Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (žodiniu mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovui M. D., tretysis asmuo M. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. D. 1 366,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminį mokestį. (el. b. l t., b. l. 1–7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Šioje byloje ginčas tarp šalių yra kilęs iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Ginčo esmė – žalos dydžio nustatymas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas regreso tvarka.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795(toliau – Taisyklės), 59.4. punktas numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą.

Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebūtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-650-686/2015). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Nors atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tačiau tuo pačiu jis pripažino, kad, padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešdamas policijai, ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka bei sumokėjo paskirtą baudą. Administracinio nusižengimo byla ir atsakovo paaiškinimais šioje byloje įrodyta, jog atsakovas įvykio metu iš karto suvokė, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, t. y. atsakovas suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai, todėl, kad po atsitrenkimo į automobilį, jį apžiūrėjęs, nepastebėjo jokių pažeidimų, nepaneigia jo nepagrįsto tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto. Dėl paminėto atsakovo veiksmai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti sumokėtą draudimo išmoką. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo tik po 1,5 mėnesio po eismo įvykio kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos gavimo, nesudarė įstatyminio pagrindo ieškovui netenkinti šio prašymo.

Dėl žalos dydžio nustatymo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą

TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo neremontuojama , žalos atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Ieškovė, sumokėjusi nukentėjusiajam asmeniui 1 216,50 Eur draudimo išmoką ir 150 Eur už ekspertizės atlikimą, patyrė 1 366,50 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir ginčijo transporto priemonei SEAT LEON, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo eismo įvykio metu padarytą žalos dydį, pateikdamas trijų automobilių remonto servisų automobilio remonto aktus (el. b. 2 t., b. l. 13–15). Vienok šie atsakovo pateikti aktai nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Ieškovė šioje dalyje ieškinį grindžia : 1) administracinio nusižengimo byla, kurioje užfiksuoti policijos pareigūnų nustatyti automobilio SEAT LEON, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai : automobilis buvo pastumtas į priekį, automobilio priekinė dalis atsidūrė ant cementinio bortelio, matyti priekiniu bamperiu žemėje išraustos žymės, užfiksuoti tiek priekinio, tiek galinio bamperio apgadinimai. Šie įrodymai patvirtina tiek patį žalos kilimo faktą, apgadinimų lokalizaciją, tiek tai, kad žalą transporto priemonei padarė būtent atsakovas ; 2) UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21907012, kurioje nepriklausomas ekspertas, turintis turto vertintojo kvalifikaciją, apskaičiuodamas žalos dydį, vertino visus su eismo įvykiu susijusius apgadinimus, kurie yra analogiški administracinėje byloje užfiksuotiems apgadinimams, ir nustatė, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1 216,50 Eur (be PVM). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ar jo teiktų automobilio remonto aktų sudarytojai turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, suteikiančią teisę vertinti ir apskaičiuoti žalos dydį, todėl atsakovo teiginiai, kad žalos dydis neadekvatus eismo įvykio aplinkybėms, vertintini kaip siekis išvengti neigiamų pasekmių už savo veiksmus. Atsakovo teiginys, kad automobilis SEAT LEON, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas kito eismo įvykio metu, atmestinas, kaip deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais.

Tokiu būdu, byloje nustačius TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, taip pat ieškovei įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį) bei žalos dydį, ieškovės reikalavimas dėl 1 366,50 Eur žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

Atsakovas nevykdė prievolės atlyginti nuostolius, todėl privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 31 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 18,38 Eur, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, 1 366,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 50 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 366,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur (trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,38 Eur (aštuoniolika eurų 38 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.