Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-05 atsakovas A. J. pateikė priešieškinį (b. l. 93-96), kuriame nurodė, jog 2002-01-15 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria abi šalys sutarė auginti, veisti ir pardavinėti žvėrelius. Šioje sutartyje buvo numatytas 40 000 Lt ieškovo A. D. piniginis įnašas į jungtinę veiklą. 2010-07-07 jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta pagal ieškovo 2010-04-09 raštą, o ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 105105 Lt įnašo ir 40 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovo A. J.. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-18 ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Priešieškinyje nurodė, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai, nes ieškovas neperdavė atsakovui nuosavybėn 40 000 Lt paskolos sumos. Šalis siejo tik sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir tik šios sutarties pagrindu ieškovas yra atlikęs piniginius įnašus, tačiau įnašai buvo atliekami ne perduodant juos atsakovo nuosavybėn, o naudojami bendram tikslui – žvėrelių verslui plėtoti. Atsakovo teigimu, ieškovas, pasinaudodamas atsakovo pasitikėjimu, galimai įtikino atsakovą pasirašyti paskolos sutartį, tuo pridengdamas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančias jungtinės veiklos sutarties nuostatas. Be to, paskolos sutartyje nėra detalizuotas paskolos sumos perdavimo momentas ir būdas, ieškovas atsakovui nėra įteikęs nė vieno raginimo, priminimo ar rašto, kuriuo atsakovas būtų raginamas įvykdyti prievolę. Priešieškiniu atsakovas teismo prašo pripažinti 2003-04-04 paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant pridengti 2002-01-15 jungtinės veiklos sutarties 5.2 ir 5.3 punktų nuostatas, taip pat ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtinu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes paskolos sutartimi savo parašu atsakovas patvirtino, jog paskolos sumą gavo. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad paskolos sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu, tai tik atsakovo teiginiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas, remdamasis 2003 m. balandžio 4 d. paskolos sutartimi (b.l. 4), prašo priteisti iš atsakovo 40 000 Lt skolą, 36 400 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje pareikštą reikalavimą ieškovas pagrindžia šalių pasirašyta 2003 m. balandžio 4 d. paskolos sutartimi bei ieškovo vienkartine gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija, kurioje buvo deklaruota 40 000 Lt paskolintų lėšų atsakovui suma (b.l. 126-127). Taip pat byloje yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-05-15 specialisto išvada Nr. 11-1343 (13) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00101-13, kurioje nurodyta, jog 2003-04-04 paskolos sutartyje, eilutėje „parašai“ rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė ir šalia jo pasirašė A. J. (b.l. 74-76).

Atsakovas neigė skolinęsis pinigus iš ieškovo, teigdamas, jog apie tokią paskolą neprisimena. Paaiškino, jog abu su ieškovu buvo verslo partneriai ir vykdė jungtinę veiklą nuo 2002 iki 2004 metų. Teigė, jog tik 2002 metais iš ieškovo buvo gavęs 40 000 Lt sumą bendrai jungtinei veiklai vykdyti, tačiau dėl tos sumos ieškovas yra padavęs ieškinį kitoje byloje.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Esant šioms sąlygoms, konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Nagrinėjamoje byloje, 2003 m. balandžio 4 d. paskolos sutartis patvirtina, jog tarp dviejų fizinių asmenų, ieškovo A. D. ir atsakovo A. J., atsirado prievoliniai santykiai pinigų paskolos pagrindu (CK 6.870 str.). Ginčo sutartis sudaryta rašytine forma, todėl atitinka CK 6.871 straipsnio reikalavimus. Paskolos sutarties 2 punktu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad jam skolinamus 40 000 Lt jis gavo iš ieškovo prieš pasirašant paskolos sutartį. Paskolos sutarties dalyko, t.y. 40 000 Lt paskolos sumos perdavimas yra įtvirtintas paskolos sutartyje, kuri yra pasirašyta paties atsakovo. Be to, atsakovo teiginiai dėl to, kad jis nepasirašinėjo paskolos sutarties ar nepamena, jog būtų ją pasirašęs yra aiškiai paneigti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-05-15 specialisto išvados, kurioje nurodyta, jog 2003-04-04 paskolos sutartyje, eilutėje „parašai“ rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė ir šalia jo pasirašė A. J. (b.l. 74-76). Be to, ieškovas į bylą pateikė jo vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaraciją, kurioje esantys duomenys taip pat patvirtina faktą, jog ieškovas paskolino atsakovui 40 000 Lt sumą (b.l. 126-127).

Kadangi minimu atveju, paskolos sutartis patvirtina paskolos dalyko perdavimą gavėjui, yra pripažintina, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Atsakovas neigdamas paskolos sutarties sudarymo faktą, turėjo šią aplinkybę paneigti leistinais ir įtikinamais įrodymais. Šiuo atveju atsakovas į bylą nepateikė paneigiančių įrodymų. Remiantis teismų praktika, pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė pripažinti 2003-04-04 paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant pridengti 2002-01-15 jungtinės veiklos sutarties 5.2 ir 5.3 punktų nuostatas, taip pat ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtinu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teigė, jog šalis siejo tik sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir tik šios sutarties pagrindu ieškovas yra atlikęs piniginius įnašus, tačiau įnašai buvo atliekami ne perduodant juos atsakovo nuosavybėn, o naudojami bendram tikslui – žvėrelių verslui plėtoti. Atsakovo teigimu, ieškovas, pasinaudodamas atsakovo pasitikėjimu, galimai įtikino atsakovą pasirašyti paskolos sutartį, tuo pridengdamas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančias jungtinės veiklos sutarties nuostatas. Pagal 2002-01-15 Jungtinės veiklos sutartį ieškovas ir atsakovas nutarė auginti, veisti ir pardavinėti kailinius žvėrelius. Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punktas numato, „jei sutartis nutraukiama A. D. iniciatyva, tai A. J. privalo grąžinti visus gautus iš A. D. pinigus“. Pagal sutarties 5.3 p., „jei sutartis nutraukiama A. J. iniciatyva arba dėl prisiimtų susipareigojimų (pagal sutarties 2-os pastraipos punktus) nevykdymo, tai jis privalo grąžinti A. D. visus gautus iš jo pinigus ir papildomai sumokėti 40 000 Lt baudą“ (b.l. 6). Nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 105 105 Lt įnašo ir 40 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovo A. J. pagal minėtą jungtinės veiklos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-18 civilinėje byloje Nr.2-2555-603/2012 ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei iš dalies tenkino atsakovo priešieškinį ieškovui dėl 2002-01-15 Jungtinės veiklos sutarties 5.2 ir 5.3 punktų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi.

Teismas sutinka su ieškovo motyvais, jog atsakovas siekia sujungti du atskirus tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius. Be to, atsakovo priešieškinio teiginiai dėl paskolos sutarties sudarymo kaip apsimestinio sandorio laikytini tik atsakovo prielaidomis ir interpretacijomis, jie neparemti jokiais įrodymais. Atsakovas tik išdėstė aplinkybes apie jungtinės veiklos sutartį ir jos sudarymą bei vykdymą, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad paskolos sutartis būtų kaip nors susijusi su jungtinės veiklos sutartimi ir būtų skirta įsipareigojimų pagal ją padengimui. Be to, sutiktina su ieškovo motyvais, jog atsakovas, teigdamas, jog neprisimena paskolos sutarties sudarymo ir jos pasirašymo aplinkybių, pats sau prieštaraudamas teigia, jog paskolos sutarties sudarymas yra susijęs su jungtinės veiklos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo priešieškinis ieškovui yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas priešieškinyje prašė palikti ieškinį nenagrinėtinu, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą CPK normą, į šios civilinės bylos ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos Nr. 2A-1380/2013 bylos dalykus, darytina išvada, jog šių dviejų nagrinėjamų civilinių bylų dalykas ir pagrindas iš esmės skiriasi ir nėra tarpusavyje susiję, todėl atsakovo prašymas palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 40 000 Lt skolos sumą yra pagrįstas byloje pateiktais leistinais ir įtikinamais įrodymais ir todėl yra tenkintinas (CK 6.871 str. 3 d., 6.873 str., CPK 175, 185 str.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 36 400 Lt dydžio delspinigius už šešis mėnesius, kuriuos jis apskaičiavo taip: 182 dienos nuo 2012-03-03 iki 2012-09-03 ((40 000 Lt x 0.5%) x 182 = 36 400 Lt (b.l. 2). Pagal paskolos sutarties 2 punktą atsakovas įsipareigojo už kiekvieną pavėluotą grąžinti skolą dieną mokėti po 0.5% delspinigių nuo negrąžintos sumos, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 36 400 Lt dydžio delspinigiai (CK 6.71 str. 1 d.).

Už praleistą prievolės įvykdymo terminą grąžinti paskolintas lėšas, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. CK 6.37 str. 1 d. numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas, remiantis CK 6.37 str. 2 d., privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas tokį reikalavimą yra pareiškęs, todėl pagal CK 6.37 str. 2 d. iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-19) nuo priteistos 76 400 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 2292 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5, 13, CPK 98 str.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio už priešieškinį dalis - 2192 Lt (80 str. 1 d. 1 p.) ir 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt skolos, 36 400 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012-09-19 nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2292 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 2192 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.