Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-1105-567/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2-1105-567/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00458-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ART21“
Atsakovas
Nacionaliniam maisto
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga Inovacijų agentūra, Mokslo
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1105-567/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00458-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.2.3.6.1.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ART21“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ART21“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui dėl skolos ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga Inovacijų agentūra, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ART21“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir Institutas) 100 463,24 Eur skolą ir 7 227,68 Eur nuostolių (įskaičius 3 616,68 Eur delspinigius) atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė laimėjo atsakovo paskelbtą ikiprekybinį viešąjį pirkimą dėl maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistemos įsigijimo. Ikiprekybinis pirkimas buvo suskirstytas į tris etapus. Ieškovė ir atsakovas sudarė I ir II etapo ikiprekybinio pirkimo sutartis (toliau – ir Sutartys), pagal kurias ieškovė perdavė, o atsakovas priėmė ikiprekybinių pirkimų rezultatus, bei raštu patvirtino, kad perduoti rezultatai yra tinkami, atitinka Sutartyse numatytus reikalavimus, tačiau iš dalies neatsiskaitė už perduotus darbus. Pagal I etapo sutartį atsakovas liko skolingas ieškovei 13 250,25 Eur, pagal II etapo sutartį – 87 202,99 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2023-340/2022 iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2728-426/2022. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėju yra Institutas (atsakovas šioje byloje), trečiuoju asmeniu UAB ART21 (ieškovė šioje byloje), teismo sprendimai ir nustatytinos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tiesioginiu prejudiciniu ryšiu susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Nesustabdžius civilinės bylos, galimai bus priimti prieštaringi teismų sprendimai tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje. Taigi, yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Inovacijų agentūra (toliau – ir LVPA) neturi kompetencijos vertinti ikiprekybinio pirkimo objekto atitiktį, kritikuoja LVPA atliktą ekspertinį vertinimą. Atsakovas pažymi, kad vienas iš esminių skundo administracinėje byloje argumentų ir įrodinėjamų aplinkybių yra taip pat susijęs su LVPA kompetencijos viršijimu, priimant skundžiamus LVPA sprendimus. Taigi, tuo atveju, jei administracinėje byloje Instituto reikalavimai būtų atmesti, nustačius, kad I ir II etapo rezultatai neatitinka inovatyvumo kriterijaus, res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią turinčiu administracinio teismo sprendimu būtų konstatuotos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nustatyti paslėptus (neakivaizdžius) ikiprekybinio pirkimo rezultato trūkumus. Šie trūkumai sudarytų pagrindą mažinti kainą ieškovei, arba nemokėti kainos ieškovei, atmesti ieškovės ieškinį, bei tenkinti priešieškinį dėl sumokėto avanso priteisimo. Šioje byloje ir administracinėje byloje nagrinėjant tas pačias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, dėl LVPA kompetencijos vertinti ikiprekybinio pirkimo rezultatus, galimi prieštaringi teismų išaiškinimai.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu dėl bylos sustabdymo ir nurodė, kad administracinė byla ir nagrinėjama civilinė byla neturi prejudicinio ryšio. Jeigu administracinėje byloje būtų panaikinti LVPA sprendimai, atsakovui nebebūtų kliūčių atsiskaityti su ieškove pagal Sutartis. Jeigu administracinėje byloje atsakovo prašymai nebūtų tenkinami, tai reikštų, kad teismas patvirtino LVPA esminę poziciją, jog atsakovas netinkamai suformulavo ikiprekybinio pirkimo objektą, nebuvo pakankamai apdairus (kadangi paskelbė pirkimą paslaugoms, kurios, LVPA teigimu, nėra inovatyvios) ir paraiška finansuoti yra atmestina. Tačiau nurodytu atveju nebūtų pagrindo išvadai, kad dėl tokio atsakovo aplaidumo ieškovė perims padarinių riziką ir su ja neturėtų būti atsiskaityta pagal civilinio (sutartinio) pobūdžio teisinius santykius. Ieškovės teigimu, administracinių bylų nagrinėjimas užtruks mažiausiai dar dvejus metus (su apeliacija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Po šio laikotarpio dar tiek pat laiko bus nagrinėjama civilinė byla po jos atnaujinimo. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovo mokėjimo pareigos nevykdymas (ir ieškovės pajamų pagal Sutartis negavimas) tęsis iš viso daugiau negu trejus ar ketverius metus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2023-340/2022 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2728-426/2022. Nurodė, kad atsakovas prašo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl administracinės bylos, nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pagal atsakovo skundą dėl VšĮ Inovacijų agentūros sprendimo atmesti atsakovo mokėjimo prašymą Nr. MP009 apmokėti su Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003 „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ I ir II etapų veiklomis susijusias išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas kildinamas iš viešojo pirkimo sutarties, pagal kurią, kaip teigia ieškovė, I ir II etapų darbai yra atlikti ir priimti atsakovo be pastabų dėl darbų kokybės ar trūkumų. Atsakovas savo prašyme nurodo, kad vienas iš esminių skundų administracinėje byloje argumentų ir įrodinėjamų aplinkybių yra susijęs su LVPA kompetencijos viršijimu, priimant skundžiamus LVPA sprendimus. Tai sudaro administracinės bylos nagrinėjimo dalyką ir administracinis teismas yra kompetentingas nagrinėti skundus dėl LVPA sprendimų panaikinimo, šias aplinkybes nagrinės ir dėl jų pasisakys. Teismas sutiko su atsakovu, kad tuo atveju, jei Instituto skundai būtų atmesti, nustačius, kad I ir II etapo rezultatai neatitinka inovatyvumo kriterijaus, res judicata galią turinčiu administracinio teismo sprendimu būtų konstatuotos aplinkybės, sudarančios pagrindą nustatyti paslėptus (neakivaizdžius) ikiprekybinio pirkimo rezultato trūkumus. Teismas pažymėjo ir tai, kad ši byla yra susijusi su viešuoju interesu (tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai dėl viešojo pirkimo). Tuo atveju, jei atsakovas bus įpareigotas sumokėti už prekes, kurių kokybė neatitinka viešojo pirkimo reikalavimų ir pirkimo tikslo, tokiu atveju bus pažeistos imperatyvios teisės normos ir viešojo pirkimo principai. Taigi, administracinėje byloje bus nustatomos aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę šiai bylai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė UAB „ART21“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Šioje civilinėje byloje ir administracinėje byloje nėra nustatinėjami tie patys teisiškai reikšmingi faktai. Atitinkamai administracinėje byloje nebus nustatomos aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Šioje civilinėje byloje pareikštas turtinis reikalavimas. Atsakovas tiesiogiai pripažįsta, kad ieškovė įvykdė visus Sutartyse nustatytus įsipareigojimus, sukūrė reikalaujamą prototipą bei atitinkamai atsakovas pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, o ieškovė pateikė sąskaitas apmokėjimui, kaip numato Sutartys. Administracinėje byloje nagrinėjama teisinė problema, ar atsakovo paraiška yra finansuotina, šis klausimas sprendžiamas administracinio teisinio santykio požiūriu. Iš administracinės bylos įrodymų yra akivaizdu, kad LVPA kaltina patį atsakovą aplaidumu, kadangi atsakovas organizavo konkursą, kuris galimai neatneša mokslinių tyrimų rinkai naudos inovatyvumo požiūriu. LVPA nurodo, kad projektas negalėjo būti finansuojamas (ieškovė su tuo nesutinka). Tačiau tai nereiškia, kad ieškovės suteiktos paslaugos netinkamos ir už jas neturi būti atsiskaitoma. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad savo raštuose LVPA ir kitos institucijos reiškia pretenzijas atsakovui, bet ne ieškovei, ir tos pretenzijos yra iš esmės apie projekto vykdytojo (atsakovo) veiksmus, organizuojant ir vykdant ikiprekybinį pirkimą, t. y. dėl paslaugų tikslingumo, jų poreikio, tačiau ne dėl paslaugų kokybės trūkumų.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė motyvu, kad administracinėje byloje bus nagrinėjamas klausimas dėl LVPA kompetencijos viršijimo, tačiau šis argumentas nesuteikia pagrindo civilinės bylos sustabdymui, nes sprendimas, ar LVPA (ne)viršijo savo kompetenciją, neturės teisinės reikšmės šios civilinės bylos baigčiai.

5.3. Teismo argumentas, kuriuo grindžiamas civilinės bylos sustabdymas, yra toks, kad byloje ieškovės reikalavimas kildinamas iš viešojo pirkimo sutarties. Šis teismo nurodytas motyvas ne tik nesuteikia pagrindo stabdyti civilinę bylą – jis yra paremtas klaidingu teisės normų aiškinimu. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimai netaikomi ikiprekybiniams pirkimams, kuriuos vykdant įsigyjamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos. Tokie pirkimai turi būti vykdomi pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 22 patvirtintą Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašą.

5.4. Teismas šioje civilinėje byloje jau sprendė klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo ir 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą. Palyginus pirminį 2022 m. gegužės 3 d. atsakovo prašymą ir naujai pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo, jokios aplinkybės nepasikeitė ir naujos aplinkybės neatsirado nuo pirmojo prašymo pateikimo ir teismo nutarties, kuria atsisakyta stabdyti bylą. Prašymu dėl bylos sustabdymo nėra pateikta naujų faktinių ir teisinių argumentų, kuriais būtų parodomas skirtumas tarp pirmojo atsakovo prašymo ir antrojo. Atsakovas nuolatos kartoja, kad administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl LVPA sprendimo nesuteikti finansavimo atsakovo projektui, tačiau šis sprendimas nėra pagrindas civilinės bylos sustabdymui.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė, siekdama apmokėjimo už ikiprekybinio pirkimo I ir II etapo rezultatus, privalo pagrįsti ir įrodyti, kad priėmimo–perdavimo aktais atsakovui perdavė viešojo ikiprekybinio pirkimo sąlygas ir Sutartis atitinkančius ikiprekybinio pirkimo rezultatus, kurie neturi trūkumų, įskaitant trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo metu. Šį argumentą patvirtina tai, kad priėmimo–perdavimo aktuose yra nurodyta aiški išlyga.

6.2. Ieškovė ikiprekybinio pirkimo I ir II etapo Sutarčių pagrindu įsipareigojo sukurti inovatyvų (rinkoje neegzistuojantį) produktą (I etapu koncepciją, II etapu prototipą), atitinkantį jam keliamus tikslus, sprendžiantį nurodytus neapibrėžtumus, tai yra esminė Sutarčių sąlyga. LVPA, atsisakydama sprendimais apmokėti projekto veiklų išlaidas, neigia būtent ieškovės kuriamo produkto (sukurtos koncepcijos ir prototipo) inovatyvumą ir nurodo, kad ieškovė galimai pasinaudojo ankstesnių tiekėjų, kūrusių panašų su ieškove susijusio UAB „Spektrolabas“ produktą, įdirbiu.

6.3. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas stabdyti šią civilinę bylą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo sprendimas ir nustatytinos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tiesiogiai prejudiciniu ryšiu susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nesustabdžius šios bylos, galimai bus priimti prieštaringi teismų sprendimai šioje byloje ir administracinėje byloje. Administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys, nustačius šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, jų šioje byloje nebereikės įrodinėti, taigi, be kita ko, užtikrinamas koncentruotas ir ekonomiškas procesas.

6.4. LVPA sprendimus, skundžiamus administracinėje byloje, LVPA priėmė projekto veiklų vykdymo eigoje nustačiusi ir motyvuodama tuo, kad tiekėjų kuriamas inovatyvusis produktas atsirado rinkoje pirmajame ikiprekybinio pirkimo etape. Keliamas klausimas dėl rinkoje egzistuojančio ankstesnio tiekėjų įdirbio kuriant, LVPA vertinimu, panašų su tiekėjais susijusio UAB „Spektrolabas“ produktą. Tokia LVPA pozicija reiškia, kad tiekėjos (ieškovės) UAB „ART21“ atsakovui perduoti ikiprekybinio pirkimo I ir II etapo rezultatai, už kuriuos apmokėjimo ieškiniu reikalauja ieškovas, iš esmės neatitinka Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų esmės ir esminės Sutarčių sąlygos – sukurti inovatyvų, rinkoje neegzistuojantį produktą.

6.5. Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad LVPA neturi kompetencijos vertinti ikiprekybinio pirkimo objekto atitiktį, kritikuodama LVPA atliktą ekspertinį vertinimą. Nustačius, kad byloje nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, prašo spręsti klausimą dėl fakultatyvaus bylos sustabdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

8. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė naujus įrodymus: Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2022 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 3A-824, ikiprekybinio pirkimo komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. IKI-1-15 bei duomenis apie 2022 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 3A-824 išsiuntimą ieškovei UAB „ART21“. Atsakovas nurodė, kad, pirmosios instancijos teismui sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, liko neišspręstas pateikiamų įrodymų priėmimo klausimas.

9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

10. Naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Šiuo atveju nenustatyta, kad įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Pirmosios instancijos teismui neišsprendus naujų įrodymų priėmimo klausimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytą išimtį, todėl atmeta šį atsakovo prašymą.

Dėl civilinės bylos (ne)stabdymo

11. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

12. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktas).

13. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).

14. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.

15. Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo, remdamasi CPK 163 straipsnio 3 punktu, sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-2728-426/2022.

16. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

18. Nustatyta, kad, vykdydamas LVPA finansavimo sutartį, Institutas paskelbė ikiprekybinį pirkimą „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ (toliau – Ikiprekybinis pirkimas). Ikiprekybinis pirkimas buvo vykdomas trimis etapais: I etapu vykdoma veikla – inovatyvios sistemos koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, II etapu – inovatyvios sistemos prototipo sukūrimas ir III etapu – inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas. Vykdydamas ikiprekybinį pirkimą, Institutas sudarė I ir II etapo sutartis su ikiprekybinio pirkimo dalyviais, taip pat su ieškove, pavedant sukurti inovatyvų prikimo sąlygas atitinkantį produktą. Dalyviams užbaigus ikiprekybinio pirkimo I ir II etapo veiklas ir perdavus ikiprekybinio pirkimo I ir II etapo rezultatus, iš LVPA gautas 2021 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 2021-R4-3143, kuriame pateikti LVPA argumentai dėl rinkoje jau egzistuojančio inovatyvaus produkto. Nesutikdamas su LVPA sprendimu atmesti mokėjimo prašymą, Institutas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2022 m. sausio 14 d. skundą dėl atsakovės LVPA sprendimo. Be to, nesutikdamas su LVPA sprendimais dėl vienašalio sutarties keitimo ir dėl lėšų grąžinimo, Institutas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2022 m. balandžio 22 d. skundą dėl šių sprendimų panaikinimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LVPA 2021 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 2021-R4-3143 pažymima, jog ieškovės perduoti ikiprekybinio pirkimo I ir II etapo rezultatai galimai neatitinka esminio jiems ikiprekybinių pirkimų sutartimis keliamo – inovatyvumo – kriterijaus, t. y. perduoti Ikiprekybinio pirkimo rezultatai nėra nauji ir galimai gauti pasinaudojus su ieškove susijusio asmens UAB „Spektrolabas“ ankstesniu įdirbiu. Šie faktai ir aplinkybės bus įvertinti ir nustatyti administracinėje byloje res judicata galią turinčiu sprendimu. Taigi, būtų nustatyti prejudiciniai faktai nagrinėjamai civilinei bylai dėl ieškovės ieškinio ir (ar) atsakovės priešieškinio (ne)tenkinimo, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose tam, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad tuo atveju, jei administracinėje byloje Instituto skundai būtų atmesti, nustačius, kad I ir II etapo rezultatai neatitinka inovatyvumo kriterijaus, res judicata galią turinčiu administracinio teismo sprendimu būtų konstatuotos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nustatyti paslėptus (neakivaizdžius) ikiprekybinio pirkimo rezultato trūkumus, lemiančius nagrinėjamos civilinės bylos rezultatą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas įrodė, jog, nesustabdžius šios nagrinėjamos bylos, kyla reali grėsmė, kad šioje civilinėje byloje ir administracinėje byloje bus priimti prieštaringi teisiškai įpareigojantys teismų sprendimai.

21. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kuriuo grindžiamas civilinės bylos sustabdymas, yra tas, jog byloje ieškovės reikalavimas kildinamas iš viešojo pirkimo sutarties, tačiau šis teismo nurodytas motyvas ne tik nesuteikia pagrindo stabdyti civilinę bylą – jis yra paremtas klaidingu teisės normų aiškinimu. VPĮ reikalavimai netaikomi ikiprekybiniams pirkimams, kuriuos vykdant įsigyjamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos.

22. Su šiuo apeliantės argumentu yra pagrindo sutikti tik iš dalies, nes apeliantė pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirkimai turi būti vykdomi pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 22 patvirtintą Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašą. Pats faktas, kad nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 22 patvirtintas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašas, nepanaikina viešojo intereso egzistavimo ir neteikia pagrindo manyti, kad tarp šalių susiklostė santykiai, nesusiję su viešaisiais pirkimais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo taikymo, savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328, 338 straipsniai).

23. Taip pat apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje jau sprendė klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo ir 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo stabdyti šią civilinę bylą. Palyginus pirminį 2022 m. gegužės 3 d. atsakovo prašymą ir naujai pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo (kurio pagrindu priimta skundžiama nutartis), jokios aplinkybės nepasikeitė ir naujos aplinkybės neatsirado.

24. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje proceso stadijoje atsakovas neįrodė, jog tarp administracinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistuoja toks tamprus ryšys, kad civilinė byla dėl atsakovo sutartinių prievolių (ne)vykdymo negali būti nagrinėjama iš esmės, kol nebus išspręstas atsakovo ginčas su LVPA dėl atsakovo finansavimo.

25. Pažymėtina, kad tarpinės teismo nutartys neįgyja prejudicinės ar res judicata galios. Ankstesnė teismo nutartis, kuria atsakovo prašymas buvo atmestas, neužkirto kelio atsakovui reikšti pakartotinį prašymą dėl bylos sustabdymo. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs draudimo pakartotinai pareikšti tokio paties pobūdžio procesinį prašymą, jeigu pirmiau jis buvo nepatenkintas. Pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl egzistuojančių CPK 163 straipsnio 3 punkte aptartų privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinė byla gali ir turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes tarp dviejų nurodytų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys: administracinėje byloje teismo sprendimu nustatyti faktai ar teismo sprendimas savo teisine galia turės teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiesioginį ryšį tarp šios nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomojo bylos sustabdymo pagrindą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė