- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- e2-748-998/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07027-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- Ž. D., J. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Pocis, Marius Cechanavičius
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovams J. Ž., Ž. D. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad J. Ž. nėra O. Ž. tėvas, o O. Ž. nėra J. Ž. dukra; 2) nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad J. Ž. nėra E. Ž. tėvas, o E. Ž. nėra J. Ž. dukra; 3) panaikinti O. Ž. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantį įrašą, kad J. Ž. yra O. Ž. tėvas; 4) panaikinti E. Ž. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantį įrašą, kad J. Ž. yra E. Ž. tėvas; 5) nustatyti tėvystę ir pripažinti Žydrūną D. O. Ž. tėvu, o O. Ž. Ž. D. vaiku; 6) nustatyti tėvystę ir pripažinti Žydrūną D. E. Ž. tėvu, o E. Ž. Ž. D. vaiku.
2. Ieškovė nurodo, kad santuoka tarp jos ir atsakovo J. Ž. registruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta 2018 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1862-838/2018. (Duomenys neskelbtini) gimė duktė O. Ž., (duomenys neskelbtini) – E. Ž.. Kadangi su atsakovu J. Ž. gyveno santuokoje, vaikų gimimo liudijimuose vaikų tėvu buvo nurodytas J. Ž.. Atsakovas J. Ž. santuokos metu dirbo ir gyveno Danijoje. J. Ž. į Lietuvą grįždavo 2–3 kartus per metus porai savaičių. Ji (ieškovė) į Daniją pas J. Ž. buvo nuvykusi du kartus. Jos ir atsakovo J. Ž. santykiai buvo fragmentiški. Nors jie ir buvo santuokoje, tačiau jau nuo 2008 m. ji palaikė artimus santykius su atsakovu Ž. D., kuris yra E. Ž. ir O. Ž. biologinis tėvas. Ieškovės teigimu, ji nuo pat pradžių žinojo, kad atsakovas J. Ž. nėra jos vaikų tėvas, apie tai žinojo ir atsakovas J. Ž., todėl ieškiniu prašo nuginčyti J. Ž. tėvystę.
3. Pažymi, jog J. Ž. apie tai, kad nėra vaikų tėvas, sužinojo tik šalims nutraukus santuoką. Ž. D. patvirtina, kad jis nuo pat vaikų gimimo laiko save O. Ž. ir E. Ž. tėvu, jokių abejonių dėl biologinės vaikų kilmės nėra, su vaikais jis bendrauja, yra susiformavę tėvo ir dukrų santykiai, todėl nėra jokių abejonių, kad Ž. D. sutiks, jog būtent jis vaikų gimimo dokumentuose būtų nurodytas O. Ž. ir E. Ž. tėvu.
4. Taip pat ieškovė nurodo, kad nuo 2019 m. atsakovas Ž. D. su ja ir dukromis gyvena kartu Airijoje faktinėje šeimoje. Biologinis vaikų tėvas deda maksimalias pastangas bendrauti su vaikais ir palaikyti glaudų ryšį. Tarp biologinio vaikų tėvo ir vaikų yra susiklostęs artimas socialinis ryšys. Po vaikų gimimo tikrasis vaikų tėvas palaiko santykius su vaikų motina ieškove, rūpinasi vaikais. Nuginčijus atsakovo J. Ž. tėvystę, Ž. D. sutinka pripažinti tėvystę. Ž. D. dalyvauja sprendžiant vaikų auklėjimo klausimus, bendrauja su dukromis, siekia palaikyti gerus santykius, laiko dukteris savo vaikais, o mergaitės jį tėvu. Teikia išlaikymą savo vaikams. Tarp vaikų ir biologinio tėvo yra susiklostę emociniai vaikų ir tėvo ryšiai. Ž. D. siekia įgyvendinti tėvystės teises ir palaikyti artimą ryšį su dukromis, vaikai taip pat siekia šio ryšio su tėvu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovės teigimu, yra pagrindas manyti, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaikų interesus, vaikai turi žinoti savo kilmę. Vaikų biologinis tėvas Ž. D. tėvystę pripažįsta. Todėl, patenkinus ieškinį, vaikams nekyla grėsmės likti be tėvo. Tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiks vaikų interesus. Nuginčijus atsakovo J. Ž. tėvystę, ieškovė prašo tuo pačiu procesiniu sprendimu nustatyti ir atsakovo Ž. D. tėvystę – pripažinti Ž. D. jos dukrų O. Ž. ir E. Ž. tėvu, o O. Ž. ir E. Ž. Ž. D. vaikais.
5. Dėl ieškinio senaties ieškovė nurodo, kad, nors ji ir žinojo, kad vaikų tėvas nėra atsakovas J. Ž., tačiau dėl teisinio neišprusimo nežinojo, kaip šį klausimą išspręsti. 2018 m. nutraukus santuoką ji išvyko dirbti į užsienį. Pagrindinis tikslas buvo aprūpinti vaikus, įsitvirtinti darbo rinkoje ir gauti tokias pajamas, kad jai ir vaikams nieko netrūktų. Ji visą laiką buvo užimta spręsdama savo ir vaikų įsikūrimo bei įsitvirtinimo užsienyje klausimus. Sąžiningai klydo manydama, kad vaikų gimimo liudijime nurodyti tikrąjį vaiko tėvą nėra jokių galimybių. Tik atsitiktinai sužinojusi, kad yra galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, šia galimybe nedelsdama pasinaudojo. Ieškovė prašo teismo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir laikyti, kad, nors ir žinojo, kas yra vaikų tėvas, tačiau apie teisę kreiptis su ieškiniu per 1 metų terminą sužinojo tik po pokalbio su teisininku. Ieškovė prašo atsižvelgti į aukščiau nurodytas priežastis ir jas pripažinti svarbiomis bei atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Ž. D. atsiliepimu su ieškiniu sutinka.
7. Atsakovas J. Ž. atsiliepimu prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Nurodo, kad santuoka tarp jo ir ieškovės buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoką sudarė, nes tuo metu ieškovė jau laukėsi pirmojo jų bendro vaiko. Praėjus pusei metų po santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė duktė O. Ž.. (duomenys neskelbtini) gimė antra duktė E. Ž.. Dukterų gimimo liudijimuose tėvu yra įrašytas jis, J. Ž., ir abejoms dukterims suteikta jo pavardė, kadangi visą laiką santykiai šeimoje buvo puikūs. Be to, kada gimė dukros, buvo Lietuvoje, ir netgi dalyvavo abiejų dukrų gimdyme.
8. Ž. D. buvo šeimos draugas, kuris su ieškove buvo pažįstamas dar iki jam susipažįstant su ieškove. Jiedu susipažino per ieškovės draugę. Jis (atsakovas) su ieškove susipažino taip pat per tos pačios draugės vyrą. Iki santuokos sudarymo draugavo maždaug 2 metus. Ieškovė jau buvo pažįstama su Ž. D.. Ar jie bendravo artimai, jam nėra žinoma. Kai susipažino su ieškove, atrodo, viskas buvo gerai. Jis nieko neįtarė, be to, labai pasitikėjo ieškove. Tuomet gyveno (duomenys neskelbtini), o Ž. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Gražiai draugavo. Net įtarti negalėjo, kad artimi santykiai mezgėsi ar jau buvo užsimezgę tarp Ž. D. ir sutuoktinės.
Atsiliepimas
9. Atsakovas J. Ž. teigia, kad stengėsi, jog šeimai nieko netrūktų, dirbo užsienyje – Danijoje, tačiau periodiškai grįždavo namo. Santykiai šeimoje buvo geri, gyveno normalų šeimyninį gyvenimą. Ieškovė atvažiuodavo pas jį į Daniją. Dvi vasaras po 2 mėnesius atostogavo pas jį Danijoje. Niekada nekilo jokių klausimų ar abejonių dėl dukterų biologinės tėvystės, kadangi nuo abiejų mergaičių gimimo visada save laikė jų tėvu, augino, jomis rūpinosi ir išlaikė. Ieškovė niekada nėra prasitarusi apie tai, kad jis gali būti ne biologinis jų abiejų dukterų tėvas.
10. Nurodo, kad santuokos metu santykiai tarp jo ir ieškovės buvo visiškai normalūs, tačiau jis norėjo kreiptis į banką dėl paskolos būstui pirkti. Ieškovė nesutiko būti laiduotoja. Tai tapo pagrindine skyrybų priežastimi. 2018 m. sausio 25 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1862-838/2018 santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau po santuokos nutraukimo dar kartu gyveno daugiau nei pusantrų metų, vedė bendrą ūkį. Apie tai, kad jis gali nebūti abiejų dukterų biologiniu tėvu, ieškovė niekada nėra net užsiminusi, taigi net negali įsivaizduoti, kad tiek ilgai galėjo būti slepiama neištikimybė nuo jo, ir kad jam ir dukterims tiek ilgai galėjo būti meluota. Dukras labai mylėjo ir tuomet, kai buvo santuokoje, ir dabar. Mintis, kad gali nebūti dukterų biologinis tėvas, yra nesuprantama ir nesuvokiama sveiku protu – abu vaikai turi jo bruožų.
11. Dukros kalbėdavo, kad į svečius užsuka bendras draugas Ž. D., tačiau tuomet jis nesureikšmino. Po kurio laiko Ž. D. išvažiavo gyventi į Airiją. 2019 m. į Airiją gyventi išvažiavo ir L. Ž. su dukromis E. ir O. Ž.. Tačiau faktą, kad išvyko būtent pas Ž. D., jis sužinojau daug vėliau.
12. Atsakovas J. Ž. pažymi, kad po santuokos nutraukimo sąžiningai vykdė teismo sprendimą dėl išlaikymo, buvo davęs savo banko kortelę ieškovei, kiek reikėdavo mergaičių išlaikymui, tiek ji pasiimdavo. Kai su dukromis išvyko į Airiją, banko kortelę pasiėmė pas save. Vedė pinigus dukrų išlaikymui, pirko dovanas, tačiau, kai ieškovė su dukromis išvyko gyventi į Airiją, visi pervesti pinigai dukrų išlaikymui, viskas buvo sugrąžinta atgal. Pasiteiravus, kas atsitiko, ieškovė pasakė, „nieko mums nereikia iš tavęs“. Kadangi tuo metu nebuvo Lietuvoje ir jos nebuvo Lietuvoje, negalėjo išsiaiškinti, kas vyksta ir kodėl ji nepriima dovanų mergaitėms ir priteisto išlaikymo. Ieškovė pasakė, kad nenori bendrauti ir nenori išlaikymo. Po to visiškai užblokavo bendravimą ir su dukromis.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodo, kad susipažinus su Airijoje atlikto DNR tyrimo ataskaita, kuri neva patvirtina, kad Ž. D. yra abiejų jo dukterų biologinis tėvas, jis buvo visiškai šokiruotas. Ieškovės pateikta DNR tyrimo ataskaita neturi būti vertinama kaip pakankamas įrodymas, paneigiant jo biologinę tėvystę, kadangi specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, laikytinas tik paprastu rašytiniu įrodymu.
14. Byloje pateikus 2023 m. gegužės 3 d. SYNLAB Lietuva UAB atliktą biologinės tėvystės tyrimo atsakymą, atsakovas J. Ž. sutiko su ieškovės ieškinio dalimi atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir pripažinti, kad jis nėra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas.
15. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė papildė, kad dukros ir atsakovas J. Ž. labai stipraus socialinio ryšio neturėjo, atsakovas J. Ž. nuolat dirbdavo užsienyje. Apie tai, kad J. Ž. nėra mergaičių biologinis tėvas, įtarė, tačiau tik 2019 m. atlikus DNR tyrimą tuo buvo įsitikinta. Jei iš karto, t. y. iki sudarant santuoką, būtų žinojusi, kad laukiasi ne nuo J. Ž. santuokos su juo nebūtų sudariusi, būtų santuoką sudariusi su Ž. D..
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. D. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Pritarė ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Paaiškino, kad yra mergaičių tėvas ir sutinka, kad būtų pripažinta jo tėvystė.
Šalies argumentai
17. Teismo posėdžio metu atsakovas J. Ž., jo atstovas su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsakovas paaiškino, kad su vaikais buvo ryšys, kai jis būdavo Lietuvoje. Mergaitės bendraudavo su juo normaliai, leisdavo laiką kartu, bendraudavo kiekvieną vakarą. Sužinojo, kad nėra mergaičių tėvas, tik tada, kai ieškovė išvažiavo į Airiją.
18. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje žodžiu, nurodydama, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad mergaitės nenori bendrauti su atsakovu J. Ž., nėra užsimezgusios socialinio ryšio. Nuginčijus tėvystę nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
ieškinys tenkintinas.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė L. Ž. ir atsakovas J. Ž. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimu. (Duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra O. Ž., gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvas įrašytas atsakovas J. Ž.. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra E. Ž., gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvas įrašytas atsakovas J. Ž..
Dėl ieškinio senaties
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.149 straipsnio 1 dalis numato, jog duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
21. CK 1.124 straipsnyje apibrėžta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).
22. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė trumpą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
23. Ieškovė į teismą dėl atsakovo J. Ž. tėvystės nuginčijimo dukrų O. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu kreipėsi 2022 m. lapkričio 10 d. Kad atsakovas J. Ž. nėra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas, ieškovės teigimu, ji įsitikino 2019 m. lapkričio 21 d., kai gavo užsakyto ir Airijoje „Endeavor DNA“ atlikto genetinio tėvystės tyrimo rezultatus, kur nurodyta, kad, ištyrus O. Ž., E. Ž. ir atsakovo Ž. D. DNR mėginius, tėvystės tikimybė yra 99,99 proc. Taigi terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo baigėsi 2020 m. lapkričio 21 d.
24. Ieškovė prašo atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
25. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
26. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
27. Ieškovė teigia, kad dėl teisinio neišprusimo nežinojo, kaip turėtų būti sprendžiamas tėvystės nuginčijimas, sąžiningai klydo manydama, kad vaikų gimimo liudijime nurodyti tikrąjį vaikų tėvą nėra jokių galimybių. Taip pat nurodo, kad nutraukus santuoką su atsakovu J. Ž. išvyko dirbti į užsienį, pagrindinis tikslas buvo aprūpinti vaikus, įsitvirtinti darbo rinkoje bei gauti tokias pajamas, kad jai ir jos vaikams nieko netrūktų, ji visą laiką buvo užimta savo ir vaikų įsikūrimo bei įsitvirtinimo užsienyje klausimais. Apie tai, jog dėl tėvystė nuginčijimo galima kreiptis į teismą, sužinojo atsitiktinai ir pasinaudojo šia teise.
28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė apie tai, jog atsakovas J. Ž. nėra dukrų tėvas, įsitikino dar 2019 m. lapkričio mėn., tuo tarpu į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik po 3 metų, t. y. 2022 m. lapkričio mėn. Šiuo atveju teismas vertina, kad, nors 3 metų terminas yra gana ilgas laiko tarpas, per kurį ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau atsižvelgdamas į ieškovės gyvenimo pasikeitimus – gyvenamosios vietos pakeitimas, darbo paieškos svetur, taip pat, kad, kaip nurodė ieškovė, ji neturi teisinių žinių, daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, ir vertindamas tai, jog atsakovai neprieštarauja ieškinio senaties termino atnaujinimui, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl tėvystės nuginčijimo.
29. Ieškovė prašo nuginčyti atsakovo J. Ž. tėvystę jos dukterims O. Ž. bei E. Ž..
30. Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas J. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė 2018 m. sausio 25 d. Santuokos metu gimė dukros: (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. Ž., (duomenys neskelbtini) – dukra E. Ž.. Kadangi vaikai gimė santuokoje, vaikų tėvas įrašytas sutuoktinis J. Ž. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad iki kol neatliko Airijoje DNR testo dukroms ir atsakovui Ž. D., nebuvo įsitikinusi, jog vaikų tėvas nėra atsakovas J. Ž.. Atsakovas Ž. D. tiek atsiliepimu, tiek posėdžio metu pripažino, kad yra mergaičių tėvas. Atsakovas J. Ž. pripažino, kad nėra mergaičių tėvas, tačiau taip pat pažymėjo, jog tarp jo ir vaikų yra susiklostę glaudūs emociniai bei socialiniai ryšiai.
33. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
34. Nagrinėjamu atveju byloje atlikti net du DNR tyrimai (2019 m liepos 21 d. Airijoje „Endeavor DNA“ ir 2023 m. gegužės 3 d. Lietuvoje SYNLAB), kurie paneigia atsakovo J. Ž. tėvystę vaikų O. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu. Atsakovas J. Ž. po 2023 m. gegužės 3 d. atlikto DNR tyrimo sutiko, kad būtų nuginčyta jo tėvystė nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau tuo pačiu nurodė ir tai, kad tarp jo ir vaikų yra susiklostęs stiprus socialinis bei emocinis ryšys.
35. Teismas šiuo atveju vertina, kad, nors atsakovas J. Ž. daugiau kaip 10 metų augino vaikus kaip savo, manydamas, kad jos yra biologinės jo dukros, tačiau byloje pateikta teismo psichologo išvada suponuoja faktą, kad mergaitės nėra artimos atsakovui J. Ž.. Išvadoje nurodyta, kad „Viso pokalbio metu abi seserys itin neigiamai atsiliepė apie atsakovą J. Ž., ne kartą paminėjo, kad jis kelia neigiamus atsiminimus iš tų laikų, kai jos gyveno Lietuvoje ir abi teigė neįsivaizduojančios bendravimo su juo ateityje. Tai patvirtina abiejų seserų išsakyti skaudūs prisiminimai apie J. Ž. alkoholio vartojimą, patirtą baimę, paminėtas net ir smurtavimo prieš O. Ž. atvejis. Pokalbio metu mergaitės nė karto nepavadino J. Ž. tėčiu, negalėjo prisiminti su juo susijusių teigiamų atsiminimų. Teigiamus atsiminimus apie gyvenimą Lietuvoje seserys sieja su draugais, ugdymo įstaigomis (darželiu ir mokykla), namais, bet ne su pozityviais, šiltais santykiais su J. Ž..“, „<...> šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad seserų O. ir E. Ž. bendravimas su J. Ž. atitiktų jų interesus“. Taip pat posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė pažymėjo, kad tarp mergaičių ir atsakovo J. Ž. nėra užsimezgusio ryšio. Vertinant paminėtus duomenis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju tarp atsakovo J. Ž. ir nepilnamečių vaikų O. Ž. ir E. Ž. nėra susiklostę tamprūs socialiniai ryšiai, būdingi vaiko ir tėvo santykiams, jų nesieja šilti emociniai ryšiai, iš ko manytina, kad konstatavus, jog J. Ž. nėra biologinis mergaičių tėvas, nebūtų pažeisti vaikų interesai bei šeimos santykių stabilumas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tokiai išvadai bylos nagrinėjimo teisme metu neprieštaravo ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė.
36. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovės prašymas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas J. Ž. nėra O. Ž. ir E. Ž. biologinis tėvas, o O. Ž. ir E. Ž. nėra atsakovo J. Ž. biologinės dukros (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
37. Nuginčijus tėvystę, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės registracijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kad J. Ž. yra vaiko – O. Ž. tėvas, ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės registracijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kad J. Ž. yra vaiko – E. Ž. tėvas, naikintini (CK 3.150, 3.152 straipsniai).
Dėl tėvystės nustatymo.
38. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos nepilnamečių vaikų O. Ž. ir E. Ž. tėvas yra atsakovas Ž. D..
39. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
40. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas Ž. D. yra biologinis O. Ž. ir E. Ž. tėvas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu ieškovė su dukromis bei atsakovu Ž. D. kartu gyvena Airijoje kaip šeima. Duomenų, kad Ž. D. elgtųsi priešingai nepilnamečių vaikų interesams, nepateikta. Iš byloje pateiktos teismo psichologo išvados nustatyta, kad mergaites ir Ž. D. sieja glaudūs ryšiai, mergaitės jį vadina ir pripažįsta tėvu.
41. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaikų teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas nustatyti ir pripažinti atsakovą Ž. D. vaikų O. Ž. ir E. Ž. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 1 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 210 Eur žyminis mokestis, 900 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
44. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, yra pagrindas ieškovei priteisti jos bylinėjimosi išlaidas.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovo J. Ž..
46. Teismas gali nukrypti nuo CPK straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos tik iš atsakovo J. Ž.. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas J. Ž. būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta ir nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perkeltos tik vienam iš atsakovų, ieškovės prašymas šias išlaidas priteisti tik iš atsakovo J. Ž. atmestinas kaip nepagrįstas.
48. Ieškovė, pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nedetalizavo, kiek išlaidų atskirai susidarė dėl kiekvienam iš atsakovų pareikštų reikalavimų, todėl darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovams dalintinos lygiomis dalimis, t. y. po 555 Eur (1 110 Eur : 2).
49. Įvertinus, kad atsakovė, neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Ž. D., ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies – ieškovei priteistinos 555 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo J. Ž. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atnaujinti ieškovei L. Ž. ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl J. Ž. tėvystės nuginčijimo O. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu.
Nustatyti, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o O. Ž. nėra J. Ž. biologinė dukra.
Nustatyti, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o E. Ž. nėra J. Ž. biologinė dukra.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės registracijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko – O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės registracijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko – E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti ir pripažinti, kad atsakovas Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o O. Ž. yra atsakovo Ž. D. dukra.
Nustatyti ir pripažinti, kad atsakovas Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. Ž. yra atsakovo Ž. D. dukra.
Priteisti ieškovei L. Ž. iš atsakovo J. Ž. 555 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.