- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-935-440/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- J. Ž., Ž. D.
- Ieškovas
- L. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-748-998/2023 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovams J. Ž., Ž. D. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad J. Ž. nėra O. Ž. tėvas, o O. Ž. nėra J. Ž. dukra; 2) nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad J. Ž. nėra E. Ž. tėvas, o E. Ž. nėra J. Ž. dukra; 3) panaikinti O. Ž. gimimo įraše (duomenys neskelbtini) esantį įrašą, kad J. Ž. yra O. Ž. tėvas; 4) panaikinti E. Ž. gimimo įraše (duomenys neskelbtini) esantį įrašą, kad J. Ž. yra E. Ž. tėvas; 5) nustatyti tėvystę ir pripažinti Ž. D. O. Ž. tėvu, o O. Ž. Ž. D. vaiku; 6) nustatyti tėvystę ir pripažinti Ž. D. E. Ž. tėvu, o E. Ž. Ž. D. vaiku.
2. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo J. Ž. (toliau – ir atsakovas) registruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė duktė O. Ž., (duomenys neskelbtini) – E. Ž.. Kadangi su atsakovu gyveno santuokoje, vaikų gimimo liudijimuose vaikų tėvu buvo nurodytas atsakovas. Atsakovas santuokos metu dirbo ir gyveno Danijoje. Jis į Lietuvą grįždavo 2–3 kartus per metus porai savaičių. Ieškovė į Daniją pas atsakovą buvo nuvykusi du kartus. Ieškovės ir atsakovo santykiai buvo fragmentiški. Nors jie ir buvo santuokoje, tačiau jau nuo 2008 m. ieškovė palaikė artimus santykius su atsakovu Ž. D., kuris yra E. Ž. ir O. Ž. biologinis tėvas. Ieškovė nuo pat pradžių žinojo, kad atsakovas J. Ž. nėra jos vaikų tėvas, apie tai žinojo ir atsakovas J. Ž., todėl ieškiniu prašo nuginčyti J. Ž. tėvystę.
3. Nuo 2019 m. atsakovas Ž. D. su ieškove ir dukromis gyvena kartu Airijoje faktinėje šeimoje. Biologinis vaikų tėvas deda maksimalias pastangas bendrauti su vaikais ir palaikyti glaudų ryšį. Tarp biologinio vaikų tėvo ir vaikų yra susiklostęs artimas socialinis ryšys. Po vaikų gimimo tikrasis vaikų tėvas palaiko santykius su vaikų motina ieškove, rūpinasi vaikais. Nuginčijus atsakovo J. Ž. tėvystę, Ž. D. sutinka pripažinti tėvystę. Ž. D. dalyvauja sprendžiant vaikų auklėjimo klausimus, bendrauja su dukromis, siekia palaikyti gerus santykius, laiko dukteris savo vaikais, o mergaitės jį tėvu. Teikia išlaikymą savo vaikams. Ž. D. siekia įgyvendinti tėvystės teises ir palaikyti artimą ryšį su dukromis, vaikai taip pat siekia šio ryšio su tėvu. Vaikų biologinis tėvas Ž. D. tėvystę pripažįsta. Todėl, patenkinus ieškinį, vaikams nekyla grėsmės likti be tėvo. Tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiks vaikų interesus. Nuginčijus atsakovo J. Ž. tėvystę, ieškovė prašo tuo pačiu procesiniu sprendimu nustatyti ir atsakovo Ž. D. tėvystę – pripažinti Ž. D. jos dukrų O. Ž. ir E. Ž. tėvu, o O. Ž. ir E. Ž. Ž. D. vaikais. Prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Ž. D. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, pritarė jame išdėstytiems motyvams ir argumentams.
5. Atsakovas J. Ž. nurodė, kad dukterų gimimo liudijimuose tėvu yra įrašytas jis ir abiem dukterims suteikta jo pavardė, kadangi visą laiką santykiai šeimoje buvo puikūs. Be to, kada gimė dukros, buvo Lietuvoje ir dalyvavo abiejų dukrų gimdyme. Jis stengėsi, jog šeimai nieko netrūktų, dirbo užsienyje – Danijoje, tačiau periodiškai grįždavo namo. Santykiai šeimoje buvo geri, gyveno normalų šeiminį gyvenimą. Ieškovė atvažiuodavo pas jį į Daniją. Dvi vasaras po 2 mėnesius atostogavo pas jį Danijoje. Niekada nekilo jokių klausimų ar abejonių dėl dukterų biologinės tėvystės, kadangi nuo abiejų mergaičių gimimo visada save laikė jų tėvu, augino, jomis rūpinosi ir išlaikė. Po santuokos nutraukimo dar kartu gyveno daugiau nei pusantrų metų, vedė bendrą ūkį. Apie tai, kad jis gali nebūti abiejų dukterų biologiniu tėvu, ieškovė niekada nėra užsiminusi, taigi net negali įsivaizduoti, kad tiek ilgai galėjo būti slepiama neištikimybė nuo jo ir kad jam ir dukterims tiek ilgai galėjo būti meluota. Dukras labai mylėjo ir tuomet, kai buvo santuokoje, ir dabar.
6. Byloje pateikus (duomenys neskelbtini) „SYNLAB Lietuva“ UAB atliktą biologinės tėvystės tyrimo atsakymą, atsakovas J. Ž. sutiko su ieškovės ieškinio dalimi atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir pripažinti, kad jis nėra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-748-998/2023 ieškinį tenkino visiškai. Atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl J. Ž. tėvystės nuginčijimo O. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu; nustatė, kad atsakovas J. Ž. nėra O. Ž. biologinis tėvas, o O. Ž. nėra J. Ž. biologinė dukra; nustatė, kad J. Ž. nėra E. Ž. biologinis tėvas, o E. Ž. nėra J. Ž. biologinė dukra; panaikino (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės registracijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kad J. Ž. yra vaiko – O. Ž. – tėvas; panaikino (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės registracijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kad J. Ž. yra vaiko – E. Ž. – tėvas; nustatė ir pripažino, kad atsakovas Ž. D. yra vaiko O. Ž. – tėvas, o O. Ž. yra atsakovo Ž. D. dukra; nustatė ir pripažino, kad atsakovas Ž. D. yra vaiko E. Ž. tėvas, o E. Ž. yra atsakovo Ž. D. dukra.
8. Dėl tėvystės nuginčijimo teismas nurodė, kad ieškovė prašė nuginčyti atsakovo J. Ž. tėvystę jos dukterims O. Ž. bei E. Ž.. Pagal Lietuvos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas J. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė dukros: (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. Ž., (duomenys neskelbtini) – dukra E. Ž.. Kadangi vaikai gimė santuokoje, vaikų tėvas įrašytas sutuoktinis J. Ž. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis). Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad iki kol neatliko Airijoje DNR testo dukroms ir atsakovui Ž. D., nebuvo įsitikinusi, jog vaikų tėvas nėra atsakovas J. Ž.. Atsakovas Ž. D. tiek atsiliepimu, tiek posėdžio metu pripažino, kad yra mergaičių tėvas. Atsakovas J. Ž. pripažino, kad nėra mergaičių tėvas, tačiau taip pat pažymėjo, jog tarp jo ir vaikų yra susiklostę glaudūs emociniai bei socialiniai ryšiai.
9. Teismas nurodė, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Nagrinėjamu atveju byloje atlikti net du DNR tyrimai ((duomenys neskelbtini) Airijoje „Endeavor DNA“ ir (duomenys neskelbtini) Lietuvoje SYNLAB), kurie paneigia atsakovo J. Ž. tėvystę vaikų O. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu. Atsakovas J. Ž. po (duomenys neskelbtini) atlikto DNR tyrimo sutiko, kad būtų nuginčyta jo tėvystė nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau kartu nurodė ir tai, kad tarp jo ir vaikų yra susiklostęs stiprus socialinis bei emocinis ryšys. Teismo vertinimu, nors atsakovas J. Ž. daugiau kaip 10 metų augino vaikus kaip savo, manydamas, kad jos yra biologinės jo dukros, tačiau byloje pateikta teismo psichologo išvada suponuoja faktą, kad mergaitės nėra artimos atsakovui J. Ž.. Taip pat teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė pažymėjo, kad tarp mergaičių ir atsakovo J. Ž. nėra užsimezgusio ryšio. Vertindamas paminėtus duomenis, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju tarp atsakovo J. Ž. ir nepilnamečių vaikų O. Ž. ir E. Ž. nėra susiklostę tamprūs socialiniai ryšiai, būdingi vaiko ir tėvo santykiams, jų nesieja šilti emociniai ryšiai, iš to manytina, kad konstatavus, jog J. Ž. nėra biologinis mergaičių tėvas, nebūtų pažeisti vaikų interesai bei šeimos santykių stabilumas. Teismas pažymėjo, kad tokiai išvadai bylos nagrinėjimo teisme metu neprieštaravo ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė.
10. Dėl tėvystės nustatymo teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtino, jog atsakovas Ž. D. yra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog šiuo metu ieškovė su dukromis bei atsakovu Ž. D. kartu gyvena Airijoje kaip šeima. Duomenų, kad Ž. D. elgtųsi priešingai nepilnamečių vaikų interesams, į bylą pateikta nebuvo. Iš byloje pateiktos teismo psichologo išvados teismas nustatė, kad mergaites ir Ž. D. sieja glaudūs ryšiai, mergaitės jį vadina ir pripažįsta tėvu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaikų teisę žinoti savo tėvus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nustatyti ir pripažinti atsakovą Ž. D. vaikų O. Ž. ir E. Ž. tėvu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
11. Atsakovas J. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-748-998/2023 ir perduoti pirmosios instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš naujo sprendžiant klausimą dėl priešieškinio priėmimo ir nagrinėjimo, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Gavęs (duomenys neskelbtini) SYNLAB Lietuva UAB atliktą biologinės tėvystės tyrimo atsakymą, apeliantas su ieškovės ieškinio dalimi atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir pripažinti, kad apeliantas nėra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas, sutiko. Tačiau liko neišspręstas klausimas dėl apeliantui padarytos moralinės, psichologinės žalos atlyginimo. Įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį. Priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio l dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau. Apelianto konkrečiu atveju šis klausimas iškilo vėliau, tai įrodė bylos medžiaga. Tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant buvo galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.
11.2. Teismas, nepriimdamas apelianto priešieškinio, užkirto kelią bylinėjimuisi teismuose dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi ieškovė gyvena Airijoje ir bylinėjimasis dėl padarytos žalos atlyginimo turėtų vykti Airijoje. Toks bylinėjimasis sukels didelius nesklandumus, dideles bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendime apie tai, jog buvo pateiktas priešieškinis, nėra užsiminta. Apelianto nuomone, šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus ir išspręsti visus tokioje byloje keliamus klausimus. Apeliantas nuolat jaučia psichologinę įtampą, depresiją, negali dirbti, jaučia didžiulį psichologinį skausmą, negali bendrauti. Pirmosios instancijos teismas atsakydamas priimti apelianto priešieškinį pažeidė CPK 143 straipsnio l dalį, taip pat atsakovo teisę į teisminę gynybą bei nešališką teismą. CPK 5 straipsnio l dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Ž. prašo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-748-998/2023 palikti nepakeistą, priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Nesutinka su apelianto argumentais. Iš bylos medžiagas matyti, kad apeliantas tiek iki bylos iškėlimo, tiek iškėlus šią civilinę bylą turėjo pagrindo manyti, kad jis nėra biologinis O. Ž. ir E. Ž. biologinis tėvas, ir dar parengiamojoje proceso stadijoje pareikšti priešieškinį byloje. 2023 m. kovo 1 d. ieškovės į bylą pateikta jos ir apelianto rašytinio susirašinėjimo medžiaga, iš kurios matyti, kad apeliantas dar 2019 m. spalio 25 d. buvo informuotas, kad jis nėra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas. 2022 m. lapkričio 8 d. ieškinyje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad apeliantas nėra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas, ir kartu su ieškiniu pateikė tėvystės nustatymo ataskaitas, kuriose yra nustatyta, kad 99,9999 proc. tikslumu O. Ž. ir E. Ž. biologinis tėvas yra atsakovas Ž. D.. Taigi apeliantas jau nuo pat bylos iškėlimo turėjo pagrindo manyti, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas ir procesine teise, galimybe teikti priešieškinį byloje galėjo pasinaudoti anksčiau.
12.2. Byloje buvo paskirti du parengiamieji posėdžiai, o 2023 m. vasario 1 d. parengiamojo posėdžio metu buvo baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui ir pereita į teismo posėdį. Apeliantui parengiamojoje proceso stadijoje nepateikus priešieškinio, bylos nagrinėjimo ribos šioje byloje parengiamojoje proceso stadijoje buvo apibrėžtos be apelianto priešieškinio reikalavimų. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jo priešieškinio pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 13 d. protokoline nutartimi apelianto priešieškinį atsisakė priimti ne vien dėl to, kad jis buvo pateiktas pavėluotai ir jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, tačiau ir dėl to, kad apelianto priešieškiniu nėra reiškiami priešpriešiniai reikalavimai, kurie turėtų tiesioginės įtakos nagrinėjamam ieškiniui, taip pat dėl to, kad šiuos ginčus nagrinėjant kartu ne paspartintų, o priešingai – užvilkintų bylos nagrinėjimą, t. y. nenustatė nė vienos CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. apelianto priešieškiniui priimti, o apeliantas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepaneigė.
12.3. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas priešieškinio, užkirto kelią bylinėjimuisi Lietuvos teismuose dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi ieškovė gyvena Airijoje ir bylinėjimasis dėl žalos atlyginimo turėtų vykti Airijoje, nedaro neteisėtos pirmosios instancijos teismo minėtos nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto priešieškinį. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytą ieškovės reikalavimų santrauką, tačiau tai negali būti apeliacijos dalykas, todėl ieškovė dėl to šiame atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisako. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime net neužsiminė apie tai, jog buvo pateiktas priešieškinis, nurodė, kad ieškovės įsitikinimu, teismui protokoline nutartimi atsisakius priimti apelianto priešieškinį, dėl jame nurodytų aplinkybių ir reikalavimų teismas sprendime ir neturi pasisakyti, todėl ir šis apelianto apeliacinio skundo argumentas yra teisiškai nereikšmingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir apelianto santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimu. (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. Ž. (gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) vaiko tėvu įrašytas apeliantas. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Ž. (gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), vaiko tėvu įrašytas apeliantas.
16. Į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) Airijoje „Endeavor DNA“ ir (duomenys neskelbtini) Lietuvoje SYNLA atlikti DNR tyrimai, kurie paneigia apelianto tėvystę vaikų O. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu.
17. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 13 d. posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė priimti apelianto patikslintą priešieškinį. Apeliantas 2023 m. birželio 13 d. patikslintu priešieškiniu prašė tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo tėvystei nuginčyti ir pripažinti, kad apeliantas nėra biologinis nepilnamečių vaikų tėvas; priteisti iš ieškovės apeliantui 15 000,00 Eur sumos dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš ieškovės apeliantui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl priešieškinio
18. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nepriėmė priešieškinio, ir tuo pagrindu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi liko neišspręstas klausimas dėl jam padarytos moralinės, psichologinės žalos atlyginimo. Kadangi apeliantui šis klausimas iškilo vėliau, todėl jis teismui ir pateikė priešieškinį (CPK 143 straipsnio 1 dalis).
19. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis). Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 straipsnis nustato priešieškinio padavimo sąlygas. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Taip sudaromos sąlygos geriau įgyvendinti teisingumo ir operatyvumo principus, kad tarp šalių kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti, ir kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.
20. CPK 375 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis procesinėmis teisės normomis. CPK 377 straipsnyje nurodyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą. Nors CPK 377 straipsnyje, nustatančiame, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, ir nėra numatyta, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nuostata dėl nutarties atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiamumo yra įtvirtinta bendrojoje normoje (CPK 143 straipsnio 3 dalis), o specialiojoje normoje (CPK 377 straipsnis) nėra nurodyta priešingai (t. y., kad tokia nutartis yra skundžiama), vadovaujantis CPK 375 straipsnio dalyje įtvirtinta taisykle dėl bendrųjų normų taikymo tuo atveju, jeigu specialiosiose normose nenustatytos išimtys, spręstina, jog CPK 377 neįtvirtinta galimybė skųsti nutartį atsisakyti priimti priešieškinį. CPK 377 straipsnis numato atsakovo teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareikšti priešieškinį, tačiau ši įstatymo norma aiškintina sistemiškai su CPK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.
21. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė priimti apelianto priešieškinį tuo pagrindu, kad priešieškiniu nėra keliami tapatūs reikalavimai, todėl priešieškinio nagrinėjimas kartu su ieškovės ieškiniu užvilkins bylos nagrinėjimą.
22. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį esant vienai iš trijų sąlygų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (nagrinėjamu atveju CPK 377 straipsnyje nustatytą terminą); 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų.
23. 2023 m. kovo 1 d. ieškovės į bylą pateikta jos ir apelianto susirašinėjimo medžiaga ((duomenys neskelbtini)). Minėtoje medžiagoje iš pateiktų šalių tarpusavio susirašinėjimų, matyti, kad apeliantas 2019 m. spalio 30 d. ieškovės teiravosi apie atliktą DNR tyrimą ir jo pagrįstumą. 2022 m. lapkričio 8 d. ieškinyje ieškovė nurodė, kad apeliantas nėra biologinis nepilnamečių vaikų tėvas ir kartu su ieškiniu pateikė tėvystės nustatymo ataskaitas ((duomenys neskelbtini) Airijoje „Endeavor DNA“). Bylos medžiaga patvirtina tai, jog apeliantas apie tai, kad jis galbūt nėra nepilnamečių vaikų tėvas, galėjo sužinoti dar 2019 m. Be to, bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad apeliantas su ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais dėl tėvystės nuginčijimo sutiko. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas jau nuo pat bylos iškėlimo teisme turėjo pagrindo manyti, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas, ir procesine teise, galimybe teikti priešieškinį byloje galėjo pasinaudoti anksčiau (CPK 377 straipsnis). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, ar pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis neužkirto kelio tolimesnei proceso eigai.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tuo atveju, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo tolesnis procesas nebegalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto priešieškinį, neužkirto kelio proceso eigai ir civilinė byla Nr. e2-748-998/2023 buvo išnagrinėta, t. y. priimtas sprendimas dėl apelianto tėvystės ieškovės nepilnamečių vaikų atžvilgiu nuginčijimo. Be to, apeliantui teismais išaiškino, jog teismo atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto pateiktą priešieškinį nepažeidė procesinės teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje buvo sprendžiami reikalavimai nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad apeliantas nėra nepilnamečių vaikų tėvas, o nepilnamečiai vaikai nėra jo vaikai, panaikinti nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrašus, kad apeliantas yra nepilnamečių vaikų tėvas, nustatyti tėvystę ir pripažinti Ž. D. nepilnamečių vaikų tėvu, o apeliantas priešieškiniu pareiškė ir reikalavimą priteisti iš ieškovės apeliantui 15000,00 Eur sumos dydžio neturtinę žalą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
25. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime net neužsiminė apie tai, jog buvo pateiktas priešieškinis. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad, teismui protokoline 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakius priimti apelianto priešieškinį, dėl jame nurodytų aplinkybių ir reikalavimų teismas skundžiamame sprendime ir neturėjo pasisakyti, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo.
26. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti priešieškinį, užkirto kelią bylinėjimuisi Lietuvos teismuose dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi ieškovė gyvena Airijoje ir bylinėjimasis dėl padarytos žalos atlyginimo turėtų vykti Airijoje. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Taigi apelianto argumentai dėl didelių bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patirtų bylinėdamasis Airijoje, patys savaime, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto priešieškinį iš esmės eliminavo galimybę apeliantui kreiptis į teismą ir taip ginti, jo manymu, pažeistas jo teises. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto priešieškinį neužkirto kelio apeliantui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors įstatyme numatyta, jog atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais, t. y. priešinių reikalavimų pareiškimu, tačiau šia teise turi naudotis, kaip minėta atsižvelgiant į CPK nuostatas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad apeliantas turėjo visas galimybes pasinaudoti savo teisėmis bylos nagrinėjimo metu, galimybe teikti priešieškinį byloje galėjo pasinaudoti anksčiau, be to apeliantas su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo sutiko, priešingų reikalavimų nekėlė, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinį, nėra teisinio pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo aptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto priešieškinį procesinių teisės normų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nenustatyta, kad teismas nesivadovavo proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, kad būtų netinkamai taikęs materialiosios teisės normas ir priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti ir gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
30. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2023 m. rugpjūčio 9 d. išankstinę sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko išrašą, patvirtinantį, kad sąskaita apmokėta. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 193,60 Eur.
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. I ketvirčio bruto – 1 959,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas.
32. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 547,87 Eur (1,3 × 1959,9 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovo ieškovei priteistina 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-748-998/2023 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.