Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

A. G., kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, jo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, teistam – 2017-07-20 šio teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bausme bauda 8 MGL (301,28 Eur), bauda išieškota 2018-12-14, teistumas išnykęs, deklaravusiam gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones už jo padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 20 d., apie 21 valandą, namuose (duomenys neskelbtini), A. G. priėjęs prie kambaryje miegančios savo mamos R. G., tyčia kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinįjį žandikaulį, taip nukentėjusiajai R. G. sukėlė fizinį skausmą.

Duodamas parodymus teisme dėl jam pareikšto kaltinimo A. G. parodė, kad tą dieną pas juos į namus atvyko jo dėdė – mamos brolis B., kuris su mama išgėrinėjo, dėdė pridergė koridorių, su išmatomis ištepliojo grindis bei sienas, todėl ant jo supyko. Priėjęs prie lovoje gulinčios mamos, ranka prisilietė prie jos veido ir pareikalavo, kad dėdė daugiau pas juos nebeatvažiuotų. Ant dėdės pyksta todėl, kad ir anksčiau atvykdamas pridirbdavo visokių „drakų“, buvo televizorių nuvertęs. Dėl priverstinio ambulatorinio gydymo paskyrimo prieštaravimų nepareiškė.

Nukentėjusioji R. G. duodama parodymus teisme parodė, kad sūnus jau keli metai turi sveikatos problemų susijusių su psichika. Kaltinime nurodytą dieną jo brolio atvykimas sukėlė A. pyktį, nes būdamas išgėręs netyčia apvertė kėdę, kažkur gal prišiukšlino, todėl A. metė į jį kibirėlį su medumi, o priėjęs prie lovos jai gulinčiai uždaužė ranka per veidą ir pareikalavo, kad jos brolis daugiau pas juos nebeatvyktų. Nuo suduoto smūgio jautė momentinį skausmą. Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad pas R. G. – savo seserį, jau vakare atvyko jos pakviestas. Ten būdamas bandė pabendrauti ir su A., bet pastarasis buvo kažko supykęs, su seserimi kartu gėrė savo atsivežtą alų ir jos „plėčkutę“ degtinės, o apie 23 valandą atgulė miegoti – sesuo lovoje, jam buvo paklota ant grindų. Iš kito kambario atėjo A. ir į jį metė kibirėlį su medumi, nuo kurio jis ranka apsigynė, matė kaip seseriai kumščiu įdaužė galimai į petį, galėjo į žandą pataikyti, to gerai neįsidėmėjo. A. pykčio priežastis jam nežinoma, jokio koridoriaus jis nepridergė, gal netyčia tualete prie unitazo biški prišlapino. Girtas nebuvo, įvykio aplinkybes prisimena. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), butas tvarkingas, nusikaltimui būdingų pėdsakų nerasta (b. l. 20-23).

Tikslinant nukentėjusiosios ir liudytojo duotus parodymus, teisme buvo cituojami jų duoti parodymai. R. G. apklausos protokole užfiksuota, kad <...>pradėjus snausti į kambarį įbėgo jos sūnus A. G., ir, nieko nesakęs, metė plastikinį kibirą, kuriame buvo bičių medus, į jos brolį A. B., tačiau nepataikė. Po to, nieko nesakęs, jos sūnus A. G. priėjo prie jos gulinčios lovoje, ir sudavė kumščiu į dešinįjį žandikaulį vieną kartą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą<...> (b. l. 26-27, 29). A. B. apklausos protokole užfiksuota, kad <...>abu jau gulėjo lovose kai į kambarį įėjęs A. G., paėmęs plastikinį kibirą su medumi, metė į jį, tačiau jis kumščiu kibirą atmušė ir kibiras atsitrenkė į kėdę. Po to A. G. priėjo prie savo mamos R. G. ir kumščiu trenkė vieną kartą į kairįjį skruostą<...> (b. l. 44-45, 47-48, 50).

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. apklaustas įtariamuoju parodė, kad savo kaltę pripažįsta, galvos traumų turėjęs nėra, yra įrašytas į psichiatrinę įskaitą. 2020-02-20, apie 20 val., buvo namuose, ten buvo ir jo mama R. G. su savo broliu A. B., kurie pridergė butą, jis visas smirdėjo. Nežino kas įvyko, tačiau truputį trinktelėjo savo mamai R. G.. Gailisi taip pasielgęs, pažada savo mamos R. G. atsiprašyti dėl to, kad jai sukėlė fizinį skausmą, su ja susitaikyti, nupiešti jai paveikslą (b. l. 71, 73).

Šių surinktų ir ištirtų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai R. G., su kuria gyvena kartu viename bute.

Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 85TPK-89/2020 išvadų matyti, kad:

1. A. G. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo paranoidine šizofrenija. Jis dėl lėtinio psichikos sutrikimo visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir visiškai negalėjo jų valdyti.

2. Šiuo metu įtariamasis A. G. serga paranoidine šizofrenija.

3. A. G. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese bei duoti paaiškinimus į jam užduodamus klausimus.

4. Šiuo metu A. G. nekritiškas savo psichikos sveikatos atžvilgiu, esant mąstymo turinio sutrikimams negali pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negali pilnai juos valdyti.

5. Nesant kritikos susirgimo atžvilgiu, A. G. (šiame punkte klaidingai nurodyta A. G. pavardė ištaisytina) rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - ambulatorinį gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

6. Nenustatyta, kad A. G. dėl savo psichinės sveikatos būklės būtų pavojingas visuomenei (b. l. 128-132).

Teisme psichiatras ekspertas Darius Tamašauskas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu surašytą išvadą, rekomendavo, kad šiuo metu A. G. pakaktų priverčiamojo gydymo taikant ambulatorinį gydytojo psichiatro stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, jog A. G. jam inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl jam nustatytos paranoidinės šizofrenijos negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmės ir juos valdyti, darytina išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, A. G. padarė būdamas nepakaltinamas dėl psichinės ligos, todėl netrauktinas baudžiamojon atsakomybėn (BK 17 straipsnis).

Atsižvelgiant į dabartinę A. G. būklę, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 6 dalys), nenustatant konkretaus termino – kol jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė ir išnyks pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, BPK 404 straipsniu,

nutaria:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusiam įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurią jis padarė būdamas nepakaltinamas, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydytojo psichiatro stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - UAB „Plungės sveikatos centre“, nenustatant konkretaus termino.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.