Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1750-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
2A-1750-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18346-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
Atsakovas
I. P.
Ieškovas
D. P.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-1750-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18346-2014-9
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.6.5.2.1.; 3.3.1.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2099-752/2015 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pakeisti 2001 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-8414/2001 iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 1/4 uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vieną minimalų gyvenimo lygį (1 MGL), ir priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.

Nurodė, kad 2000 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12327/2000 buvo nutraukta šalių santuoka. Išlaikymą dukrai atsakovas nereguliariai mokėjo tik pagal vykdomąjį raštą, kreipusis į antstolį. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip 13 metų, dukra pradėjo lankyti mokyklą, išaugo jos poreikiai, pakito pragyvenimo lygis Lietuvoje. Atsakovo mokamo išlaikymo nepakanka net būtinų dukros poreikių patenkinimui, atsakovas neprisideda prie papildomų vaiko išlaikymo išlaidų. Atsakovas turi darbą, todėl jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą. Dukros išlaikymui reikia apie 289,62 Eur (1000 Lt) per mėnesį, tai maistas, apranga, avalynė, laisvalaikis, socialinis ugdymas, būreliai, ji lanko korepetitorius. Dukra turi specialių poreikių – nešioja akinius. Atsakovas turėtų prisiimti pusę dukros išlaikymo išlaidų. Ieškovės gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 217,21 Eur (750 Lt), todėl jai vienai sunku užtikrinti dukros poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-8414/2001, priteisė iš atsakovo dukrai K. P. išlaikymą po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. spalio 2 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Šalys dirba ir gauna panašaus dydžio pajamas. Atsakovas sudaręs santuoką, turi dar vieną išlaikytinę dukrą S., tačiau jos išlaikymo pareiga tenka atsakovui ir jo sutuoktinei. Atsakovo sutuoktinės pajamos sudaro apie 666,12 Eur. Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota, o atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Atsakovas nepagrindė, kad serga nepagydoma liga, dėl to teismas sprendė, kad atsakovas gali dirbti ir išlaikyti vaikus. Kilo abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi atsakovas, būdamas UAB „Mivita“ akcininkas ir direktorius, turi realią galimybę gauti didesnes pajamas. Abejones teismas vertino vaiko interesų naudai, atsižvelgė į tai, kad išlaikymas priteistas, kai vaikui buvo 3 metai, šiuo metu – beveik 17 metų. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Nuo 2001 m. išaugo prekių ir paslaugų kainos. Laikė realia ieškovės nurodytą dukros poreikiams patenkinti reikalingą sumą 280,93 Eur (970 Lt) vasaros metu, 396,70 Eur (1370 Lt) žiemos metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sprendimas nepagrįstas.

Teismas pažeidė esminius teisingumo ir valstybės egzistavimo principus, Konstituciją. Netinkamai vertino duomenis, vadovavosi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios buvo prieštaringos, nepagrįstos faktais. Posėdžio metu atsakovui nebuvo leidžiama naudotis užrašais. Teismas ieškovei nurodydamas, kokius pateikti dokumentus norint gauti pinigų, atsakovui tokios informacijos neteikė. Teismas iš konteksto ištrauktomis frazėmis nurodė melagingą išvadą, kad atsakovas nesąžiningas, nutraukė tėvo santykius su dukra. Teismas sugriovė tėvo autoritetą, dabartinės atsakovo šeimos gerbūvį, užkrauna finansinius sunkumus atsakovo sutuoktinei. Teismas buvo šališkas, išimtinai vadovavosi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, paviršutiniškai analizavo įrodymus.

Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti (ar padidinti) priteisto išlaikymo dydį leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. CK 3.192 straipsnio 2 dalis įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.3 str., CK 3.159 str. 1 d., CK 3.192 str. 1, 2 d.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti pagrįstas. Pagal CPK 265 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios turinčios reikšmės bylai aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

Teismas neteisingai nurodė, kad šalių turtinė padėtis panaši. Atsakovas nebūtų pajėgus išlaikyti tris savo nepilnamečius vaikus ir save. Tuo tarpu ieškovė išlaiko tik vieną nepilnametį vaiką. Atsakovo turtinė padėtis užtikrina tik būtinąsias savo ir vaikų pragyvenimo sąlygas. Priteisus išlaikymą, atsakovas negalės finansiškai pasirūpinti vaikais, dukra S. ir būsimu kūdikiu. Atsakovo dukra S. lanko mokyklą, jos sparčiai augančiam organizmui reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, išlaidos laisvalaikiui, ugdymui, specialių poreikių neturi, tačiau būtinieji poreikiai, įvertinus vaiko amžių, kainų augimą, tik didėja. CK 3.198 str. 2 d. įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas – visi atsakovo vaikai yra lygiateisiai, gimę iš tos pačios ar skirtingų santuokų. Tuo tarpu teismas visiškai į tai neatsižvelgė, išimtinai pasisakė tik dėl nepilnametės šalių dukros interesų užtikrinimo. Taupydamas vaikų lėšas, atsakovas neskyrė pinigų net advokatui. Nemano, kad išlaikymo prioritetas turėtų būti skiriamas šalių dukrai. Teismas atsakovo sutuoktinei vienai siūlė išsilaikyti jų dukrą ir supirkti visas kūdikiui būtinąsias prekes, todėl viena išlaikyti šalių dukrą galėtų ir ieškovė. Ieškovė nepagrindė, kad dukros išlaikymui reikalinga 500 Lt. Nuo šių metų birželio mėn. atsakovo pajamos gali sumažėti, pasibaigus darbo sutarčiai su Kauno kolegija. Atsakovas ieškosis papildomo darbo, tačiau tai užtruks. Gaunamų 144,81 Eur pajamų (dirbant 0,5 etato, kaip ir ieškovė) iš UAB „Mivita“ neužteks mokėti dukrai išlaikymo, padengti ieškovės teismo išlaidas, licencijai, privalomiems odontologų rūmų nario mokesčiams, privalomiesiems asmens tobulinimosi kursams. Atsakovas dirba dvigubai daugiau, pilnu etatu, yra ligonis. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas reguliariai perka vaistus. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovas yra įmonės akcininkas ir direktorius, galintis gauti didesnes pajamas. Įmonės padėtis yra sunki, atsakovas turi daug dirbti, tvarkyti įmonės dokumentus, mokėti mokesčius. Įmonėje atleisti visi samdomi darbuotojai, pelnas siekia vos 13000 per metus, naudojamas minimaliai įmonės veiklai, išlaiko vaikus. Atsakovo atlyginimas tiesiogiai proporcingas įmonės pelnui. Pagal teismų praktiką tėvams turi likti 50 proc. jų uždirbamų lėšų pragyvenimui ir mokesčiams. Vaikams turėtų skirti 1500 Lt (1000x3/2), o apelianto atlyginimas turėtų būti apie 3000 Lt. Teismas įpareigojo atsakovą skolintis, parduoti darbo instrumentus, kad gautų pinigų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuo 2001 m. išaugo prekių ir paslaugų kainos. Atsakovo paslaugų pajamos nuo šio laikotarpio nukrito.

Teismas nepagrįstai analizavo atsakovo sutuoktinės pajamas, sprendžiant atsakovo dukros išlaikymo klausimą. Išlaikymo pareiga yra atsakovo, ši našta negali būti perkelta sutuoktinei. Be to, teismas neteisingai nurodė sutuoktinės pajamas. Išėjus į motinystės atostogas jos sudarys 365 Eur. Iš jų sumokėjus mokesčius, 4 asmenų pragyvenimui šildymo sezonu liks vos apie 135 Eur. Taip pat sutuoktinė daro būtinus vaisiaus tyrimus, sumokėta 40 Eur, reikalingi kiti tyrimai, vėliau patirs daug išlaidų kūdikio priežiūrai.

Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė nėra neįgali, nesistengia susirasti darbo, dirba pusės etato krūviu, vengia išlaikyti savo dukrą. Ieškovė gali susirasti papildomą darbą ir uždirbti daugiau pinigų. Teismas atmetė prašymą de facto ištirti, ar ieškovė gyvena viena, ar su tėvais, draugu. Ieškovė su dukra adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, šiuo adresu gyvena 4 asmenys, tai patvirtino mokesčių mokėjimai, kaimynų liudijimai. Pažyma neparodo, kada iš ieškovės buto išsiregistravo jos tėvai (BPK 38 straipsnis). Komunaliniai mokesčiai turi būti padalinti į keturias dalis.

Teismas formaliai įvertino ieškovės skaičiuotę, neatsižvelgdamas į tai, jog nėra ją pagrindžiančių įrodymų. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008). Vaikams skirtas išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti, jis privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.). Teismas neteisingai nurodė ieškovės atstovę paaiškinus, jog šalių dukra toliau planuoja stoti mokytis, nes atstovė tokios informacijos nežinojo. Teismas nesiaiškino, ar mokykloje vyksta ekskursijos. Aplinkybė, kad dukra lanko lauko tenisą, o treniruotės yra nelegalios, rodo, kad dukra gyvena geresnėmis sąlygomis nei kiti atsakovo vaikai. Pateikti kvitai yra kitų žmonių surinkti kvitai, tai rodo pirkinių sąrašas (alkoholis, suvalgomi 7 batonai per 5 dienas, 75 vnt. didelių higieninių paketų per mėnesį ir t.t.), kitas išlaidas pagrindžiančių įrodymų byloje apskritai nėra. Dukrai į mokyklą duodami 10 Lt, nors pietūs kainuoja 5 Lt. Nurodo prieštaringą informaciją, kad atsakovas moka 180 Lt, o gaunamos lėšos 170 Lt. Teismas neteisingai teigė atsakovą nurodžius, kad dukros maistui užtektų 28,96 Eur (100 Lt). Atsakovas nurodė, kad vaikai valgo vienodai ir visiems turi būti skiriama vienodai po 170 Lt. Teismui nustačius, kad dukros mokymosi įstaigos parinkimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nepagrįstai reikalaujama lėšų, skiriamų korepetitoriui. Korepetitorių veikla yra nelegali ir ją atsakovas turės finansuoti. Teismas neįvertino šalių paaiškinimų, pagrindžiančių ieškovės norą pasipelnyti. Ieškovė, nurodžiusi norą gauti pinigų komforto prekėms, „Adidas“ parduotuvėje perka tik dabar, nes nori parodyti daugiau išlaidų. Atsakovas siūlė su dukra apsipirkti užsienyje.

Atsakovas prašė teismo šalių dukros lėšų tvarkytoju paskirti kitą asmenį, kadangi ieškovė iki šiol nesirūpina dukra, neleidžia jai bendrauti su atsakovu, dėl ko prireikė net korepetitorių. Teismas neatsižvelgė į atsakovo kaip tėvo teisę auklėti savo vaikus ir neleido domėtis, kaip bus panaudojamas jo dukrai skirtas išlaikymas.

VTAS išvada yra melaginga, negina vaikų interesų. Vaiko teisių atstovė labiau domėjosi atsakovo pajamomis, nei vaikų interesu. Atsakovės nurodęs, kad nori daug uždirbti ir duoti šalių dukrai daug pinigų, tačiau tiek neuždirba.

Nurodo, kad yra pagrindas stabdyti skubų sprendimo dalies dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdymą iki kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Kadangi teismas priteisė didesnį išlaikymą, iš atsakovo gali būti nepagrįstai išieškoma didesnė suma. Atsakovas dukrai teiks 180 Lt (53,58 Eur) išlaikymą kas mėnesį.

Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies, suvienodinant išmokas visiems atsakovo vaikams, paliekant atsakovo pragyvenimui minimalias lėšas, paneigti VTAS atsakovo autoritetą žeminančią ir neteisingą informaciją, panaikinti priteistas bylinėjimosi išlaidas arba palikti protingumo kriterijus ir apelianto gaunamas pajamas atitinkančią sumą, paskirstant jos mokėjimą lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai ištyrė įrodymus. Atsakovo prielaida apie pažeidžiamas būsimo kūdikio teises nepagrįsta, nes teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu tėvams kyla tik kūdikiui gimus. Atsakovo vengimą mokėti išlaikymą patvirtina 2015 m. gegužės 26 d. antstolės G. A. pažyma Nr. G42895. Atsakovas turėjo realias galimybes pateikti visus duomenis apie turtinę padėtį, tačiau savo teise nepasinaudojo. Ieškovė padidinto išlaikymo neprašė, tik tiek, kiek priklauso pagal įstatymą. Naujos šeimos kūrimas ir pagausėjimas yra planuojami įvykiai, turėtų būti planuojamos pajamos bei išlaidos, todėl materialinių padalinių atsiradimo rizika tenka tėvams, o ne jų vaikams. Teismas pagrįstai įvertino, jog teikiamo išlaikymo suma yra neatitinkanti ir netenkinanti esminių vaiko poreikių. Teismas betarpiškai ištyrė visus įrodymus, pats atsakovas aktyviai gilinosi ir uždavinėjo klausimus, tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė, liudytojų neatsivedė. Atsakovo reikalavimas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą taikomas kasacine tvarka nagrinėjamose bylose, todėl netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – A. P. gimimo liudijimo, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2015 m. gegužės 25 d. rašto Nr. (6.1-2015-117)2-704 „Dėl Jūsų skundo“, 2015 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. 0088/02/01507 S-45203 apie išlaikymo įsiskolinimą, 2014 m. birželio 26 d. D. P. pranešimo dėl informacijos pateikimo kopijas. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12327/2000 nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 1997 m. gegužės 2 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. sausio 23 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-8418/2001 nutarė išieškoti nuo 2001 m. gegužės 9 d. iš apelianto alimentus ieškovei dukters K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis (1 MGL) kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Nustatyta, kad iki šiol apeliantas dukros K. poreikių tenkinimui teikdavo 180 Lt (52 Eur) išlaikymo. Iš 2015 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. 0088/02/01507 S-45203 apie išlaikymo įsiskolinimą matyti, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais apie teismo šališkumą.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjo nešališkumo užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, šioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrėžia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsnis). Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TB v. V.B, bylos nr. 3K-3-3402/2008, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-23-248/2015).

Minėta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis teismo nuoroda ieškovei apie teiktinus būtinus dokumentus vertintina ne kaip teismo šališkumo, o kaip jo aktyvaus vaidmens įgyvendinimo išraiška. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Nesutiktina su apeliantu, kad posėdžio metu jam nebuvo leista naudotis užrašais. Apelianto teikti rašytiniai paaiškinimai byloje yra (b.l. 60, 94-97, 115). CPK 250 straipsnio 3 dalis numato, kad byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio Kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepareiškė nušalinimų dėl aplinkybių, įvardijamų kaip teismo šališkumas.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priteisto išlaikymo dydį, atmeta apelianto teiginius apie teismo galutinai nutrauktus tėvo ir dukros santykius, sugriautą tėvo autoritetą. Apeliacijos dalykas yra šalių dukrai teikiamo išlaikymo pakeitimo klausimas, bet ne tėvo ir dukros bendravimo tvarkos vertinimas ar nustatymas, todėl dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakys. Paminėtina, kad, apeliantui rūpinantis dukters gerove, pareigos teikti išlaikymą vykdymas niekaip nereiškia bendravimo su dukra nutraukimo.

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, iš esmės teisingai įvertino ieškovės nurodomus nepilnametės dukros poreikius ir atsakovo pasikeitusią turtinę padėtį.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino atsakovo pajamų, kad VTAS išvada apie atsakovo pajamas buvo melaginga. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamą uždarbį UAB „Mivita“ ir Kauno kolegijoje, tai, kad atsakovas turi dvi transporto priemones (automobilį ir priekabą), nekilnojamojo turto neturi, atsakovo šeiminė padėtis (vedęs, šeimoje auga viena nepilnametė dukra, sutuoktinė laukiasi kūdikio) (CPK 185 straipsnis). Apeliantas sutiko, kad jo turtinė padėtis nuo 2001 m. pasikeitė (pagerėjo) (2014 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 24:05 min.). (duomenys neskelbtini) jis sudarė naują santuoką, nuo 2012 m. sausio 18 d. tapo UAB „Mivita“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. pradėjo eiti darbuotojo pareigas Kauno kolegijoje. Apeliantas nurodo, kad UAB „Mivita“ finansinė padėtis yra labai sunki, pelnas siekia vos 13 000 (Lt). Iš UAB „Mivita“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės balanse įrašytas turtas vertas 93186 Lt (26988,53 Eur), per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis yra 1768 Lt (512,05 Eur), taigi įmonė nėra nemoki. Tai, kad įmonei reikia investicijų pažangiai technologinei aparatūrai įsigyti, nepaneigia aplinkybės, jog įmonė veiklą vykdo. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė duomenų apie ketinimą tokią aparatūrą įsigyti, taip pat kad tam negauna banko paskolos (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad nuo birželio mėn. jo pajamos gali sumažėti, tačiau iš 2014 m. sausio – 2015 m. spalio mėnesių laikotarpio VSDFV duomenų matyti, kad apeliantas tebedirba Kauno kolegijoje. Apeliantas nurodė už minimalų atlyginimą Kauno kolegijoje dirbantis tik dėl to, kad darbovietė siunčia jį į komandiruotes, padeda kultūriškai tobulėti (2015 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 02:27:20 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, jei apeliantui neužtektų kitų jo ir sutuoktinės gaunamų pajamų šeimos pragyvenimui, toks profesinis pasirinkimas neatitiktų apelianto akcentuojamo tėvo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 punktai, CPK 185 straipsnis). Apeliantas procesiniuose dokumentuose teigia, kad serga nepagydoma liga, vartoja vaistus, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naują aplinkybę, kad odontologų rūmams moka privalomą nario mokestį, dalyvauja privalomuose tobulinimosi kursuose, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Minėtų mokesčių nepagrindus, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Teigdamas apie sunkią turtinę padėtį, apeliantas remiasi santuokoje augančios dukros S. išlaikymo pareiga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokią pačią pareigą turi ir jo sutuoktinė (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), nustatė, kad apelianto sutuoktinės pajamos sudarė apie 666 Eur (2300 Lt) per mėnesį, todėl šio vaiko išlaikymo našta nepriklauso tik apeliantui. Apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo kritiką grįsdamas savo šeimos turtinės padėties pasunkėjimu dėl kūdikio gimimo, apeliantas nenurodė, kokios trukmės vaiko priežiūros atostogas sutuoktinė pasirinko, kiek laiko pageidaus gauti motinystės pašalpą (nuo to priklauso gautinų pajamų dydis, kuris svyruoja nuo 100 procentų kompensuojamojo uždarbio iki 70 ir 40 procentų). Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu apeliantas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek jo sutuoktinė uždirba, manė, kad ji uždirba virš 1000 Lt. Aplinkybė, kad apelianto šeima gyvena taupiai, užsienyje pigiau ir dideliais kiekiais perka maisto, drabužius keliems sezonams, tačiau apeliantas nesidomi, kiek jo sutuoktinė uždirba ir išleidžia, rodo, jog apelianto turtinė padėtis yra gera (2015 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:54:30 min., 02:08:00 min.).

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad, priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino dukros S. ir būsimo kūdikio poreikių. Apskųstajame sprendime teismas atsižvelgė į dukros S. amžių, įvertino, kad dukrai išleidžiama 400 Lt, konstatavo, kad vaiką augina abu tėvai, išlaikymo pareiga tenka abiems tėvams vienodai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo galima nustatyti dar negimusio kūdikio realių poreikių. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apeliantui gimė sūnus A. P.. Apeliantas teisingai teigia, jog savo išlaikytiniais privalo rūpintis vienodai, atsižvelgdamas į jų poreikius, neiškeliant vieno išlaikytinio poreikių aukščiau kito (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, septyniolikmečio vaiko ir kūdikio poreikiai skiriasi. Šeimos kūrimas ir pagausėjimas yra planuojami įvykiai, turėtų būti planuojamos pajamos bei išlaidos, todėl materialinių padalinių atsiradimo rizika tenka tėvams, o ne jų vaikams. Pažymėtina, jad apeliantas nurodė su sutuoktine ruošęsis vaiko gimimui, tam atsidėjo pinigų (2015 m. vasario 10 d. garso įrašo 02:08:20 min.). Nustačius šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto turtinė padėtis leidžia teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad ieškovė vengia išlaikyti dukrą. Iš 2014 m. sausio – 2015 m. spalio mėnesių laikotarpio VSDFV duomenų matyti, kad ieškovė dirbo E. A. įmonėje, A. D. stomatologijos klinikoje, gaunamos pajamos sudarė apie 800 Lt. Nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. ieškovė nebedirba E. A. įmonėje, taigi ieškovės pajamos šiuo metu yra sumažėjusios. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ji neturi. Ieškovė naujos santuokos nesudarė, todėl jai vienai tenka buto, kuriame gyvena kartu su dukra, mokesčių našta. Logiška, kad gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų dukros išlaidų, kuriuos ieškovė privalo padengti, o apeliantas prie jų neprisideda (2015 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 54:38 min.). Apeliantas teigia, kad ieškovės ir jų dukros gyvenimo sąlygos yra geresnės negu apelianto vaikų, tačiau nekonkretizavo, kaip būstas tampa šalių dukros išlaikymo pajamų šaltiniu. Įvertinus šalių turtinę bei šeiminį padėtį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio pagrindu ieškovė nurodė vaiko poreikių išaugimą. Poreikių pasikeitimo apeliantas iš esmės neginčija. Remdamasi apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino realių šalių dukros poreikių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintino išlaikymo sumos, svarbus realių vaiko poreikių nustatymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovė siekia gauti pinigų komforto prekėms. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė dukros išlaidas, kurios neviršija orientacinio 1 MMA dydžio, į išlaidas neįtraukė laisvalaikio išlaidų (teniso treniruočių). Apeliantas nenurodė argumentų, kodėl, jo manymu, telefonas, lęšiai regėjimui gerinti yra prabangos prekės, kodėl 30 Lt higienos ir 100 Lt aprangai išlaidos yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis. Apeliantas pripažino, kad dukra S. turi telefoną, taigi išlaidos susisiekimui su vaiku patiriamos ir apelianto šeimoje (2015 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:20:20 min.). Šalių dukra turi regos sutrikimų. Byloje nėra duomenų, kad ji nešioja ir akinius, todėl akių kontaktiniai lęšiai laikytini būtinybės preke. Nesutiktina su apeliantu, kad šalių dukrai neišleidžiama 300 Lt maistui. Neigdamas maistui išleidžiamą sumą, apeliantas nepagrįstai lygina 9 ir 17 metų mergaičių poreikius. Nereikia įrodinėti, kad vaikui augant reikia vis daugiau maistinių medžiagų visaverčiam maitinimuisi. Logiška manyti, kad 17 metų mergina suvalgo daugiau už 9 metų vaiką. Išlaidų suma maistui namuose pagrįstai padalinta per pusę ir sumažinta 15 procentų (2015 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 35:00 min.). Vaiko interesų siekti geresnių mokslo rezultatų užtikrinimui pagrįsta būtų manyti, kad 2 (10) klasės gimnazijos vidurinėje mokykloje besimokanti šalių dukra, ruošiantis 10 klasės baigiamiesiems egzaminams, pagrįstai nori skirti atitinkamą lėšų dalį korepetitoriams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto požiūriu, kad dukrai reikia mokytis profesijos ir nesiekti aukštojo išsilavinimo. Tėvai neturėtų užkirsti galimybės išsilavinimui būtinas žinias gauti visais būdais, įskaitant papildomas pamokas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, ar šalių dukrą ieškovė augino pagal tėvo vertybes (lavinimo tikslus), kai pats apeliantas neiniciavo jokių veiksmų dukrai ugdyti (nesikreipė į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2015 m. vasario 10 d. garso įrašo 01:39:30 min.), su septyniolikmetės dukros poreikių vertinimu iš esmės nesusiję, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų apie papildomų pamokų vertę bei jų legalumą.

Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl kai kurių bylos įrodymų neįvertinimo. Aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 280,93 Eur (970 Lt) vasaros ir 396,70 Eur (1370 Lt) žiemos meto mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš lentelės matyti, kad ne visos nurodomos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, jos neatitinka tėvų turtinės padėties (pvz., sveikatai 50 Lt ir 100 Lt žiemos metu; 100 Lt išvykoms su klase; nėra perkamos kiekvieną mėnesį sezoninės prekės už 250 Lt). Kiekvieną mėnesį patiriamos 100 Lt išlaidos išvykoms su klase vertintinos kritiškai. Ieškovė nepagrindė realiai skiriamų lėšų klasės fondui, teismo posėdžių metu nepasinaudojo teise pateikti rašytinius įrodymus (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Šalių dukra neturi specialių poreikių, todėl nepagrįstai dideles išlaidas skiria sveikatinimui. Pažymėtina, kad pakuotė vitaminų 50 vnt., įsigyta už 20,69 Lt, vartojama ilgiau negu vieną mėnesį. Ieškovė nepagrindė patiriamų komunalinių mokesčių išlaidų žiemos sezono metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tam tikros išlaidos šiuo sezonu neišvengiamai patiriamos, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), o ne vaikams. Iš 2015 m. vasario 12 d. pažymos Nr. (2015-47742-PD)-740 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad (duomenys neskelbtini), deklaruota ieškovės ir šalių dukros gyvenamoji vieta. Apelianto pozicija dėl ieškovės bute gyvenančių asmenų prieštaringa. Apelianto nuomone, ieškovės tėvai gyvena bute, nes butas priklauso jiems nuosavybės teise (apeliantas taip pat gyvena jo mamos nuosavybės teise priklausančiame bute), kita vertus, teigė, kad tėvai 12 valandų praleidžia šiame bute, todėl viską bute naudoja (elektrą, vandenį) (2015 m. vasario 25 d. garso įrašo 12:17 min., 19:50 min.). Pažymėtina, kad apeliantas atsisakė įvardinti kaimynus, galinčius patvirtinti šiuos teiginius (2015 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 27:00 min.) (CPK 190, 178 straipsniai). Deklaratyvius apelianto teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o įrodymais pagrįstų komunalinių mokesčių sumą padalino dviem asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė padidinti šalių dukters išlaikymo dydį, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, tačiau neįvertino visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių aplinkybių ir be pagrindo nustatė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 289,62 Eur (1000 Lt) išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turi beveik devynerių metų dukrą, (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 115 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir ieškovė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dukros išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti kitą asmenį. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį ištuokos atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Byloje nenustatyta, kad šalių dukra yra nesirūpinama. Priešingai, apeliantas pripažino, kad jo ir ieškovės dukters gyvenimo sąlygos yra geresnės negu apelianto vaikų. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Atmestinas apeliacinio skundo prašymas sustabdyti sprendimo skubų vykdymą. Pagal CPK 282 straipsnio 1 dalį skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo, priešingu atveju teismo sprendimas netektų skubaus vykdymo prasmės.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs vaiko poreikių padidėjimą, tačiau netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, ieškovės prašytą priteisti sumą prilygino bendram išlaikymo dydžiui, netinkamai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė pakeisti atsakovo mokamą išlaikymo dydį (180 Lt (52,13 Eur) ir priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį, atsakovas prašė ieškinį atmesti. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 68,75 procentais (220x100/320), atsakovo – 31,25 procentais. Ieškovės atstovė prašė priteisti 521,32 Eur už teisines paslaugas patirtas pirmosios instancijos teisme (susipažinimas su bylos medžiaga – 60 Eur, ieškinio rengimas – 434,43 Eur, nuorašų tvirtinimas – 5,79, advokato padėjėjo atstovavimas teisme – 21,1 Eur) (b. l. 113–114), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 358,40 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (521,32x0,6875). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22,68(63x12x3/100) Eur žyminio mokesčio ir 3,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme (b. l. 149-150) atsakovas prašo priteisti jo patirtas 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (susipažinimas su byla, teisinės situacijos vertinimas, konsultacija). Ieškovės atstovė advokato padėjėja pateikė prašymą b. l. 167-169 priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (susipažinimas su apeliaciniu skundu – 50 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 250 Eur). Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į patenkintą apelianto reikalavimo dalį, ieškovei iš apelianto priteistina 206,25 Eur (300x0,6875) bylinėjimosi išlaidų, apeliantui iš ieškovės – 56,72 Eur (181,50x0,3125) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti 2015 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 115 (šimto penkiolikos) Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 358,40 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių Eur 40 ct), iš atsakovo valstybei priteistą sumą – iki 26,33 (dvidešimt šešių Eur 33 ct) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 206,25 Eur (du šimtus šešis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,72 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 72 ct) atsakovui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis