- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-559-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00722-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. V., T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir T. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2372-1149/2021 nuspręsta santuoką, įregistruotą tarp T. V. ir R. V. įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes: pareiškėjui T. V. palikti jo pavardę „V.“, pareiškėjai R. V. – „V.“, patvirtinti pareiškėjų T. V. ir R. V. 2021 m. kovo 30 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-759-1092/2021 nutarta pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų R. V. ir T. V. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ją išdėstant nauja redakcija pagal šalių pateiktą patikslintą 2021 m. rugsėjo 2 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. vasario 15 d. gautas pareiškėjo T. V. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašoma išduoti vykdomąjį raštą už Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-759-1092/2021 patvirtintos taikos sutarties 32 punkto tapačius pažeidimus dėl (duomenys neskelbtini) baudos išieškojimo iš pareiškėjos R. V. pareiškėjo T. V. naudai. Nurodė, jog pareiškėja R. V. pažeidė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties 32 punktą, įpareigojantį šalis nuo sutarties pasirašymo momento neterminuotai laikyti konfidencialiomis visas sutarties sąlygas, taip pat visus duomenis apie sutarties vykdymą, pakeitimą, bet kokį kitokį modifikavimą ir atliktus teismo veiksmus civilinėse bylose Nr. e2-2372-1149/2021, Nr. e2A-759-1092/2021 dėl santuokos nutraukimo, jų neatskleisti, neskelbti, kitaip neviešinti, nebent gavus išankstinį rašytinį kitos šalies sutikimą. Nurodo, kad R. V. be T. V. sutikimo paviešino jai sumokėtos kompensacijos konkrečią sumą, tai yra televizijos (duomenys neskelbtini) transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini) pareiškėja teigė gavusi (duomenys neskelbtini) kompensaciją, (duomenys ne skelbtini)internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) viešai paskelbtame straipsnyje (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog R. V. gavo (duomenys neskelbtini), kėlė retorinius klausimus, ką galima nusipirkti už (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laiko, jog įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) baudos iš pareiškėjos R. V. išieškojimo, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas taikos sutarties 32 punktas dėl taikos sutarties 16 punkte nurodyto piniginės kompensacijos dydžio.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. kovo 8 d. gautas pareiškėjos R. V. atsiliepimas į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėja prašo teismo atsisakyti pareiškėjui T. V. išduoti vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) baudos išieškojimo iš pareiškėjos R. V., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo negali būti tenkintas, nes televizijos (duomenys neskelbtini) laidoje (duomenys neskelbtini) išsakyti teiginiai nėra susiję su sutarties sąlygų paviešinimu ir T. V. argumentai dėl taikos sutarties pažeidimo vertintini vienpusiškai, individualiai, savanaudiškai. Pažymėjo, kad sutarties 32 punktas numato netesybas už sutarties sąlygų pažeidimą, tai yra šalys susitarė dėl netesybų, kurių taikymas turi būti neginčytinai nustatytas ir įrodytas, o ne paremtas vien pareiškėjo argumentais. Pažymėjo ir tai, jog laidoje pareiškėja savo pasisakymu neturėjo tikslo viešinti sutarties sąlygų, jų neviešino, neminėjo apie tokios sutarties sudarymą, nes šalių santuoka buvo nutraukta bendru šalių susitarimu, o išmokamos kompensacijos dydis buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos išsakyta nuomonė dėl kompensacijos, išsakytos nuoskaudos negali būti traktuojamos kaip sutarties sąlygų pažeidimas ar jų viešinimas. Pareiškėjos minėtoje laidoje išsakyti teiginiai neatitinka priteistos kompensacijos dydžio, kitų sutartyje numatytų sąlygų, o paminėtos laidos patalpinimas internetinėje svetainėje negali būti traktuojamas kaip pakartotinis veiksmas. Be to, tokios baudinės sankcijos taikymas, formaliai išduodant vykdomąjį raštą, būtų neproporcingas, neteisingas. Pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl (duomenys neskelbtini) baudos išieškojimo reiškia savarankišką teisinį ginčą, o ne ginčą dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, kurie buvo išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tik nagrinėjant civilinį ginčą turi būti įvertinta, ar taikos sutarties sąlygų netinkamas vykdymas yra esminis sutarties pažeidimas ir ar toks pažeidimas, kuris nurodomas prašyme, lemia pareiškėjo prašomų netesybų taikymą bei vykdomojo rašto išdavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo T. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė ir priteisė iš pareiškėjo T. V. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjos R. V. naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6. Teismas dėl ginčo dalyko nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinto patikslintą šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 32 punktas nustato, kad šalys įsipareigojo neterminuotai laikyti konfidencialiomis visas šios sutarties sąlygas, kurios sąlygas galima paviešinti tik esant kitos šalies sutikimui. Už kiekvieną konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimo atvejį nustatyta (duomenys neskelbtini) bauda. Remdamasis šios šalių sudarytos sutarties sąlygos (32 punkto) pažeidimo faktu pareiškėjas T. V. prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo.
7. Teismas dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad T. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą grindžia aplinkybe, jog R. V. pažeidė konfidencialumo pareigą, kuri su šiais argumentais nesutikdama nurodo, kad televizijos laidoje sutarties sąlygų neviešino, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas dėl sutarties sąlygos netinkamo vykdymo ir sutartyje numatytų netesybų (baudos) taikymo. Teismas sprendė, kad T. V. reikalaujant mokėti netesybas, turi būti ne išduodamas vykdomasis raštas, o kreipiamasi į teismą su ieškiniu, sprendžiant klausimą dėl netesybų išieškojimo, įvertinant faktinį ir teisinį to pagrindą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo T. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, priteisti pareiškėjo T. V. naudai iš pareiškėjos R. V. visas pareiškėjo T. V. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atskirojo skundo argumentai:
8.1 Teismas tinkamai neanalizavo kiekvienos ginčo šalies motyvų ir teikiamų įrodymų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, o nutarties motyvai nepaaiškina ir nepagrindžia teismo priimtos nutarties rezultato, tai yra pareiškėjo T. V. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetimo. Teigia, kad teismas, kaip nepagrįstus, turėjo vertinti R. V. argumentus dėl sutarties sąlygų neapžeidimo, kadangi televizijos laidoje jos buvo kalbama apie santuokos nutraukimą, kompensaciją, kuria R. V. gavo iš T. V.. Argumentai, jog R. V. neturėjo tikslo viešinti sutarties, nepaneigia fakto, jog R. V. paviešino vieną iš sutarties sąlygų, tai yra sąlygą dėl piniginės kompensacijos dydžio. Mano, kad priešingas situacijos vertinimas paneigtų pačio susitarimo, dėl konfidencialumo, esmę. Mano, kad R. V. argumentai, jog vykdomojo rašto išdavimas būtų neproporcingas ir neteisingas yra nepagrįsti, kadangi ji visą santuokos nutraukimo laikotarpį buvo atstovaujama advokatės, pasirašydamas sutartį suprato jos sąlygas, be to išsakydama nuomonę nutyli kontekstą, nurodo tikrovės neatitinkančius faktus.
8.2 Teismas grįsdamas išvadas dėl vykdomojo rašto išdavimo rėmėsi Kasacinio teismo išaiškinimais, tačiau analizuojant nurodytą Kasacinio teismo praktiką matyti, kad Kasacinio teismo išaiškinimai visose bylose buvo pateikti visiškai kitokiomis aplinkybėmis, kurios nėra nei analogiškos, nei panašios į šios bylos esmines faktines aplinkybes, todėl turi būti laikoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai rėmėsi jo nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017.
Atsiliepimas
2 Pareiškėja R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeista, priteisti pareiškėjai R. V. iš apelianto T. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
9.1 Apeliantas kasacinio teismo argumentus dėl netesybų išieškojimo aiškina ir taiko sau naudinga linkme, neatsižvelgiant į tai, kad šalys ginčija pažeidimo faktą ir netesybų išieškojimo teisinį pagrindą. Nurodo, kad apeliantui reikalaujant mokėti netesybas (baudą), apeliantas turėtų ne prašyti išduoti vykdomąjį raštą, o kreiptis į teismą su ieškiniu, įrodant teisinį ir faktinį pagrindą. Taip pat mano, kad vien televizijos laidoje išsakytos nuoskaudos, kompensacijos dydžio, nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
9.2 Nurodo, kad vykdant taikos sutartį ir kilus ginčui dėl netesybų tik teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens reikalavimą, gali nustatyti, ar buvo sutarties pažeidimas, ar yra pagrindas už padarytą pažeidimą taikyti civilinę atsakomybę ir kokio dydžio netesybos priteistinos, o ne formaliai išduoti vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) išieškojimo. Mano, kad pareiškėjo inicijuotas procesas dėl (duomenys neskelbtini) yra savarankiškas reikalavimas, o ne ginčas dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, kurie buvo išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl taikos sutarties sąlygų patvirtinimo. Pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėja niekada nepripažino taikos sutarties sąlygų pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atmetė apelianto prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo netinkamai R. V. vykdant taikos sutartį nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių argumentus, tinkamais motyvais nepagrindė priimtos nutarties. Teigia, kad dėl R. V. atliktų veiksmų televizijos laidoje, tai yra išmokėtos piniginės kompensacijos pagarsinimo turi būti išduotas vykdomasis raštas dėl (duomenys neskelbtini) baudos ir mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, rėmėsi bylomis, kurios nėra analogiškos ar panašios nagrinėjamai bylai. Pareiškėja R. V. su minėtais atskirojo skundo argumentais nesutinka, mano, kad klausimas dėl netesybų (baudos) turėtų būti nagrinėjamas naujoje byloje kreipiantis į teismą su ieškiniu. Mano, kad neatliko veiksmų, sudarančių pagrindą išduoti vykdomąjį dokumentą dėl (duomenys neskelbtini) baudos.
13. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2372-1149/2021, be kita ko, nuspręsta nutraukti T. V. ir R. V. santuoką, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
14. Remiantis patikslinta ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-759-1092/2021 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyta, kad šalys bendru sutarimu nustatė piniginę kompensacija R. V. už T. V. atitenkančią didesnę šalių bendro turto (duomenys neskelbtini) sumai. Nustatyta šios kompensacijos mokėjimo tvarka (sutarties 14 punktas). Šalys sutartimi taip pat įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo momento neterminuotai laikyti konfidencialiomis visas šios sutarties sąlygas, taip pat visus duomenis apie šios sutarties vykdymą, pakeitimą, bet kokį kitokį modifikavimą ir atliktus teismo veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-2372-1149/2021 dėl santuokos nutraukimo, jų neatskleisti, neskelbti, kitaip neviešinti, nebent gavus išankstinį rašytinį kitos šalies sutikimą. Ši sąlyga nedraudžia ar neriboja šalių teisės atskleisti sutarties sąlygas savo atstovams (advokatams ar advokato padėjėjams) ir teismui. Nustatyta bauda už kiekvieną konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimo atvejį – (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo konfidencialumo įsipareigojimo tolimesnio laikymosi (taikos sutarties 32 punktas).
15. Apeliantas 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) baudos išieškojimo, pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 32 punktą, nurodydamas, jog R. V. televizijos laidoje paviešino mokėtos kompensacijos dydį, laidoje kėlė retorinius klausimus, ką galima nusipirkti už (duomenys neskelbtini). Mano, kad dėl informacijos paviešinimo įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) baudos iš pareiškėjos R. V. išieškojimo, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas taikos sutarties 32 punktas dėl taikos sutarties 16 punkte nurodyto piniginės kompensacijos dydžio.
16. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja įstatymo galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
17. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
18. Pirmiausia, pažymėtina, kad byloje kilęs ginčas dėl sutartinių netesybų (baudos) taikymo, galimai R. V. pažeidus konfidencialumo pareigą vykdant kitas taikos sutarties sąlygas, šiuo konkrečiu atveju taikos sutarties 16 punktą – galimai R. V. atskleidus apelianto išmokamą kompensacijos dydį nutraukiant šalių santuoką. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šalys skirtingai vertina konfidencialumo pareigos pažeidimą, aplinkybes, ar šiuo atveju buvo paviešinta taikos sutartyje nurodyta informacija, tačiau apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad dėl netesybų taikymo turi būti pateikiamas naujas ieškinys, o ne išduodamas vykdomasis raštas, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, tinkamai nemotyvavo priimamos nutarties. Su šiais argumentais nesutiktina.
19. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, be kita ko, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).
20. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 yra nurodyta, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei įrodinėja apeliantas, šioje byloje tokios aplinkybės ir susiklostė - pirma, tarp šalių yra ginčas ar šiuo atveju R. V. televizijos laidoje galimai atskleisdama informaciją apie santuokos nutraukimo pasekmes galimai atskleidė taikos sutarties sąlygas, tuo galimai pažeisdama taikos sutarties 32 punktą. Antra – ar už galimą pažeidimą turi būti taikomos netesybos (bauda) (duomenys neskelbtini) sumai, kurios yra nustatytos taikos sutarties 32 punkte.
21. Analogiška praktika yra formuojama ir vėlesnėse nutartyse, pvz. 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-468-403/2017, kurioje be pacituotos taisyklės dar nurodyta, kad atvejai, kada, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo atnaujinti procesą, bet šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, tarp kita ko, kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas. Taigi, iš pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad kasacinis teismas yra suformulavęs taikylę, jog tuo atveju, kai reikalaujama mokėti netesybas, kylančias iš taikos sutarties, vykdomasis raštas negali būti išduodamas, o turi būti kreipiamasi į teismą su nauju ieškiniu.
22. Šioje byloje nekyla ginčo, kad apeliantas iš esmės ir reikalauja netesybų – (duomenys neskelbtini) baudos, teigdamas, jog R. V. galimai pažeidė taikos sutarties nuostatas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad R. V. teigimu (duomenys neskelbtini) netesybų taikymas šiuo atveju būtų proporcingo dydžio leidžia daryti išvadą, kad ne tik dėl galimo sutarties pažeidimo ir netesybų taikymo, bet ir dėl pačių netesybų proporcingumo (dydžio) yra kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks ginčas negali būti sprendžiamas, svarstant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o vadovaujantis pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kreditorius turi pateikti naują ieškinį ir juo reikalauti priteisti netesybas. Tokios praktikos laikomasi ir kitose, panašaus pobūdžio bylose, pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 (nutarties 52-53 punktai), Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-200-643/2024 (nutarties 19 – 20 punktai), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1364-661/2020 (nutarties 15-17 punktai).
23. Taip pat atmestini ir apelianto argumentai jog pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo priimamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį netenkinti apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė ginčui aktualias proceso teisės normas, kasacinio teismo praktiką, įvertino bylos faktinių aplinkybių visumą, nutardamas dėl apelianto pateikto prašymo pagrįstumo. Ta aplinkybė, kad teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną apelianto išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nutardamas netenkinti apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties.
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas atmetamas, į tai, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, pareiškėjai R. V. iš apelianto priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog R. V. patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai R. V. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto T. V..