Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, išlaikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės J. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos dėl išardytos santuokos atlyginimą ir 3000 Eur turtinės žalos kompensaciją dėl prarastos galimybės naudotis atsakovės namu, padalyti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas ir iš ieškovo R. M. atsakovei J. M. priteistas 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

3. Teismas nurodė, jog teismo posėdis 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi, atsižvelgus į šalių atstovų užimtumą, patvirtintą teismo atostogų grafiką, šalių pageidavimą posėdyje dalyvauti tiesiogiai teismo rūmuose, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. sausio 8 d. 10 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose. Nutartyje nurodyta, jog šalių dalyvavimas teismo posėdyje būtinas (CPK 160 straipsnis). Šalys nurodė, jog liudytojų atvykimą į teismo posėdį užtikrins pačios. Teismo šaukimai šalims ir jų atstovams įteikti per EPP. 2025 m. sausio 7 d. gautas atsakovės atstovės advokatės prašymas dėl jos ligos atidėti bylos nagrinėjimą, todėl nustatyta kito posėdžio data – 2025 m. sausio 27 d. 10 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose. Teismas pažymėjo, jog posėdžio data telefonu suderinta su šalių atstovais, atsižvelgta į jų užimtumą bei į ieškovo atstovo suplanuotą išvykimą. Teismo šaukimai šalims ir jų atstovams įteikti per EPP, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas, tinkamai (asmeniškai) informuoti apie teismo posėdį, į jį neatvyko, nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenurodė, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė.

4. Teismas nurodė, kad į teismo posėdį atvykusi atsakovė ir jos atstovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, priteisti atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad į posėdį atsakovės atstovė atvyko iš kito miesto, taip pat atvyko liudytojais apklaustini asmenys, kurių dalyvavimą šiame teismo posėdyje užtikrino atsakovė. Atsakovės teigimu, ieškovas ir jo atstovas piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis ir elgėsi nesąžiningai.

5. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, jog šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų tinkamu įgyvendinimu, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Ieškovas, inicijavęs civilinės bylos iškėlimą, turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju teismo nutartimi šalių dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu (CPK 160 straipsnis), o apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovas ir jo atstovas informuoti tinkamai (asmeniškai), tačiau į teismo posėdį ieškovas (jo atstovas) neatvyko, nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, jog dalyvauti teismo posėdyje negalės, nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Tokį elgesį teismas vertino kaip piktnaudžiavimą šalies teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis) ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų pažeidimą, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą.

7. Teismas nurodė, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl ieškovo pareikšto ieškinio, o bylą nutraukus (palikus ieškinį nenagrinėtą) dėl to, kad ieškovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, kad šios išlaidos patirtos dėl ieškovo veiksmų ir ieškovui kyla pareiga jas atlyginti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas R. M. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, o jo atstovui advokato padėjėjui N. U. skirti 150 Eur baudą.

9. Pripažįsta, kad formaliai pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį buvo teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, bet mano, kad toks sprendimas neteisingas, priimtas neįvertinus kitų CPK normų ir šalių procesinio elgesio. Nurodo, kad 2024 m. liepos 4 d. pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pirmasis parengiamasis posėdis byloje įvyko 2024 m. lapkričio 5 d., posėdyje dalyvavo tiek jis pats, tiek jo atstovas. Antras parengiamasis posėdis vyko 2024 m. lapkričio 25 d., jame taip pat dalyvavo tiek jis pats, tiek jo atstovas. Šiame posėdyje nutarta pereiti į bylos nagrinėjimą ir teismo posėdis paskirtas 2025 m. sausio 8 d., be to, jis įpareigotas pateikti įrodymus apie darbo stažą nuo 1997 m., apie tai, kodėl nustojo dirbti pagal darbo sutartį, apie pajamas bei apie dalyvavimą šeimos išlaidose. Nurodo, kad aktyviai vykdė teismo įpareigojimus ir 2024 m. lapkričio 25 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2025 m. sausio 3 d. teikė teismo reikalautus duomenis bei reiškė prašymus teismo posėdžiui, t. y. pareiškė valią, kad jame dalyvaus. 2025 m. sausio 8 d. posėdis dėl pateisinamų priežasčių neįvyko ir buvo perskirtas į 2025 m. sausio 27 d. Šiame teismo posėdyje nei jis, nei jo atstovas advokato padėjėjas nedalyvavo.

10. Pripažįsta, kad atstovas telefonu suderino teismo posėdžio datą su teismo posėdžių sekretore, tačiau suklydo pasižymėdamas posėdžio datą, manė, kad teismo posėdis vyks 2025 m. sausio 28 d. ir šią posėdžio datą nurodė ir ieškovui, kuris savo EPP paskyros nebepasitikrino. Jos nebepatikrino ir advokato padėjėjas, tačiau ateityje tai nepasikartos, visada pasitikrins informaciją EPP paskyroje. Sutinka, kad nurodytos aplinkybės nėra svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį, tačiau tokiu atveju mano, jog advokato padėjėjui galėtų būti paskirta bauda pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, o ne ieškinį palikti nenagrinėtą, ypač įvertinus aplinkybes, kad procese dalyvavo labai aktyviai, atvyko į prieš tai vykusius du teismo posėdžius, vykdė visus teismo įpareigojimus.

11. Mano, kad ieškinio palikimas nenagrinėto prieštarauja kitoms CPK nuostatoms, šeimos teisės režimui bei civilinio proceso principams, ypač įvertinus atsakovės procesinę poziciją, t. y. ji sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, nurodo, jog gyvena su kitu vyru. Tuo tarpu, palikus ieškinį nenagrinėtą ir įsiteisėjus šiai nutarčiai susiklosto situacija, jog jis būtų laikomas atsisakęs ieškinio ir reikalavimo nutraukti santuoką, kadangi atsakovė nepareiškė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių, vadinasi, ji savo aiškiai išreikšta valia taip pat nori tęsti šeimos santykius, nors iš tikrųjų taip nėra, atsakovė gyvena su kitu vyru. Tai reikštų, jog atsakovė savo noru ir pareiškimu pažeidžia sutuoktinės pareigas ir patvirtina jo ieškinio pagrindą.

12. Mano, kad civilinio proceso principai ir tikslai – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių – kaip tik suponuoja, kad teismas neturėtų palikti ieškinio nenagrinėto, o turėtų atidėti bylos nagrinėjimą skirdamas kaltiems asmenims baudą. Šalių santuokinis gyvenimas nebeįmanomas dėl atsakovės pasirinkimo, todėl jeigu skundžiama nutartis įsiteisėtų, teisinės pasekmės būtų itin neigiamos pirmiausia atsakovei, kurios pajamos tampa bendromis šeimos pajamomis (jos pajamos didesnės nei ieškovo, todėl ji nukentės labiau), o ieškovas toliau galės reikalauti ją nutraukti nesantuokinį ryšį ir atkurti normalius šeimos santykius, nes ieškinys dėl santuokos nutraukimo neišnagrinėtas 2025 m. sausio 27 d. posėdyje būtent atsakovės laisvu pasirinkimu.

13. Be to, inicijuojant naują procesą, kuriame privaloma mediacija, pažeidžiamas ir ekonomiškumo principas, jo neatitinka ir atsakovės pareiškimas apie rengiamą ieškinį.

14. Atsakovė J. M. atsiliepimu ieškovo atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

15. Nurodo, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės forma. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį be svarbių priežasčių neatvykus ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie posėdį ir atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. CPK įpareigoja šalis rūpintis proceso eiga, veikti, kad byla būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovui ir jo atstovui buvo tinkamai pranešta apie posėdį, pats ieškovas yra EPP vartotojas, todėl turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasitikrinti posėdžio datą. Ieškovas teigia, jog suklydo jo atstovas, tačiau ir pats ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas, elgėsi aplaidžiai. Pažymi, jog su atstove atvyko į teismo rūmus, taip pat atvyko liudytojai, todėl nusivylė, kad teismo posėdis neįvyko. Mano, kad atskirajame skunde dėstomos ieškovo neatvykimo į posėdį priežastys ne tik nesvarbios, bet ir nepateisinamos. Be to, visiškai nepagrįsti ieškovo samprotavimai apie tai, kad ji atsisako reikalavimo nutraukti santuoką. Nurodo, kad su ieškovu negyvena nuo 2019 m., kai žuvo jų dukra, jų niekas nesieja, o kitas vyras jos gyvenime atsirado prieš metus. Be to, ji pati reikš ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

20. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / arba jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).

21. Ieškovas atskirajame skunde neginčija to, kad buvo tinkamai informuotas apie 2025 m. sausio 27 d. paskirtą teismo posėdį, tačiau nurodo, kad jo atstovas suklydo dėl teismo posėdžio datos, buvo įsitikinęs, jog posėdis paskirtas 2025 m. sausio 28 d., šią datą nurodė ir jam, o jis, pasitikėdamas atstovu, nebepatikrino informacijos savo EPP paskyroje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo elgesys iki šio teismo posėdžio, t. y. aktyvus procesinių dokumentų, įrodymų, paaiškinimų teikimas teismui, teismo įpareigojimų vykdymas, dalyvavimas 2024 m. lapkričio 5 d. ir 25 d. parengiamuosiuose posėdžiuose, sudaro teisinį pagrindą sutikti su apelianto argumentais, kad jis nesiekė ir neturėjo tikslo vilkinti ar ignoruoti savo paties inicijuoto santuokos nutraukimo teisminio proceso. Nors, kaip nurodo atsakovė, ieškovas ir jo atstovas privalėjo pasitikrinti EPP paskyroje esančią teismo siųstą informaciją, tačiau tai nepaneigia fakto, kad iš tikrųjų įvyko žmogiškoji klaida, t. y. ieškovo atstovas sąžiningai suklydo dėl teismo posėdžio datos. Pažymėtina, jog paskirtas 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdis, kuriame ieškovas ir jo atstovas rengėsi dalyvauti, neįvyko jo išvakarėse gavus atsakovės atstovės prašymą dėl jos ligos atidėti šį teismo posėdį. Kito posėdžio datą su šalių atstovais teismas derino telefonu, ne teismo posėdyje, o teismo šaukimai šalims ir jų atstovams įteikti CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir būdu, t. y. formaliu elektroniniu įteikimu, o ne realiai. Taigi, sutiktina, kad ieškovo atstovas iš tiesų galėjo suklysti, tačiau šalims primintina, jog byla yra elektroninė ir šalys bei jų atstovai turi procesinę pareigą tikrinti į EPP paskyras teismo siunčiamą informaciją apie bylos procesą, domėtis bylos eiga ir siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei ieškovas, nei ieškovo atstovas iki teismo posėdžio prašymo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ar bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, be to, šalių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbi ir aplinkybė, jog bylos procesas buvo pažengęs, ieškinį ieškovas pareiškė 2024 m. liepos 4 d., šalino jo trūkumus, ieškinys priimtas 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo rezoliucija, o 2024 m. lapkričio 25 d. parengiamajame posėdyje pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiame parengiamajame posėdyje teismas taip pat įpareigojo ieškovą pateikti papildomus duomenis iki paskirto, bet neįvykusio 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio pradžios. Teismo įpareigojimą ieškovas vykdė, tą pačią 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė savo banko sąskaitų išrašus, 2024 m. gruodžio 23 d. ir 2025 m. sausio 3 d. pateikė kitus teismo reikalautus duomenis. Taigi ieškovo elgesys ir procesiniai veiksmai liudija ne jo pasyvumą ar vilkinimą, o siekį ir suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju sąmoningai vilkino procesą.

23. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan., nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš ieškovo pozicijos, jis yra suinteresuotas santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimu, o tai reiškia, kad norėdamas apginti savo galbūt pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės ir proceso dalyvių lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kaip teisingai pastebi ieškovas, šios kategorijos byloje privaloma ir mediacijos procedūra. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju bylos procesas pažengęs, ji pradėta nagrinėti iš esmės.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nenustačius ieškovo ar jo atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar siekio vilkinti bylos nagrinėjimą, nėra teisinio pagrindo skirti ieškovo atstovui baudą.

25. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui dėl jo neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2, 7 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla pirmosios instancijos teismui grąžinama toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Civilinę bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų ir apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų klausimas bei su juo susiję argumentai nėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.