Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1138-933/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
e2S-1138-933/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Pareiškėjas
P. H.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-1138-933/2019Teisminio proceso Nr. nėraProcesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje e2VP-5788-424/2019 pagal pareiškėjo P. H. prašymą dėl baudos sumažinimo. Suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. H. prašė sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 skirtą baudą ir nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti 700 Eur dydžio baudą.

1.1. Nurodė, kad antstolė Marija Lekstutienė 2014-06-18 su pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, kuriame prašė skirti baudą pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) vadovui. Teismas 2014-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 pareiškimą tenkino – skyrė pareiškėjui 50 Lt (14,48 Eur) baudą už kiekvieną antstolės Marijos Lekstutienės reikalavimo nevykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2014-05-01. Apie skirtą baudą pareiškėjas sužinojo tik 2018 m., kai antstolis Gintas Badikonis įteikė 2018-01-04 patvarkymą su raginimu įvykdyti sprendimą.

1.2. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2295-272/2018 prašymo atnaujinti procesą netenkino. Pareiškėjo skola 2018-01-04 sudarė 19 461,12 Eur. Dėl sunkios materialinės padėties pareiškėjas neturi galimybės sumokėti baudos. Pareiškėjo darbo užmokestis 300-335 Eur, sutuoktinės pajamos 335-372 Eur, nekilnojamojo turto neturi, augina mažametį vaiką. Pareiškėjas sutinka, kad už antstolės patvarkymo nevykdymą jam turi būti skirta bauda, bet jos dydis mažintinas.

1.3. Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neveikimu tiesiogiai įtakojo baudos dydį, nes vykdomasis raštas dėl baudos skyrimo išduotas 2014-07-02 ir išsiųstas VMI. Išieškojimo procesas nebuvo pradėtas, pats išieškotojas 2016-11-22 grąžino vykdomąjį raštą teismui, nurodydamas, kad skola 2016-11-17 sumokėta, o 2017-11-16 raštu paprašė grąžinti vykdomąjį raštą kaip per klaidą grąžintą. VMI 3,5 metų pareiškėjo neinformavo apie prievolę sumokėti baudą, tuo netiesiogiai prisidėjo prie tokio dydžio baudos atsiradimo. Pareiškėjas dėl baudos sumažinimo kreipėsi į VMI, tačiau jam buvo nurodyta, kad baudą gali sumažinti tik teismas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-05-24 nutartimi bylą nutraukė.

3. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) draudžia teismui, priėmusiam sprendimą, pačiam jį naikinti ar keisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis). Teismo priimti sprendimai (nutartys), gali būti naikinami ar keičiami įstatymų nustatyta apeliacine ar kasacine tvarka arba peržiūrint bylą atnaujinus procesą. Pareiškėjas nutarties, kuria jam buvo paskirta bauda, neskundė. Nutartis įsiteisėjusi. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-12 nutartimi, kuri taip pat įsiteisėjusi.

4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia ne apginti savo pažeistą teisę, bet, nesant ginčo tarp šalių dėl skolos dydžio, siekia per civilinį procesą vienašališkai sumažinti savo skolą kitam civilinių teisinių santykių subjektui – valstybei, kas iš esmės prieštarauja civilio proceso tikslams, numatytiems CPK 2 straipsnyje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nėra teismo kompetencijos dalykas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas P. H. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5788-424/2019 ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas neginčija dėl antstolės reikalavimų nevykdymo susidariusios baudos sumos, tačiau prašo ją sumažinti atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį bei į valstybę atstovaujančios VMI veiksmus (neveikimą).

5.2. Paaiškino, jog kreipėsi dėl baudos sumažinimo į VMI, bet VMI nurodė, jog nėra kompetentinga spręsti baudos mažinimo ir išdėstymo klausimą, nes tai nėra mokestinė nepriemoka ar bauda už administracinį nusižengimą. Dėl baudos sumažinimo pasiūlė kreiptis į vykdomąjį dokumentą išdavusią instituciją, t. y. teismą. Susidarė situacija, kad pareiškėjas, vykdydamas VMI siūlymą, kreipėsi į teismą, o šis neišsprendė prašymo iš esmės, tik nurodė, kad tokio prašymo sprendimas nėra teismo kompetencija. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-24 nutartis neteisėta, nes ji užkerta kelią klausimo išnagrinėjimui, kurį atsisakė išnagrinėti ir mokesčių administratorius.

5.3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 294 straipsnį teismas, nutaręs, kad byla nenagrinėtina teisme, privalo nurodyti į kurią instituciją turi kreiptis pareiškėjas, tačiau 2019-05-24 nutartyje teismas to nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti atskirojo skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo prašymą dėl baudos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Kadangi teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Marijos Lekstutienės (dabar – Gaivenė) kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš skolininko A. Z. išieškotojui UAB „Bitė Lietuva“ (e. b. 1 t. 4-7 l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2014-06-23 nutartimi patenkino antstolės prašymą dėl baudos skyrimo ir skyrė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui P. H. 50 Lt (14,48 Eur) baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2014-05-01 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji, atskira ir savarankiška civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2013). Vykdymo procesui, kaip atskirai bei savarankiškai civilinės bylos proceso stadijai, taikomos CPK VI skyriaus (CPK 583–779 straipsnio) nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

12. Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad bauda pareiškėjui P. H. buvo paskirta vykdymo procese pagal CPK 585, 593 straipsnių nuostatas, išnagrinėjus antstolio prašymą, teismo nutartimi. Minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka, t. y. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad tokia nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą. Kaip nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, pareiškėjas nutarties, kuria jam buvo paskirta bauda, neskundė, todėl nutartis įsiteisėjo.

13. Pažymėtina, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujinamas CPK XVIII skyriuje nustatytais terminais ir tvarka. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

14. Tiek iš skundžiamos teismo nutarties turinio, tiek ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018-01-22 kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2295-272/2018 atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-12 nutartimi, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo pagrindų, nutartyje įvertino ir pasisakė tiek dėl paskirtos baudos dydžio, tiek dėl baudos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjui apskundus šią nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2018-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1794-640/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-12 nutartį paliko nepakeistą. Aptarta aplinkybė reiškia, kad pareiškėjas jau pasinaudojo procesine teise kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o teismai jau pasisakė tiek dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, tiek dėl paskirtos baudos dydžio sumažinimo.

15. Pareiškėjas 2019-05-08 kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos sumažinimo (e. b. 1 t. 1-3 l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu bei 593 straipsniu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo prašymo sprendimas nėra teismo kompetencijos dalykas (e. b. 1 t. 14-15 l.). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo argumentus, papildomai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą įgyvendinama ne bet kokia, tačiau būtent įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjas dėl teismo nutarties, kuria paskirta bauda vykdymo procese pagal CPK 585, 593 straipsnius, nenumatęs paskirtos baudos sumažinimo procesinės galimybės teismui, kuris paskyrė baudą, teikiant prašymą dėl jos sumažinimo (teismui nesuteikta kompetencija spręsti tokį klausimą).

16. CPK 593 straipsnio 6 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręstas baudos paskyrimo klausimas, galima duoti atskirąjį skundą. CPK imperatyviai nurodo, kad galimybė peržiūrėti teismo nutartį, kuria paskirta bauda vykdymo procese pagal CPK 585, 593 straipsnius (prašant paskirtą baudą sumažinti ar apskritai panaikinti), galima tik inicijuojant apeliacinį procesą, t. y. atskiruoju skundu skundžiant teismo nutartį, kuria yra paskirta bauda. CPK nenumato galimybės teikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl baudos, paskirtos vykdymo procese, mažinimo, taip pat CPK nenumatyta galimybė teismui pačiam sumažinti vykdymo procese paskirtos baudos dydį, gavus šalies prašymą sumažinti (arba panaikinti) baudą neinicijuojant apeliacinio proceso.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo pateiktą prašymą, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau priėmęs šį prašymą, o tik vėliau nustatęs, kad prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstai bylą nutraukė skundžiama nutartimi (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 293 straipsnio 1 punktas).

18. Pareiškėjas nurodo, kad pagal CPK 294 straipsnį teismas, nutaręs, jog byla nenagrinėtina teisme, privalo nurodyti į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, tačiau teismas to nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje CPK numato galimybę pareiškėjui ginčyti paskirtą baudą ar jos dydį teikiant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria paskirta bauda (CPK 593 straipsnio 6 dalis). Be to, pareiškėjas teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ta aplinkybė, kad VMI pareiškėjui nurodė kreiptis į teismą, neturi reikšmės pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimui, nes pareiškėjas teisę kreiptis į teismą turi realizuoti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka, gi galimybės reikšti prašymą dėl baudos, kuri paskirta vykdymo procese pagal CPK 585, 593 straipsnius, sumažinimo įstatymas nenumato.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas