- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- II-21-363/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00148-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021-11-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Leono Butkaus nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10976-2021, V. G. nubaustas 450,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, kad jis 2021-09-10, 19.33 val., Rietavo sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 258,00 kilometre vairuodamas transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas kelio ženklinimą „Plati ištisinė liniją“ (kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.2) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dvejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 8, 9, 101, 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti šį skundžiamą 2021-11-22 ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Nurodė, kad nutarime nenurodoma, kokį teisės aktą jis pažeidė, tačiau nurodoma, jog tokiu savo elgesiu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kirto kelio juostą, numatytą KET 3 priedo, kelio ženklinimą Nr. 1.2 „Plati ištisinė linija“ ir tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejuose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nutarimo dalyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nurodoma, jog pažeista KET 4, 5, 8, 9, 101, 3 priedo 1.2 punktas, tačiau nenurodoma kaip pasireiškė šių normų pažeidimas. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų pažeidimo punktus matyti, jog realiai nėra pažeistas joks teisės aktas, nes nėra jokių požymių. Remiantis KET 4 p. turėtų būti įrodoma parodyta nepagarba ir neatsargumas, tačiau tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Tas pats pasisakytina KET 5, 8, 9, 101 p. atžvilgiu. KET 3 priedo 1.2 p. nurodytas kelio ženklinimas nedraudžia šios juostos kirsti nurodant „Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja“. Šiuo atveju ši juosta žymėjo važiuojamosios dalies kraštą. Vadinasi, nepažeistos jokio teisės akto nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. nurodė, kad savo skundą palaiko. Papildomai nurodė, kad tokio dydžio bauda apsunkintų jo gyvenimą, kadangi jo mėnesinės pajamos siekia 450 Eur. Be to atimtas vairuotojo pažymėjimas metams, esant jo negaliai, apsunkintų jo gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad tądien važiavo į Kauną dėl protezavimo. Grįžtant iš Kauno vyko kelio darbai. Ar matė kelio ženklus negali pasakyti. Eismo tvarka automagistralėje jam žinoma. Į kelkraštį sustojo dėl automobilio galimo gedimo. Prisipažino, kad iškart nebandė grįžt į eismui skirtą kelio juostą. Matė, kad jį fotografuoja, kad vyksta darbai ir kad kelias susiaurėja. Automobiliu ir jo rodoma informacija apie aušinimo skystį nepasitikėjo, todėl nusprendė pats pasitikrinti. Kokį atstumą nuvažiavo kelkraščiu negali pasakyti, gal 300-500 metrų. Buvo įjungęs avarinę signalizaciją, avarinio ženklo nebuvo pasistatęs. Turi daug administracinių pažeidimų juos padarė vairuodamas taksi automobilį, kadangi važiuodavo neleistina kelio juosta ir viršydavo leistiną greitį, neteisingai traktuodavo KET. Viršydavo greitį, nes pasikeitus leistinam greičiui nespėdavo pristabdyti arba nepastebėdavo. Baudas susimoka. Prašė nutarimą panaikinti arba sušvelninti nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su V. G. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, apie nusižengimą pranešusio asmens el. laiškas su foto nuotraukomis, ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pabrėžtina, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas eismo dalyvio dalyvavusio eisme akivaizdoje. Šiais savo veiksmais nutarimą skundžiantis asmuo, aiškiai parodė žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės bei elgesio normų niekinimą. Chuliganiškai vairuodamas siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius. Nekyla abejonių, kad V. G., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas, nutarime ir atsiliepime nurodytus motyvus palaikė. Nurodė, kad pranešėja duomenis apie nusižengimą pateikė elektroninėmis priemonėmis, atsiuntė fotografijas ir aprašė aplinkybes. Nurodė, kad kelyje vyksta kelio darbai ir kelios transporto priemonės važiuoja plačiu kelkraščiu, tai užfiksuodama fotonuotraukomis. Pranešėja patvirtino, kad matė įvykį, V. G. nestovėjo, nebuvo įjungęs avarinio signalo, matė važiuojantį pro visus kitus eismo dalyvius stovinčius kamštyje. V. G. kelyje demonstravo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Apvažiuodamas kitas transporto priemones V. G. kėlė pavojų pats sau bei kitiems eismo dalyviams. Nurodo, kad V. G. veika kvalifikuotina pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešėjos fotonuotraukose V. G. avarinio signalo nebuvo įjungęs, tai patvirtino ir V. G.. Automobilis pakankamai naujas, dėl temperatūros pokyčių variklyje automobilyje yra įrengtos elektroninės sistemos, kurios informuoja vairuotoją sustoti. Bauda didelė, tačiau nori atkreipti teismo dėmesį į V. G. administracinius nusižengimus, kurie rodo, kad V. G. nelinkęs laikytis įstatymų ir nepasimoko. Mano, kad yra pakankamai duomenų, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą ir nėra pagrindo naikinti priimto nutarimo. Administracinė nuobauda yra adekvati ir atsižvelgiant į visumą neturėtų būti mažinama. Prašė netenkinti skundo ir palikti nutarimą nepakeistą.
Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad V. G. automobilis važiuoja kelkraščiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
V. G. nubaustas 450,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kad jis 2021-09-10, 19.33 val., Rietavo sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 258,00 kilometre vairuodamas transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirto plačią ištisinę liniją (KET 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.2) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dvejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė KET 4, 5, 8, 9, 101, 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus.
Išnagrinėjus skundą teisme, įvertinus teismui pateiktą administracinio nusižengimo medžiagą, pareiškėjo, institucijos įgalioto atstovo argumentus dėl skundo, nustatyta, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina V. G. padarytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 4 p. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pagal KET 9 p. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių...>, pagal KET 3 priedo 1.2 punktą, plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose....> pagal KET 125 p. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu....>, pagal KET 5 p. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, pagal KET 8 p. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais, pagal KET 101 p. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą - pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Lietuvos Aukščiausiais teismas formuodamas vieningą praktiką teismams yra pasisakęs, jog tam, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas toks KET pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, tačiau ir padarytas dėl chuliganiškų paskatų.
Chuliganiškos paskatos suprantamos, kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-37-507/2015, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas automagistralėje važiavo kelkraščiu ir lenkė kelyje eismo juostose susidariusią automobilių spūstį, tačiau pareiškėjo tvirtinimu, tokių jo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip chuliganiškų, nes pareiškėjas siekė pasitikrinęs automobilį grįžti į srautą, o ne demonstruoti savo išskirtinumą, jis nesiekė pasirodyti prieš aplinkinius ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.
Žemesnės instancijos teismas
Vis dėlto, su tokiu pažeidėjo situacijos vertinimu negalima sutikti. Byloje esančiais duomenimis, taip pat ir paties pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog pareiškėjas V. G. automobiliu „Toyota“, važiavo iš Kauno pusės keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir šiame kelyje susidarius kamščiui, nekantraudamas išsuko iš važiavimo juostos į stovėjimo juostą (kelkraštį) atskirtą plačia ištisine linija ir ja važiavo. Nors pareiškėjas nurodo, kad į kelkraštį jis išvažiavo siekdamas pasitikrinti, ar nėra automobilio gedimo, tačiau, automobilio techninę būklę pareiškėjas galėjo stebėti automobilio skydelyje, kadangi automobilis pakankamai naujas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nestovėjo kelkraštyje įsijungęs avarinius ženklus, kaip numato kelių eismo taisyklės, o važiavo draudžiama dešine puse lenkdamas kitas kamštyje stovinčias transporto priemones, keldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą ir pavojų kitiems eismo dalyviams, ką rodo ir pranešėjos reakciją į tokį chuliganišką pareiškėjo, bei kitų KET pažeidėjų elgesį nufilmuojant daromus pažeidimus ir kreipiantis dėl jų į policiją.
Taigi šių faktinių aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutarime nustatytomis aplinkybėmis, bei šių aplinkybių vertinimu, t. y. kad V. G., kelyje susidarius automobilių spūsčiai, matant labai daug eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones stovėjimo juosta (kelkraščiu), demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas ir rodo V. G. išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant kitų vairuotojų interesams.
Nors pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmų negalima vertinti kaip pavojingų, nes pavojus niekam nebuvo sukeltas, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad teisė vairuoti jam reikalinga, nes jis turi negalią. Vis dėl to, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, nes visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą.
Pareiškėjas ne kartą yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, juos daro sistemingai ir savo elgesio kritiškai nevertina, pats nurodo, kad daugelis pažeidimų yra padaryta dėl kelių eismo taisyklių nežinojimo, kas rodo, kad pareiškėjui reikalinga atnaujinti transporto priemonių vairuotojo teorines žinias ir praktinio vairavimo įgūdžius.
Esant minėtoms aplinkybėms, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo pateiktais paaiškinimais bei kitais aptartais įrodymais, sugretinęs juos tarpusavyje teismas daro išvadą, kad V. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą 420 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, jam pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam – 12 mėnesių terminui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10976-2021 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundo netenkinti ir 2021 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10976-2021, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.