Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-12 · Civilinė byla Nr. e2S-915-657/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
e2S-915-657/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
E. S.
Advokatai
Ina Kurauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-915-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00152-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. – R., atstovaujamos advokatės Inos Kurauskienės atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-398-805/2016, kuria buvo nustatyta terminas ieškinio trūkumams šalinti. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. S. R. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Kurhauzas“ 7 027,63 Eur skolos, 299,62 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Kurhauzas“ pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bendrai 7 327,25 Eur sumai.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, kadangi prie ieškinio pateikti įrodymai nėra pakankami ir išsamūs. Nurodė, kad ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, o būtent – verslo liudijimo UD (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ji atliko darbus, sąskaitų faktūrų arba kitų finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą už atliktus darbus, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų, įrodymų, kad buvo sumokėtas avansas; nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokie santykiai sieja atsakovą UAB „Kurkauzas“ ir S. G., kuris priėmė ir kokiu pagrindu priėmė dalį pagamintos produkcijos ir parašė neturintis dėl jos pretenzijų; nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pagal sudarytą su ieškove sutartį sumokėjo numatyto dydžio avansą; neaiški minėtos sutarties sudarymo data, kadangi sutartyje nurodyta data 2014 m. sausio 9 d., taip pat pažymėtina, kad priėmimo perdavimo aktai yra to paties numerio, iš jų nematyti, kokios sutarties pagrindu jie buvo surašyti, kas ir kada juos pasirašė, nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsiskaitymą už perduotą produkciją; nurodė, kad ieškovė ir atsakovas UAB „Kurhauzas“ sudarė autorinę projektavimo sutartį Nr. RA-20, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus už sutartą 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) sumą, atsakovas sumokėjo pusę sutartos sumos, kurią turėjo sumokėti pabaigus visus projektavimo darbus, tačiau nepateikė įrodymų apie atliktus darbus, o iš pateiktos projektavimo sutarties nėra aišku, kada ji tiksliai sudaryta, nepasirašyta ieškovės, nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovas pagal šią sutartį sumokėjo numatyto dydžio avansą; ieškovė grįsdama reikalavimą dėl pagamintų sofų nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu ir kada atsakovui pagamino dvi sofas, kokia buvo sutarta produkcijos kaina, kokio dokumento pagrindu buvo perduotos dvi sofos; 2014 m. sausio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas nėra pasirašytas atsakovo, nėra kvito numerio. Vertindamas tai, kad byloje galimas sprendimo už akių priėmimas, o prie ieškinio pateikti įrodymai nėra pakankami ir išsamūs, sprendė, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas ir nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantė E. S. – R., atstovaujama advokatės Inos Kurauskienės prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio pobūdžio faktus – patikrinti ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą, ar pateiktas ieškinys atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus. Priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai, todėl teismas neturi spręsti įrodymų pakankamumo klausimų. Be to, dalies įrodymų nepateikimas nėra kliūtis pradėti bylos nagrinėjimą, nes įrodinėjimo apimtis taip pat priklauso ir nuo atsakovo pozicijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti teismui ieškinį. Tačiau tam, kad prasidėtų teisminis procesas, ieškinį (pareiškimą) būtina surašyti tinkamai.

Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str., 135 str., 138 str.) sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.), nes proceso įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Dviem asmenims verslo tikslais sudariusių sutartis – pirkimo – pardavimo, autorinę, daiktų perdavimo – byloje kilo nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo pagal minėtas sutartis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumais nepagrįstai laikė dalies įrodymų nepateikimą ar datos netikslumus. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pagal kelias sutartis pagamino ir perdavė atsakovei baldus, tačiau atsakovė tik iš dalies atsiskaitė už gautus baldus. Visos sutartys pridėtos prie ieškinio. Daiktų pagaminimą ir perdavimą taip pat patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į teismą, nes taikiai išspręsti šalių ginčo nepavyko.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie dalies pinigų sumokėjimą, nes ieškovė pati pripažįsta faktą, kad dalį pinigų atsakovė yra sumokėjusi.

Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodo faktines aplinkybes, kuriomis grindžia materialųjį teisinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, ieškinio (sutarties datos neaiškumas, kt.) netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį – t. y. trūkumų šalinimo institutą.

Atmestinas taip pat visiškai nepagrįstas teismo argumentas, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, todėl iš anksto teismui turėtų būti pateikti visi įrodymai, nes priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka tik formalų įrodymų vertinimą. Sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi sprendimą už akių teismas gali priimti tik tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo, o ne visais be išimties atvejais.

Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.), pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė