- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- 1-1662-859/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58825-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- R. T.
kaltinamojo gynėjui advokatui D. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2012-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2013-08-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda. BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., pagal 2013-08-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2012-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesių ir 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda. Paskirtą baudą sumokėjo 2013-09-18, o 2014-05-12 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; 3) 2015-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (150 eurų) dydžio bauda, kurią sumokėjo 2015-01-15, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T., 2017-11-11, apie 1:36 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio.
Be to, R. T. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-11-11, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurį iki 2017-11-11, apie 1:36 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė striukės kišenėje, kol apžiūros metu jį rado ir pasiėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis R. T., po to kai prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą, kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad neprisipažįsta girtas vairavęs automobilį. Sutiko duoti parodymus tik po liudytojų apklausos. Kaltinamasis, išklausęs liudytojų parodymus teismui parodė, kad vakare buvo išgėręs. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę galimai kaltinamajame akte nurodytu metu. Jį su draugais atvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kas atvežė, su kokiais draugais atsakyti atsisako. Atsakyti į klausimus atsisakė. Jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Tą dieną nuo vakaro vartojo alkoholį. Mašina užklimpo pievoje, kaip ji ten atsidūrė, nenoriu atsakyti. Jis paskambino A., kad padėtų išstumti mašiną. Automobilis buvo pievoje. Jie stūmė jį į įkalnę. Jis stūmė prie vairuotojo pusės priekinių durelių. Neatsakys į klausimą, kur draugai dingo, kodėl nestūmė, neišduos jų. Jis galvojo ką daryti. Vaikščiojo prie mašinos. Gurkšnojo degtinę. Apie pusę butelio išgėrė. Pareigūnams sakė, kad norėjo išstumti mašiną. Nesakiau, kad prieš tai gėrė visą vakarą. Buvo du pareigūnai. Paprašė iškraustyti kišenes. Rado kastetą. Tikrino su alkotesteriu. Paskui vežė į narkologinį. Kastetą nešiojuosi savigynai, tuo metu nežinojo, kad negalima jo nešiotis. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs, ar su kepure buvo. Dauguma jo rūbų tamsūs. Į gynėjo klausimą atsakė, kad jis buvo automobilyje, buvo girtas. Gal pareigūnai ne taip suprato. Jis automobilio nevairavo. Prie vairo nesėdėjo.
Nors kaltinamasis neprisipažįsta 2017-11-11, apie 1:36 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavęs neblaivus automobilio Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
1) liudytoja R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pranešė olicijai apie įvykį. Kaltinamojo nepažįsta bet, kaip suprato, jie yra kaimynai. Tikslios datos neatsimena, buvo žiema lygtai, galimai šiemet, buvo šalta, jie buvo su šiltomis kepurėmis. Apie vidurnaktį rūkė pro langą. Pastebėjo važiuojantį automobilį, kuris važiavo ne kiemo gatve, o prie kito namo šono pėsčiųjų taku. Buvo tamsu, automobilio markės nežino, buvo naktis, buvo su akiniais. Gyvena antrame aukšte. Iki automobilio buvo gal 10 m. atstumas. Kur važiavo automobilis yra šlaitas. Automobilis važiuodamas nuslydo nuo šlaito. Iš mašinos išlipo du vyrai. Vienas buvo su juoda kepure, o kitas su šviesia kepure. Būtent jis ir sėdėjo už vairo. Nuo jos matomos vietos iki griovio atstumas buvo apie 20 metrų. Tie vyrai priėjo prie jos lango ir prašė, kad jos vyras padėtų ištraukti mašiną. Pagalbos prašė su šviesia kepure vyras. Ji pasakė, kad nepadės. Tie asmenys buvo pagėrę, bendravo, kai prašė vyro padėti mašiną ištraukti. Vyras su juoda kepure sakė, kad greičiau jie eitų, nes dar policiją iškvies. Įvažiavę į griovį vyrai bandė išvažiuoti neišlipę iš mašinos. Vis buksavo. Išlipę iš mašinos vyrai daugiau nebandė išvažiuoti. Moters ten nematė, nebent automobilyje sėdėjo. Atvykusi policija sulaikė vaikiną, kuris išlipo iš vairuotojo vietos, o kitas vaikinas pabėgo. Su policija bendravo telefonu. Apibūdino asmenį, išlipusį iš mašinos. Nematė, ar tie asmenys vartojo alkoholį išlipę iš mašinos.
Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminiame tyrime, parodydama, kad 2017-11-11, apie 01:30 val. būdama namuose rūkė pro pravirą virtuvės langą. Pamatė veja važiuojantį automobilį. Buvo šlapia, todėl šis automobilis nuslydo į dešinę pusę nuo šlaito ir įvažiavo į krūmus. Automobilio markės nežino, valstybinių numerių nematė, nes buvo tamsu. Automobiliui šlaitu nuvažiavus į krūmus iš jo niekas neišlipo, o automobilio vairuotojas bandė važiuoti atgal į šlaito viršų, bet jam nepavyko. Po kiek laiko pamatė, kaip iš to automobilio vairuotojo pusės ir iš priekinės keleivio pusės išlipo vyriškiai, kurie vaikščiojo aplink automobilį, kažką šūkavo. Vyrų veidų nematė, jie buvo su kepurėmis. Įtarusi, kad jie gali būti neblaivūs, ji paskambino policijai (b. l. 29);
2) BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad apie įvykį pranešta 2017-11-11, 01:36 val. - gautas pranešimas, kad kieme automobilis įvažiavo į krūmus nuokalnėje. Pranešėja įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilis bando pasišalinti. Skambučio pradžios laikas 2017-11-11, 01:33 val.
2017-11-11, papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodoma, kad vairuotojui nustatytas 1,92 promilės girtumo. Automobilis Ford valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užrakintas, paliktas, eismui netrukdo. Vairuotojas į narkologinį (b. l. 5);
3) vyriausiosios patrulės 2017-11-11 tarnybiniame pranešime dėl (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2017-11-11 apie 01:33 val., patruliodama kartu su P. S. gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme automobilį, kuris įvažiavo į krūmus nuokalnėje. Atvyks pastebėjo ant vejos šalia krūmų nuokalnėje stovintį automobilį Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilio stovėjo kaip vėliau paaiškėjo R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus (iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, teigė vartojęs alkoholį). Pastarasis atsakė, kad automobilis priklauso jam. Paaiškino, kad jis vairavo automobilį, nes norėjo išvažiuoti iš pievos. R. T. alkotesteriu nustatytas 1,92 promilės girtumas. Vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė. Paskambinus pranešėjai ji jiems paaiškino, kad už vairo sėdėjo vyriškis kuris bandė išvažiuoti, o šalia transporto priemonės stovėjo dar kitas vyriškis kuris bandė automobilį stumti. Pasak pranešėjos, vairuotojas buvo apsirengęs rudos spalvos striuke ir užsidėjęs kepurę. Pagal požymius atitiko R. T.. Šalia (duomenys neskelbtini) pastebėjo vyrą, kaip nustatė D. A., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo draugas R. T. vairavo automobilį, o jis – bandė padėti automobilį stumdamas. Apžiūros metu pas R. T. rastas kastetas. Pastarasis atsakė, kad jis jam reikalingas saviginai nes gyvena Naujininkų rajone (b. l. 6);
4) analogiškas aplinkybes dėl kaltinamojo sulaikymo nurodė ir teisme apklaustas liudytoju P. S., kuris parodė, kad įvykis buvo senai, blankiai atsimena detales tačiau po įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas kuriame viskas teisingai išdėstyta. Atsimenu, kai atvyko automobilis „Ford“ jau stovėjo apačioje prie krūmų, o kai tikrino vairuotojo blaivumą, iškrito kastetas. Automobilyje buvo alkoholio buteliai. Neatsimena, ką sakė asmuo, kuriam tikrino neblaivumą. Kaltinamojo apranga atitiko liudytojos apibūdinimą. Neatsimena, kada buvo pasakyta, kad šis asmuo vairavo automobilį. Kiek atsimena, asmuo sakė, kad bandė išvažiuoti iš pievos. Kaltinamasis vienas buvo neblaivus prie automobilio. Išrašė siuntimą vykti į narkologinį. Paskui pamatė kitą asmenį prie namo. Jis į klausimą atsakė, kad jis padėjo stumti automobilį. Šio asmens blaivumo netikrino.
Kadangi liudytojas apklausos pradžioje neprisiminė aplinkybių, tam, kad patikrinti byloje esamus įrodymus, prokurorės prašymu teismas perskaitė liudytojo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui šis liudytojas parodė, kad 2017-11-11 patruliuojant kartu su vyr. patrule E. M. per radijo ryšio stotį išgirdo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme automobilis įvažiavo į esančius nuokalnėje krūmus, vairuotojas galimai yra neblaivus. Pranešėja - gretimo namo gyventoja. Atvykęs nurodytu adresu, pastebėjo šalia krūmų, ant vejos, stovintį automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia minėto automobilio stovėjo vyras, kuris atrodė neblaiviai, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pilietis svirduliavo. Minėto asmens paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, paaiškėjo, jog tai R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar tai jam priklausantis automobilis, R. T. atsakė, jog tai jo automobilis, taip pat paaiškino, jog jis vairavo automobilį, nes norėjo išvažiuoti iš pievos. R. T. alkotesteriu buvo nustatytas 1,92 prom. girtumas. R. T. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Iš duomenų bazės nustatė, kad vairuotojo pažymėjimas R. T. yra atimtas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskambinus pranešėjai į mobilaus ryšio telefoną, jį nurodė, jog matė automobilyje Ford Ka už vairo sėdintį vyriškis, kuris bandė išvažiuoti, o šalia transporto priemonės stovėjo dar kitas vyriškis, kuris bandė automobilį išstumti. Pasak pranešėjos, vairuotojas buvo apsirengęs rudos spalvos striuke bei užsidėjęs kepurę, būtent taip ir atrodė R. T., kuris atitiko apibūdintus požymius. Šalia pastato, (duomenys neskelbtini), laiptinės pastebėjo vyrą, kuris prisistatė D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo draugas R. T. vairavo automobilį, o jis bandė padėti automobilį stumdamas. Toliau bendraujant su R. T., pastarojo buvo paprašyta pateikti automobilio raktus bei dokumentus. R. T. traukiant juos iš striukės, ant žemės iškrito metalinis kastetas. Pakėlus ir pasiteiravus, kam jam yra reikalingas minėtas daiktas, R. T. atsakė, kad savigynai, nes gyvena Naujininkų rajone (b.l. 24)
5) Alkotesterio Drager Alkotest 7510 ARKB 0126, patikros sertifikatas Nr. 0632553 (galiojo nuo 2017-09-07 iki 2018-03-07), duomenimis 2017-11-11 02.01 val., R. T. nustatytas 1,92 promilės girtumas (b.l. 30). R. T. siųstas į RPLC atlikti medicininę apžiūrą 2017-11-11, 02:00 val. (b. l. 32). Specialisto išvada Nr. T-A 11606/2017(01) nustatyta, kad R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), kraujas paimtas 2017-11-11 02:40 val. ir tokslikologijos laboratorijoje gautas 2017-11-13. Specialisto išvada – R. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,63% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 33);
6) VĮ „Regitra“ duomenimis automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2001-01-31, nuosavybės teise nuo 2016-07-30 priklauso R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7);
7) EMPREKIS duomenimis automobilio Ford Ka, 2001 m., vertė yra 690 EUR (b. l. 8);
8) teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas D. A. teisme iš dalies pakeitė parodymus, kuriuos davė ikiteisminiame tyrime. Teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Išgėrinėjo su draugais. Jam paskambino R. T.. Susitarė susitikti. Gėrė alų (duomenys neskelbtini) gatvėje. T. rankoje buvo atsinešęs du butelius „Utenos“ alaus. Po to, jis sakė, kad paskambins žmonai, kad juos parvežtų namo. Jis, susipykęs su R., išėjo namo, nes netoli gyvena. Susipyko, nes R. sakė, kad jį parveš jo žmona. Jam paskambino R., pasakė, kad žmona į griovį įvažiavo ir pabėgo. Jis padėjo R. mašiną išstumti. Jis automobilį stūmė iš priekio, o jis (R.) atidaręs dureles įsirėmęs į kraštą. Nematė kokioje padėtyje buvo vairas. R. stūmė atidaręs automobilio dureles. Nežino, pas ką buvo automobilio rakteliai. Variklis nebuvo užvestas. Nežino, kokioje padėtyje buvo bėgiai. Jie automobilį stūmė iš griovio galu. Išstumti automobilio nepavyko. Kai stūmė automobilį, T. alkoholio nevartojo. Į kaltinamojo gynėjo klausimą liudytojas atsakė, kad po bandymo išstumti automobilį R. alkoholio nevartojo, prieš tai buvo išgėrę po 2 litrus alaus. Kaimynė pro langą pasakė, kad policiją iškvies. Jis su R. prie daugiabučio kalbėjosi. Atvyko pareigūnai.
Tačiau, įrodymams patikrinti perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus šio liudytojo parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime liudytojas parodė tokias aplinkybes - 2017-11-10 kartu su pažįstamu R. T. apie 23.00 val. vartojo alkoholį. Abudu išgėrė apie 4 litrus 5 laipsnių stiprumo alaus „Utenos mėlynas“. Alkoholį gėrė prie namo lauke, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. R. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo vienas automobiliu Ford Ka. Pastatęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie namo, R. T. su savimi atvežė alaus, juo ir pavaišino. Jie gėrė dviese, o po kurio laiko R. T. nusprendė važiuoti namo. Apie 01.00 val. R. pradėjo skambinti, tačiau kam jis skambino, negirdėjo, nes tuo metu R. T. buvo pasitraukęs. R. pasiūlė namo važiuoti kartu, neva vėliau jo žmona D. nuveš namo, tačiau jis atsisakė, nes jam iki namų, (duomenys neskelbtini), buvo mažas atstumas, maždaug 5 minutės kelio. Vėliau jis susiginčijo su R. ir išėjo namo. Jau esant prie (duomenys neskelbtini) namo, jam paskambino R., kuris paprašė padėti jam išstumti automobilį iš griovio, jis paaiškino, kad jo žmona įvažiavo į griovį, išsigando, todėl ir pabėgo namo. Jis, priėjęs prie automobilio Ford, pamatė, kad jis yra įvažiavęs į griovį, o prie automobilio stovėjo tik R.. R. atsisėdo už automobilio vairo, užsivedė variklį, įjungė atbulinę pavarą ir bandė išvažiuoti iš griovio, o jis tuo metu jį stūmė iš priekio. Jiems nepavyko jo išstumti, nes automobilis buvo per stipriai įklimpęs. Maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, tuo metu R. stovėjo ant kelio ir kalbėjosi su kaimyne, kuri galimai iškvietė policijos pareigūnus. Kaip atvyko policijos pareigūnai, jis pats stovėjo prie įėjimo į namą, tačiau pareigūnai paprašė pateikti savo duomenis, juos užsirašė ir jį paleido namo. Iki atvykstant policijai R. T. jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Matė, jog pareigūnai tikrino R. kišenes, tačiau, ar ką nors surado, nežino. Jis pats už automobilio vairo atsisėdęs nebuvo (b.l. 26).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent R. T. 2017-11-11, apie 1:36 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo jam priklausantį automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio. Liudytojos R. R. pranešimu buvo iškviesta policija. Ši liudytoja patvirtino mačiusi įvykį nuo pat pradžios, kai automobilis važiavo ne tam skirtoje vietoje ir nuslydo šlaitu į nuokalnę, kur sustojo prie krūmų. Automobilyje buvo du vyrai. Automobilio vairuotojas atitiko pagal jos apibūdinimą ir atvykę policijos pareigūnai E. M. ir P. S. nustatė, kad tai prie minimo automobilio stovėjęs neblaivus R. T.. Taigi, liudytoja aiškiai nurodė policijos pareigūnams požymius, pagal kuriuos jie nustatė įvykio kaltininką, t. y. automobilį vairavusį asmenį. Dėl to abejonių teismui nekyla, kad tai buvo būtent kaltinamasis R. T.. Be to, tai, kad būtent kaltinamasis vairavo automobilį, neva tik bandant jį išstumti iš įkalnės, patvirtino ir ikiteisminiame tyrime liudytojo D. A. parodymai. Pastarasis į teismo klausimą dėl parodymų ikiteisminiame tyrime atsakė, kad pas tyrėją ne viską perskaitė, tačiau parašė, kad perskaitė. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai nėra visai teisingi, gal tyrėja ne taip suprato. Teismas tokiais liudytojo paaiškinimais netiki ir vertina juos kaip siekį padėti savo kaltinamam draugui. Kaip matyti ir iš pačio kaltinamojo požiūrio ir situacijos vertinimo, jis santykį su kitu asmeniu, įvardijamą kaip „draugystę“, laiko aukščiau už moralės normas bei kitų asmenų saugumą. Todėl teismas tiki liudytojo D. A. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime tiek, kiek jie atitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtino liudytoja R. R., liudytojas P. S. bei kurie užfiksuoti E. M. tarnybiniame pranešime. Šie duomenys yra nuoseklūs, patvirtinantis vienas kitą ir sudaro loginę vientisą aplinkybių visumą dėl to, kas vyko 2017-11-11, apie 01:33-01:36 val. šalia (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje.
Analizuojant aptartus įrodymus svarbu ir tai, kad kaltinamajam alkotesteriu, tiek paėmus kraują nustatytas girtumas, kuris viršija 1,5 promiles alkoholio koncentraciją kraujyje.
Vertinant kaltinamojo parodymus, neva alkoholį jis vartojo po to, kai automobilis, neva vairuotas jo sutuoktinės, nuvažiavo nuo šlaito, teismas pažymi, kad bylos įrodymai paneigia tokią kaltinamojo ir jo gynėjo versiją. Aptartų liudytojų parodymai paneigia, kad kaltinamasis po automobilio nuvažiavimo nuo šlaito vartojo alkoholinius gėrimus. Gausus alkoholio vartojimas pažymėtas iki įvykio. Kaltinamojo minimo pusės butelio degtinės rasta nebuvo. Svarbu ir tai, kad vertinant alkotesterio ir kraujyje nustatytą alkoholio kiekį matyti, kad alkoholio kiekis mažėjo, o būtent, 2017-11-11 02.01 val., R. T. nustatytas 1,92 promilės girtumas (b.l. 30), o kraują paėmus 2017-11-11 02:40 val., t. y. už 40 minučių, tokslikologijos laboratorijoje nustatyta, kad kraujyje jau buvo 1,63% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 33). Vadinasi, po viso įvykio, iki atvykus policiji, kaltinamasis jokio alkoholio nevartojo, o taip elgėsi iki vairuojant automobilį.
Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 271 straipsnio 7 dalį, kaip tyčinis nesunkus nusikaltimas.
BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir šio nuosprendžio jau aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad R. T. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu – kastetu, kurį įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-11-11, nenustatytoje vietoje, kurį iki 2017-11-11, apie 1:36 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė striukės kišenėje, kol apžiūros metu jį rado ir pasiėmė policijos pareigūnai. Padaręs šią nusikalstamą veiką kaltinamasis pripažįsta visiškai. 2017-11-14 apžiūros protokole užfiksuota kasteto, rasto 2017-11-11 pas R. T., apžiūra, kurios metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas J. B. padarė išvadą, kad apžiūrėtas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra smogiamojo pobūdžio ginklas, priskiriamas šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje (b.l. 17-19). Dėl nustatyto, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vien tai, kad pastarasis prisipažino, kad turi nešaunamąjį ginklą, kuriuo disponavo neteisėtai, nėra pagrindas pripažinti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes šis nešaunamasis ginklas rastas policijos patrulių, o ne kaltinamojo savanorišku pripažinimu, t. y. jis prisipažino ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl to, kad neturėjo kitos išeities. Nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes girtumas savaimė BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje yra kaip kvalifikuojantis šio nusikaltimo požymis.
Skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir baudžiamasis nusižengimas (BK 243 straipsnis). Šios nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis žinojo, kad draudžiama vairuoti neblaiviam ir disponuoti nešaunamuoju ginklu, tačiau taip, priešingai teisei elgėsi. Vien tai, kad kastetą nešiojosi saviginai nepaneigia baudžiamosios atsakomybės, o priešingai, patvirtina šios veikos pavojingumą, nes juo sukeliamos sunkios pasekmes žmogaus sveikatai.
Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje nėra sunkus, tačiau yra gan pavojingas tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams. Kaltinamasis jau yra baustas už vairavimą neblaiviu, tačiau dar 2016 m. liepos 26 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-5746-576/2016, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas už vairavimą neblaiviam, kurią kaltinamasis padarė 2016-03-18, pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalį skyrė 700 (septynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šioje byloje nusikalstama veika padaryta 2017-11-11, t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Todėl pastarasis jau baustas už panašią pavojingą veiką, kai pagal ankstesnį reglamentavimą nebuvo baudžiamosios atsakomybės (minimu nutarimu nustatyta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus 1,91 promilių), turėjo suvokti ir pavojingo bei neteisėto elgesio pasekmes. Tačiau to nepadarė.
Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. T. bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą, t.y. areštą (BK 49 straipsnis), nes ankstesnių piniginių sankcijų pagal administracinius teisės pažeidimus nedavė siekiamos naudos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs šiuo nuosprendžiu aptartus duomenis, tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad R. T. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje skirtina bausmė lygi bausmės vidurkiui, t. y. 51 parą arešto bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – 30 parų arešto.
Paskirtas bausmes iš dalies sudėti, skiriant galutinę 61 parų arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-11-11, 01:30 val., o paleistas 2017-11-11, 17:34 val., (b. l. 36, 37) todėl į paskirtos bausmės laiką įskaitoma viena arešto para, o kaltinamajam skirtina 60 parų arešto bausmė.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. T. padarė bendrąja prasme pakartotiną pavojingą veiką, pirmu atveju administracinį teisės pažeidimą, šioje byloje – nesunkų nusikaltimą, ką sąlygojo įstatymo reglamentavimo pasikeitimas. Kaltinamasis išvadų nepadarė. Todėl kaltinamajam turi būti maksimaliam trijų metų terminui uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl turto konfiskavimo.
Minėta, kad kaltinamasis R. T. nusikaltimo padarymo metu vairavo jam asmeninė nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2001-01-31.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. T. padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.
Prokuroro 2017-11-13 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. T. į automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis nuo 2017-11-13 iki 2018-05-13. (b.l. 10-16).
2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, bylą perdavus į teisiamąjį posėdį, kaltinamajam R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „FORD, KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir disponavimo teisių apribojimas pratęstas nuo 2018-05-13 iki 2018-08-13, turto saugotoju paliekant kaltinamajį R. T., a. k. (duomenys neskelbtini). Todėl ši priemonė nuosprendžiu pratęstina iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Dėl kardomųjų priemonių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 51 parą arešto bausmę.
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Paskirtas bausmes iš dalies sudėti, skiriant galutinę 61 parų arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas vienai parai, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką ir kaltinamajam skirtina galutinė 60 parų arešto bausmė.
Paskirti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį turtą – automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Prokuroro 2017-11-13 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimo į transporto priemonę (automobilį) Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri teismo2018 m. gegužės 11 d. nutartimi pratęsta iki 2018-08-13, turto saugotoju paliekant kaltinamąjį R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti nuo 2018-08-13 iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. T. taikomą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.