- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- AN2-375-1020/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58825-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. T. (toliau pareiškėjas arba R. T.) atstovo advokato Aleksander Višnevski (toliau – pareiškėjo atstovas arba apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK) 2018 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – nutarimas) pripažinti jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už tai jam paskirti 575 EUR dydžio baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. buvo surašytas nutarimas, dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 11 d. apie 11.36 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas, teisės vairuoti, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pareiškėjo skundą atmetė ir skundžiamą nutarimą paliko galioti. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negalėjo būti pagrindu jį pripažinti kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Teismo įsitikinimu, pateikta medžiaga byloja apie tai, kad R. T. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, po ko Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl to buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-1662-859/2018, kurioje 2018 m. liepos 17 d. priimtas nuosprendis ir pareiškėjas nuteistas pagal minėtas BK normas. Pasak teismo, skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Teismas, pažymėdamas ANK 592 straipsnio 4 dalies nuostatas (kad tais atvejais, kai ikiteisminį tyrimą nutraukus, įžvelgiami administracinio nusižengimo požymiai, tyrimo medžiaga gali būti perduota įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti), padarė išvadą, jog nors ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nutrauktas nebuvo, ANK 592 straipsnio nuostatomis yra išreikšta įstatymų leidėjo pozicija, jog esant ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apie administracinio nusižengimo padarymą, pakartotinai tokie duomenys nėra renkami. Taigi pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neatlikus jokių veiksmų, vertinti kaip nepagrįsti. Remdamas minėtomis išvadomis bei pateikdamas konkrečių minėto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos duomenų analizę, teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi pripažino, jog R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jį baudžiant pagal minėtą ANK normą pažeidžiamas ir draudimo bausti 2 kartus už tą patį (lot. non bis in idem) principas. Nutartyje pabrėžta, jog ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro asmuo, kuriam tokia teisė atimta, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už tokios priemonės vairavimą, kai tai daro nuo alkoholio apsvaigęs asmuo, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Todėl darytina išvada, kad tai dvi skirtingų pažeidimų sudėtys – todėl dvigubas nubaudimas šioje situacijoje nėra įmanomas.
Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir policijos nutarimą bei pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkto (dėl draudimo bausti asmenį 2 kartus už tą pačią veiką) pagrindu, tačiau dėl šio skundo argumento apylinkės teismas apskritai nepasisakė, dėl ko darytina išvada, jog teismas nepatikrino skundžiamo institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Advokato įsitikinimu, už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, yra numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnio 7 dalis), tiek administracinė (ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalys) atsakomybė – todėl jų negalima atriboti kaip kardinaliai skirtingų arba savarankiškų. Įstatymų leidėjas minėtomis normomis dėl asmens atsakomybės ir nubaudimo už transporto priemonių vairavimą neblaiviam nubrėžė aiškią ribą, kuri lemia vienos iš šių atsakomybių, tačiau jokiu būdu ne jų abiejų taikymą, todėl šių procesų dubliuoti negalima. Taigi teismas nuodugniai neišanalizavo situacijos ir nepasisakė dėl non bis in idem principo –nes akivaizdu, kad baudžiamasis persekiojimas ir ši administracinio nusižengimo teisena vyksta dėl tapačių veiksmų, dėl to paties įvykio toje pačioje vietoje ir laiku. Pasak pareiškėjo atstovo, policija net ir netinkamai kvalifikavo veiką, nes ANK 424 straipsnio 4 dalis numato atvejį, kai asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Skunde taip pat pažymima, kad prejudicinę galią turi tik teismo nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai – nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėję joks teismo nuosprendis, kuriais R. T. būtų galutinai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliantas pabrėžia, kad 2018 m. liepos 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662-859/2018 yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl teismas negalėjo ir neturėjo teisės aklai vadovautis baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, skunde nurodoma, jog priimant nutartį taip pat buvo neatsakyta į apelianto pateiktus argumentus dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo galimybių – prokuroras nesuteikė teisės ir nedavė nurodymo institucijai pradėti administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjo atstovas teigia, jog ir kaltinimas jo atstovaujamajam administracinio nusižengimo protokole buvo suformuotas netinkamai – jame nebuvo nurodyti liudytojai ar kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Galiausiai pareiškėjo atstovas nurodo, kad jo ginamojo kaltė yra grindžiama tikėtinais ir abejotinais duomenimis. Reziumuodamas pareiškėjo atstovas nurodo, kad yra draudžiama asmens kaltę grįsti prielaidomis ir vien netiesioginiais duomenimis, o neabejotinų apelianto kaltės įrodymų byloje nebuvo surinkta. Dėl to, remiantis in dubio pro reo principu, prašoma, jog visos abejonės būtų vertinamos R. T. naudai ir administracinė teisena jo atžvilgiu, jo veikoje nesant ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, nutraukta. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
R. T. atstovo advokato Aleksander Višnevski skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas palikti galioti pareigūnų nutarimą yra neteisėtas ir nepagrįstas – administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, jog šioje byloje esminė ginčijama aplinkybė - automobilio vairavimo faktas, tiriama ir kitoje byloje, t. y. tuo pat metu lygiagrečiai vykdomas ir baudžiamasis procesas, kuris dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į tai, atlikti tapatų procesą atliekant identiškus procesinius veiksmus ir iš esmės tirti tokias pat aplinkybes administracinio nusižengimo teisenoje teismui yra negalima, nes tokiu atveju, nekalbant apie tokių dubliuojamų veiksmų neracionalumą, prieštaravimą ekonomiškumo ir protingumo principams, iškyla reali grėsmė priimti du visiškai skirtingus teismų sprendimus skirtingose bylose.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tiek šioje administracinio nusižengimo teisenoje, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662-859/2018 yra kilęs ginčas dėl to ar pareiškėjas apskritai vairavo automobilį. Tik nustačius, kad asmuo jį vairavo, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam pagal baudžiamąjį įstatymą, vairavimą, kai asmeniui anksčiau buvo atimta tokia teisė, ar vairavimą, kai asmeniui anksčiau buvo atimta tokia teisė ir nustatytas neblaivumas nuo 0,4 iki 1,5 promilės. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju susiklosto situacija, kai nesibaigus baudžiamajam procesui, kuriame sprendžiamas ginčas dėl to ar R. T. vairavo automobilį, nelaukiant baudžiamosios bylos baigties yra inicijuojama ir administracinio nusižengimo teisena, kurioje remiamasi įrodymų statuso dar neturinčiais ikiteisminio tyrimo duomenimis..
Nagrinėjamų bylų ryšys yra neabejotinas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo pradžioje apylinkės teismas siekė pats tiesiogiai apklausti tuos pačius liudytojus, kurie buvo apklausti ir baudžiamojoje byloje, vėliau prie bylos prijungė dalį jų duotų parodymų baudžiamojoje byloje, o kitoje dalyje rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu asmenų duotais parodymais. Priimdamas teismo sprendimą dėl R. T. atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei baudžiamosios bylos Nr. 1-1662-859/2018 duomenimis (pvz. administracinio nusižengimo teisenos medžiagoje yra minėtos baudžiamosios bylos teisiamojo posėdžio protokolų kopijos; ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentai) bei šioje byloje priimtu, bet dar neįsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Tokios apylinkės teismo pozicijos kontekste apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamoje nutartyje pateiktu ANK 592 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimu. Pasak pirmosios instancijos teismo, nors nagrinėjamoje situacijoje ikiteisminis tyrimas nutrauktas nebuvo, šia norma įstatymų leidėjas išreiškė poziciją, jog esant ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apie administracinio nusižengimo padarymą, pakartotinai tokie duomenys administracinio nusižengimo teisenos metu nėra renkami ir jie gali būti naudojami priimant sprendimus šioje byloje. Visgi tokia teismo išvada yra netiksli, nes minėtoje ANK normoje yra aptariamas atvejis, kai prokuroras priima sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (tai yra viena iš galimų baudžiamojo proceso baigčių), ir tokiame baigiamajame procesiniame sprendime jis atitinkamai įstaigai nurodo, kad nors šioje situacijoje ir negalima įžvelgti nusikalstamų veikų požymių, visgi galimai egzistuoja administracinio nusižengimo požymiai. Nagrinėjamoje situacijoje baudžiamasis procesas vis dar vyksta. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad minėta baudžiamoji byla apeliacine tvarka dar nėra pradėta nagrinėti, teisiamasis posėdis paskirtas 2018 m. spalio 30 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1A-630-850/2018). Taigi - baudžiamajame procese nėra priimtas teismo baigiamasis aktas, kuris turi res judicata galią, reiškiančią, jog kitoje byloje asmuo netenka teisės ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų. Dėl to baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės šiuo metu neturi prejudicinės galios, jos gali kisti, jei apeliacinės instancijos teismas priimtų kitokį sprendimą, o tokiu atveju, byloje susiklostytų teisinėje valstybėje negalima situacija, kai du skirtingi teismai, dviejose bylose nustatė visiškai skirtingas faktines aplinkybes. Lietuvos teisinėje sistemoje veikianti prejudicinė teismų sprendimų galia, taip pat skirtingose teisės šakose esančių normų sistema tokiai situacijai susiklostyti neleidžia, todėl atskiros teisės normos negali būti aiškinamos priešingai ir sukurti ydingus teisinius precedentus, pagal kuriuos teisėsaugos institucijos administracinę teiseną, nepaisant specifinių bylos aplinkybių ir ryšio su vykstančiu baudžiamuoju procesu, pradėtų skubotai ir sprendimus priimtų remiantis įrodymų statuso neturinčiais ir kitame teisiniame procese ginčijamais duomenimis.
Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas, nepaisydamas pirmosios instancijos teismo pastangų ir atliktų besidubliuojančių tyrimo veiksmų, negali pritarti jau aptartai ydingai teisinei praktikai ir konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas privalėjo panaikinti institucijos priimtą nutarimą ir grąžinti bylą nutarimą priėmusiais institucijai. Byloje siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, būtina sulaukti baudžiamosios bylos Nr. 1A-630-850/2018 baigties ir tik tuomet, atsižvelgiant į priimtą baigiamąjį aktą baudžiamojoje byloje, iš naujo vertinti galimybes pareiškėjo atžvilgiu inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistavo ir egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – policijos pareigūnams savo iniciatyva pradėjus administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nesibaigus procesui baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-58825-2017-1), teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir jam, ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, išties yra sunku nustatyti bylos aplinkybes (kaip jau minėta teismas, neturėdamas galimybės stabdyti bylos nagrinėjimo, rizikuodamas priimti skirtingą sprendimą nei kitoje byloje, verčiamas dubliuoti procesinius veiksmus, kurie yra atliekami baudžiamojoje byloje, tirti iš esmės tapačias aplinkybes, į procesą pakartotinai kviesti tuos pačius asmenis, kurie dalyvauja baudžiamajame procese ir t.t.).
Apygardos teismas šioje proceso stadijoje negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo argumentų dėl R. T. baudimo antrą kartą ir non bis in idem principo pažeidimo. Šiuo aspektu taip pat būtina sulaukti baudžiamosios bylos baigties ir įvertinti visą baigiamojo akto turinį, jame nustatytas aplinkybes ir administracinio nusižengimo byloje inkriminuojamų aplinkybių reikšmę sprendžiant R. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą (tokio principo pažeidimas negalėtų būti konstatuotas, jei išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėtų, kad R. T. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, tačiau jo veikoje nėra kitų inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, ir atvirkščiai, dvigubo nubaudimo klausimas galėtų būti svarstomas, jei šioje byloje nurodytas pažeidimas būtų vertintas ir baudžiamojoje byloje, turėtų įtakos paskirtai bausmei ir pan.). Taigi ir šiuo aspektu, priimtas Vilniaus AVPK nutarimas ir teismo sprendimas yra skuboti bei negali būti palikti galioti.
Tokioje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis ir Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 19 d. nutarimas pripažinti R. T. kaltu padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, naikintini ir administracinio nusižengimo byloje priimtinas naujas nutarimas - Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 19 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris privalo sulaukti proceso baigties baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-58825-2017-1), įvertinti baigiamojo akto turinį baudžiamojoje byloje ir tik tuomet spręsti klausimą dėl R. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn galimybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ar netgi kitą, pvz., ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką.
Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. T. atstovo advokato Aleksander Višnevski apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimą dėl R. T. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.