- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-812-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05732-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą turto paveldėtojui atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, antstolė Brigita Palavinskienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių trijų mėnesių terminą po E. T. mirties, pareikšti kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko.
2. Nurodė, kad 2010-02-11 pareiškėjas ir E. T. (Š.) buvo sudarę vartojimo kredito sutartį. (duomenys neskelbtini) E. T. (Š.) mirė. Turtą valstybės vardu paveldėjo VĮ Turto bankas.
3. 2012 m. gegužės mėn. pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš E. T. (Š.). Nurodė, kad apie skolininko mirtį sužinojo 2016-10-18. Pažymėjo, kad klientų bazė yra didelė, todėl negali domėtis kiekvienu klientu. Nurodė, kad nei skolininko artimieji, nei antstolis nepranešė apie skolininko mirtį, todėl negalėjo kreiptis su kreditoriniais reikalavimais. Nemanė kreiptis dėl skolos išieškojimo į notarą ar teismą, nes buvo įsitikinęs, kad tai nereikalinga biurokratija, užtenka antstolio vykdomo išieškojimo. Pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas, aktyvus, sąžiningas, dėmėjosi skolininku.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, nes LR CK 5.63 str. 1 d. numato trijų mėnesių terminą kreditoriui atlikti įstatymo numatytus veiksmus palikimui priimti. E. T. (Š.) mirė (duomenys neskelbtini). 2016-10-01 pasibaigė terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. 16 mėnesių, žinodamas apie skolininkės mirtį, pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl terminų atnaujinimo. Nurodė, kad termino praleidimo priežastys turi būti svarbios ir objektyviai pagrindžiančios termino praleidimo priežastį.
5. Pažymėjo, jog pareiškėjas užsiima ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis tos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas nėra sąžiningas – vienur nurodo, kad antstolis buvo areštavęs turtą, o kitur nurodo, kad antstolis buvo užbaigęs vykdomąją bylą. Jeigu būtų antstolis areštavęs turtą, tai negalėjo užbaigti vykdomosios bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi prašymą atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą turto paveldėtojui, atmetė.
7. Teismas iš pateiktų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nustatė, kad 2010-02-11 pareiškėjas UAB „General Financing“ ir E. T. (Š.) buvo sudarę vartojimo kredito sutartį. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) skolininkė E. T. (Š.) mirė. Teismas iš pareiškėjo UAB „General Financing“ pareiškimo nustatė, kad apie skolininko mirtį kreditorius sužinojo 2016-10-18. Pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti kreipėsi 2019 m. vasario 25 d. Turtą valstybės vardu paveldėjo VĮ Turto bankas. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo UAB „General Financing“ pareiškime nurodytas priežastis, nenustatė priežasčių, sudariusių kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.
8. Teismas taip pat pažymėjo, jog skolos išieškojimas per antstolį, suponuoja aplinkybę, kad komercinė –ūkinė įmonė, kreditorius, privalo domėtis išieškojimo eiga, taip pat suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantas UAB „General Financing“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą išspręsti iš esmės.
9.1. Nurodo, kad pareiškime nebuvo nurodyta, kad įpėdinis turi pareigą domėtis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, todėl nėra žinoma, kodėl teismas šį argumentą nurodė priimtoje nutartyje bei citavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. Byla 3K-3-92-219/2018, kurios ratio decidendi nesutampa ir iš esmės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
9.2. Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodė, kad dar iki klientės mirties antstolė turto arešto aktais areštavo palikėjai priklausiusį turtą, taigi, išviešino skolos faktą, tačiau nutartyje ši aplinkybė apskritai nebuvo minima bei vertinama. Pabrėžtina, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad turtas buvo areštuotas, nepraleidus trijų mėnesio termino, o šią informaciją paveldėtojas turėjo gauti ne iš Antstolių informacinės sistemos, tačiau iš viešo Nekilnojamojo turto registro, prie kurio valstybę atstovaujančios institucijos turi prieigą.
9.3. Taip pat pažymėtina, kad nors turto arešto aktuose nebuvo išvardinti visi klientės kreditoriai, tačiau nurodytas turto arešto mastas apėmė visų kreditorių išieškotinas sumas bei antstolės vykdymo išlaidas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad turto arešto aktuose nurodytų išieškotojų (UAB „Blickreditas“ ir UAB „ITM Inkasso“) skolų dydžiai yra mažesni nei nurodytas turto arešto mastas, o tai suponuoja išvadą, kad turto arešto akte, nurodžius vieną išieškotoją, turto arešto masto suma apėmė ir kitų išieškotojų skolų dydžius. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog skolos faktas buvo išviešintas tinkamai, o tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje.
9.4. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, darytina išvada, kad nors antstolė turto arešto aktuose nebuvo nurodžiusi pareiškėjo, tai nepaneigia fakto, jog skola pareiškėjui buvo išviešinta, nurodant bendrą skolų dydį turto arešto aktuose. Atsižvelgiant į tai, Turto bankas, priimant palikimą žinojo skolų dydį, todėl buvo užtikrintas civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, o kreditoriai, kurie nebuvo nurodyti turto arešto akte, negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei tie, kurie buvo nurodyti, pažeidžiant proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.
9.5.Teismas taip pat pažymėjo, kad skolos išieškojimo perdavimas antstoliui, lemia būtinybę domėtis byla bei atlikti visus procesinius veiksmus, nepraleidžiant įstatymais nustatytų terminų. Bendrovės nuomone, skolos išieškojimo perdavimas antstolei lemia tai, kad kreditorius neprivalo atlikti tapačių veiksmų, kuriuos vykdant išieškojimą, turi atlikti antstolis. Be kita ko, teismai ne kartą yra pažymėję, kad periodinė duomenų paieška gyventojų registro tarnyboje ne tik dubliuotų antstolio darbą, bet ir pareikalautų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų, aplinkybė, jog teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus, nereiškia jo pareigos šiomis teisėmis privalomai naudotis, tikrinti visus antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad skolos išieškojimas buvo perduotas antstolių kontorai, kuri ir turėjo atlikti registrų, duomenų patikrinimą ir informuoti išieškotoją apie esamą situaciją.
9.6. Pareiškėjas sutinka, kad priverstinio vykdymo procesas neapriboja kreditoriaus teisių domėtis byla, rinkti papildomą informaciją, o tai ir darė pareiškėjas viso išieškojimo metu, tačiau dėl didelio klientų kiekio, itin dažnai tikrinti absoliučiai visų klientų nebuvo objektyvių galimybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad Turto bankas, atsakydamas į antstolės pranešimą apie likusį turtą po palikėjos mirties, nenurodė, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas netinkamai ar skolos faktas nebuvo išviešintas, todėl, kaip minėta pareiškime, pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad skola bus padengta iš paveldėto turto, o gautas Turto banko atsakymas patvirtina, jog reikalavimas galės būti įgyvendintas. Būtent dėl šių priežasčių, o ne dėl pasyvumo ar aplaidumo, pareiškėjas iš karto nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
10.1. Nurodo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Šiuo atveju pats pareiškėjas nurodo, kad sužinojęs apie skolininkės mirtį kreipėsi į antstolį, kuris sureagavo į pareiškėjo užklausimą tik po trijų mėnesių. Jau vien tai patvirtina, kad daugiau kaip tris mėnesius po sužinojimo apie skolininkės mirtį, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į teismą, bet pasirinko elgtis pasyviai, t. y. daugiau kaip tris mėnesius laukti atsakymo iš antstolio apie jo vykdomosios bylos eigą, nors pats turi galimybę tiesiogiai patikrinti ar atitinkamas kreditorinis reikalavimas jo vykdomojoje byloje buvo laiku išviešintas turto areštų registre. Be to, net ir po to kai antstolė, gavusi Turto banko skundą, 2018-08-28 priėmė sprendimą panaikinti savo patvarkymą pakeisti šalį vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/03175 ir apie tai informavo pareiškėją, pareiškėjas daugiau kaip 4 mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos nesiėmė jokių veiksmų dėl jo apskundimo. Todėl šiuo atveju teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šios bylos atveju nebuvo priežasčių, kurios būtų sudariusios kliūtis pareiškėjui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą, todėl nėra ir pagrindo pareiškime nurodyto termino atnaujinimui.
10.2. Turto bankas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 pateiktas išaiškinimas, nes minėtos bylos ratio decidendi nesutampa ir iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Šios bylos atveju turto areštų registruose nebuvo jokio įrašo apie atliktą areštą vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/03175. Į bylą pateiktame pareiškime nurodoma, kad antstolis, gavęs pareiškėjo kreipimąsi, 2017-01-22 atsakė, jog palikėja neturėjo turto, todėl vykdomoji byla užbaigiama. Pažymėtina, kad antstolis, areštavęs turtą atitinkamoje vykdomojoje byloje, tokios vykdomosios bylos nebūtų uždaręs, bet būtų priėmęs patvarkymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje. Todėl vėlesni antstolio teiginiai, kad turtas vis dėl to buvo areštuotas, tačiau tai buvo padaryta bendrai su kitų kreditorių reikalavimais, negali būti laikomi pagrįstais. Tuo labiau, kad šie antstolio (ir pareiškėjo) teiginiai byloje nėra patvirtinti nei vienu į bylą pateiktu įrodymu.
10.3. Pareiškėjas yra įmonė, kuri užsiima ūkine - komercine veikla ir kurios tikslas - pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Pareiškėjui, kaip skolinimo veiklos profesionalui, turi būti žinoti, kad pagal CK 5.63 str. 4 d. kreditoriai, praleidę trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, turi pareigą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Šios bylos atveju, pareiškėjas, sužinojęs apie tai, kad skolininkas mirė, į teismą nesikreipė, todėl prisiėmė visą riziką susijusią su minėto termino praleidimu. Dėl šios priežasties Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad vien faktas, jog palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas.
10.4. Galiausiai, Turto banko raštas, kuriame nurodoma, kad Turto bankas pradėjo mirusiojo asmens palikimo priėmimo procedūras ir, kad apie sprendimus informuos ateityje, niekaip negalėjo sukurti pagrįstą lūkestį tikėtis, kad skola bus padengta iš paveldimo turto. Tai reiškia, kad Turto banko raštas, kuriuo nurodoma, kad yra pradėta palikimo priėmimo procedūra, negali sukurti lūkesčio, kad skola bus padengta iš paveldimo turto, kai dar net nežinoma, ar palikimą sudaro, kokie nors hipoteka neįkeisti aktyvai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog antstolės Brigitos Palavinskienės pritaikytas turto areštas skolininkės atžvilgiu, kuris buvo pritaikytas 2014 m. apėmė ne tik turto arešto aktuose nurodytų išieškotojų (UAB „Blickreditas“ ir UAB „ITM Inkasso“) skolų dydžius, bet ir kitų išieškotojų skolų dydžius.
12. Teisme gautas apelianto pareiškimas dėl atskirojo skundo trūkumų ištaisymo, kuriame nurodoma, kad šiuo atveju yra būtina atkreipti dėmesį į turto arešto aktuose nurodytą turto arešto mastą, kuris apima ir kitų kreditorių skolas, o ne vien nurodytų išieškotojų, kadangi bendra suma viršija skolos dydžius pagal vykdomuosius dokumentus. Be kita ko pastebi, jog turto arešto mastais yra areštuoti skirtingi objektai. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad turto arešto aktuose nurodytas turto arešto mastas buvo remiantis visų kreditorių vykdomaisiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo UAB „General Financing“ prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdiniams, nenustatęs priežasčių, sudariusioms kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
14. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.).
15. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-546/2006).
16. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
17. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.
19. Skundžiama nutartimi teismas neatnaujino praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, motyvuodamas aplinkybe, jog skolininkas, išieškojimo vykdymą patikėjęs antstoliui, privalo domėtis išieškojimo eiga, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teises ir pareigas. Teismas padarė išvadą, kad kreditorius, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškęs kreditorinių reikalavimų, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.
20. Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia aplinkybėmis, jog dar iki skolininkės mirties antstolė turto arešto aktais areštavo palikėjai priklausiusį turtą, taigi išviešino skolos faktą, tačiau nutartyje ši aplinkybė apskritai nebuvo minima bei vertinama, dėl ko buvo priimta visiškai nepagrįsta nutartis ir prašymas dėl termino atnaujinimo nebuvo tenkinamas. Be to, bendrovės nuomone, skolos išieškojimo perdavimas antstoliui lemia tai, kad kreditorius neprivalo atlikti tapačių veiksmų, kuriuos vykdant išieškojimą, turi atlikti antstolis.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog išieškotojas turi aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, tačiau įstatymas jam nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę, o be to CPK 634 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
22. Pažymėtina ir tai, jog į bylą buvo pateiktas 2014-02-11 Turto arešto aktas, kuriuo antstolė Brigita Palavinskienė areštavo skolininkės turimą turtą 3 833,74 Eur dydžio sumai, išieškotoju nurodytas UAB „ITM Inkasso“. Taip pat pateiktas 2014-03-28 turto arešto aktas, kuriuo antstolė Brigita Palavinskienė areštavo skolininkės turimą turtą 3 856,68 Eur dydžio sumai, išieškotoju nurodytas UAB „Blickreditas“. Pažymėtina, jog šiais turto arešto aktais buvo areštuotas skirtingas skolininkės turtas. Patikrinus antstolių informacinėje sistemoje esančią informaciją nustatyta, jog antstolė išieškotojo UAB „ITM Inkasso“ naudai vykdė bylą pagal 2012-03-06 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsakymą dėl 316,09 Eur dydžio skolos; išieškotojo UAB „Blickreditas“ naudai vykdė bylą pagal 2011-07-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą dėl 615,44 Eur dydžio skolos. Be to, teismas nustatė, jog skolininkės atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai ir kitų išieškotojų naudai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad turto arešto aktuose nurodyti turto arešto mastai apima ir kitų kreditorių skolas, o ne vien turto arešto aktuose nurodytų išieškotojų, kadangi bendra suma viršija skolos dydžius pagal vykdomuosius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog turto arešto aktai buvo uždėti įtraukiant visų išieškotojų skolas, kurias išieškojo antstolė Brigita Palavinskienė, įskaitant ir skolą UAB „General Financing“.
23. LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad šis sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje antstolis Nr. 3K-3-540/2011).
24. Taigi, nors nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau pripažinus, jog skolininkės turimų kreditorinių reikalavimų suma buvo išviešinta dar 2014 m. minėtais turto arešto aktais, į kuriais areštuotą sumą pateko ir apelianto turimas reikalavimas, pagrindas atnaujinti apeliantui terminą reikalavimui pareikšti egzistuoja.
25. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atnaujinti pareiškėjui UAB „General Financing“ terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- pareiškėjo UAB „General Financing“, j. a. k. 300515252 prašymą tenkinti ir atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko.