Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) R. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-964-807/2019 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. D. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. D. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-13 sprendimu ieškinį tenkino, atidalino atsakovui R. D., nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisė šį turtą natūra ieškovo S. K., nuosavybėn, priteisė iš ieškovo S. K. atsakovo R. D. naudai 14 375 Eur dydžio kompensaciją, priteisė iš atsakovo R. D. ieškovo S. K. naudai 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo.

Pareiškėjas (Atsakovas) R. D. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-964-807/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, nurodo, kad byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta tinkamai nepranešus pareiškėjui ir pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdžiuose, apie priimtą pirmos instancijos sprendimą pareiškėjui buvo pranešta pasibaigus CPK 307 str. 1 ir 3 d. nustatytam 30 dienų terminui apeliaciniam skundui paduoti ir pasibaigus trijų mėnesių naikinamajam terminui prašymui dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo. Nurodė, kad 2019 m. vasario 26 d. buvo suimtas ir negalėjo dalyvauti 2019 m. balandžio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje bei 2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje. Prašyme nurodė, kad jam (pareiškėjui) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31585-18 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-26 nutartimi skyrė kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams. Suėmimas buvo nuolat pratęsiamas iki kol Vilniaus apygardos teismas 2020-12-23 nutartimi pakeitė pareiškėjui kardomąją priemonę į švelnesnę ir 2020-12-24 pareiškėjas buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas teigia, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019-02-27 nutarimu buvo nutarta neleisti R. D. iki suėmimo taikymo pabaigos pasimatyti su kitais asmenimis ir jiems skambinti, išskyrus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui, ikiteisminį tyrimą atliekantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams ir įtariamojo gynėjui, todėl pareiškėjas neturėjo jokios galimybės pranešti VGTP tarnybos skirtam advokatui ir teismui apie pareiškėjui skirtą suėmimą. Tik baigiantis ikiteisminiam tyrimui 2019 m. pabaigoje pareiškėjui buvo leista skambinti ir pasimatyti, tačiau būdamas suimtas, pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis veiksmingai pasinaudoti negalėjo. Be to, tuo metu jau buvo pasibaigęs terminas apeliaciniam skundui paduoti, tame tarpe ir naikinamasis. Nurodė, kad išleistas iš pataisos įstaigos, pareiškėjas iškart kreipėsi į advokatą, siekdamas atnaujinti procesą.

Pareiškėjas nurodė, jog į teismą kreipiasi vadovaujantis LR CPK 368 str. 2 d. nepraleidžiant 5 metų termino nuo teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti procesą vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. CPK 275 straipsnyje nustatyta, kad šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos. Pareiškėjas 2019-05-13 sprendimo jokia forma laikotarpiu, per kurį jis galėtų pateikti apeliacinį skundą, negavo ir byloje nėra duomenų, kad sprendimas būtų buvęs išsiųstas pareiškėjui (išskyrus 2020 m. kovo 2 d.). Sprendimas 2019-05-14 per EPP paskyra buvo išsiųstas tuo metu pareiškėją atstovaujančiam advokatui. Tačiau dėl aukščiau nurodytų priežasčių tiek pareiškėjui, tiek pareiškėjo tuometiniam atstovui nebuvo galimybių susisiekti. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo žinoma ir apie bylos atnaujinimą ir paskirtus teismo posėdžius, dėl ko pareiškėjas negalėjo išreikšti savo pozicijos VGTP tarnybos skirtam advokatui, aptarti bylos eigos, užduoti klausimus liudytojams, pasiūlyti alternatyvų atidalijimo būdą, sudaryti taikos sutarties, pasakyti baigiamąją kalbą, įvertinti įrodymus byloje. Tokiu būdu pareiškėjui buvo atimta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises bei įgyvendinti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus (CPK 5, 12, 17 ir 42 straipsniai), pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Šių pažeidimų kontekste, pirmos instancijos teismas galėjo priimti neteisingą sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis paskelbiant 2019-05-13 sprendimą posėdyje nedalyvavo ir su sprendimu susipažino tik 2020 m. kovo mėnesį, todėl trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo baigėsi 2020 m. birželio mėnesį. Pareiškėjas nurodė, kad iš pataisos namų buvo išleistas 2020-12-24 ir iš karto (2020-12-29) pareiškėjas kreipėsi į advokatą dėl teisinių gynybos būdų ir tik tuomet sužinojo apie proceso atnaujinimo institutą. Teigia, kad jam būnant suimtam, jo laisvė buvo suvaržyta, jis negalėjo efektyviai naudotis galimybėmis konsultuotis su civilinės teisės srityje pagalbą teikiančiais teisininkais. Pareiškėjas mano, kad trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių bei prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Teisme gautas ieškovo S. K. atsiliepimas į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo prašymo netenkinti ir priteisti už atsiliepimo parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pirmame 2018-11-13 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pareiškėjas kartu su savo atstovu advokatu D. B. dalyvavo, antrame 2018-12-13 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ir paskesniuose teismo posėdžiuose pareiškėjui atstovavo jo atstovas advokatas D. B., o pats pareiškėjas nedalyvavo, nors buvo suimtas tik 2019-02-26. Ieškovas akcentavo, kad pareiškėjo suėmimo metu (nuo 2019-02-25) teisines paslaugas jam teikė advokatė Z. M., o nuo 2019-03-27 dabartinis jo atstovas byloje advokatas A. T. ir nuo 2019-11-06 pareiškėjui byloje atstovavo dar ir advokatė V. Č.. Ieškovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę susitikti su advokatais ir skambinti jiems, o tuo pačiu tiesiogiai arba per savo gynėjus-advokatus Z. M. ir A. T. bendradarbiauti su civilinėje byloje jam atstovaujančiu advokatu D. B.. Pažymėjo, kad pareiškėjas R. D. apie tuo metu vykusį teisminį procesą buvo informuotas tinkamai, pateikė atsiliepimą, savo poziciją išdėstė teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, jo interesams atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas D. B., apie teisminį nagrinėjimą ir priimtą teismo sprendimą buvo informuotas tinkamai per jo atstovą byloje, todėl prašymo padavimo terminai praleisti be rimtų priežasčių ir atnaujinti teisminį procesą nėra pagrindo. Ieškovas mano, kad keturių advokatų atstovaujamo ir ginamo pareiškėjo nurodomas deklaratyvus manymas negali būti pagrindu atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo.

CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007-03-01 sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007-03-15 sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)). Taigi teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti ir prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais.

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).

Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, tokiu atveju CPK 368 straipsnyje nustatyta termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas(nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo nuomone, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. sausio 18 d., siekdamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-964-807/2019, kurioje teismas dar 2019 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą. Minėtas sprendimas yra įsitesėjęs.

Pareiškėjas pripažįsta, kad praleido terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą, nurodo, kad terminą praleido dėl rimtų priežasčių, reiškia prašymą dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas teigia, kad terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl to, kad nežinojo apie proceso atnaujinimo institutą, o sužinojo tik kai buvo paleistas iš pataisos namų 2020 m. gruodžio 24 d. ir kreipėsi į advokatą, akcentavo, kad su teismo sprendimu susipažino tik 2020 m. kovo mėnesį.

Teismo vertinimu, nurodytos priežastys šiuo atveju nepripažintinos svarbiomis. Aplinkybė, kad pareiškėjas apie proceso atnaujinimo institutą nežinojo savaime negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą: Pareiškėjas, 2019 m. gegužės 13 d. priėmus teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-964-807/2019 turėjo teisę nustatyta tvarka teikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo, nors visuose teismo posėdžiuose jam atstovavo advokatas D. B., kurio įgaliojimai byloje atstovauti pareiškėją pasibaigė 2019 m. spalio 2 d. Pareiškėjas teigia, kad neturėjo galimybės domėtis bylos eiga, nes tuo metu jis buvo suimtas ir izoliuotas, neturėjo jokių galimybių susisiekti su advokatais. Teismas šiuos prašymo argumentus vertina kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Byloje esama duomenų , jog priešingai, negu nurodo savo prašyme, pareiškėjas turėjo galimybę susitikti su advokatais ir bendrauti su jais, pažymėtina, kad Pareiškėjo gynėju jam buvo paskirtas advokatas A. T., kuris atstovauja pareiškėją ir šioje proceso atnaujinimo byloje, be to pareiškėją gynė ir advokatė Z. M.. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pateisinti pasyvų pareiškėjo elgesį: pareiškėjui buvo skirtas advokatas civilinėje byloje D. B., byloje nėra duomenų, jog būtų trukdoma Pareiškėjui domėtis bylos eiga ir susisiekti su šiuo atstovu tiesiogiai ar per gynėjus, nėra duomenų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais būtų siekęs bendradarbiauti su civilinėje byloje jam atstovavusiu advokatu D. B. ir kad jam buvo trukdoma tai daryti.

Tai, kad pareiškėjas nesidomėjo procesiniais teismų sprendimų padariniais, savaime neatleidžia jo nuo pareigos laikytis procesinių terminų, kuriais užtikrinamas civilinio proceso koncentruotumas, kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėti lūkesčiai. Teismo vertinimu, pareiškėjas elgėsi nepateisinamai pasyviai, apie teismo procesą neabejotinai žinojo ir jo padarinius neabejotinai suprato. Byloje esama duomenų, kad dar 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. būdamas suėmime, Pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokate V. Č. dėl atstovavimo visose civilinėse bylose, pastaroji 2019 lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl prieigos suteikimo prie konkrečios elektroninės bylos Nr. e2-964-807/2019 kaip R. D. atstovė. Pažymėtina ir tai, kad nuo pirmosios instancijos 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-964-807/2019 priėmimo iki 2021 m. sausio 18 d. kreipiantis pareiškėjui į teismą su prašymu atnaujinti procesą praėjo daugiau negu vieneri metai ir, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pateisinamų tokio ilgo delsimo priežasčių. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų, jog būtų kreiptasi dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje civilinėje byloje nėra, o ieškovas atsiliepime į atsakovo prašymą yra nurodęs, jog priteista kompensacijos suma gera valia yra pareiškėjui sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad iki kreipiantis į teismą su pareiškimu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo 1,5 metų, į pasyvų pareiškėjo elgesį, teismas mano, kad pareiškėjas neįrodė esant svarbias priežastis, dėl kurių praleistas terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą.

Nesant pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino ir pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą (prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti), teismas vis dėlto mano esant reikalingą pasisakyti ir dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, įvertinęs aplinkybę, jog šis terminas nėra naikinamasis.

Proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėjas teigia esant padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nes byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta tinkamai nepranešus pareiškėjui ir pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdžiuose, apie priimtą pirmos instancijos sprendimą pareiškėjui buvo pranešta pasibaigus CPK 307 str. 1 ir 3 d. nustatytam 30 dienų terminui apeliaciniam skundui paduoti ir pasibaigus trijų mėnesių naikinamajam terminui prašymui dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, akcentuoja, kad pareiškėją visuose teismo posėdžiuose atstovavo advokatas D. B., kurio įgaliojimai byloje atstovauti pareiškėją pasibaigė 2019 m. spalio 2 d. ir byloje nėra jokių duomenų, kad paskirtas advokatas D. B. būtų netinkamai atlikęs savo pareigas. Bylos duomenimis, Pareiškėjas turėjo galimybę dar iki suėmimo išreikšti savo poziciją civilinėje byloje jam atstovaujančiam advokatui. Pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo išreikšti savo pozicijos, pasiūlyti alternatyvų atidalijimo būdą, sudaryti taikos sutarties, teismas vertina kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kartu su advokatu dalyvavo 2018 m. lapkričio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo sudarytos sąlygos susitarti dėl taikos sutarties, pateikti poziciją dėl taikaus ginčo išsprendimo būdo, tačiau pareiškėjas tartis atsisakė, jokio kito pasiūlymo dėl nuosavybės atidalijimo būdo teismui nepateikė. Pastebėtina, kad ir prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas apie savo pažeistas teises pasisako tik deklaratyviai ir nesiūlo jokio konkretaus atidalijimo būdo. 2018 m. gruodžio 13 d. antrame parengiamajame teismo posėdyje ir po to sekusiame teismo posėdyje byla buvo nagrinėjama dalyvaujant atsakovo atstovui, t. y. dar iki suėmimo atsakovas buvo apsisprendęs bylą vesti per atstovą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybių domėtis civilinės bylos eiga, t. y. kad būtų prašęs susisiekti su atstovu civilinėje byloje D. B. ar kitu atstovu civilinėje byloje ir toks jo prašymas būtų atmestas. Priešingai, bylos duomenimis, Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias domėtis bylos eiga ir bendradarbiauti su atstovais civilinėse bylose: jau minėta, kad dar 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. būdamas suėmime, Pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokate V. Č. dėl atstovavimo visose civilinėse bylose, pastaroji 2019 lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl prieigos suteikimo prie konkrečios elektroninės bylos Nr. e2-964-807/2019 kaip R. D. atstovė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi nepateisinamai pasyviai, nors jam nebuvo užkirstas kelias domėtis bylos eiga ir bendradarbiauti su atstovais, o apie teismo procesą neabejotinai žinojo. Teismo vertinimu, pareiškėjas R. D. (atsakovas išnagrinėtoje civilinėje byloje) apie teisminį procesą buvo informuotas tinkamai, savo poziciją išdėstė parengiamajame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, jo interesams atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas D. B., Pareiškėjo R. D. (atsakovo išnagrinėtoje civilinėje byloje) dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, byla išnagrinėta dalyvaujant jo atstovui, advokatui D. B., apie teisminį nagrinėjimą ir priimtą teismo sprendimą Pareiškėjas (atsakovas) R. D. buvo informuotas tinkamai per jo atstovą byloje, taigi nėra pagrindo išvadai, kad yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), Pareiškėjas (atsakovas) R. D. turėjo teisę ir pareigą domėtis bylos eiga, todėl atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra jokio pagrindo. Esant nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje patyrė 1500,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškėjo pareiškimą netenkinus, ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370–371 straipsniais, 579–582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. D. prašymo atnaujinti praleistą terminą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-964-807/2019.

Priteisti iš pareiškėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.