Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. I. ir atsakovo V. C. atskiruosius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-528-156/2016 pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui V. C. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo V. C. priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovė L. I. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti š atsakovo V. C. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur kas mėnesį, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. I. ir atsakovo V. C. bendravimą su nepilnamečiais vaikais nustatyti pagal jos siūlomą tvarką.

Atsakovas V. C. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nustatyti pagal jo siūlomą variantą. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią bendravimo su sūnumi V. C. tvarką: kiekvienos neporinės metų savaitės savaitgalio penktadienį po pietų pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos (ar jo namų) ir parveža sekmadienį 17 val.; kiekvienos neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su sūnumi jį pasiimdamas iš ugdymo įstaigos arba iš namų apie 17 val. ir parveždamas namo iki 19 val.; kiekvienos porinės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį bendrauja su sūnumi jį pasiimdamas iš ugdymo įstaigos arba iš namų apie 17 val. ir parveždamas namo iki 19 val.; per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) pasiima sūnų šventės išvakarėse, 18 val. šventei pasibaigus vakare iki 19 val. parveža į namus; informuoja ieškovę apie sūnaus buvimo vietą, jo sveikatos būklę bei leidžia jam telefonu bendrauti su ieškove. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad ieškovė trukdo bendrauti su sūnumi, su ieškove bendrauja tik per advokatus, todėl negali operatyviai spręsti su vaikais susijusių klausimų; baiminasi, kad per bylinėjimosi laikotarpį nutrūks gražūs santykiai su sūnumi.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016-05-20 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje leido atsakovui kiekvieną neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sūnumi V. C., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val. į namus; kiekvienos porinės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val. į namus; bendrauti su sūnumi kiekvieną sekmadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 14 iki 18 val. Teismas atsižvelgė, kad vaikas yra ketverių metų, ir sprendė, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tikslinga leisti atsakovui matytis su vaiku, bet trumpiau, negu prašoma.

III. Atskirųjų skundų esmė

Atskiruoju skundu ieškovė L. I. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį atsakovas bendrauja su sūnumi, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatant jį į namus 19 val; kiekvieną sekmadienį bendrauja su sūnumi ne sūnaus gyvenamojoje vietoje pasiimant sūnų iš namų ar kitos tėvų sutartos vietos 16 val. ir pristatant iki 18 val.

Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, kad dėl 2015-12-27 tarp šalių įvykusio konflikto mažametis sūnus jaučia įtampą, jam prasidėjo akių ir pečių tikai, dėl pablogėjusios sveikatos vaikas buvo konsultuotas vaikų psichologo ir vaikų neurologo; po išvažiavimų su atsakovu vaikas namo grįžta sudirgęs, piktas, šaukia, mėto daiktus, pradėjo naktį nelaikyti šlapimo; atsakovas bendraudamas pokalbius įrašinėja, todėl ieškovė nesutinka, kad atsakovas su sūnumi bendrautų jos namuose; sūnui svarbus poilsio laikas dieną nuo 13 val. iki 15-16 val.

Atskiruoju skundu atsakovas V. C. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su sūnumi tvarką. Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės be jokio teisinio pagrindo ir objektyvių įrodymų neproporcingai riboja vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, neužtikrina vaiko ir tėvo teisės į šeimos ryšius, neatitinka geriausių vaiko interesų, pažeidžia tėvo asmeninio pobūdžio teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą. Pažymi, kad skundžiama nutartis yra iš esmės be motyvų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nėra geranoriškai nusiteikusi dėl vaiko bendravimo su tėvu, šiam bendravimui priešpastato savo interesus, siekia sudaryti kliūtis pilnaverčiam ir geranoriškam tėvo ir vaiko bendravimui, tik pateikusi ieškinį ieškovė suskubo „rinkti“ duomenis, kad bendravimas su tėvu daro žalą vaikui, nors iki tol jokių duomenų ar požymių apie bendravimo su tėvu daromą žalą niekam neatskleidė, nes nieko panašaus nebuvo ir nėra. Skundžiama nutartis negalės būti realiai įgyvendinta, nes atsakovas bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje negali dėl konfliktiškų šalių santykių; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės be jokio pagrindo riboja vaiko teisę į šeimos ryšius, riboja bendravimą su artimaisiais giminaičiais iš atsakovo pusės.

Atsiliepime į ieškovės L. I. atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka po 2 valandas per dieną tris kartus per savaitę iš esmės visiškai susiaurintų ir apribotų atsakovo ir sūnaus bendravimą, tokia tvarka yra niekuo nepagrįsta, prieštarauja tėvų lygybės principui, ieškovė nenurodo priežasčių ir aplinkybių bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas negali ir nesugeba prižiūrėti sūnaus ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistas jo dienos režimas; ieškovės argumentai dėl šalių sūnaus ir atsakovo bendravimo ribojimo yra susiję su Radviliškio rajono apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamąja byla Nr. 1-106-766/2016, kurioje atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, neįrodo jokių pagrindų galimam atsakovo ir sūnaus bendravimo ribojimui; būtina atsižvelgti į aiškiai ne vieną kartą išreikštą nepilnamečio sūnaus norą bendrauti su tėvu.

Atsiliepime į atsakovo V. C. atskirąjį skundą ieškovė L. I. nurodo, kad sutinka, jog skundžiama nutartis būtų pakeista ir būtų nustatyta, jog atsakovas gali bendrauti su sūnumi kiekvieną sekmadienį ne sūnaus gyvenamojoje vietoje, pasiimant sūnų iš namų ar kitos tėvų sutartos vietos 16 val. ir parvežant į namus 18 val. Su kitais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad skundžiama nutartis yra motyvuota, atsakovo teiginiai apie ieškovės daromas kliūtis tėvo ir sūnaus bendravimui yra nepagrįsti jokiais įrodymais, sūnaus gyvenimas yra planuojamas, todėl bendravimas turi būti derinamas su ieškove, tarp atsakovo ir sūnaus neliko dvasinio ir emocinio ryšio, todėl reikalingas etapas, kad tarp jų vėl atsirastų ryšys, kad sūnus nebijotų be ieškovės ilgesniam laikui pasilikti su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirieji skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina.

Lietuvos Respublikos teisės aktai tėvams suteikia galimybę klausimą dėl bendravimo su vaiku pirmiausia išspręsti tarpusavio sutarimu - visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Nagrinėjamu atveju abi šalys su teismo nustatyta laikina atsakovo V. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nesutinka, bendravimą su sūnumi prašo nustatyti pagal kiekvieno iš jų siūlomą tvarką, abiejų šalių pozicijos sutampa tik vienu aspektu – kad atsakovui bendrauti su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, galimybių nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šalių nuomone, kad nėra pagrindo atsakovo bendravimo su sūnumi sekmadieniais apriboti sūnaus gyvenamąja vieta, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje nustatymo nepagrindė, apsiribodamas vienu motyvu, kad dėl nepilnamečio vaiko amžiaus nustatomas trumpesnis bendravimo laikas, negu to prašo atsakovas.

Atsakovas, nesutikdamas su nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, atskirajame skunde akcentavo, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą. CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi, įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę. Be to, kaip minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, o teismų praktikoje nusistovėjo taisyklė, kad du savaitgalius su vaiku bendrauja tėtis, o kiti du savaitgaliai paliekami mamai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jog tėvų pareigos bendraujant su vaiku yra lygios ir atsakovas, kaip savo nepilnamečio sūnaus V. C. tėvas, turėtų bendrauti su vaiku ne vien tik keletą dienų per savaitę po dvi valandas, tačiau ir kas antrą savaitgalį. Tuo labiau, kad iš byloje esančių gydytojų įrašų vaiko ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje matyti, jog pats šalių nepilnametis vaikas yra nurodęs, jog myli tėtį ir jo pasiilgo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko interesus labiau atitiks ilgesnis tėvo bendravimas su vaiku, o ne vien tik rūpinimasis ir bendravimas su juo keletą valandų per dieną.

Ieškovė, būdama nepilnamečio sūnaus motina, turėtų prioritetiškai ginti vaiko interesus, netrukdyti tėvo ir sūnaus bendravimui, priešingai, skatinti tėvo ir sūnaus bendravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju laikinai siekiama sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir sūnaus ryšys. Vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti abu tėvus, jausti jų meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Atsakovas siekia bendrauti su mažamečiu sūnumi, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, kad jo bendravimas su sūnumi gali pakenkti vaiko interesams. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų pajėgus pasirūpinti nepilnamečiu vaiku savaitgaliais. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad atsakovo prašymu skyriaus specialistai apsilankė atsakovo tėvų gyvenamame bute ir nustatė, kad vieną iš trijų kambarių savo bute atsakovo tėvai sutinka ir ketina leisti naudoti anūko V. C. poreikiams; kambarys šviesus, apstatytas visais reikiamais baldais, nepilnamečio miegui skirta sofa – lova, pakankamai erdvės ir poilsiui, ir laisvalaikiui bei žaidimams; senelių nuomone, vaikas galės netrukdomai naudotis ir kitomis buto erdvėmis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrina maksimalų, kiek tai yra įmanomą, vaiko bendravimą su abejais iš tėvų. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, į tai, kad mažametis vaikas nuolat gyvena su motina, tačiau vaikas tėvą myli ir jo ilgisi, teismas sprendžia, kad tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais, apsiribojant viena nakvyne, padės išlaikyti esančius tėvo ir sūnaus emocinius ryšius. Atsakovas turės galimybę bendrauti su vaiku visą savaitgalį, nepertraukiamai, todėl toks bendravimas laikytinas atitinkančiu tiek vaiko, tiek ir tėvo poreikius.

Nors apeliacinėje instancijoje ieškovė pateikė medicinines pažymas, patvirtinančias padidintą sūnaus jautrumą ir nesaugumą, tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą atsakovo elgesį bendraujant su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiui vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvo galimybės matytis su vaiku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas klausimui dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymui svarbias aplinkybes, bei daro išvadą, kad vaiko interesus labiau atitiks ilgesnis tėvo bendravimas su vaiku, o ne vien tik kelių valandų susitikimai, todėl atskirieji skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, nustatant, kad atsakovas kiekvienos neporinės metų savaitės šeštadienį 10 val. pasiima sūnų iš jo namų ir parveža sekmadienį 17 val.

27 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti.

Iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo leisti atsakovui V. C. kiekvieną neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sūnumi V. C., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val. į namus; kiekvienos porinės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val. į namus; kiekvienos neporinės metų savaitės savaitgalį bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš namų šeštadienį 10 val. ir parvežant iki sekmadienio 17 val. į namus.