Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Vilmai Dirgėlaitei, dalyvaujant ieškovei V.ilmai M.arčiutei-J.ankei, jos atstovei advokato padėjėjai Justei Stonkutei, atsakovui V.ytautui J.akaičiui ir trečiajam asmeniui D.anutei J.akaitienei, jų atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V.ilmos M.arčiutės-J.ankės ieškinį atsakovui V.ytautui J.akaičiui, tretiesiems asmenims D.anutei J.akaitienei, SB „Vaiteliai“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas V.ytautas J.akaitis (pardavėjas) ir ieškovė V.ilma M.arčiutė-J.ankė (tuo metu J.okubauskienė, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) 1999-12-07 sprendimu) (pirkėja) 2000-06-02 sudarė 0,12 ha žemės sklypo, esančio Vaitelių k., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)5538-0002-0574, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4103. Ieškovė už žemės sklypą sumokėjo 6 500 Lt (1 882,53 Eur) iki sutarties sudarymo. Sutartis, kaip numatyta sutarties sudarymo metu galiojusiuose įstatymuose (1964 m. CK 255 str., 149 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 14 str.) Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, todėl negalioja nuo sudarymo momento. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre atsakovo V.ytauto J.akaičio vardu buvo registruotas nuo 1994-09-08 iki 2019-07-30 (nuosavybės teisė išregistruota pagal 2019-07-17 pirkimo–pardavimo sutartį). Žemės sklypo vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2019-07-09 buvo 5 360 Eur, nuo 2021-01-01 yra 5 310 Eur.

2000-06-02 sutarties sudarymo metu įsiskolinimų SB „Vaiteliai“ už žemės sklypą nebuvo.

Po sutarties sudarymo atsakovas žemės sklypu nebesinaudojo. Žemės sklypu epizodiškai naudojosi ieškovė, jos buvęs sutuoktinis ir artimi giminaičiai.

Ieškovė V.ilma M.arčiutė-J.ankė 2012-11-26 sumokėjo SB „Vaiteliai“ 1 780 Lt (515,52 Eur) sumą, kurią sudaro: 150 Lt (43,44 Eur) stojimo mokestis ir 1 630 Lt (472,08 Eur) nario mokestis už 2001–2012 m. pagal 2012-11-26 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1211, 300 Lt (86,89 Eur) tikslinių įmokų už 2008–2012 m. pagal 2012-11-26 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1217.

Atsakovas V.ytautas J.akaitis ir trečiasis asmuo D. anutė J.akaitienė 2018 m., gavę iš SB „Vaiteliai“ pranešimą apie skolą, kreipėsi į VMI ir NŽT ir suprato, kad žemės sklypas tebepriklauso jiems. Fotonuotraukose, darytose 2018 m. rudenį, užfiksuota, kad žemės sklypas buvo neprižiūrėtas ir apleistas.

Atsakovo sutuoktinė trečiasis asmuo D.anutė J.akaitienė sumokėjo SB „Vaiteliai“: 2018-11-30 – 257,12 Eur už 2013–2018 m., 2019-07-05 – 48 Eur už 2013–2019 m. Taip pat po sutarties sudarymo 2000 m. toliau iki 2019 m. mokėjo VMI žemės mokestį (įmokos kodas 3011) už žemės sklypą (2016-10-27 – 8 Eur, 2018-11-06 – 5 Eur, 2019-11-02 – 3 Eur).

Atsakovas V.ytautas J.akaitis ir trečiasis asmuo D.anutė J.akaitienė (pardavėjai), prieš tai sutvarkę, tą patį 0,12 ha žemės sklypą Vaitelių k., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)5538-0002-0574, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., Vaitelių k., Linkų g. 10, pagal 2019-07-17 pirkimo–pardavimo pardavė tretiesiems byloje nedalyvaujantiems asmenims (Ž.ilvinui P.aulauskui ir O.lgai P.aulauskienei) už 4 500 Eur.

Ieškovė V.ilma M.arčiutė-J.ankė 2019 m. rugpjūčio mėnesį žodžiu pareiškė pretenzijas atsakovui dėl kitiems asmenims parduoto žemės sklypo.

Atsakovas V.ytautas J.akaitis (pardavėjas) 2019-08-30 pranešimu informavo ieškovę V.Vilmą M.arčiutę-J.ankę (pirkėją), kad dėl turto neperregistravimo jam teko prievolė mokėti žemės mokesčius, kurie sudaro 500 Eur laikotarpiu nuo 2000 m. birželio mėn. iki 2019 m. liepos mėn., papildomai patyrė 400 Eur žemės sklypo priežiūros išlaidų, todėl žemės sklypą pardavė kitiems asmenis ir sutinka atlyginti 2 000 Eur nuostolių, pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 984,94 Eur žalos atlyginimą. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka dėl pagal sutartį gautos 1 882,53 Eur sumos ir ieškovės sumokėtų nario mokesčio ir tikslinių įmokų sumos už 2000 m. – 2012 m. pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktą 2021-10-15 SB „Vaiteliai“ pažymą, su kita ieškinio dalimi nesutinka.

Sandorio formai taikomi galiojantys jo sudarymo momentu įstatymai. Nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos 1964 m. CK 255 str. buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių šį praleistą terminą gali atkurti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį darė negaliojančią. 1964 m. CK 149 str. 2 d. taip pat buvo įtvirtinta, kad, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Pagal nuo 1994-07-01 iki 2004-05-24 galiojusias Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo galiojusias 14 str. redakcijas, visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 8 str., 1., 3 d.) (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-404/2012, Nr. 3K-3-270-684/2020 ir kt.).

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (LR CK 6.237 str. 1 d., 2 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 str. 1 d.). Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (LR CK 6.242 str. 3 d.). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis (LR CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). Nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiuose LR CK 6.237 str. – 6.242 str. įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu ir taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją). Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-192/2006, Nr. 3K-3-166/2008, Nr.3K-3-593/2008, Nr. 3K-3-355/2009, Nr. 3K-3-90/2010, Nr. 3K-3-140/2010, Nr. 3K-3-276/2010, Nr. 3K-3-99/2012 ir kt.).

Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (LR CK 6.50 str.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Civilinė atsakomybė kyla iš sutarties arba delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, (LR CK 6.245 str. 4 d.). Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Deliktų teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-357-313/2019 (91 p., 92 p.); Nr. e3K-3-44-313/2021). Civilinė atsakomybė (tiek deliktinė, tiek sutartinė) atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovui tenka pareiga įrodyti šias būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.246-6.249 str.).

Dėl ieškinio

Šalių 2000-06-02 sudaryta sutartis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo teisiškai įregistruota. Šalių aptartose ir pasirašytose sutarties sąlygose nenumatyta, kuri šalis – pirkėjas (ieškovė) ar pardavėjas (atsakovas), turėjo įregistruoti sutartį. Tačiau pagal galiojusias Žemės įstatymo nuostatas, pilietis nustatyta tvarka neįregistravęs įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Ši nuostata nurodyta ir šalių sudarytoje bei notaro patvirtintoje sutartyje (po sutarties sąlygų ir šalių parašų). Tai leidžia daryti išvadą, kad pirkėjas atsakingas už žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisinės registracijos atlikimą. Šiuo atveju pirkėja (ieškovė) per įstatymo nustatytą terminą neatliko sutarties teisinės registracijos, nors tokia pareiga buvo išaiškinta ir įrašyta pačioje sutartyje. Teigia, kad laikė save žemės sklypo savininke, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo, tačiau per beveik 20 metų, net ir 2008 m. įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dėl praleisto įregistravimo termino atnaujinimo į teismą nesikreipė, terminas nėra atnaujintas. Šalių sudaryta sutartis negalioja nuo jos sudarymo dienos, nes ji nebuvo sudaryta ta privaloma tvarka, kuri buvo imperatyviai nustatyta įstatymo, galiojusio jos sudarymo momentu. Taigi ieškovei neatsirado nuosavybės teisė į žemės sklypą.

Atsakovas 2019 m. pardavė žemės sklypą tretiesiems asmenims.

Ieškovė kelia atsakovo civilinės atsakomybės klausimą. Nors aiškiai nedetalizuota, iš ieškinio turinio bei atstovės paaiškinimų, ieškiniu keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas. Ieškiniu prašoma priteisti 6 984,94 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro:

1 882,53 Eur (6 500 Lt) suma ieškovės sumokėta pagal 2000-06-02 pirkimo–pardavimo sutartį;

602,41 Eur (2080 Lt) suma ieškovės sumokėta SB „Vaiteliai“;

4 500 Eur suma atsakovo gauta 2019 m. pardavus žemės sklypą tretiesiems asmenims.

Dėl 1 882,53 Eur sumokėtų pagal 2000-06-02 pirkimo–pardavimo sutartį

Ieškovė pagal sutartį už žemės sklypą sumokėjo atsakovui 6 500 Lt, kas atitinka 1 882,53 Eur. Ieškovei (pirkėjai) neįregistravus sutarties per įstatymo nustatytą terminą, tarp šalių sudaryta sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento. Išnykus pagrindui, kuriuo įgytas turtas, atsakovas (pardavėjas) nurodytą pinigų sumą yra įgijęs be teisinio pagrindo ir privalo grąžinti ieškovei (pirkėjai). Atsakovas su šia reikalavimų dalimi sutinka. Ieškovei iš atsakovo priteistina be teisinio pagrindo įgytos piniginės lėšos – 1 882,53 Eur (LR CK 6.237 str. 1 d., 2 d.).

Dėl 602,41 Eur sumokėtų SB „Vaiteliai“

Ieškovė, nors neįgijo nuosavybės teisės, patyrė išlaidų, susijusių su pirktu žemės sklypu – 2012-11-26 sumokėjo SB „Vaiteliai“ 2 080 Lt, kas atitinka 602,41 Eur; iš jų 150 Lt (43,44 Eur) stojimo mokestis, 1 630 Lt (472,08 Eur) nario mokestis už 2001–2012 m., 300 Lt (86,89 Eur) tikslinių įmokų už 2008 m., 2009 m., 2010m., 2011 m., 2012 m.

Pagal SB „Vaiteliai“ 2021-10-15 pažymą nario mokestis ir tikslinės įmokos už žemės sklypą laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2012 m. sudaro 443,12 Eur (atsiliepime į ieškinį netiksliai nurodyta 408,36 Eur), t. y. 115,85 Eur (558,97 - 443,12) mažiau nei už šį laikotarpį sumokėjo ieškovė. Pagal trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus, 115,85 Eur skirtumą sudaro netesybos (bauda) už laiku nemokėtą nario mokestį.

Atsakovas su šia reikalavimų dalimi sutinka iš dalies, pagal SB „Vaiteliai“ 2021-10-15 pažymą dėl už žemės sklypą laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2012 m. priskaičiuotus mokesčius, t. y. dėl 443,12 Eur (atsiliepime į ieškinį netiksliai nurodyta 408,36 Eur) sumos. Su likusia dalimi – dėl 159,29 Eur nesutinka.

Žemės sklypo sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento, žemės sklypas nurodytais laikotarpiais už kuriuos atlikti mokėjimai priklausė atsakovui. Iš esmės, ieškovė, atlikdama mokėjimus trečiajam asmeniui SB „Vaiteliai“, įvykdė atsakovo (žemės sklypo savininko) pareigą mokėti nario mokestį ir tikslines įmokas.

Atsakovas nurodo, kad apie tai, jog žemės sklypas tebepriklauso jam, sužinojo 2018 m. Atsakovo ir jo sutuoktinės paaiškinimais, pardavę sklypą jie ir toliau gaudavo pranešimus bei mokėdavo žemės mokestį už žemės sklypą. Atsakovo sutuoktinės paaiškinimais, apie tai, kad žemės sklypas tebėra registruotas atsakovo vardu, sužinojo dar 2005–2006 m., kai kreipėsi į VMI dėl žemės mokesčio, tačiau to nesureikšmino ir nekreipė į tai dėmesio. Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą pirkėjas atsakingas už žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisinės registracijos atlikimą. Ši pirkėjo pareiga, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suponuoja ir pardavėjo pareigą pasidomėti, ar sandoris įvyko, t. y. ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti įsigytu žemės sklypu; kitais žodžiais tariant, ar pasibaigė pardavėjo nuosavybės teisė į parduotą objektą, kai pirkėjo nuosavybė teisės atsiradimas siejamas su sandorio teisine registracija. Juolab, kad atsakovas ir toliau gaudavo pranešimus apie mokėtiną žemės mokestį ir šį mokestį mokėdavo. Jei atsakovas būtų laiku pasidomėjęs, netesybų nebūtų buvę priskaičiuota. Ieškovė, sumokėdama 1 630 Lt (472,08 Eur) nario mokestį už 2001–2012 m. ir 300 Lt (86,89 Eur) tikslines įmokas už 2008–2012 m., įskaitant netesybas, įvykdė žemės sklypo savininko (atsakovo) pareigą, nors savininke nebuvo. Ieškovei, įvykdžiusiai prievolę už atsakovą, iš atsakovo priteistina 558,97 Eur (LR CK 6.50 str.). Atsakovas turi teisę kreiptis į SB „Vaiteliai“ dėl galimai neteisėtai ir / ar neteisingai priskaičiuotų ir nepagrįstai iš ieškovės priimtų už jį sumokėtų sumų grąžinimo.

Ieškovė, neįregistravusi sutarties, neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypą ir neturėjo teisės disponuoti žemės sklypu. Taigi nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo jai tapti sodininkų bendrijos nare. Ieškovė, tapdama SB „Vaiteliai“ bendrijos nare ir sumokėdama 150 Lt (43,44 Eur) stojimo mokestį, veikė išimtinai savo interesais ir rizika. Ši suma ieškovei iš atsakovo nepriteistina. Ieškovė turi teisę kreiptis į SB „Vaiteliai“ dėl galimai nepagrįstai jai priskaičiuoto ir iš jos priimto stojimo mokesčio grąžinimo.

Dėl 4 500 Eur atsakovo gautų pardavus žemės sklypą tretiesiems asmenims

Ieškovei (pirkėjai) neįregistravus sutarties per įstatymo nustatytą terminą, tarp šalių sudaryta sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento. Ieškovas, būdamas teisėtas žemės sklypo savininkas, turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu. Ieškovas, parduodamas žemės sklypą, jokių teisės normų nepažeidė. Sutarties sudarymo metu galiojusiame Žemės įstatyme nustatyta ir šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad nustatyta tvarka piliečiai neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Taigi atsakovas, parduodamas jam priklausantį žemės sklypą, taip pat nepažeidė ir ieškovės teisių bei interesų, nes ji nuosavybės teisės į žemės sklypą ir teisės disponuoti žemės sklypu nebuvo įgijusi. Atsakovas, priešingai nei nurodoma ieškinyje, neturėjo jokios pareigos ieškoti ieškovės kontaktų tam, kad ieškovė susitvarkytų registracijos dokumentus. Atsakovas neatliko ir ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Nesant neteisėtų veiksmų paneigiama ir atsakovo kaltės prezumpcija, o žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryšys nenustatinėtini. Ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl jos pretenzijos į atsakovo už sklypą gautą kainą visiškai nepagrįstos.

Ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovo už žemės sklypą gautos kainos tuo atveju, jei sutarties teisinei registracijai būtų taikomos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio LR CK nuostatos (LR CK 1.75 str.) ir šalims sandoris, nors ir privalomai neįregistruotas, galiotų. Tačiau tuo atveju, ieškovės reikalavimai dėl nepagrįsto praturėjimo ir skolos už prievolės įvykdymą būtų nepagrįsti, be to, ieškovė turėtų atlyginti atsakovui jo pagrįstai patirtas žemės sklypo išlaikymo ir priežiūros išlaidas.

Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ieškinio reikalavimas dėl 4 500 Eur žalos, pardavus žemės sklypą tretiesiems asmenims, atlyginimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams byloje, remiantis išdėstytais motyvais ir argumentais, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistina 1 882,53 Eur be teisinio pagrindo įgytos piniginės lėšos (LR CK 6.237 str. 1 d., 2 d.) ir 558,97 Eur skola už trečiajam asmeniui įvykdytą prievolę (LR CK 6.50 str.), iš viso 2 441,50 Eur. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinio reikalavimai patenkinti 35 procentais. Ieškovas iš dalies (32,8 proc., t. y. 2,2 proc. mažiau nei patenkintas) pripažino ieškinį, tačiau pripažįstamos ieškinio sumos ieškovei ar į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip prievolės įvykdymą, nesumokėjo.

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-113/2011, Nr. 3K-3-501/2011).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 157 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 1 157 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovo priteistina 35 proc., t. y. 404,95 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patyrė 382,09 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovui ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje iš ieškovės priteistina 65 procentai, t. y. atitinkamai 248,36 Eur ir 195 Eur, patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš ieškovės – 10,40 Eur, iš atsakovo – 5,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V.ytauto J.akaičio 1 882,53 Eur be teisinio pagrindo įgytų piniginių lėšų, 558,97 Eur skolą už trečiajam asmeniui įvykdytą prievolę, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 2 441,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-09-14 ir 404,95 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Vilmai Marčiutei-Jankei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V.ilmos M.arčiutės-J.ankės 248,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V.ytautui Jakaičiui.

Priteisti iš ieškovės V.ilmos M.arčiutės-J.ankės 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui D.anutei Jakaitienei.

Priteisti iš ieškovės V.ilmos M.arčiutės-J.ankės 10,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Priteisti atsakovo V.ytauto J.akaičio 5,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.