- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-105-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03186-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- K. B.
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. B. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo I. B..
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo civilinę bylą patikslinto ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo A. B. 542,89 Eur nuostolių atlyginimo nutraukė, kitoje dalyje patikslintą ieškinį patenkino iš dalies.
Šalies argumentai
3. Ieškovas K. B. 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo, kurį 2020 m. lapkričio 12 d. rezoliucija teismas priėmė, taip pat atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti.
4. Atsakovas A. B. teismui pateikė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, kuriame nurodė, jog nors teismas jau rezoliucija priėmė ieškovo K. B. apeliacinį skundą, tačiau įvertinus įrodymus, atsakovas mano, jog būtina iš naujo persvarstyti klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo bei ieškovą įpareigoti pateikti rašytinius įrodymus prašymui dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. B. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.
6. Teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. teisme gauto ieškovo K. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra išspręstas teisėjos 2020 m. lapkričio 12 d. rezoliucija, kuria taip pat ieškovui buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti (CPK 78 straipsnio 5 dalis).
7. Pažymėjo, jog CPK nenumato, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, galėtų jo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo. Be to, CPK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjos rezoliucija neskundžiama. Atsakovas nesutikdamas su teisėjos rezoliucija, motyvus dėl rezoliucijos, kuria buvo priimtas ieškovo K. B. apeliacinis skundas, teisėtumo ir pagrįstumo, gali nurodyti apeliacinės instancijos teismui, pateikdamas atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 334 straipsnio 3 dalis).
8. Teismas vertino, kad priėmus apeliacinį skundą rezoliucija, ji negali būti peržiūrėta, todėl atsakovo prašymą atsisakė priimti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-446-925/2020 ir gražinti klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad:
9.1. pirmosios instancijos teismas atnaujindamas terminą skundui pateikti visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo ir jo atstovo prašymas nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais (ieškovas nepateikė nei vykusių (neįvykusių) teismo posėdžių dažnumą bei trukmę pagrindžiančių dokumentų, savo užimtumo grafiko kitose bylose ir pan.), t. y. byloje nebuvo ir iki šiolei nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias aplinkybes, lėmusias termino praleidimą. Apelianto vertinimu, subjektyvi termino praleidimo priežastis – užimtumas kitose bylose, nėra pagrindas terminui atnaujinti, kadangi asmuo, būdamas profesionalu ir teikdamas teisines paslaugas, turi mokėti planuoti savo laiką, taip pat veikti tokiu būdu, kad nepažeisti savo atstovaujamųjų teisių ir teisėtų interesų, nepraleisti procesinių terminų. Taigi ieškovas ir jo atstovas nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs, siekdami įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, šia teise turėjo naudotis atsakingai, rūpestingai ir įstatymo nustatyta tvarka;
9.2. priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį, rezoliuciją), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nutartį ar rezoliuciją;
9.3. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, padarė neteisėtas ir nemotyvuotas išvadas, jog rezoliucija atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti neskundžiama atskiruoju skundu.
Atsiliepimas
10. Ieškovas K. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti arba palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad:
10.1. civilinio proceso įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (CPK 78 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų ir civilinio proceso principų priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (rezoliuciją), atnaujinti praleistą terminą ir priimti ieškovo apeliacinį skundą (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Pažymėjo, kad priimta teisėjo rezoliucija neskundžiama, todėl pagrįstai 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo peržiūrėjimo;
Šalies argumentai
10.2. įstatymas suteikia teisę pateikti atskirąjį skundą tik dėl teismo atsisakymo atnaujinti praleistą terminą procesiniam dokumentui paduoti (CPK 78 straipsnio 6 dalis), todėl 2020 m. gruodžio 4 d. teismo nutartis turėjo būti neskundžiama (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. B. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtas ieškovo K. B. patikslintas ieškinys atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo. 2020 m. spalio 8 d. byloje priimtas sprendimas, kuriuo civilinė byla patikslinto ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo A. B. 542,89 Eur nuostolių atlyginimo nutraukta, kitoje dalyje patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. 2020 m. lapkričio 12 d. teisme gautas ieškovo K. B. apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. 2020 m. lapkričio 12 d. teisėjos rezoliucija atnaujintas terminas apeliaciniam skundui pateikti ir priimtas ieškovo apeliacinis skundas. Atsakovas A. B. teismui pateikė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, kuriuo prašė iš naujo persvarstyti klausimą dėl ieškovo apeliacinio skundo priėmimo bei įpareigoti ieškovą pateikti rašytinius įrodymus dėl praleisto termino. 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. rezoliucijos. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties.
15. Apeliantas (atsakovas) skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, padarė neteisėtas ir nemotyvuotas išvadas, jog rezoliucija atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti negali būti skundžiama (peržiūrėta).
16. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išimtiniais atvejais rezoliucija gali būti skundžiama, tokia rezoliucija turi būti išspręstas procesinis klausimas, kuris užkertą kelią tolesnei bylos eigai, tuomet yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
17. Atsižvelgdamas į nurodytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad rezoliucija, kuria teismas išsprendė praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, yra neskundžiama, kadangi įstatymas tiesiogiai nenumato tokios galimybės, o termino atnaujinimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakydamas priimti atsakovo prašymą dėl 2020 m. lapkričio 12 d. rezoliucijos, teisingai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog skųsti skunde nurodytą rezoliuciją nėra įstatyme nustatytų pagrindų (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai; CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčijamas teisėjos rezoliucijos teisėtumas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
19. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl to keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Šiais argumentais apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui (atsakovui) nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.