Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ir atsakovės A. T. – B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. T. – B. ir atsakovės A. T. – B. priešieškinį ieškovui E. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. B. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, turto padalijimo.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio sūnaus N. B. bendravimo tvarką numatant, kad E. B. su sūnumi N. B. bendrauja kiekvieno mėnesio I, III ir V savaitgalius nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai; E. B. su sūnumi N. B. bendrauja darbo dienomis kiekvieną I, III, ir V mėnesio savaites nuo trečiadienio 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos, iki ketvirtadienio ryto, vaiką pristatant į ugdymo įstaigą.; E. B. su sūnumi N. B. bendrauja darbo dienomis kiekvieną II ir IV mėnesio savaites antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną jį pristatant į ugdymo įstaigą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo E. B. bendravimo tvarką su sūnumi N. B.: ieškovas E. B. su sūnumi N. B. bendrauja kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo 10 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val.; darbo dienomis ieškovas E. B. su sūnumi N. B. bendrauja I ir III mėnesio savaitės trečiadienį ir II ir IV mėnesio savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant N. B. po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė.Teismas sprendė, kad šalių mažamečio sūnaus N. B., kuriam šiuo metu yra 2 metai, nakvynės ieškovo gyvenamojoje vietoje tris savaitgalius per mėnesį, atsižvelgiant į N. B. amžių, būtų pernelyg intensyvios. Be to, vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laikas – 20.00 val. – tokio amžiaus vaikui yra per daug vėlus. Todėl ieškovo prašoma laikina jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka koreguotina, nustatant, kad ieškovas su sūnumi N. B. bendrauja kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai. Atitinkamai pakoreguotina ir ieškovo bendravimo tvarka darbo dienomis, nustatant, kad ieškovas su sūnumi N. B. bendrauja darbo dienomis, I ir III mėnesio savaitės trečiadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; kiekvieną II ir IV mėnesio savaitės antradienį ir ketvirtadienį, N. B. paimant iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Atskiruoju skundu ieškovas E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatant, kad E. B. neporinėmis metų savaitėmis su sūnumi N. B. bendrauja savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai; E. B. neporinėmis metų savaitėmis su sūnumi N. B. bendrauja darbo dienomis nuo trečiadienio 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos, iki ketvirtadienio ryto, vaiką pristatant į ugdymo įstaigą; E. B. porinėmis metų savaitėmis su sūnumi N. B. bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną jį pristatant į ugdymo įstaigą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kalendoriškai skaičiuojant mėnesių savaites, dažnas mėnuo yra ne 4, o 5 savaičių, todėl ieškovas prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo formulavo įtraukdamas ir V mėnesio savaitę. Tačiau teismas laikė, kad bendravimas 3 savaitgalius per mėnesį 2 metų vaikui yra per intensyvus ir nurodė, kad su vaiku yra bendraujama savaitgaliais I ir III savaites, o darbo dienomis aptarė kaip yra bendraujama I, II, III, IV savaites. Taigi nutartyje kiekvieno mėnesio V savaitė liko neaptarta nei dėl susitikimų savaitgaliais, nei dėl susitikimų darbo dienomis. Toks bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą, taip pat vaiko teisę matytis su tėvu.Teismui priėmus skundžiamą nutartį, tarp ieškovo ir atsakovės kyla ginčas, kaip skaičiuoti mėnesio savaites ir savaitgalius. Atsakovė savaitgalius skaičiuoja atskirai nuo savaičių. Tokiu būdu spalio mėnesio 1 d. (šeštadienį) ir 2 d. (sekmadienį) ji skaičiavo kaip pirmą mėnesio savaitgalį, o nuo spalio 3 d. iki 7 d. atsakovė skaičiuoja kaip pirmą mėnesio savaitę. Spalio 8 d. (šeštadienį) ir spalio 9 d. (sekmadienį) atsakovė laiko jau antru savaitgaliu. Toks skaičiavimas, kai darbo dienos skaičiuojamos atskirai nuo savaitgalių suponuoja tai, kad nuo spalio 3 d. iki 9 d. atsakovė sutinka leisti su sūnumi matytis tik trečiadienį, t. y. kaip pirmą mėnesio savaitę ir kaip antrą mėnesio savaitgalį, o kitą savaitę, t. y. nuo 10 d. iki 16 d. ji sutinka vaiką duoti antradienį ir ketvirtadienį darbo dienomis ir savaitgalį, kadangi tai gaunasi (jos skaičiavimu) antra mėnesio savaitė ir trečias mėnesio savaitgalis. Tokiu būdu yra pažeidžiamas ieškovo ir sūnaus susitikimų cikliškumas. Ieškovas laiko, kad tą savaitę, kai vaikas su juo praleidžia savaitgalį, savaitės bėgyje pakanka susitikti 1 kartą, o tomis savaitėmis, kai savaitgaliais vaiko jis nemato, tai susitinka su juo 2 kartus savaitėje.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad darbo dienomis ieškovas turi teisę paimti vaiką 17 val. ir privalo grąžinti 19 val., nors ieškovas prašė leisti vaiką grąžinti kitą dieną, nuvežant į jo lankomą ugdymo įstaigą. Kol vyksta skyrybų procesas, ieškovas vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžindavo 20 val., atsakovė tam neprieštaravo, kadangi 19 val. vaikas vakarieniauja. Ieškovo nuomone, 2 val. susitikimas, iš kurio 30 min. skiriama piko metu parvažiuoti namo ir dar 30 min. skiriama parvežti vaiką į motinos namus, neatitinka vaiko poreikių ir interesų, kadangi kokybiško bendravimo su vaiku lieka tik 1 val. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas nepagrįstai sutrumpino bendravimo laiką darbo dienomis nurodydamas, kad vaiką ieškovas privalo grąžinti iki 19 val.Šalių sūnus N. B. šiuo metu yra 2 metų ir 3 mėnesių amžiaus. Jis jau nėra nei naujagimis, nei kūdikis. Be to, sūnus jau nuo 1 metų amžiaus nėra krūtimi maitinamas vaikas. Dėl šios priežasties atsakovės motyvai, kad sūnus yra kūdikis, kuris maksimalų laiką turi būti su motina, yra atmestini. Nors sūnus gimė anksčiau laiko, nedidelio ūgio ir mažo svorio ir po gimimo jam buvo reikalinga reabilitacija, tačiau šiuo metu tokio dalyko vaikui nereikia ir šie duomenys apie vaiko gimimą nėra aktualūs. Šiuo metu sūnus serga kvėpavimo takų ligomis ir alergija, tačiau tai nėra priežastis riboti ieškovo ir sūnaus susitikimus. Ieškovas augino sūnų nuo mažumės, todėl sūnus yra prisirišęs prie ieškovo, su juo jaučiasi komfortabiliai, todėl sūnaus nakvynės pas ieškovą nesukelia jam jokio streso. Atskiruoju skundu atsakovė A. T. – B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatant, kad ieškovas turi teisę pasiimti sūnų iš lopšelio/darželio „Šilinukas“ kiekvieno mėnesio trečiadienį nuo 17.00 val. ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19.00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą; ieškovas gali kas antrą šeštadienį pasiimti vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatyti vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Jei atsakovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, atsakovas privalo apie tai pranešti ieškovei sms žinute į telefono numerį (duomenys neskelbtini) prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko; ieškovas turi teisę pasiimti sūnų šeimos ir valstybinių švenčių dienomis iš anksto suderinęs bendravimo trukmę su atsakove; ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos rėžimą, pasibaigus bendravimui vaiką pristatyti į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2 metų kūdikiai neretai maitinasi motinos pienu, o kūdikiško amžiaus vaikui motinos šiluma ir rūpestis yra itin reikalingi.2 metų vaiko apgyvendinimas dvejuose namuose ir toks intensyvus laikinasis bendravimo grafikas, kokį nustatė teismas, akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus. Ieškovas nelabai žino vaiko įpročius, maisto sūnui nėra gaminęs. Sūnui yra reikalinga ypatinga priežiūra, nes gimė anksčiau laiko, nedidelio ūgio ir labai mažo svorio. To pasėkoje, vaiko vystymosi raida vėluoja, lyginant su bendraamžiais, taikyta išankstinė reabilitacija, vaikas nuolat prižiūrimas alergologo, dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Prižiūrintys gydytojai rekomenduoja tausojantį režimą. Sūnus labai jautrus, reikalinga atidi priežiūra, meilė ir kantrybė.Teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka neatitinka nepilnamečio sūnaus interesų, nes jis nenakvotų savo namuose, o tai sutrikdytų vaiko dienotvarkę ir pastovumą ir prieštarauja teisės doktrinos nustatytoms taisyklėms – vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą ir jam įprastą aplinką. Ieškovas E. B. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir atskirajame skunde.Atsakovė A. T. – B. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovės atskirąjį skundą, nurodo, jog susidūrus interesų konkurencijai – tėvo teisei maksimaliai bendrauti su sūnumi ir 2 metų kūdikio teisei turėti jam įprastą aplinką, nuolatinį motinos artumą ir saugumo jausmą, teismas suteikė prioritetą ieškovo interesams. Iki 2016-09-26 nutarties vaikas nėra nakvojęs be mamos, todėl toks intensyvus bendravimas, kokį prašo nustatyti ieškovas, pažeidžia vaiko interesus.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo E. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-6334-752/2016 nustatyta laikina ieškovo E. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. B. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo interesus, šalių paaiškinimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) ieškovas su sūnumi N. B. bendrauja kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai; 2) ieškovas su sūnumi N. B. bendrauja darbo dienomis, I ir III mėnesio savaitės trečiadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3) kiekvieną II ir IV mėnesio savaitės antradienį ir ketvirtadienį, N. B. paimant iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.Nagrinėjamu atveju abi šalys nesutinka su teismo nustatyta laikina ieškovo E. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, bendravimą su sūnumi prašo nustatyti pagal kiekvieno iš jų siūlomą tvarką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, ir teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Atskirajame skunde ieškovas (apeliantas) E. B. nurodo, kad teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, neįvertino tos aplinkybės, kad dažnas metų mėnesis yra ne 4, o 5 savaičių, todėl teismui nustačius, kad su vaiku yra bendraujama savaitgaliais I ir III savaites, o darbo dienomis bendraujama I, II, III, IV savaites, liko neaptarta kiekvieno mėnesio V savaitė nei dėl susitikimų savaitgaliais, nei dėl susitikimų darbo dienomis. Toks bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą, taip pat vaiko teisę matytis su tėvu. Pažymėtina, jog beveik kiekvienas metų mėnesis turi daugiau, kaip 28 dienas (išskyrus vasario mėnesį), todėl pirmosios instancijos teismui nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal I, II, III ir IV mėnesio savaites, liko neaptarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka likusiomis mėnesio dienomis, kas reiškia, jog šiomis dienomis ieškovui yra apribojama galimybė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Be to, toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas bendravimo tvarkos nustatymo būdas nėra pakankamai aiškus, dėl ko tarp šalių kyla (gali kilti) ginčai dėl mėnesio savaičių ir savaitgalių skaičiavimo, t. y. savaitgaliai gali būti skaičiuojami pagal konkrečias kalendorines dienas arba konkretų kiekvieno mėnesio savaitgalių skaičių, savaitgaliai taip pat gali prasidėti ir pasibaigti skirtingais mėnesiais (šeštadienis gali priklausyti vienam mėnesiui, o sekmadienis jau kitam mėnesiui). Ieškovo teigimu, atsakovė savaitgalius skaičiuoja atskirai nuo savaičių ir tokiu būdu ji spalio mėnesio 1 d. (šeštadienį) ir 2 d. (sekmadienį) skaičiavo kaip pirmą mėnesio savaitgalį, nuo spalio 3 d. iki 7 d. atsakovė skaičiavo kaip pirmą mėnesio savaitę, o spalio 8 d. (šeštadienį) ir spalio 9 d. (sekmadienį) atsakovė laiko jau antru savaitgaliu. Tokiu būdu ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimas tampa nenuoseklus. Kaip jau minėta, CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo E. B. ir nepilnamečio sūnaus N. B. bendravimo tvarka pagal I, II, III ir IV mėnesio savaites yra nepakankamai aiški, dėl ko tarp šalių kyla (gali kilti ateityje) ginčai, skaičiuojant mėnesio savaites ir savaitgalius, taip pat pažeidžia tėvų valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu lygybės principą ir vaiko teisę matytis ir bendrauti su abiem tėvais vienodai, todėl ši tvarka keistina, nustatant, kad ieškovas E. B. nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., su sūnumi N. B. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18 val. Ieškovo E. B. prašymas nustatyti, jog jis su sūnumi N. B. savaitgaliais bendrauja nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., atsižvelgiant į sūnaus amžių, prisirišimą prie atsakovės, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas dėl nakvynių skaičiaus savaitgaliais, netenkintinas. Apeliantas (ieškovas) E. B. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka darbo dienomis, pagal kurią ieškovas turi teisę paimti vaiką 17 val. ir privalo grąžinti 19 val., nors ieškovas prašė leisti vaiką grąžinti kitą dieną, nuvežant į jo lankomą ugdymo įstaigą. Ieškovo nuomone, 2 val. susitikimas, iš kurio 30 min. skiriama piko metu parvažiuoti namo ir dar 30 min. skiriama parvežti vaiką į motinos namus, neatitinka vaiko poreikių ir interesų, kadangi kokybiško bendravimo su vaiku lieka tik 1 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką darbo dienomis, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo leisti vaiką grąžinti kitą dieną, nuvežant jį į jo lankomą ugdymo įstaigą, kadangi šalių mažamečio sūnaus N. B., kuriam šiuo metu yra 2 metai ir 5 mėnesiai, nakvynių ieškovo gyvenamojoje vietoje skaičius per savaitę, atsižvelgiant į N. B. amžių bei bendravimą su tėvu kitomis savaitės dienomis, būtų pernelyg intensyvus, didelės apimties. Nustatant bendravimo tvarką ir nakvynių ieškovo gyvenamojoje vietoje skaičių yra būtina atsižvelgti ir į vaiko prisirišimą prie atsakovės, labiau įprastą jam aplinką nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nusistovėjusį režimą.Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašomas nustatyti vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laikas – 20.00 val. – tokio amžiaus vaikui yra per daug vėlus. Kaip jau minėta, šalių nepilnametis vaikas yra 2 metų ir 5 mėnesių amžiaus, jis šiuo metu lanko ugdymo įstaigą (lopšelį-darželį, o ne mokyklą), taigi jam nereikalingas joks išankstinis pasiruošimas kitai dienai (pvz., atlikti namų darbų užduotis ar pan.). Manytina, kad bendravimo laiko darbo dienomis iki 20.00 val. nustatymas nesutrikdys ir nepilnamečio vaiko poilsio/miego režimo, taip pat valgymo režimo, kadangi, ieškovo teigimu, nepilnametis šalių vaikas vakarieniauja apie 19.00 val., todėl gali pavakarieniauti su tėvu, o grąžinus vaiką namo 20.00 val. pakaks laiko pasirengti miegui. Atsakovė A. T. – B. nei savo atskirajame skunde, nei atsiliepime į ieškovo E. B. atskirąjį skundą jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Sutiktina, kad ieškovui bendraujant su sūnumi darbo dienomis ne sūnaus gyvenamojoje vietoje, ieškovas turi parsivežti sūnų į savo namus ar nusivežti į kitą bendravimui skirtą vietą, taip pat turi užtikrinti sūnaus grąžinimą laiku į jo gyvenamąją vietą, todėl ieškovo bendravimo su sūnumi laikas gerokai sutrumpėja. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad ieškovas E. B. nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., su sūnumi N. B. vieną savaitę bendrauja trečiadienį, o kitą savaitę bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, paimant N. B. po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.Atsakovė A. T. – B. atskirajame skunde nurodo, jog toks intensyvus laikinas bendravimo grafikas, kokį nustatė teismas, pažeidžia vaiko interesus, be to, ieškovas nelabai žino vaiko įpročių, nėra gaminęs sūnui maisto, o sūnui yra reikalinga ypatinga priežiūra, nes gimė anksčiau laiko, nedidelio ūgio ir labai mažo svorio, vaikas nuolat prižiūrimas alergologo, dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė A. T. – B. nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nustačius pakankamai plačios apimties laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bus pažeisti šalių nepilnamečio sūnaus interesai, o ieškovas neužtikrins vaiko interesų apsaugos (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Tai, kad ieškovas su atsakove nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, neturi nukentėti vaiko interesai. Vaikui emociškai yra reikšmingi abu tėvai, dėl kurių tarpusavio konfliktų paprastai vaikas patiria neigiamus jausmus, todėl vardan vaiko gerovės, tėvams turi būti svarbesni vaiko, o ne jų pačių interesai. Kaip jau nurodyta, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar motina. Atsakovės A. T. – B. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nelabai žino vaiko įpročių, nėra gaminęs sūnui maisto, o sūnui yra reikalinga ypatinga priežiūra yra motyvuojamos tik nepagrįstomis atsakovės baimėmis, jog ieškovas nesugebės pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vaikui būnant pas ieškovą, jis vaiko nepamaitintų, neprižiūrėtų, kad ieškovas vaikui galėtų pakenkti, kad negalėtų pasirūpinti vaiku. Tai, kad šalių vaikas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taip pat nėra pagrindas riboti tėvo ir vaiko bendravimą, nes ir vaiko sveikatos priežiūra, ir jos užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga.Apeliantė (atsakovė) A. T. – B. atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka neatitinka nepilnamečio sūnaus interesų, kadangi pagal ją jis nenakvotų savo namuose, o tai sutrikdytų vaiko dienotvarkę ir pastovumą. Tai, jos nuomone, prieštarauja teisės doktrinos nustatytoms taisyklėms, kad vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą ir jam įprastą aplinką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, o teismų praktikoje nusistovėjo taisyklė, kad du savaitgalius su vaiku bendrauja tėtis, o kiti du savaitgaliai paliekami mamai (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-684-883/2016 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jog tėvų pareigos bendraujant su vaiku yra lygios ir ieškovas, kaip savo nepilnamečio sūnaus N. B. tėvas, turėtų bendrauti su vaiku ne tik pora dienų per savaitę po kelias valandas, kaip atskiruoju skundu prašo nustatyti atsakovė, tačiau ir savaitgaliais, pasiimant sūnų pas save su nakvyne, t. y. turėtų būti nustatoma maksimali, kiek tai įmanoma, vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarka. Tuo tarpu ieškovė, būdama nepilnamečio sūnaus motina, turėtų prioritetiškai ginti vaiko interesus, netrukdyti tėvo ir sūnaus bendravimui, priešingai, skatinti tėvo ir sūnaus bendravimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas dėl vaiko prisirišimo prie atsakovės vertintinas kritiškai.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju tik laikinai siekiama sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir sūnaus ryšys. Ieškovas siekia bendrauti su mažamečiu sūnumi, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros, o byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, kad jo bendravimas su sūnumi gali pakenkti vaiko interesams. Priešingai, pirmosios instancijos teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad sąlygos vaikui svečiuotis ieškovo namuose yra tinkamos, ieškovo ir vaiko ryšys nebuvo nutrūkęs, todėl ieškovui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko interesus labiau atitiks ilgesnis tėvo bendravimas su vaiku, t. y. savaitgaliais su nakvyne, o ne vien tik rūpinimasis ir bendravimas su juo keletą valandų per dieną. Be to, nepilnamečio šalių vaiko nakvynė ieškovo namuose nustatyta tik kas antrą savaitgalį, t. y. nėra pernelyg intensyvi ir negali iš esmės sutrikdyti vaiko dienotvarkės, o vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bus nustatyta išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės A. T. – B. atskirasis skundas netenkintinas, o ieškovo atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti, nustatant tokią ieškovo E. B. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. B. tvarką: 1) ieškovas E. B. nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., su sūnumi N. B. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18 val.; 2) ieškovas E. B. nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., su sūnumi N. B. vieną savaitę bendrauja trečiadienį, o kitą savaitę bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, paimant N. B. po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti, nustatant tokią ieškovo E. B. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. B. tvarką:

1) ieškovas E. B. nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., su sūnumi N. B. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18 val.;

2) ieškovas E. B. nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., su sūnumi N. B. vieną savaitę bendrauja trečiadienį, o kitą savaitę bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, paimant N. B. po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.