dėlto, teismų praktika išskiria tam tikrus esminius požymius, leidžiančius priimti sprendimą, kad asmens veiksmų pavojingumas konkrečiu atveju peraugo civilinį teisinį santykį ir šis jo teisei priešingas elgesys turi būti vertinamas per baudžiamosios atsakomybės prizmę.

BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmė – apgaulės panaudojimas prievolei išvengti. Ši nusikalstamos veikos sudėtis teismų praktikoje aiškinama taip, kad vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas (tai nėra vien tik delsimas įvykdyti piniginę prievolę), o apgaulė naudojama siekiant sudaryti tokią situaciją, kad kreditorius civilinio proceso priemonėmis netektų galimybės realiai gauti savo reikalavimų patenkinimą. Paprastas vengimas atsiskaityti (nesant apgaulės ir piktavališkų ketinimų kreditoriaus atžvilgiu) yra civilinių teisinių santykių sritis ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinės nutartys Nr. 2K-487-693/2015, 2K-131-719/2019, 2K-172-788/2019 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai kaltininkas nevykdo savo piniginės prievolės, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas turi ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Šiuo atveju, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji, iš anksto žinodami, susitarę, kad už prekes ir suteiktas maitinimo paslaugas restorane neatsiskaitys, veikdami tiesiogine tyčia, per keletą kartų užsisakydami prekes (maistą, gėrimus), tuo suklaidino restorano darbuotoją – liudytoją A. Š. dėl tikrųjų savo ketinimų. Teismo vertinimu, objektyviai pagrindžiama aplinkybė, jog restorano darbuotojas, žinodamas, kad asmenys neketina atsiskaityti, būtų atsisakęs teikti jam šias paslaugas. Tai, kad ši aplinkybė jam buvo nežinoma, patvirtina duomenys, kad jis, G. S. ir K. J. pasišalinus iš restorano, dėjo pastangas siekdamas išsiaiškinti pastarųjų išvykimo aplinkybes, tai yra teiravosi A. S., prie kurio staliuko buvo prisėdę kaltinamieji, dėl šių asmenų, jam nurodė, kad šie asmenys nesumokėjo. Tai akivaizdžiai rodo, kad toks kaltinamųjų elgesys buvo atliktas apie tai neinformavus restorano darbuotojo. Taigi būtent kaltinamųjų apgaulė, siekiant sudaryti vaizdą, kad jie ketina atsiskaityti už prekes (keletą kartų vakaro metu išeinant į lauką parūkyti, tačiau grįžtant, taip piktnaudžiaujant jiems parodytu pasitikėjimu bei sudarant objektyvų pagrindą spręsti apie ketinimą likti restorane bei atsiskatyti už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, o A. S. nurodant, kad eina iki draugų pasiimti pinigų, tačiau į restoraną nebegrįžus), sudaro BK 186 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teismo vertinimu, baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinybę šiuo atveju patvirtina tai, kad be teisėsaugos institucijų pagalbos civilinis ieškovas nebūtų turėjęs galimybės identifikuoti iš restorano pasišalinusius asmenis, kadangi jų tapatybė jiems būnant restorane nebuvo nustatyta. Šie asmenys buvo nustatyti tik baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, liudytojui A. Š. juos atpažinus iš jam parodytų asmenų fotonuotraukų. Nėra jokių abejonių, kad G. S. bei K. J. turėjo būti ir buvo žinoma, jog jų tapatybės nustatymas, civiliniam ieškovui siekiant žalos atlyginimo, bus apsunkintas, ir būtent tokio rezultato šie asmenys siekė, o jų ketinimą visiškai neatsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tai, kad iki šiol, ir vykstant baudžiamajam procesui, žala civiliniam ieškovui net iš dalies nebuvo atlyginta.

Atsižvelgiant į aptartų byloje esančių įrodymų visumą, konstatuojama, kad G. S. ir K. J., veikdami kartu, 2021 m. gruodžio 19 d. nuo 16.51 val. iki 22.45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad už gautas prekes ir suteiktas paslaugas nesumokės, užsisakė įvairių patiekalų, gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų, juos suvartojo ir iš restorano išėjo, darbuotojams nespėjus išrašyti sąskaitos, taip apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes, kurių vertė 271,93 eurų, ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Šie jų veiksmai byloje surinktais įrodymais įrodyti visiškai, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka būtinuosius objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 186 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamieji, veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Nors kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio iš karto po įvykio nebuvo objektyviai užfiksuotas, tačiau teisiamojo posėdžio metu jie abu patvirtino, kad iki atėjimo į restoraną, jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio (išgėrę apie 5–6 bokalus alaus) ir ši aplinkybė turėjo įtakos jų apsisprendimui nusikalsti, tęsti alkoholinių gėrimų vartojimą, nepaisant to, kad piniginių lėšų atsiskaityti už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas jie neturėjo. K. J. baudžiamąją atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27, 97 straipsniai), kadangi jis, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu), kurį padarė būdamas pilnamečiu, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamasis G. S. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas. Šiuo metu jam yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai (teismo baudžiamieji įsakymai), tačiau, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vienas jų (2022 m. balandžio 11 d.) dar nėra įsiteisėjęs. Be to, abiem atvejais G. S. pripažintas kaltu padaręs baudžiamuosius nusižengimus, todėl jis yra laikomas neteistu (BK 97 straipsnis).

Kaltinamasis K. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas vieną kartą teistas dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, kaip ir G. S., po šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo pripažintas kaltu dar dviem baudžiamaisiais įsakymais dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo (neužtraukiančio teistumo), vienas kurių (2022 m. balandžio 11 d.) dar nėra įsiteisėjęs.

Abu kaltinamieji yra bausti administracine tvarka, jų teisei priešingam veikimui būdingas nusikalstamų veikų (baudžiamųjų ar administracinių nusižengimų) nuosavybei bei kitų asmenų turtinėms teisėms bei interesams modelis. Kaip matyti iš byloje esančių Administracinių nusižendimų registro išrašų, ir po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamieji, veikdami kartu, ir toliau darė iš esmės analogiškus teisės pažeidimus (paskutinysis administracinis nusižengimas fiksuotas 2022 m. sausio 8 d.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme kaltinamųjų atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla. Vis dėlto, svarstant jų baudžiamosios atsakomybės, o kartu ir bausmės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ir teigiamai kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes. Abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė nuoširdžiai besigailintys dėl savo veiksmų, patvirtino, kad suprato neigiamas savo elgesio pasekmes ir pasižadėjo daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis G. S. dirba, o K. J. nurodė, kad yra sutaręs įsidarbinti, kai tik bus paleistas iš pataisos įstaigos, kurioje šiuo metu atlieka bausmę. Taigi abu kaltinamieji siekia pozityvaus užimtumo, užsitikrindami legalų pragyvenimo šaltinį, ir ši aplinkybė itin aktuali atsižvelgiant į tai, kad jų nusikalstami veiksmai buvo išimtinai turtinio pobūdžio. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jų teisei priešingam elgesiui įtakos turėjo asmeninės šeiminės problemos, taigi, teismo vertinimu, nors stebimas teisei priešingų veiksmų pakartotinumas, tačiau kaltinamųjų paskatos nusikalsti susiformavo labiau spontaniškai, dėl susiklosčiusių nepalankių gyvenimiškų aplinkybių, o ne kaip jau įsitvirtinusių delinkventinių (nusikalstamų) nuostatų rezultatas.

Aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti įgyvendinama kaltinamajam G. S. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimą, o K. J. – trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, bausmės dydžius nustatant artimus, atitinkamai, BK 48 bei 49 straipsniuose numatytiems minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiams, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio nuostatos. Skirtingos bausmės rūšys kaltinamiesiems parenkamos atsižvelgiant į tai, kad G. S., nors šiuo metu yra teistas du kartus, tačiau nusikalstamą veiką įvykdė dar būdamas neteistu, taigi laikoma, kad jis yra teisiamas pirmąjį kartą. BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą teisiamiems asmenims įprastai turi būti skiriama su terminuotu laisvės atėmimu ar areštu nesusijusi bausmė. Išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo šios taisyklės, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tuo tarpu K. J. nusikalstamą veiką įvykdė jau būdamas teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dėl anksčiau nurodytų priežasčių jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnis), todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami kaltinamajam skyrus pagal savo pobūdį griežtesnę – arešto bausmę.

Pažymėtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamieji du kartus buvo teisti kitose baudžiamosiose bylose, taigi tai suponuotų pagrindą jiems skirtingais teismo procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka. Vis dėlto, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, paskutinis jiems priimtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo skirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, dar nėra įsiteisėjęs. Teismų praktikoje imperatyviai nurodyta, kad bausmių išbendrinimas ar dvigubas subendrinimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu kaltinamiesiems skiriamos bausmės su minėtais teismų procesiniais sprendimais skirtomis bausmėmis nebendrinamos, o subendrintos bausmės skyrimo klausimas bus sprendžiamas įsiteisėjus baigiamiesiems teismo aktams bausmių vykdymo procese (BPK 347 straipsni).

Kadangi kaltinamieji visiškai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, jų byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jiems skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 271,93 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas patyrė turtinės žalos, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais. Turtinės žalos dydis, kuris kartu yra ir nusikalstamos veikos aprašymo būtinasis elementas turtinio pobūdžio nusikaltimo įvykdyme, byloje surinktais ir kaltinamųjų veikų įrodytumą analizuojant išdėstytais įrodymais yra visiškai pagrįstas ir įrodytas, todėl civilinis ieškinys tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji veikė kartu, nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti, kurias prekes kuris iš jų užsisakė, tvirtino abu per kelis kartus išsirinkę tam tikras prekes, kurias kartu suvartojo, tokie jų veiksmai sudaro pagrindą spręsti apie solidariąją žalos atlyginimo prievolę, todėl tenkinus civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimas iš jų priteisiamas solidariai.

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios paliekamos nepakeistos.

Duomenys apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl K. J. gynimo pirmosios instancijos teisme negauti, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, be kita ko, atsižvelgiant ir į K. J. turtinę padėtį, iš jo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais dviejuose vokuose, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 60, 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad G. S. per visą bausmės atlikimo laiką privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant jam per visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad G. S. per visą bausmės atlikimo laiką privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant jam per visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Išaiškinti K. J., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs K. J. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

G. S. ir K. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. S. bei K. J. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai priteisti 271,93 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 93 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais dviejuose vokuose, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 60, 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.