Alytaus apylinkės teismo sprendimas

vie­šame teismo posėdyje iš­nagrinėjos civilinę bylą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais ieškinyje nurodytais argumentais (b. l. 2-59) ir ieškovės paaiškinimais teisme. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų T. B. ir V. B. tėvai. 2013-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-404-393/2013 teismas patvirtino šalių taikos sutartį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams po 200 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Priteisto išlaikymo nepakanka vaikams išlaikyti, nes jie auga ir didėjantiems jų poreikiams patenkinti reikia daug išlaidų, todėl ieškovė nori, kad ir atsakovas labiau prisidėtų prie didėjančių vaikų poreikių tenkinimo. Iš priteisto išlaikymo, kuris vienam vaikui dabar sudaro 57,92 Eur, ieškovė gali nupirkti batus ir rašymo priemonių vienam vaikui, o kitiems poreikiams tokios sumos nepakanka. Visus kitus vaikų poreikius tenkina ji viena. Vaikams reikia ir vitaminų ir į ekskursijas jie nori važiuoti, tačiau tam trūksta lėšų. Abu vaikai mokosi ir jiems reikia dienpinigių į mokyklą, tačiau ji tik kartais duoda po 1-2 eurus, nes kasdien duoti dienpinigių ji neturi galimybės. Jos šeimą sudaro abu sūnūs, duktė ir jos tėvas. Penkių asmenų šeimai ji per savaitę išleidžia virš 100 Eur maistui. Už buto išlaikymą sumoka apie 100 Eur mokesčių per mėnesį ne šildymo sezono metu. Už buto šildymą jai iš dalies kompensuoja, tačiau ne visą sumą. Šeimai viską perka kas pigiausia ir jeigu ne tėvų pagalba, ji nesugebėtų pragyventi. Jaunesnis sūnus lanko futbolo būrelį, kuris yra nemokamas, o vyresnysis nori lankyti plaukimo užsiėmimus, tačiau ji neturi pinigų sumokėti už tokius užsiėmimus. Vaikų poreikiai yra išaugę, o jos turtinė padėtis nepagerėjo. Priteisiant išlaikymą ji jau buvo nedarbinga ir jos sveikata nepasikeitė iki šiol. Jos darbingumas yra 20 procentų, todėl dirbti ji negali. Jos pajamas sudaro tik šalpos neįgalumo pensija, jai išmokami vaikų pinigai ir iš Sodros gaunamas priteistas vaikų išlaikymas, kurio nemoka atsakovas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 506 Eur. Atsakovas priteisto išlaikymo vaikams nemoka jau keturis metus. Paskutinį kartą išlaikymą ji gavo iš antstolio kai atsakovas trumpai dirbo savo dėdės įmonėje. Šiuo metu priteistą išlaikymą moka Sodra. Su vaikais atsakovas taip pat nebendrauja jau keturis metus. Paskutinį kartą vaikus atsakovas matė Kaune, kai ji pagimdė dukrą, t. y. prieš keturis metus. Nuo to laiko atsakovas net telefonu su vaikais nebendrauja, vaikai tėčio jau nepažintų. Kol ji su atsakovu bendravo, jis buvo sveikas ir darbingas, dirbti galėjo. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį vaikams ir nustatyti jų gyvenamąją vietą su ja.

Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, išsiunčiant šaukimą į jo deklaruotą gyvenamąją vietą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 68), ieškinio nuorašas jam yra įteiktas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis) ir ieškovės reikalavimus jis žino (b. l. 64), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, nes jis sąmoningai nesinaudoja savo teisėmis dalyvauti šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad prieš penkis metus nepilnamečiams ieškovės ir atsakovo vaikams iš atsakovo priteisto po 57,92 Eur (200 Lt) dydžio išlaikymo nepakanka padidėjusiems vaikų poreikiams patenkinti, o ieškovė dėl savo nedarbingumo neturi galimybės pagerinti savo turtinę padėtį tiek, kad galėtų ir toliau patenkinti padidėjusius vaikų poreikius su priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžiu, todėl priteistas iš atsakovo išlaikymo vaikams dydis turi būti padidintas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikai visą gyvenimą gyvena su ja, o atsakovas vaikais visiškai nesirūpina ir su jais nebendrauja.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir teismo motyvais.

Vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo vaikai (b. l. 9, 10). Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-10-21 nutarties matyti, kad pagal teismo patvirtintą G. N. ir A. B. taikos sutartį atsakovas A. B. privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams T. B. ir V. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (b. l. 12). Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos matyti, kad šalių vaikai V. B. ir T. B. mokosi gimnazijoje atitinkamai 1 ir 3 klasėje (b. l. 11). V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė G. N. yra ir mažametės V. V. motina (b. l. 13). Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovei G. N. iki 2049-11-03 nustatytas 20 procentų darbingumas (b. l. 8). Pažyma apie pajamas patvirtina, kad ieškovė per mėnesį gauna 260 Eur šalpos neįgalumo pensiją, 135,66 Eur išmoką vaikams, 110,40 Eur socialinę pašalpą (b. l. 15). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad ieškovė gauna ir 260 Eur vaikų išlaikymo išmoką (b. l. 27-28). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba pasikeitę vaiko poreikiai. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Kasacinės nutarys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005). Remiantis šiuo prioritetiniu principu teismų praktikoje laikoma, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priimdamas sprendimą išlaikymo dydžio klausimu, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarys 3K-3-1017/2003; Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004; Nr. 3K-3-286/2004).

Iš ištirtų įrodymų teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes per 5 metus nuo išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitę vaikų poreikiai, kurie reikalauja didesnio nei priteistas išlaikymo, ir pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis yra pagrindas padidinti vaikams priteistą išlaikymo dydį. Išlaikymo priteisimo metu šalių vaikai T. B. ir V. B. buvo keturių ir dviejų metų amžiaus, o dabar jie jau yra dešimties ir aštuonerių metų amžiaus, lanko mokyklą, nori lankyti neformaliojo ugdymo būrelius, todėl akivaizdu, kad jų poreikiai šiuo metu yra žymiai didesni. Be to, išlaikymas priteistas dar ankstesne valiuta litais ir galiojant žymiai mažesniam minimalios mėnesinės algos dydžiui, todėl priteisto 200 litų dydžio išlaikymo perkamoji galia šiuo metu yra akivaizdžiai mažesnė nei buvo 2013 m. spalio 21 d. ir negali užtikrinti vaikų poreikių patenkinimo tokia pat apimtimi kaip anksčiau. Vaiko poreikių padidėjimas per penkis metus, kai vaikai pradeda lankyti mokyklą ir atsiranda neišvengiamos išlaidos, susijusios su privalomu vaikų mokymu ir ugdymu, o priteisto išlaikymo perkamoji galia akivaizdžiai sumažėjusi, pripažintinas akivaizdžia ir visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Akivaizdu, kad augančio vaiko poreikiai ir mokyklinio amžiaus pasiekimas natūraliai ir neišvengiamai reikalauja didesnių išlaidų, kurių ieškovė nepajėgi padengti nepadidinus vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio. Šiuo metu iš priteisto išlaikymo vienam vaikui dydžio (57,92 Eur) ieškovė galėtų skirti vaikui kasdien po 2 eurus dienpinigių mokyklai ir didžioji dalis viso išlaikymo (2 x 5 dienos x 4 savaitės = 40 Eur) jau būtų išnaudota. Tokiu atveju likusios dalies išlaikymo (57,92 Eur - 40 Eur = 17,92 Eur) akivaizdžiai nepakaktų kitiems būtiniausiems vaiko poreikiams per mėnesį patenkini. Ieškovė patvirtino, kad norėdama pragyventi jos šeima perka tik pigiausius produktus, dienpinigių vaikams duoda tik kartais, nes kasdien duoti neturi jokių galimybių, nurodė, kad negali vyresniajam sūnui suteikti galimybės lankyti plaukimo užsiėmimus, nes neturi galimybių už juos sumokėti. Toks minimalus vaikų poreikių tenkinimas, o kai kurių iš jų netenkinimas iš viso, nesudaro vaikams sąlygų ir galimybių visapusiškam lavinimui, ugdymui ir asmenybės formavimui, nors tai yra tėvų pareiga savo vaikams. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius, todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Tuo tarpu nagrinėju atveju, dėl pasikeitusių aplinkybių ir pragyvenimo sąlygų, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis iš esmės leidžia ieškovei užtikrini tik minimalius vaikų poreikius maistui ir būstui. Tačiau toks minimalus fiziologinių poreikių tenkinimas visiškai nesudaro sąlygų vaikams adekvačiai socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, nesudaro realių prielaidų formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, neužtikrina vaikų teisės į kokybišką poilsį, laisvalaikį, kultūrinį ir kitokį neformalųjį ugdymą. Todėl padidėję vaikų poreikiai ir sumažėjusi priteisto išlaikymo dydžio reali perkamoji galia sudaro pagrindą padidinti vaikams priteistą išlaikymo dydį.

Ieškovės turinė padėtis taip pat yra pablogėjusi, nes ji dėl neįgalumo turi tik 20 procentų darbingumą ir dirbti iš esmės negali, todėl neturi galimybės pagerinti savo turtinę padėtį augant vaikų poreikiams. Be to, ieškovė po išlaikymo vaikams T. B. ir V. B. susilaukė trečiojo vaiko – dukters V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), todėl papildoma ieškovės pareiga išlaikyti dar vieną vaiką, kai jos turtinė padėtis iš esmė nepagerėjo ir negali pagerėti, pripažintina esminiu ieškovės turtinės padėties pablogėjimu, kuris taip pat sudaro pagrindą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.

Taigi, išlaikymui padidinti byloje nustatyti abu įstatyme numatyti pagrindai – ir padidėję vaikų poreikiai, ir iš esmės pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis.

Duomenų apie atsakovo turtinės padėtis pablogėjimą byloje nebuvo gauta, nes atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir kitokia forma nepateikė nei savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, nei duomenų apie savo turtinės padėties pasikeitimą. Pažymėtina, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ieškinyje nurodytu adresu ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad ten gyvena atsakovo motina, kuri žino apie šią bylą (b. l. 32). Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu tiek ieškinys, tiek šaukimas į teismo posėdį buvo išsiųsti ir pašte saugomi po 30 dienų per kurias atsakovas galėjo atsiimti procesinius dokumentus. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas žino apie bylos nagrinėjimą, nes per savo gyvenimo partnerę klausė pas ieškovę kur po bylos gyvens jo vaikai. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas sąmoningai nesinaudoja savo teise dalyvauti šios bylos nagrinėjime ir neteikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį bei savo galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas paties atsakovo sutarimu su ieškove, kurį patvirtino teismas, todėl akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis leido jam išlaikyti savo vaikus ir nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti pajamų, reikalingų vaikams išlaikyti. Vieša Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Sodra duomenų bazė neidentifikuoja atsakovo arba įstatymų numatytais atvejais neteikia apie atsakovą duomenų (b. l. 63, 70), todėl be pačiam atsakovui nebendradarbiaujant ir nesilaikant kooperacijos principo (Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 8 straipsnis) byloje nėra gauti duomenys, kad atsakovo turtinė padėtis būtų iš esmės pablogėjusi nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad priteisto išlaikymo dydžio padidinimas neatitiktų atsakovo turtinės padėties.

Be to, vertinant šalių turtinę padėtį svarbu ir tai, kad ieškovė gyvena su trims nepilnamečiais vaikais, o duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, su kuriais gyventų kartu, jis nepateikė. Tai reiškia, kad ieškovei tenka ir kasdienė šalių vaikų priežiūra bei rūpinimasis, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, net ir išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja kasdienės vaiko priežiūros bei rūpinimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Todėl vertinant atsakovo galimybes prisidėti prie savo vaikų išlaikymo pripažintina, kad atsakovo įpareigojimas labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, net nepriklausomai nuo jo turtinės padėties, yra pateisinamas ir tuo, kad ieškovei tenka daug didesnis kasdienis vaikų priežiūros bei rūpinimosi krūvis, kurį pinigine išlaikymo išraiška turi kompensuoti atskirai gyvenantis atsakovas.

Pabrėžtina ir tai, kad vertinant kiek atsakovo turtinė padėtis leidžia padidinti iš jo priteistą išlaikymą turi būti vertinamos ne tik jo gaunamos ar negaunamos pajamos ir dabartinė turtinė padėtis, kurios jis neatskleidė, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Nr. 3K-3-303/2008). Įsipareigodamas 2013 m. išlaikyti savo vaikus atsakovas, pripažino, kad turi galimybę tą daryti, tuo metu nebuvo ir šioje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad jis būtų neįgalus ir nedarbingas, todėl net ir aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu galimai neturi darbo savaime nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos visapusiškai rūpintis padidėjusiais vaikų poreikiais nevykdymą. Per mažos pastangos pasirūpinti didesnėmis pajamomis arba visiškas tokių pastangų nebuvimas, kai atsakovas nėra nedarbingas, negali būti pagrindas nustatyti tik minimalią jo pareigą išlaikyti savo vaikus, nes vaikų interesai, kaip minėta, yra prioritetiniai ir negali būti pažeidžiami net ir dėl tėvų turtinės padėties.

Vertinant ieškovės prašomą priteisti padidintą išlaikymo dydį pažymėtina, kad teismų praktikoje išlaikymo bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), kuri šiuo metu yra 400 eurų. Tai reiškia, kad tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms, vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 200 eurų. Ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti padidinta iki 150 eurų išlaikymo suma vienam vaikui ne tik, kad visiškai atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį vienos minimalios mėnesio algos būtiną išlaikymo dydį, kurį turėtų teikti vienas iš tėvų, bet net ir yra mažesnė. Todėl tokį išlaikymo dydį pripažinti nepagrįstai dideliu ar neatitinkančių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principo nėra jokio pagrindo nepriklausomai nuo atsakovo turtinės padėties, nes vaikų interesų apsaugos principas yra prioritetinis ir jo negalima varžyti dėl tėvų interesų.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys dėl išlaikymo vaikams dydžio padindinimo yra pagrįstas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikams po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Toks iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis neprieštarauja būtinų vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principui, nes gyvendamas atskirai nuo vaikų, būdamas darbingas, atsakovas turi didesnes galimybes labiau prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nei nedarbinga ir su trimis vaikais gyvenanti ieškovė.

Byloje nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi atskirai jų vaikai visą laiką gyvena tik su motina, o atsakovas su jais nebendrauja ir vaikų nelanko jau keturis pastaruosius metus ir nereiškia jokių reikalavimų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodoma, kad vaikų gyvenimo sąlygos pas motiną yra tinkamos, motina vaikais rūpinasi tinkamai, vaikai išreiškė norą gyventi su motina, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaikų interesus (b. l. 27-28). Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino institucijos atstovė. Vyresniojo šalių sūnaus T. B. raštu pareikšta nuomonė išvadą teikiančios institucijos specialistei patvirtina, kad vaikas nori gyventi su mama, o tėtis juo nesurūpina ir neatvažiuoja (b. l. 29). Jaunesnio šalių sūnaus nuomonė dėl jo amžiaus nepateikta.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, pas kurią vaikai visada gyveno ir gyvena, nes ji tinkamai vykdo motinos pareigas ir visapusiškai rūpinasi vaikais, o atsakovas vaikais nesidomi, su jais nebendrauja, priteisto išlaikymo jiems nemoka ir ryšio tarp vaikų ir atsakovo nėra.

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 19), todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo sumos, kuria padidinamas išlaikymas, ir sudaro 66,30 Eur ((150 Eur – 57,92 Eur = 92,08 Eur) x 12 mėn. x 3 % x 2 vaikai). Žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą sudaro 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, iš atsakovo priteistinos 5,47 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 171,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (66,30 Eur + 100 Eur + 5,47 Eur).

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 218,79 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Padidinti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-404-393/2013 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018-07-24, iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną G. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. B., a. k . (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų motina G. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 171,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 77 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąs­kaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 218,79 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 79 ct) antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant į jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąs­kaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5630.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.