- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-2769-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01049-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), G. S.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), G. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškinyje, kurį teismo posėdžio metu patikslino, prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-384-733/2017) neterminuotai apribojo R. S. kaip motinos valdžią jos dukters V. S. ir sūnaus A. J. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu J. J. neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus A. J. atžvilgiu. V. S. nustatyta nuolatinė rūpyba, jos nuolatine rūpintoja paskiriant G. S., A. J. nustatyta nuolatinė globa, jo nuolatiniais globėjais paskiriant (duomenys neskelbtini) (toliau - globos namai). Minėtu teismo sprendimu, priteistas išlaikymas iš R. S. jos vaikams V. S. ir A. J. po 190 Eur kiekvienam nuo 2016-12-18 iki vaikų pilnametystės bei priteistas išlaikymas iš J. J. sūnui A. J. po 190 Eur nuo 2016-12-28 iki vaiko pilnametystės. G. S. paskirta V. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja ir turto administratore, o globos namai paskirti A. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais ir turto administratoriais. J. J. 2017-03-06 teismo sprendimą apskundė, o Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-1028-479/2017) teismo 2017-03-06 sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo J. J. paliko nepakeistą.
3. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-19 įsakymu Nr. Al-826 R. S. ir J. J. šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos bei socialinės paslaugos šeimai nutrauktos. Tačiau R. S. ir J. J. kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo bei nuolatinės globos (rūpybos) panaikinimo jų vaikams V. S. ir A. J.. 2018-12-10 teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. 2YT-2925-635/2018) pareiškimas tenkintas iš dalies, pakeistas 2017-03-06 teismo sprendimu nustatytas neterminuotas R. S. tėvų valdžios apribojimas vaikų A. J. ir V. S. atžvilgiu į terminuotą motinos valdžios apribojimą.
4. R. S. šeimai inicijuotos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose, 2019-03-18 šeimai paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. Tačiau R. S. toliau gyvena su sugyventiniu J. J., kuriam tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu apribota neterminuotai. Šilutės socialinių paslaugų centras (toliau - Centras) 2020-05-07 organizavo šeimos atvejo vadybos posėdį nuotoliniu būdu, kurio metu paaiškėjo, kad pagal 2019-10-31 sudarytą pagalbos planą šeimai Nr. 307, tiek R. S., tiek J. J. užsiregistravo tik į Pozityvios tėvystės mokymus bei kitų įpareigojimų ir pagalbos priemonių, kurios buvo numatytos plane, nevykdė. Paslaugų teikimo laikotarpiu atsakovė neįsitraukė į paslaugų teikimą, buvo nemotyvuota spręsti problemas, nerodė iniciatyvos teigiamiems elgesio pokyčiams. Atvejo vadybininkė paaiškino, kad yra gavusi informaciją iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie 2020 metų sausio mėnesį šeimoje vykusį smurtą, abu sugyventiniai buvo neblaivūs. Socialinė darbuotoja, teikianti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas atsakovės šeimai, informavo, kad sugyventiniai nebendrauja bei nebendradarbiauja, į namus patekti nepavyksta, dažnai neatsiliepia į telefono skambučius, neatsako į trumpąsias žinutes bei dėl to paslaugų teikimas yra labai apsunkintas. Socialinės darbuotojos teigimu, 2019 metų gruodžio mėnesį ji į R. S. šeimą vyko 11 kartų, bet tik vieną kartą pavyko rasti R. S. namuose bei kartą susiekti telefonu. 2020 metų sausio mėnesį į šeimą socialinė darbuotoja vyko 8 kartus, iš kurių tik kartą namuose pavyko rasti moterį. Prasidėjus karantino laikotarpiui šalyje, R. S. atsiliepdavo į socialinės darbuotojos skambučius. Pokalbio metu moteris motyvuota kreiptis į Priklausomybės ligų konsultantą bei vykdyti pagalbos šeimai plane numatytas priemones, tačiau šie įpareigojimai neįvykdyti. Socialinės darbuotojos teigimu, šeimos buities sąlygos nėra pasikeitusios, kaip ir visada trūksta tvarkos, švaros, reikalingas remontas. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad sugyventiniai turi įsiskolinimų už komunalinių atliekų išvežimą (apie 450 Eur) bei įsiskolinimas už vaikų išlaikymą, jos duomenimis, abu sugyventiniai nedirba, nėra registruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau turi žemės bei augina daržovių. Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras 2020-05-21 raštu Nr. 214 informavo, kad R. S. yra įrašyta į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto apskaitą, jai nustatyti (F 10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas; (F32.20) Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas, kaip atsirandantis postnataliniu periodu. Paskutinis apsilankymas psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre fiksuotas 2016-08-24. Vertinant Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pateiktus duomenis, matyti, kad turėdama reikšmingų sveikatos sutrikimų bei priklausomybę alkoholiui, R. S. į specialistus dėl galimos priklausomybės alkoholiui kreipėsi tik po vaikų paėmimo iš šeimos. Tarnybos specialistams bendraujant su R. S. bei vertinant darželio pateiktą informaciją apie jos bendravimą su vaiku, susidarė įspūdis, kad jai esanti situacija yra tiesiog patogi: atsakovė vaiką aplanko, bendrauja su juo, palaiko ryšius, tačiau iš esmės prisiimti atsakomybės už vaiko auklėjimą, auginimą bei priežiūrą, neketina. R. S. keisti situacijos ir spręsti esančių šeimos ir asmeninių problemų nėra motyvuota, o A. J. yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (F83). Vaikui reikalinga intensyvi ir ilgalaikė specialistų pagalba: logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo ir socialinio pedagogo. A. J. reikalingas ypatingas dėmesys, priežiūra, suvokimas apie jo raidą, vystymąsi ir poreikius. Laikinas tėvų valdžios apribojimas neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos, todėl neterminuotas tėvų valdžios ribojimas atsakovei yra neišvengiamas ginant nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovė tėvų valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti.
5. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 d. nuostatas – asmeniškai.
Atsiliepimas
6. Trečiojo asmens namų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad berniukas auga (duomenys neskelbtini) šeimynoje, adaptavosi puikiai, yra malonus ir geras vaikais. Darželio darbuotojos taip pat džiaugiasi vaiku. Per keturis vaiko globos namus, berniuko mama nesugebėjo susitvarkyti savo problemų, piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia keisti gyvenimo būdo. Berniukas bendrauja su seserimi V. S.. Berniukas turi kalbos sutrikimų, tačiau ši problema taisosi, berniukas daro pažangą.
7. Trečiasis asmuo G. S. teismo posėdyje nedalyvavo. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvauti, kadangi jos globotinei sulaukus pilnametystės nebeturi suinteresuotumo šia byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl tėvų valdžios ribojimo
8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 d. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
10. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 d. išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
11. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. yra nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jau pilnametystės sukakusios V. S., gimusios (duomenys neskelbtini)-mama. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimu R. S. neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu. Tauragės apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimu R. S. neterminuotas motinos valdžios apribojimas pakeistas į terminuotą. R. S. prašant teismo panaikinti terminuotą motinos valdžios apribojimą, Tauragės apylinkės teismas 2019-10-28 sprendimu tokį pareiškimą atmetė.
14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės dukra V. S. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo dukters V. S. atžvilgiu, todėl šis reikalavimas atmestinas.
15. Kalbant apie kitą atsakovės vaiką, nustatyta, kad nepilnamečiam A. J. dėl sulėtėjusios raidos, nežymaus klausos sutrikimo, 2017-08-28 nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikas nuo 2017-03-06 auga (duomenys neskelbtini) namuose, nuo 2017-09-01 lanko Šilutės lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini).
16. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus, Šilutės socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, teikiančios socialines paslaugas R. S. šeimai, pateiktos informacijos matyti, kad R. S. iki šiol gyvena su A. J. tėvu J. J., kuriam neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Šeimoje fiksuoti alkoholio vartojimo ir smurto atvejai. Paskutinis jų buvo fiksuotas 2020-01-11, kuomet neblaivus (2,58 promilių girtumo) J. J. smogė ranka į veido sritį neblaiviai (1,15 promilių girtumo) R. S.. Iš Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro medicininių dokumentų išrašų matyti, kad R. S. yra įrašyta į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto apskaitą, jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas; sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas, kaip atsirandantis postnataliniu periodu. Taip pat matyti, kad paskutinis apsilankymas psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre fiksuotas tik 2016-08-24. Darytina išvada, kad atsakovė nepripažįsta savo sveikatos problemų, susijusių su priklausomybe alkoholiui, ir nėra linkusi jų spręsti. Atsakovės vengimas bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, supažindinti specialistus su savo gyvenimo sąlygomis, įrodo jos nepasiruošimą gyventi su vaikais šeimoje.
17. Aplinkybė, kad atsakovė aplanko vaiką ugdymo įstaigoje, atveža jam lauktuvių, maloniai su juo pabendrauja, dar neįrodo jos galėjimo auginti specialiųjų poreikių turintį vaiką, kuriam reikalinga nuolatinė specialistų pagalba.
18. Teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visuma sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka net keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, nes ji tinkamai nesirūpina savo vaiku, yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, jo neišlaiko (teikia tik epizodinį išlaikymą), vaikui namuose nėra sudariusi tinkamų gyvenimo sąlygų, atsakovė savo nuolatiniu girtavimu daro žalą sūnaus moraliniam auklėjimui, vertybių bei bendrų elgesio normų ugdymui. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad padėtis atsakovės šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti (CPK 185 straipsnis). Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tai jos sudaro pagrindą neterminuotai apriboti motinos valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra tenkinamas ieškovės reikalavimas ir neterminuotai apribotina atsakovės R. S. tėvų valdžia sūnaus A. J. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio, CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis).
19. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikai gali būti įvaikinami (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.219 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
21. Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, iš atsakovės priteistina 75 Eur už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
22. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtos iš valstybės lėšų sudaro 5,04 Eur. Minėtos teismo turėtos pašto išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso iš atsakovės priteistina valstybės naudai 80,04 Eur dydžio žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
23. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,04 Eur dydžio žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.