Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. S. (P.) ieškinį atsakovui M. P., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje dėl išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo nepilnamečiui ir atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei V. S. (P.), institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Paskirti DNR ekspertizę tikslu nustatyti, kad M. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra (duomenys neskelbtini) gimusio L. P. tikrasis biologinis tėvas.

2. Nustatyti nepilnamečio, (duomenys neskelbtini). gimusio L. P., nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina V. S..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo paliktinas nenagrinėtu.

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus L. P. gyvenamąją vietą kartu su ja. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis L. P. gyvena su ieškove V. S. (P.) ir tai atitinka jo interesus ir šalių valią, ir nėra duomenų, kad gyvenimas su mama kenktų vaikui ar būtų jam nepriimtinas ir pavojingas. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dokumentas gali turėti įtakos gaunant socialines išmokas, vykstant į užsienio valstybes. A. M. P. iš esmės sutiko su šiuo ieškovės reikalavimu, nes sūnus L. yra mažas ir motina jam labiau reikalinga. Nepilnamečio sūnaus L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina V. S. (P.). Ieškovės ieškinys dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas LR CK 3.169 str. 3 d. pagrindu.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus – šią pareigą turi abu tėvai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (Lietuvos Respublikos CPK 3.192 str.), todėl sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, reikia nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, o tokioms sąlygomis sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad sūnaus L. išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 400 eurų. Vaiko poreikius sudaro: maistui - 130-150 eurų, vaistams ir vitaminams - 10-20 eurų, rūbams ir avalynei- 50-70 eurų, gyvenamojo būsto išlaikymui apie 80 eurų, buities apyvokos daiktams ir asmens higienos priemonėms bei sauskelnėms - 90-100 eurų, papildomos būtinos išlaidos lavinimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir pramogoms -20-30 eurų ( žaislai, knygutės, baseinas, rogutės, lavinimo priemonės ir pan.). Kaip paaiškino ieškovė, santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, jie gyveno kartu trumpai nuo 2018 m. gruodžio tik kelis mėnesius. Iš pažymos apie išmokėtas išmokas matyti, kad V. S. (P.) buvo mokama motinystės išmoka (2019 m. birželio mėn.-2019 m. lapkričio mėn.) 1579,42 eurų suma (b.l.6). Be to ieškovė gauna vaikui skirtą išmoką, kurios dydis 60,06 eurai. Ieškovė šiuo metu nedirba be to nurodė, kad jai šiuo metu vaikus ir šeimą padeda išlaikyti jos sutuoktinis R. S.. Kaip paaiškino atsakovas, jo pajamos per mėnesį sudaro 200-100 Eur gaunamų už pieną, 1400 eurų gavo parduodamas du galvijus, apie 1100 eurų gavo tiesioginių išmokų. Jis turi apie 5 ha žemės žemės ūkio veiklai. Iš ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašo (b.l.102) matyti, kad valdos ir ūkio ekonominis dydis išreikštas EDV yra 1,8. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l.26-28, 29-30) matyti, kad atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė gyvenamajam namui su 0,21 ha žemės sklypu ir pastatu-tvartu M. Č. g. 21, (duomenys neskelbtini)., 1,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui su pastatu pirtimi (duomenys neskelbtini), Atsakovas turi ratinį traktorių MTZ (Belarus - 82) (b.l.31). Atsižvelgiant į bendrą ekonominį lygį šalyje, į nepilnamečio L. P. amžių sveikatos būklę, nurodytas 400,00 eurų vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Akivaizdu ir tai, kad ieškovė, su kuria vaikas nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kai kurių iš jų neįmanoma numatyti iš anksto. Vaiko gyvenimo lygis negali žymiai pablogėti ar būti blogesnis nei yra galimybės vien dėl to, kad jų tėvai kartu faktiškai negyvena. Nustatant priteisiamo išlaikymo dydį atsižvelgiama ne tik į tėvų gaunamas pajamas, bet į jų turtinę padėtį apskritai. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui skiria apie 400 eurų per mėnesį, sūnų jai padeda išlaikyti sutuoktinis, o iš atsakovo prašo priteisti 250 eurų, kas sudaro daugiau nei 50 procentų skiriamo išlaikymo, nes atsakovo finansinė padėtis ženkliai geresnė. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgtina ir į nuolat kylantį MMA dydį. Siekiant išvengti dažnų teismo procesų dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.208 str., priteistos periodinių išmokų sumos indeksuotinos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. ieškovės reikalavimas dėl 250,00 eurų išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės priteisimo tenkinamas iš dalies. Vadovaujantis LAT formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Ieškovės nurodoma 400 Eur suma vaikui išlaikyti, mažintina 60,06 Eur mokama periodine vaiko išmoka, pripažintina, kad vaikui išlaikyti reikiama suma yra 340,00 Eur. I. V. S. (P.) nurodė, kad pagal jos pajamas ji vaiko išlaikymui gali skirti 150,00 Eur, atsakovas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, galintis mokėti 170,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, jų turtinę padėtį ir galimybę dirbti ir į tai, kad ieškovė neturi galimybės skirti daugiau nei 150,00 Eur iš atsakovo priteistina 190,00 Eur periodinė išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui L. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.). Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Ieškovė, būdama nepilnamečio L. P. motina, paskiriama tvarkyti nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtas pinigines lėšas išskirtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė prašė priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą 725 Eur (nuo 2019-08-09, sūnaus L. P. gimimo iki 2019-11-30, ieškinio pateikimo teismui po 250 Eur); 3 mėn ir 21 d.= 750 Eur +175 Eur - 200 Eur). Kadangi atsakovas buvo nupirkęs lovelę su čiužinuku pakuotę sauskelnių ir komplektą rūbų naujagimiui, mažina išlaikymo įsiskolinimų 200 eurų. Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą 300 Eur, nes atsakovas jai sumokėjo skolos dalį civilinės bylos nagrinėjimo metu, likusi nesumokėta skolos dalis 425,00 Eur. Teismui įvertinus ieškovė ir atsakovo galimybes išlaikyti nepilnametį sūnų L. P., iš atsakovo M. P. priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 300 Eur.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Ieškovė ieškinyje prašė patvirtinti atsakovo bendravimo tvarką: tėvas M. P. bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje apie negalėjimą atvykti atsakovas praneša L. motinai prieš vieną dieną iki nustatytos bendravimo dienos.

Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė nustatyti šią bendravimo tvarką:

1. M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. netrukdomai jo gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis po 3 val. ( kol sūnus nelanko ugdymo įstaigos nuo 10.00 val. iki 13 val., o kai lankys ugdymo įstaigą-nuo 17.00 val. iki 19.00 val.) bei pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2(dvi) dienas telefonu arba SMS žinute. Jeigu po savaitgalio yra šventinės dienos (išskyrus Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus) vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18.00 val.

2. Vasaros laikotarpiu M. P. suteikiama teisė praleisti su nepilnamečiu sūnumi L. 2 kartus po dvi savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje, prieš tai atostogų laiką suderinus su vaiko motina. Kitų atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pagal galimybes. Sūnaus tėvas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai savaitei, informuoti vaiko motiną, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis šiame punkte.

3. M. P. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų L. P. poriniais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, o neporiniais-Naujųjų Metų laikotarpiu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš šventinį laikotarpį iki 18.00 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę.

4. Tėvas M. P. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) bei kiekvienais neporiniais metais savo bei vaiko gimimo dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nurodytos dienos iki 10.00 val. ir grąžindamas įgyvenamąją vietą iki 19.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš savaitę.

5. Apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo ir pan.) vaiko motina ir vaiko tėvas privalo vienas kitam pranešti telefonu arba sms žinute, iš karto, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes.

6. Nustatyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, interesus, pageidavimus ir galimybes tėvas su sūnumi bendraus visomis ryšio priemonėmis (telefonu, interneto ryšiu ir kitomis moderniomis ryšio priemonėmis), o motina V. S. (P) neturi teisės trukdyti šiam bendravimui, bet privalo sudaryti tam sąlygas.

7. Nustatyti, kad tarpusavio susitarimu tėvai gali suderinti kitokį nei nustatyta laisvadienių, švenčių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes.

8. Įpareigoti ieškovę nurodyti atsakovui tikslų jos ir sūnaus gyvenamosios vietos adresą ir ieškovės mobilaus telefono numerį bei nustatyti, kad ieškovė ne vėliau kaip prieš 2 (dvi ) savaites informuoja atsakovą apie būsimą gyvenamosios vietos pasikeitimą, įskaitant išvykimą į užsienį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. P. matė savo sūnų L., tačiau vienas su juo nebendravo, bendraujant visada dalyvavo ieškovė V. S. (P.). Tačiau sūnus L. jį pažįsta., kartu su ieškove buvo nuvykę pas atsakovą į namus. Be to ir pati ieškovė sutiko, kad atsakovui reikalingas pereinamasis laikotarpis bendraujant su sūnumi. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė po sūnaus gimimo SMS žinutėmis tvirtino, kad L. P. nėra atsakovo sūnus (b.l. 40-41), tačiau DNR ekspertizės metu nustačius, kad atsakovas yra jo tėvas, pats pripažino tėvystę ir buvo įrašytas L. P. tėvu jo gimimo įraše.

Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo atlikimo akto 2020 m. rugpjūčio 11 d. 8TSD (b.l.80-83) matyti, kad namas, kuriame gyvena atsakovas yra sudarytos tinkamos sąlygos lankytis nepilnamečiui sūnui.

Be to manytina, kad šiuo atveju nenustačius tinkamos ir įmanomos vykdyti bendravimo tvarkos atsakovas su savo sūnumi taip ir neatkurs glaudesnio tarpusavio ryšio. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl bendravimo tvarkos netenkintinas, pripažįstant, kad ji yra netinkama ir neužtikrins tinkamų atsakovo teisių ir pareigų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi tiek šiuo metu, tiek ateityje. Atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į ieškovės galimybes bei ieškovės teisę dirbti ir tam neturi trukdyti nustatoma bendravimo tvarka, todėl atsakovo reikalavimas : M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. netrukdomai jo gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis po 3 val. ( kol sūnus nelanko ugdymo įstaigos nuo 10.00 val. iki 13 val., o kai lankys ugdymo įstaigą-nuo 17.00 val. iki 19.00 val.) bei pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2(dvi) dienas telefonu arba SMS žinute. Jeigu po savaitgalio yra šventinės dienos (išskyrus Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus) vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18.00 val, netenkintinas, kaip netinkamas.

Įrašant papildomas bendravimo tvarkos sąlygas teismo iniciatyva ir suteikiant L. P. tinkamas sąlygas adaptuotis. Nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką atsižvelgiama į jo gaunamas pajamas, į tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini)., L. reikia laiko apsiprasti nustatytina tokia bendravimo tvarka:

1) Du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vieną kartą per savaitę šeštadienį arba sekmadienį M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. netrukdomai sūnaus gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip keturias valandas nuo 15,00 val. iki 19,00 val. (arba kitu šalių iš anksto suderintu laiku) be pašalinių asmenų. Esant geram orui dalį laiko atsakovui su sūnumi leisti bendrauti lauke.

2) Įvykdžius pirmąjį bendravimo tvarkos punktą du mėnesius atsakovas M. P. kas antrą mėnesio savaitgalį paima sūnų L. P. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina sūnų motinai šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., leidžiant sūnų L. P. parsivežti į atsakovo gyvenamąją vietą.

Įvykdžius du pirmuosius bendravimo tvarkos punktus nustatytina atsakovo priešieškinio dalyje prašoma tvarka bendravimo tvarka:

3) M. P. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiima sūnų L. P. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2(dvi) dienas telefonu arba SMS žinute. Jeigu po savaitgalio yra šventinės dienos (išskyrus Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus) vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18.00 val.

4) Vasaros laikotarpiu M. P. suteikiama teisė praleisti su nepilnamečiu sūnumi L. 2 kartus po dvi savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje, prieš tai atostogų laiką suderinus su vaiko motina. Kitų atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pagal galimybes. Sūnaus tėvas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai savaitei, informuoti vaiko motiną, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis šiame punkte.

5) M. P. pasiima nepilnametį sūnų L. P. poriniais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, o neporiniais-Naujųjų Metų laikotarpiu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš šventinį laikotarpį iki 18.00 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę.

6) Tėvas M. P. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) bei kiekvienais neporiniais metais savo bei vaiko gimimo dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nurodytos dienos iki 10.00 val. ir grąžindamas įgyvenamąją vietą iki 19.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš savaitę.

7) Apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo ir pan.) vaiko motina ir vaiko tėvas privalo vienas kitam pranešti telefonu arba sms žinute, iš karto, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes.

8) Nustatyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, interesus, pageidavimus ir galimybes tėvas su sūnumi bendraus visomis ryšio priemonėmis (telefonu, interneto ryšiu ir kitomis moderniomis ryšio priemonėmis), o motina V. S. (P.) neturi teisės trukdyti šiam bendravimui, bet privalo sudaryti tam sąlygas.

9) Nustatyti, kad tarpusavio susitarimu tėvai gali suderinti kitokį nei nustatyta laisvadienių, švenčių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes.

10) Įpareigoti ieškovę nurodyti atsakovui tikslų jos ir sūnaus gyvenamosios vietos adresą ir ieškovės mobilaus telefono numerį bei nustatyti, kad ieškovė ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites informuoja atsakovą apie būsimą gyvenamosios vietos pasikeitimą, įskaitant išvykimą į užsienį.

Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 100,00 eurų žyminio mokesčio dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir 77,40 eurus žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 5,58 eurų pašto išlaidų, iš viso 182,98 eurų valstybės naudai bei iš atsakovo priteistina 258,80 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir 1/2 dalį turėtų DNR tyrimo išlaidų 165,00 Eur (atsižvelgtina į byloje pateiktą medžiagą ir į tai, kad ieškovė pati tvirtino atsakovui jog jis nėra vaiko tėvas) , iš viso 423,80 E. V. naudai. (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 85 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

I. V. S (P) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės 1/2 dalis DNR tyrimo išlaidų 165,00 Eur nepriteistina.

Patenkinus atsakovo priešieškinį iš dalies iš ieškovės priteistina ½ dalis atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų 150,00 Eur (b.l.104).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 375-385 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. P., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt eurų nuo 2019-12-02 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. P., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 300,00 Eur (tris šimtus eurų).

Nepilnamečio sūnaus L. P. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečio interesams paskirti jo motiną V. S. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio L. P., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina V. S. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) šią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi L. P., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini):

1) Du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos vieną kartą per savaitę šeštadienį arba sekmadienį M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. netrukdomai sūnaus gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip keturias valandas nuo 15,00 val. iki 19,00 val. (arba kitu šalių iš anksto suderintu laiku) be pašalinių asmenų. Esant geram orui dalį laiko atsakovui su sūnumi leisti bendrauti lauke.

2) Įvykdžius pirmąjį bendravimo tvarkos punktą du mėnesius atsakovas M. P. kas antrą mėnesio savaitgalį paima sūnų L. P. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina sūnų motinai šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., leidžiant sūnų L. P. parsivežti į atsakovo gyvenamąją vietą.

Įvykdžius du pirmuosius bendravimo tvarkos punktus nustatoma ši bendravimo tvarka:

3) M. P. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiima sūnų L. P. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2(dvi) dienas telefonu arba SMS žinute. Jeigu po savaitgalio yra šventinės dienos (išskyrus Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus) vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18.00 val.

4) Vasaros laikotarpiu M. P. suteikiama teisė praleisti su nepilnamečiu sūnumi L. 2 kartus po dvi savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje, prieš tai atostogų laiką suderinus su vaiko motina. Kitų atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pagal galimybes. Sūnaus tėvas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai savaitei, informuoti vaiko motiną, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis šiame punkte.

5) M. P. pasiima nepilnametį sūnų L. P. poriniais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, o neporiniais-Naujųjų Metų laikotarpiu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš šventinį laikotarpį iki 18.00 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę.

6) Tėvas M. P. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) bei kiekvienais neporiniais metais savo bei vaiko gimimo dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nurodytos dienos iki 10.00 val. ir grąžindamas įgyvenamąją vietą iki 19.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš savaitę.

7) Apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo ir pan.) vaiko motina ir vaiko tėvas privalo vienas kitam pranešti telefonu arba sms žinute, iš karto, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes.

8) Nustatyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, interesus, pageidavimus ir galimybes tėvas su sūnumi bendraus visomis ryšio priemonėmis (telefonu, interneto ryšiu ir kitomis moderniomis ryšio priemonėmis), o motina V. S. (P.) neturi teisės trukdyti šiam bendravimui, bet privalo sudaryti tam sąlygas.

9) Nustatyti, kad tarpusavio susitarimu tėvai gali suderinti kitokį nei nustatyta laisvadienių, švenčių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes.

10) Įpareigoti ieškovę nurodyti atsakovui tikslų jos ir sūnaus gyvenamosios vietos adresą ir ieškovės mobilaus telefono numerį bei nustatyti, kad ieškovė ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites informuoja atsakovą apie būsimą gyvenamosios vietos pasikeitimą, įskaitant išvykimą į užsienį.

Priteisti iš ieškovės V. S. (P), a.k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 182,98 eurus (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 258,80 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 80 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, žyminiam mokesčiui ir pašto išlaidoms nurodant įmokos kodą 5660, teisinės pagalbos išlaidoms nurodant kodą 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.