- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-5231-1069/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01901-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo M. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja V. Ž. (toliau – pareiškėja) 2022-10-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo G. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai yra M. Ž. ir G. Ž. Tėvai buvo susituokę (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvendami santuokoje įsigijo: negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas motinos M. Ž. vardu, tačiau jis priklausė abiem tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šilutės rajono apylinkės teismo 1996-06-28 sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvų santuoka buvo nutraukta. Tėvų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – garažo padalinimo klausimas nebuvo išspręstas. G. Ž. mirus (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarą nesikreipė, tačiau likusį tėvo palikimą aktyviais veiksmais priėmė ir valdė, t.y. priėmė ne tik visas tėvo paliktas nuotraukas, jo asmeninius bei įvairius namų apyvokos daiktus, bet ir toliau savo asmeniniams poreikiams naudoja minėtą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri, atnaujina, viduje sandėliuoja savo daiktus, moka mokesčius už atliekų tvarkymą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. Ž. pateikė atsiliepimą (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad su pareiškėjos V. Ž. pareiškimu sutinka.
4. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka CPK 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
7. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje įsigijo: negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas motinos M. Ž. vardu, tačiau jis priklausė abiem tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šilutės rajono apylinkės teismo 1996-06-28 sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvų santuoka buvo nutraukta. Tėvų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – garažo padalinimo klausimas nebuvo išspręstas. G. Ž. mirus (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarą nesikreipė, tačiau likusį tėvo palikimą aktyviais veiksmais priėmė ir valdė, t.y. priėmė ne tik visas tėvo paliktas nuotraukas, jo asmeninius bei įvairius namų apyvokos daiktus, bet ir toliau savo asmeniniams poreikiams naudoja minėtą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri, atnaujina, viduje sandėliuoja savo daiktus, moka mokesčius už atliekų tvarkymą. Suinteresuotas asmuo M. Ž. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.
10. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po G. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) jo dukra V. Ž. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas,).
11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. Ž. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. Ž. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo dukra V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.