Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-07-10 · Civilinė byla Nr. e2SP-8939-984/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
e2SP-8939-984/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
UAB „G. F.“, A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-8939-984/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00400-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2018 m. liepos 10 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „G. F.“ ir A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti jų 2018 m. birželio 27 d. taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalį, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkertą kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismas, įvertinęs šalių pateiktą taikos sutartį, nustatė, kad taikos sutartis prieštarauja CK 6.983 straipsnio nuostatoms.

Šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, kad klientė (A. K.) įsipareigoja sumokėti bendrovei (UAB „G. F.“) visą nesumokėtą kreditą, mokant įmokas toliau pagal sutarties grafiką, o 7 punkte nurodė, jog klientei ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų praleidus bet kurį iš taikos sutarties 3 punkte numatytą mokėjimo terminą, ar sumokėjus ne visą sutartos įmokos sumą, bendrovė turės teisę iš klientės reikalauti sumokėti visą nesumokėtą ir negrąžintą vartojamąjį kreditą, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis bei vartojimo kredito sutarties pasibaigimą, bei paskutinės sutartinės įmokos mokėjimo terminą. Taigi, minėta taikos sutarties nuostata rodo, kad pareiškėjai neužkerta kelio kilti teisminiam ginčui ateityje, reikalaujant sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, kurią sudaro nesumokėtos įmokos. Taikos sutarties 9 punkte nustatyta, kad klientė, praleidusi terminą sumokėti įmoką, pagal taikos sutarties 3 punktą, daugiau kaip 5 kalendorines dienas, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo bendrovei mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius. Teismo vertinimu, minėti taikos sutarties punktai (7 punktas ir 9 punktas) yra prieštaringi, delspinigių apskaičiavimo, mokėjimo tvarka yra neaiški, neatitinkanti aukščiau minėtų įstatyme nustatytų taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų. Taikos sutartis turi būti aiški, kad jos pagrindu, šaliai nevykdant jos sąlygų, būtų galima išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio vykdymo (CK 6.983 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartas pareiškėjų taikos sutarties sąlygas, teismas atsisako patvirtinti pateiktą taikos sutartį.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292, 582 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų UAB „G. F.“ ir A. K. prašymo dėl jų 2018 m. birželio 27 d. taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Asta Katinienė