- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1703-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00605-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-200/2011 pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. S., Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. ir Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Č. teismo prašė atnaujinti terminą priimti po senelės I. Č., mirusios 2009-09-17, mirties likusį palikimą. Nurodė, kad jo tėvas S. Č., senelės sūnus, 2009-10-29 Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui parašė pareiškimą, kuriuo atsisakė palikimo po savo motinos mirties. Senelės sutuoktinis R. S. 2009-10-29 kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas turi teisę paveldėti dalį senelės turto kaip antros eilės įpėdinis, nes jo tėvas nuo palikimo atsisakė, kitas palikėjos sūnus gyvena Moldovoje, jo gyvenamoji vieta nei jam, nei kitiems artimiesiems nežinoma. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo tėvas, kuris veda ne visai pavyzdingą gyvenimo būdą, dėl nesuprantamų ir nežinomų, tačiau numanomų priežasčių atsisakė nuo palikimo tą pačią dieną, kai pareiškimą palikimui priimti notarų biure parašė senelės sutuoktinis. Apie tai, kad tėvas atsisakė nuo palikimo, jam tapo žinoma tik 2010-04-04 per Velykas, kai jis atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą aplankyti savo tėvo, susitikti su vaikystės draugais. Sužinojęs šį faktą, pareiškėjas 2010-04-07 kreipėsi į notarų biurą, kur buvo paaiškinta, kad dėl palikimo priėmimo kreiptis tiesiogiai į notarą jis praleido terminą. Pareiškėjas gyvena Vilniuje kartu su savo motina, mokosi M.Romerio universitete. Vadovaudamasis sveika logika, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pagrįstai tikėjosi, kad palikimą po senelės mirties priėmė jo tėvas. Su tėvu susitinka ir matosi retokai, apie palikimo priėmimą ar atsisakymą nuo jo po senelės mirties kalbėtis neteko. Esant senelei gyvai, pareiškėjas laisvalaikiu ir atostogų metu lankydavosi pas ją, atvykdavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, santykiai tarp jų buvo geri. Mirus senelei, dalyvavo jos laidotuvėse, aplanko kapą. Apie senelės turimą turtą konkrečių aplinkybių jis nežinojo, dėl jauno amžiaus jam nebuvo žinoma turto priklausomybė bei turto paveldėjimo reikalai. Dėl nurodytų aplinkybių prašo pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad 1990 metais pradėjo bendrą gyvenimą su I. Č., 1998 metais susituokė. Bendrai išgyveno beveik 20 metų. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis tik 2010 m. balandžio mėn. sužinojo, jog jo tėvas atsisakė I. Č. palikimo. Pareiškėjas nuolatos bendravo su savo tėvu ir daug anksčiau žinojo jo poziciją dėl palikimo, tai jam pasakė ne kaimo žmonės, o pats tėvas dar iki ir jau po palikėjos mirties. Pareiškėjo motina V. Č., S. Č. buvusi sutuoktinė, nuo pat skyrybų momento buvo suinteresuota S. Č. finansine padėtimi, kadangi iš S. Č. prisiteisė nemažą pinigų sumą pareiškėjo išlaikymui. Pats S. Č. jokio turto neturi, todėl jo motinos palikimas naudingas ne tiek pačiam pareiškėjui, kiek jo motinai V. Č.. Pareiškėjo nurodyti liudytojai negali papasakoti ir patvirtinti visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei faktų objektyviai, nes yra suinteresuoti. Pareiškėjo teiginiai, kaip jis visas savo vaikystės ir paauglystės vasaras leisdavo pas senelę yra melagingi, nes jis ją retokai aplankydavo. Jeigu pareiškėjo santykiai su mirusia senele būtų buvę labai geri ir paremti nuoširdžiais jausmais, jis pats ir jo motina būtų prisidėję prie laidotuvių išlaidų, tačiau į laidotuves pareiškėjas atvyko kaip svečias, o jo mama išvis nedalyvavo. Po jų pareiškėjas tik kartą per metus aplankė močiutės kapą. Visas laidotuvių išlaidas padengė jis, R. S. Pareiškėjas nė karto po močiutės mirties nesikreipė į jį, siūlydamas pagalbą. Taip pat nurodė, kad S. Č. atsisakius paveldėti motinos turtą, pareiškėjas kaip antros eilės įpėdinis pagal įstatymą neįgijo teisės paveldėti senelės turtą, todėl sprendimas negali pareiškėjui sukelti teisinių pasekmių.
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. nurodė, kad 2010-06-01 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto piniginio indėlio notarinio registro Nr. 1004M ir paveldėjimo teisės liudijimas į piniginį indėlį notarinio registro Nr. 1005M palikėjos I. Č. sutuoktiniui R. S.. Į kitą turtą paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. I. Č. mirė priėmusi palikimą po savo mamos J. V. mirties, bet paveldėjimo teisės liudijimo gauti nespėjo.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo prašymu sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu R. Č. pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad teisę paveldėti mirusios I. Č. palikimą pagal įstatymą įgijo vienas pirmos eilės įpėdinis – jos sūnus S. Č. ir palikėjos sutuoktinis – R. S. S. Č. 2009-10-29 palikimo atsisakė. Nuo šio momento paveldėjimo teisė atsirado antros eilės įpėdiniui vaikaičiui – pareiškėjui R. Č. kartu su palikėjos sutuoktiniu. Sutikimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo 2009-10-29, t. y. nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, pareiškėjas nepareiškė. 2010-05-24 kreipėsi į teismą atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad toks reikalavimas pagal įstatymą galimas, tačiau pareiškėjo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti, teismas nepripažino svarbiomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog apie tėvo atsisakymą nuo palikimo sužinojo tik 2010-04-04. Apie šį faktą liudijo tik jo motina ir teta, kurios tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi pareiškėjo naudai, todėl teismas negali vadovautis šiais parodymais. Pareiškėjas turėjo objektyvias ir subjektyvias sąlygas įgyvendinti savo teisę į paveldėjimą įstatymo nustatytu terminu, jokių kliūčių įgyvendinti paveldėjimo teisę jam nebuvo. Apie močiutės mirtį jis žinojo, dalyvavo laidotuvėse, apie palikimą žinojo, teisės į palikimą atsiradimo metu buvo pilnametis, sveikas, raštingas, gyveno Lietuvoje Vilniuje. Studijos universitete neakivaizdiniu būdu negalėjo būti kliūtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę. Pareiškėjas, siekdamas paveldėti močiutės turtą, turėjo būti aktyvus, domėtis po jos mirties paveldėjimo eiga, tačiau to nedarė. Savo tėvą apibūdino kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu, todėl, žinodamas tėvo savybes, neturėjo pagrindo juo pasitikėti, priešingai, turėjo pagrindą domėtis, ar tėvas priėmė palikimą, tačiau to nedarė. Per tris mėnesius nuo tėvo atsisakymo nuo palikimo pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, bylojančių apie jo ketinimą paveldėti močiutės turtą, buvo pasyvus. Tokiam asmeniui pagal formuojamą teismų praktiką nėra pagrindo pratęsti terminą priimti palikimą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo tėvui atsisakius motinos palikimo, visas turtas, nepratęsus pareiškėjui termino palikimui priimti, atitektų jos sutuoktiniui R. S. Tai atitiktų byloje nustatytą palikėjos valią, o tuo pačiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. Č. prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtino, jog jis dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių praleido terminą palikimui priimti ir šį terminą praleido labai nežymiai. Byloje pateikti ir nenuginčyti įrodymai, kad pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese buvo suvaržyta, nes jam nebuvo žinomas faktas, jog tėvas kaip pirmos eilės įpėdinis atsisakė nuo palikimo po savo motinos, pareiškėjo močiutės, mirties. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo žinoma apie močiutės mirtį, kad ji gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, kur ir pareiškėjas lankėsi. Pareiškėjas žinojo, kad ši sodyba priklausė močiutės motinai, J. V., tačiau ar močiutė buvo priėmusi palikimą po motinos mirties, pareiškėjas nežinojo. Pareiškėjas nurodė, kad apie tėvo atsisakymą nuo palikimo jam tapo žinoma tik 2010-04-04 per Velykas iš kaimo žmonių. Nurodytą faktą teisme patvirtino liudytojai V. Č. ir D. Ž., suinteresuotas asmuo notarė L. M. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kiti byloje apklausti asmenys. Teismas nesivadovavo liudytojų parodymais, kurie konkrečiai įvardijo pareiškėjo minėtas aplinkybes dėl sužinojimo apie palikimo atsisakymą laiko, nevertino, kad niekas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas galėjęs apie tai sužinoti anksčiau. Teismas nevertino, kad sužinojęs šį faktą pareiškėjas iškart ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie rodo jo valią priimti palikimą po močiutės mirties. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo pasitikėti savo tėvu, ir turėjęs numatyti, kad jis atsisakys nuo palikimo. Vertindamas artimus giminystės ryšius su tėvu, būdamas vienintelis jo sūnus, pareiškėjas tokių nesąžiningų veiksmų iš savo tėvo nesitikėjo. Be to, pareiškėjo tėvas iki pareiškėjo močiutės mirties nuolat gyveno ir jai mirus liko gyventi močiutės name, kitos gyvenamosios vietos neturėjo, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jis paveldės močiutės turtą. Pareiškėjui buvo žinoma, kad tėvas yra skolingas jam išlaikymo įsiskolinimą, todėl dar labiau tikėjosi, kad jis iš paveldimo turto stengsis apmokėti susidariusias skolas. Tuo tarpu tėvas, elgdamasis nesąžiningai, sąmoningai atsisakė nuo palikimo, siekiant išvengti skolų išieškojimo iš paveldimo turto. Tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, suinteresuotas asmuo R. S. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas turėjo vertinti, jog jis yra palikėjos vaikaitis, jam neatimta paveldėjimo teisė, pareiškėjo ir palikėjos santykiai buvo geri, ji iki mirties nebuvo išreiškusi savo valios dėl palikimo, nes mirė staiga, testamento nepaliko. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikyti nežinojimą apie atsisakymą nuo palikimo priėmimo svarbia priežastimi, leidžiančią pratęsti terminą būtų ydinga, nes tokiu būdu termino pratęsimas galimas kaip begalinis laike. Toks vertinimas nepagrįstas, nes reikėtų vertinti konkrečiai buvusias ir realiai egzistavusias aplinkybes dėl sužinojimo laiko, pareiškėjo ir kitų suinteresuotų paveldėjimu asmenų veiksmus, aplinkybes, kiek pareiškėjas praleido termino palikimui priimti. Kadangi šis terminas yra praleistas tik apie 4 mėnesius, į tai turėjo būti atsižvelgta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. prašė pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kada būtent sužinojo apie savo tėvo S. Č. atsisakymą nuo palikimo. Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, suinteresuotas senelės turto paveldėjimu, turėjo pats imtis aktyvių veiksmų paveldėjimo teisei įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas turėjo objektyvias ir subjektyvias sąlygas įgyvendinti savo teisę į paveldėjimą įstatymo nustatytu terminu, jokių kliūčių įgyvendinti paveldėjimo teisę jam nebuvo. Pareiškėjas savo tėvą apibūdino kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu, todėl žinodamas tėvo savybes, turėjo pagrindą domėtis, ar jis priėmė palikimą, tačiau to nedarė. Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis. Nežinojimo apie atsisakymą nuo palikimo negalima laikyti svarbia priežastimi, leidžiančia pratęsti terminą palikimui priimti, kadangi tai priklauso tik nuo paties pareiškėjo rūpestingumo ir valios. Jokių kitų priežasčių, kurios lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo tėvas neturi teisinės pareigos rūpintis kitų galimų įpėdinių informavimu apie paveldimą turtą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo tėvas atsisakė palikimo todėl, kad turi skolų, sprendžiant šios bylos dalyką, neturi jokios teisinės reikšmės. Palikimo priėmimas siejamas išimtinai su aktyviais paties įpėdinio veiksmais, todėl notarė taip pat neprivalėjo informuoti visų galimų įpėdinių apie paveldėjimo bylos eigą. Vien tik ta aplinkybė, kad praleidęs terminą palikimui priimti pareiškėjas kreipėsi į notarą, advokatą ar į teismą dėl termino palikimui pratęsimo, negali būti laikomi asmens aktyviais veiksmais siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nepratęsus pareiškėjui termino palikimui priimti, visas turtas atitektų palikėjos sutuoktiniui, o tai atitiktų byloje nustatytą palikėjos valią bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė materialiąsias bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-09-17 mirė pareiškėjo R. Č. močiutė I. Č. (b.l. 8-10, 15-16). Pastarosios palikimą 2009-10-29 priėmė sutuoktinis R. S. (b.l. 13, 18). Tuo tarpu I. Č. sūnus S. Č. (pareiškėjo tėvas) tą pačią dieną palikimo atsisakė (b.l. 14). Pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą I. Č. palikimui priimti, todėl kreipėsi į teismą dėl šio termino pratęsimo (b.l. 2-3). Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-01-25 sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino (b.l. 130-136).
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus tokio pažeidimo padarinius. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo yra nurodęs, kad tokiu atveju CK 5.57 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo R. Č. prašymo pratęsti I. Č. palikimo priėmimo termino, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų kriterijų.
Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad terminą savo močiutės I. Č. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pagrįstai tikėjosi, jog palikimą priims jo tėvas S. Č., kuris, elgdamasis nesąžiningai, 2009-10-29 palikimo atsisakė ir apie tai pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjo teigimu, apie palikimo atsisakymą jam tapo žinoma tik 2010-04-04, per Šv. Velykas, kuomet pareiškėjas lankė savo gimines. Tai patvirtino ir liudytojos V. Č. bei D. Ž. (b.l. 62-63). Tačiau teisėjų kolegija pastebi neatitikimą tarp pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių. Pareiškėjo paaiškinimai, nurodant konkretų asmenį, kuris jam pranešė apie S. Č. pareiškimą dėl I. Č. palikimo atsisakymo, yra prieštaringi. 2010-09-16 teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad šią aplinkybę jam pranešė R. R. (b.l. 60), tačiau jau 2011-01-11 teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad šią aplinkybę jam pranešė J. K. (b.l. 127). Suinteresuotas asmuo R. S. ir liudytojas A. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apie šią aplinkybę pareiškėjui turėjo būti žinoma jau I. Č. laidotuvių metu, nes jau tada tarp pareiškėjo tėvo S. Č. ir kitų susirinkusiųjų vyko pokalbis apie palikimo atsisakymą (b.l. 61, 65). Tuo tarpu pats S. Č., apklaustas kaip liudytojas, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tokio pokalbio per I. Č. laidotuves nebuvo, iš kur pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsisakymą, S. Č. paaiškinti negalėjo (b.l. 125).
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 186 straipsnis), tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai ar parodymai neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kaip nagrinėjamu atveju, yra prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant prieštaringiems ginčo šalių paaiškinimams bei liudytojų parodymams, nesant kitų patikimų įrodymų, nėra galimybės nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie tai, jog jo tėvas S. Č. atsisakė savo mamos I. Č. palikimo. Tuo tarpu pareiškėjo teiginys, kad apie šią aplinkybę jis sužinojo tik 2010-04-04, per Šv. Velykas, pagrįstas tik paties pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų V. Č. ir D. Ž. parodymais, kuriems, kaip minėta, negali būti teikiamas prioritetas prieš kitus byloje surinktus įrodymus. Kiti byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir suinteresuotas asmuo notarė L. M., šios aplinkybės nepatvirtino.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dar iki savo močiutės I. Č. mirties ne kartą yra kalbėjęs su tėvu S. Č. dėl pastarosios palikimo, be to, nurodė, kad tėvas dažnai girtauja, pareiškėjui esant nepilnamečiui, vengė teikti išlaikymą, kurio įsiskolinimas išieškomas priverstine tvarka (b.l. 60-61, 103, 113, 126-127). Išlaikymo priteisimą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimas ir 2006-02-03 vykdomasis raštas (b.l. 91-96)). Pareiškėjo manymu, būtent dėl šios priežasties, siekdamas išvengti išlaikymo išieškojimo, S. Č. atsisakė savo mamos I. Č. palikimo. Suinteresuotas asmuo R. S., liudytojai V. Č., A. M. bei D. G. taip pat patvirtino, kad pareiškėjo tėvas S. Č. nuolat girtauja (b.l. 61-62, 64-65). Liudytoja V. Č. kartu nurodė, kad S. Č. nevykdė pareigos išlaikyti pareiškėją, taip pat patvirtino, kad jis ne kartą yra kalbėjęs su pareiškėju apie savo mamos I. Č. palikimą, tačiau faktą, kad šio palikimo atsisakė, nuslėpė (b.l. 62). Pats S. Č., apklaustas kaip liudytojas, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad su pareiškėju bendrauja retai, niekada nėra su juo kalbėjęs apie savo mamos I. Č. palikimą, šio palikimo atsisakė ne tam, kad išvengti priverstinio išlaikymo išieškojimo, o vykdydamas savo mamos valią ir sprendimą visą turtą palikti sutuoktiniui, suinteresuotam asmeniui R. S. (b.l. 125-126).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjo tėvas S. Č. atsisakė savo mamos I. Č. palikimo ir galimai dėl nesąžiningų paskatų laiku apie tai neinformavo pareiškėjo, negali būti traktuojama kaip objektyvi priežastis, sutrukdžiusi pareiškėjui laiku atlikti palikimo priėmimo veiksmus ir pateisinanti pareiškėjo neveikimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui buvo gerai žinoma, jog jo tėvas S. Č. nuolat girtauja bei nėra suinteresuotas savo teisių ir pareigų, tame tarpe pareigos padengti pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimą, vykdymu. Vadinasi, pareiškėjas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, būdamas suinteresuotas savo močiutės I. Č. palikimu, privalėjo domėtis savo tėvo S. Č. kaip I. Č. įpėdinio teisių įgyvendinimu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas, mirus močiutei, būtų šiuo klausimu atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus. Pareiškėjas močiutės palikimu pradėjo domėtis praėjus tik pusmečiui po jos mirties. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į S. Č. gyvenimo būdą ir vengimą vykdyti savo kaip tėvo pareigas, pareiškėjo teiginius, kad jis pasitikėjo tėvu, todėl neturėjo pagrindo būti aktyvus, vertina kritiškai. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš esmės nesikreipė dėl palikimo priėmimo tik todėl, kad tikėjo savo tėvo, su kuriuo nepalaikė artimų ryšių, pažadais. Vargiai, ar šią pareiškėjo nurodomą aplinkybę būtų galima pripažinti svarbia, trukdančia priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka, tuo labiau kai tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių – apie močiutės mirtį ir jos palikimą pareiškėjas žinojo, teisės į palikimą atsiradimo metu buvo pilnametis, sveikas, raštingas, gyveno Lietuvoje. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pasitikėjimas artimais giminaičiais negali būti kliūtimi laikytis įstatyme nustatytos tvarkos. Šiuo atveju darytina išvada, kad pats pareiškėjas savo valia laiku nepriėmė palikimo, prisiimdamas pasitikėjimo tėvu riziką, jeigu iš tikrųjų taip buvo, nes kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pareiškėjo tėvas S. Č., paskutiniais metais su sūnumi jis bendravo retai ir apie I. Č. palikimą su juo nėra kalbėjęs (b.l. 125-126).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas R. Č. praleido įstatymo nustatytą terminą I. Č. palikimui priimti. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.