Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. D. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per mėnesį išdirbant nemažiau 10 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; viso bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, T. D. skiriant galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per mėnesį išdirbant nemažiau 10 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; viso bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinės ieškovės UAB „K. S. L.“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš T. D. 1 089 Eur turtinei žalai atlyginti.

G. E. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš T. D. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

L. S. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš T. D. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 29 d., apie 18 val., UAB „K. S. L.“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sulaikymo dėl vagystės iš parduotuvės metu, tyčia mažiausiai penkis kartus sudavė ranka ir įspyrė į įvairias kūno vietas parduotuvės apsaugos darbuotojui G. E., tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, juosmens dešinėje pusėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, paviršinius odos nubrozdinimus plaštakų nugariniuose paviršiuose ir tokiu būdu sukėlė G. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir vietoje, bandydamas pabėgti iš parduotuvės patalpų per langą, tyčia rankomis išlaužė lango rankeną, 40 eurų vertės, sugadino užrakto mechanizmą, 40 eurų vertės, sulankstė rėmą, 560 eurų vertės, išlaužė metalinį apsauginį lango tinklą sienoje, 60 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – UAB „K. S. L.“ priklausantį turtą ir padarė UAB „K. S. L.“ bendrą turtinę 700 eurų žalą.

3. Be to, jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir vietoje, sulaikymo dėl vagystės iš parduotuvės metu, tyčia vieną kartą įspyrė į galvą parduotuvės apsaugos darbuotojai L. S., tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto-užausio srityje ir tokiu būdu sukėlė L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad 2024 m. lapkričio 29 d. savo drabužiuose laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - 0,098 g amfetamino, iki kol 2024 m. lapkričio 29 d., apie 18 val., UAB „K. S. L.“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) tualete, esančios (duomenys neskelbtini), sulaikymo dėl vagystės iš parduotuvės metu, šias psichotropines medžiagas pas jį rado ir paėmė parduotuvės apsaugos darbuotojas G. E. bei jas pateikė policijos pareigūnams.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai nuteistojo T. D. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad T. D. padarė tris nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, būdamas praeityje vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendė, kad civilinės ieškovės UAB „K. S. L.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl T. D. nusikalstama veika padarytos 1 089 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl civilinį ieškinį tenkino ir priteisė 1 089 Eur iš T. D. turtinei žalai atlyginti.

6. Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir UAB ,,K. S. L.“ priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 240 Eur. Taip pat prašo pareikalauti buhalterinius dokumentus iš UAB ,,K. S. L.“ dėl turėtų lango remonto išlaidų.

7. Teismo posėdyje nuteistojo T. D. gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Jolanta Petraitytė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu priteistu turtinės žalos dydžiu.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-236-788/2024).

11. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-976/2025, 2K-143-511/2025).

12. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė UAB „K. S. L.“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl T. D. nusikalstama veika padarytos 1 089 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat pateikė patirtos turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 6-11, 77). Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino civilinį ieškinį ir iš T. D. civilinės ieškovės naudai priteisė 1 089 Eur turtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais nuteistojo T. D. veiksmais, įrodytais ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir nukentėjusiųjų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vis dėlto, apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su priteistu turtinės žalos dydžiu, prašo priteistą sumą sumažinti, nurodydamas, kad sutinka atlyginti 140 Eur už sugadintą tinklelį, rankeną bei 100 Eur už remonto darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas.

13. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad buvo sugadintas UAB ,,K. S. L.“ priklausantis turtas, t. y. išlaužta lango rankena, sugadintas užrakto mechanizmas, sulankstytas lango rėmas, išlaužtas metalinis apsauginis lango tinklas sienoje. Civilinio ieškovo pateiktame UAB ,,G. S.“ 2024 m. gruodžio 12 d. defektiniame akte dėl aliuminio lango, nurodyta, kad įmonės specialistai, atvykę į PC ,,K. S.“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ir įvertino aliuminio lango mechanizmą. Nustatyta, kad remontas nėra tikslingas, nes nebūtų įmanoma atkurti pradinio lango funkcionalumo. Taip pat nurodyta, kad šio profilio ir furnitūros gamyba nutraukta, detalių keitimas neįmanomas, todėl rekomenduojama senąjį langą pakeisti nauju (1 t., b. l. 6). UAB ,,G. S.“ 2024 m. gruodžio 12 d. pasiūlyme aliuminio lango, tinklo ir jų montavimo kaina įvertinta 1 089 Eur (1 t., b. l. 7). Šie dokumentai pagrindžia ieškinio dalį dėl turtinės žalos ir atitinka BPK 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sąvoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistas turtinės žalos dydis yra pagrįstas, realus ir adekvatus. Pateiktame pasiūlyme nurodytos dalys ir remonto darbai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus apgadinimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su priteistu turtinės žalos dydžiu. Nors nuteistasis tvirtina, kad lango remonto darbų vertė buvo ne didesnė nei 240 Eur, tačiau jo argumentai deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir nepaneigia į bylą civilinio ieškovo pateiktų dokumentų (defektinio akto, pasiūlymo), parengtų nešališkos bendrovės ir juose nurodomos lango keitimo darbų vertės. Su minėtais dokumentais neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad, norėdamas pabėgti, atidarė langą pasukęs rankeną, sugadino tik apsauginį tinklelį, jokio fizinio poveikio lango rėmas nepatyrė, jo nestūmė ir nevertė jėga. Atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei civilinio ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo išlaužta lango rankena, sulankstytas ir įtrūkęs lango rėmas, išlaužtas metalinis apsauginis tinklas (1 t., b. l. 8-11, 45-55). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad langas patalpoje sumontuotas pakankamai aukštai, norint pro jį išlipti, reikia pasilipti ant radiatoriaus ar kėdės. Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. D. priešinosi sulaikomas, buvo agresyviai nusiteikęs, sužalojo du apsaugos darbuotojus. Šių aplinkybių visuma paneigia apelianto keliamą versiją, kad langas buvo atidarytas pasukus rankeną ir nebuvo apgadintas.

15. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog baudžiamojoje byloje tikslinga iškviesti specialistą ar ekspertą, kuris įvertintų lango apgadinimus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti objektyviais civilinio ieškinio dalyką pagrindžiančiais duomenimis (UAB ,,G. S.“ defektiniu aktu, pasiūlymu), kurie atitinka įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, apgadinimų mastą. Nešališkos bendrovės pateiktame pasiūlyme aiškiai nurodyti darbai ir jų kaina, o nustačius, kad žala civilinei ieškovei buvo padaryta tyčiniais neteisėtais nuteistojo T. D. veiksmais, tarp žalos ir jo veikos egzistuoja priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo civilinei ieškovei 1 089 Eur turtinei žalai atlyginti.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo išreikalauti buhalterinius dokumentus iš UAB ,,K. S. L.“ dėl turėtų lango remonto išlaidų. Pažymėtina, kad šis prašymas buvo išspręstas 2025 m. sausio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jo nepasisako. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-126-511/2019, 2K-270-628/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-123-1073/2020).

17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 7 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad T. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 50 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis T. D. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo T. D..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.