- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-530-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00232-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“
- Trečiasis asmuo
- M. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6585-490/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovui M. D., trečiasis asmuo M. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „C. V. I. G.“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo M. D. 1 366,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad buvo apdraudusi transporto priemonės „S. R.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1028840 (toliau - draudimo sutartis). A. M. D., vairuodamas transporto priemonę „S. R.“, 2019 m. gegužės 14 d. sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę „S. L.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 24 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 61-ANR_P-1799-2019 (toliau - protokolas) atsakovas po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovė, įvertinusi eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėjo dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką 1 366,50 Eur sumai. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl minėtos išmokos atlyginimo. Atsakovas pateikė savo poziciją ieškovei el. paštu, ši savo atsakyme atsakovui patikslino visus jam kilusius neaiškumus. Atsakovas daugiau nesusiekė su ieškove ir taip pat nepatenkino ieškovės reikalavimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinio reikalavimus, teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis sutiktų sumokėti ieškovei policijos medžiagoje įvardintą žalos dydį – 400 Eur. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. gegužės 14 d. 21 val. prie(duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Atsakovas, vairuodamas automobilį „S. R.“ atbuline eiga, kliudė prisiliesdamas kito automobilio „S. L.“ galinį bamperį. Už šį pažeidimą atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Atsakovas 2019 m. gruodžio 10 d. gavo atsakymą iš ieškovės dėl pretenzijos Nr. R 19-0644, kad automobilis „S. L.“ įvykio metu buvo stipriai pastumtas į priekį (priekinė dalis atsidūrė už cementinio bortelio, priekiniu bamperiu matyti šviežios žemėje išrautos žymės), ir už tokią žalą 2019 m. liepos 18 d. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21907012 žalą įvertino 1 366,50 Eur suma. Atsakovas pažymėjo, kad šis žalos dydis neatitinka realios tikrovės, nes tokio tipo „S. L.“ automobilio 2000 m. rinkos pardavimo kaina siekė apie 800 Eur, todėl nepagrįstas žalos dydis turi būti įvertintas pagal 2019 m. rinkos vertę. Be to, atsakovo žiniomis, ši transporto priemonė nuo įvykio dienos, t. y. 2019 m. gegužės 14 d., turėjo dar keletą autoįvykių. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairuotojas M. K. apie rastą apgadintą automobilį „S. L.“ pranešė policijos pareigūnams 2019 m. gegužės 14 d. apie 11.47 val., o atsakovo nurodytas įvykio laikas yra 2019 m. gegužės 14 d. 21 val. Remiantis šiomis aplinkybėmis minėta transporto priemonė galėjo būti apgadinta dar prieš jį. Duomenų, jog atsakovas dėl savo kaltės netinkamai vykdė privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas byloje nėra, šia aplinkybe nesirėmė ir ieškovė.
4. Trečiasis asmuo M. K. paaiškino, kad automobilį „S. L.“ laikė aikštelėje, stebimoje vaizdo kameromis. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. ryte atėjęs prie automobilio pamatė, kad neužsidaro bagažinės dangtis ir suprato, kad į automobilį buvo atsitrenkta. Jis iškvietė policiją, kuri apžiūrėjo automobilį. Vėliau jam paskambino iš draudimo ir pasiūlė 600 Eur išmoką, su kuria jis nesutiko ir kreipėsi į ekspertus, kurie nustatė žalos dydį 1 216,50 Eur. Automobilį remontavosi pats su draugais, vėliau jį pardavė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo M. D. ieškovui ADB „C. V. I. G.“ 1 366,50 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 366,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo byla ir atsakovo paaiškinimais šioje byloje įrodyta, jog atsakovas įvykio metu iš karto suvokė, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, t. y. atsakovas suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai todėl, kad po atsitrenkimo į automobilį, jį apžiūrėjęs nepastebėjo jokių pažeidimų, nepaneigia jo nepagrįsto tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti sumokėtą draudimo išmoką. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo tik po 1,5 mėnesio po eismo įvykio kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos gavimo, nesudarė įstatyminio pagrindo ieškovui netenkinti šio prašymo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutiko ir ginčijo transporto priemonei „S. L.“ eismo įvykio metu padarytą žalos dydį, pateikdamas trijų automobilių remonto servisų automobilio remonto aktus. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti aktai nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šioje dalyje ieškinį grindė administracinio nusižengimo byla, kurioje užfiksuoti policijos pareigūnų nustatyti automobilio „S. L.“ pažeidimai, t. y. automobilis buvo pastumtas į priekį, automobilio priekinė dalis atsidūrė ant cementinio bortelio, matyti priekiniu bamperiu žemėje išraustos žymės, užfiksuoti tiek priekinio, tiek galinio bamperio apgadinimai. Teismas sprendė, kad šie įrodymai patvirtina tiek patį žalos kilimo faktą, apgadinimų lokalizaciją, tiek tai, kad žalą transporto priemonei padarė būtent atsakovas. Teismas nurodė, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21907012, kurioje nepriklausomas ekspertas, turintis turto vertintojo kvalifikaciją, apskaičiuodamas žalos dydį, vertino visus su eismo įvykiu susijusius apgadinimus, kurie yra analogiški administracinėje byloje užfiksuotiems apgadinimams, ir nustatė, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1 216,50 Eur (be PVM). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis ar jo teiktų automobilio remonto aktų sudarytojai turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, suteikiančią teisę vertinti ir apskaičiuoti žalos dydį, todėl atsakovo teiginius, kad žalos dydis neadekvatus eismo įvykio aplinkybėms, teismas vertino kaip siekį išvengti neigiamų pasekmių už savo veiksmus. Atsakovo teiginį, kad automobilis „S. L.“ buvo apgadintas kito eismo įvykio metu, teismas atmetė, kaip deklaratyvų ir nepagrįstą jokiais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei ADB „C. V. I. G.“ iš atsakovo M. D. 330,57 Eur be V. P. išlaidas paskirstyti proporcingai priteistam atlygintinos žalos dydžiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nesiejo 2019 m. liepos 12 d. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21907012 su kitais byloje esančiais įrodymais, padarė klaidingą išvadą, kad šis įrodymas yra svarbesnis, nei kiti. Ieškovės pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita nepatenka į CPK 197 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios, nei įrodymai, kuriuos pateikė atsakovas. Byloje esantys įrodymai apie 2019 m. gegužės 14 d. eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės „S. L.“ apgadinimus yra prieštaringi. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2019 m. liepos 18 d. ataskaitoje fiksuoti pažeidimai prieštarauja UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2019 m. liepos 12 d. išduotai transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelei.
8.2. Teismas, nustatęs faktą, kad eismo įvykyje nukentėjęs automobilis buvo remontuojamas, turėjo vertinti ne galimą nepriklausomų ekspertų ataskaitą, bet automobilio remonto metu patirtas realias išlaidas. Atsakovas pateikė trijų įmonių realius oficialių išlaidų paskaičiavimus, atsižvelgiant į tai, ką 2020 m. lapkričio 9 d. posėdžio metu pasakė automobilio „S. L.“ naudotojas trečiasis asmuo M. K.. Tačiau trečiasis asmuo jokių automobilio dalių nekeitė, remontavo pats su draugais, todėl gali būti skaičiuojami tik remonto ir dažymo darbai. Tokiu atveju buvo pasinaudota trijų automobilių remontą atliekančių įmonių paskaičiavimais ir šių sąmatų vidurkis buvo 330,57 Eur be V. T. yra reali suma atliekant tuos galimus darbus, kuriuos atliko trečiasis asmuo.
8.3. Teismo sprendime visiškai nepasisakyta apie atsakovo pusės pateiktus įrodymus, kviestų į posėdį liudytojų parodymus, t. y. neanalizuoti liudytojų parodymai. Teismo sprendimas priimtas tik remiantis keliais ieškovo pusės pateiktais įrodymais, visiškai ignoruojant atsakovo pusę. Trečiojo asmens M. K. kreipimasis į draudimo bendrovę ne per 3 dienas, o per 1,5 mėn. leidžia abejoti, ar buvo laikomasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės išsaugoti sugadintą transporto priemonę, kokia ji buvo po eismo įvykio, tol, kol apžiūrės atsakingo draudiko įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje pateikti duomenys, paties trečiojo asmens M. K. liudijimas teisme bei 1,5 mėnesio nepranešimas draudimo bendrovei dėl žalos atsiradimo leidžia pagrįstai abejoti, ar iš tiesų automobilis „S. L.“ buvo labai geros būklės.
Atsiliepimas
9. Ieškovė ADB „C. V. I. G.“ atsiliepimu prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovo nuomone, ataskaitoje ir kortelėje nurodyti transporto priemonės apgadinimai sutampa. Transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė yra ataskaitos dalis, t. y. ekspertas, surašydamas ataskaitą, rėmėsi ir vertino kortelėje pateiktus duomenis apie transporto priemonę ir jos būklę. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad kortelėje nebuvo nurodyti ataskaitoje fiksuoti transporto priemonės pažeidimai, tačiau šių pažeidimų pats neįvardija, taip pat nenurodo, kodėl, apelianto nuomone, tokie pažeidimai turėjo būti fiksuoti kortelėje.
9.2. Draudimo išmokos mokėjimo metu transporto priemonė nebuvo suremontuota, atitinkamai ieškovas turėjo teisę ir pareigą draudimo išmoką išmokėti remdamasis ataskaitoje pateiktais duomenimis. Atitinkamai ginčo byloje transporto priemonės savininkas gautą draudimo išmoką visą ar iš dalies galėjo panaudoti transporto priemonės remontui arba gautas lėšas panaudoti kitur, taip pat turėjo teisę transporto priemonę remontuoti savo jėgomis ir turimomis detalėmis – draudimo išmokos skaičiavimui įtakos nurodytos aplinkybės neturi.
9.3. Būtent apelianto veiksmai lėmė tai, kad transporto priemonės apgadinimai nebuvo fiksuoti iš karto po eismo įvykio, nes apeliantas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš esmės būtent dėl šios priežasties įstatymas ir suteikia draudikui regreso teisę į asmenį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Draudimo išmoka ginčo byloje išmokėta įsitikinus, kad transporto priemonės apgadinimai atsirado 2019 m. gegužės 14 d. eismo įvykio metu ir nustačius, kad transporto priemonė iki jos apžiūros kituose eismo įvykiuose nedalyvavo, tai liudija ir nagrinėjamoje byloje esanti medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl eismo įvykiu padarytos žalos dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).
12. Apeliantas į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikęs eismo įvykio vietą filmavusios kameros vaizdo įrašą CD laikmenoje. Iš CD esančio vaizdo failo Nr. ch04_20190513211256 matyti, kad eismo įvykis įvyko ne 2019 m. gegužės 14 d. 21 val., kaip kad teigia apeliantas ir kaip nurodoma policijos surinktoje medžiagoje, o 2019 m. gegužės 13 d. 21 val. 13 min. 2 s. Tai paaiškina, kodėl nukentėjęs M. K. apgadintą savo automobilį SEAT surado 2019 m. gegužės 14 d. 11:47 val.
13. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis ne prisilietė prie automobilio SEAT, kaip kad teigia apeliantas, o važiuodamas atbuline eiga vidutinišku greičiu trenkėsi į automobilio SEAT galinę kairę dalį ir smarkiai stumtelėjo SEAT automobilį į priekį. Iškart po įvykio vairuotojas ir keleivis išlipo iš automobilio S. J., trumpai pažiūrėjo į SEAT automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.
14. Jonavos policijos komisariatui apie eismo įvykį buvo pranešta 2019 m. gegužės 14 d. 11:47 val., tą pačią dieną policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį S. L. ir užfiksavo padarytus sugadinimus: apgadinti priekinis ir galinis bamperiai, policijos pareigūnų padarytose nuotraukose užfiksuota, kad transporto priemonė buvo pastumta į priekį, automobilio priekinė dalis atsidūrė ant cementinio bortelio. Šie įrodymai patvirtina eismo įvykio mechanizmą, apgadinimų lokalizaciją ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas užklausė Jonavos policijos komisariato, ar buvo registruota dar kokių nors eismo įvykių, kuriuose dalyvavo automobilis SEAT (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymą, kad jokių kitų eismo įvykių su šiuo automobiliu iki 2019 m. liepos 30 d. nebuvo registruota. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginius, kad buvo ir kitų eismo įvykių, kuriuose SEAT galėjo būti apgadintas.
15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos nustatytomis aplinkybėmis apie ginčo automobiliui padarytus sugadinimus, taip pat ir ekspertas, apskaičiuodamas žalos dydį, tinkamai įvertino visus su eismo įvykiu susijusius apgadinimus ir nustatė, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1216,50 Eur (be PVM). Eksperto vertinti apgadinimai pagal savo pobūdį atitinka nukentėjusio trečiojo asmens nurodyto ir policijos užfiksuoto eismo įvykio pobūdį. Eksperto paslaugos kaina 150 Eur pridedama prie paskaičiuotos 1216,50 Eur žalos atlyginimo sumos, iš viso susidaro 1366,50 Eur.
16. Apeliantas nurodė, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ 2019 m. liepos 18 d. ataskaitoje fiksuoti pažeidimai prieštarauja UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2019 m. liepos 12 d. transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodytiems transporto priemonės trūkumams. Techninės apžiūros metu užfiksuota, kad yra suskilęs (pažeistas) automobilio stiklas, yra trūkumų važiuoklės ir prie jos tvirtinamų mazgų srityje; transmisijoje, susidėvėjęs purvasaugis, jis netinkamai pritvirtintas. Bendra techninės apžiūros išvada: transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdyje apklausė liudytoju A. K., kuris atliko techninę apžiūrą 2019 m. liepos 12d., ir kuris paaiškino, kad techninės apžiūros metu automobilis tik apžiūrimas vizualiai, nenaudojant jokių įrankių, matavimo priemonių, nematuojant kėbulo simetrijos ir pan. Automobilio buferis, liudytojo teigimu, gali būti ir medvaržčiais pritvirtintas, svarbu, kad laikytųsi, nekristų nuo automobilio.
17. Tame pačiame 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas ir A. T., kuris atliko automobilio sugadinimų ir vertės nustatymo ekspertizę 2019 m. liepos 18 d. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėjo automobilį ir nustatė jo rinkos vertę, sugadinimų pobūdį ir remonto kainą. Patvirtino, kad techninės apžiūros neatlieka ir negali spręsti, ar jam pateiktas vertinti ginčo automobilis galėjo praeiti techninę apžiūrą ar ne.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo automobilio dviejų įvertinimų - 2019 m. liepos 12 d. techninės apžiūros metu ir 2019 m. liepos 18 d. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro apžiūros metu – skirtumai vienas kito nepaneigia ir neįrodo, kad automobilis S. L. 2019 m. liepos 12 d. buvo tvarkingas, o liepos 18 d. – jau sugadintas. Dvi paminėtos apžiūros buvo atliktos skirtingais tikslais - automobilio techninės apžiūros esminė paskirtis yra įvertinti transporto priemonių techninę būklę vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad jas būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 3-406 „D. P. transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), tuo tarpu Nepriklausomų autoekspertų biuras vertino, kokie yra automobilio sugadinimai, neturintys esminės reikšmės eismo saugumui, tačiau galintys sukelti tokią grėsmę ateityje ir gadinantys automobilio prekinę būklę, ir kiek kainuotų tokių sugadinimų ištaisymas.
19. Apeliantas nurodė, kad jo pateikti trijų įmonių remonto išlaidų paskaičiavimai paneigia ieškovės pateiktą vertintojo išvadą apie remonto kainą, be to, trečiasis asmuo jokių automobilio detalių nekeitė, remontavo pats su draugais, todėl negali reikalauti eksperto paskaičiuotos kainos (1216,60 Eur). Tačiau su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Atsakovas pateikė UAB „Ramidonas“ automobilio remonto aktą, pagal kurį paskaičiuota tik automobilio dažų, paruošiamųjų medžiagų ir paties dažymo kaina – iš viso 417,45 Eur; MB „IB auto“ tų pačių darbų ir medžiagų kaina - iš viso 344,85 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ preliminarūs remonto kaštai (galinio kairio sparno ir galinio buferio remonto ir dažymo darbai) iš viso 437,68 Eur. Akivaizdu, kad atsakovo pateikti paskaičiavimai neatitinka ginčo automobilio sugadinimų, neįtraukta keičiamų detalių kaina, pačių detalių keitimo darbai, kurie užfiksuoti tiek ieškovės atliktos 2019 m. liepos 1 d. apžiūros metu, tiek Nepriklausomų ekspertų atliktos 2019 m. liepos 18 d. apžiūros metu. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo realiai detalių nekeitė, o atliko tik remonto darbus, neturi reikšmės nustatant realų žalos dydį. Trečiajam asmeniui nėra nustatytas terminas, kada jis turi pasikeisti sugadintas automobilio detales, jis gali tą padaryti ir vėliau, jo teisė gauti žalos atlyginimą nuo atliktų darbų fakto nepriklauso (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
20. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui terminas, per kurį jis turi kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo (šiuo atveju, draudimo išmokos) į draudimo bendrovę, yra apribotas tik CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostata, kad reikalavimas dėl padarytos žalos turi būti pareikštas per trejų metų ieškinio senaties terminą. Kitų terminų pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto argumentai, kad M. K. kreipimasis į draudimo bendrovę ne per 3 dienas, o per 1,5 mėn. leidžia abejoti, ar buvo laikomasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės išsaugoti sugadintą transporto priemonę, atmestini. Trečiasis asmuo pretenziją dėl žalos atlyginimo pareiškė 2019 m. liepos 1 d., nepraleidęs nustatytų terminų, o atsakovas savo ruožtu neįrodė, kad paskaičiuotos transporto priemonės atkūrimo išlaidos yra nepagrįstos.
21. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nesikreipus su pretenzija, t. y. nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).
22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.