Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2024-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-616/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
1-45-616/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28598-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis
D. Ž., Ž. Ž.
Nukentėjusysis
S. M., G. M., J. M., V. T., E. M.
Advokatai
Stanislovas Jankauskas, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-616/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28598-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,

dalyvaujant kaltinamiesiems D. Ž., Ž. Ž., jų gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui ir Jurgitai Šlapaitienei,

dalyvaujant nukentėjusiesiems S. M., G. M., S. M., J. M., V. T., E. M., jo atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas: Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį;

Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su faktine gyvenamąja vieta, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas: 1) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį 102 MGL (5100,00 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – bauda 68 MGL (3400,00 Eur); paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. y. iki 2023 m. sausio 5 d.) (bausmės neatlikęs, bauda išieškoma antstolių, išieškota suma – 0 Eur); 2) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartimi atleistas nuo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir vietoj šios bausmės paskirta 20 MGL, t. y. 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo (2024 m. kovo 22 d.),

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Ž. ir Ž. Ž. nužudė žmogų, t. y.:

2023 m. liepos 30 d. apie 21.30 val., tikslus laikas nenustatytas, bet ne anksčiau nei 21.22 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su J. M., bendrais veiksmais D. Ž. ir Ž. Ž. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. M., suduodami rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 7 smūgius J. M. į galvos sritį, tuo padarydami jam kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, kraujosruvą kairės akiduobės srityje, kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą už kairės ausies, ko pasėkoje dėl sužalojimų galvoje visumos J. M. mirus įvykio vietoje, kur jo kūnas buvo rastas 2023 m. liepos 31 d., tokiu būdu nužudė J. M..

2. Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nurodė kaltę pripažįstantis visiškai. Kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną nuvažiavo pjauti žolės, atsigėrė alaus ir pradėjo eiti namo, t. y važiavo dviračiais. Eidami prie sustojimo sutiko J. M., jis paprašė parūkyti, kaltinamieji jam davė atsigerti alaus. J. pradėjo kaltinamojo broliui kažką sakyti, tuomet brolis J. kažką pasakė, jie susipyko ir tuomet kaltinamasis atėjo ginti brolio, ir viskas. Kažkaip brolis su J. susikibo ir abu atsirado griovyje. Jie ritosi į pakalnę, o kaltinamasis su G. buvo kitoje kelio pusėje, kadangi ji atėjo kita kelio puse, ir kaltinamasis nuėjo prie jos. Kai nusileido gelbėti brolio į pakalnę, tai J. brolį laikė, smaugė. Prisipažįsta, kad spardė, daužė: nusileido nuo šlaito žemyn ir spyrė, pataikė į dešinę pusę, į šoną, du kartus. Kai kaltinamasis spyrė, tuomet J. M. brolį paleido, nes jį laikė už kaklo abiem rankomis. Kai paleido, brolis pats atsistojo, o J. M. pakėlė abu. Pakėlė, kad nepaliktų gulėti griovyje, ir sudavė smūgius į galvą, o kiek buvo smūgių, nepamena dėl suvartoto alkoholio. Tik rankomis smūgiavo. Brolis taip pat smūgiavo. Sumušė ir paliko jį. Alkoholis turėjo įtakos tam, kad jį sumušė. Suvokia, kad galimai savo veiksmais nužudė žmogų. Negalvojo, kad taip nutiks. Civilinius ieškinius pripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu parodymuose ne taip užrašyta, kad J. M. gindamasis smaugė kaltinamojo brolį, tai J. M. buvo ant brolio, ant viršaus. Tyrėja ne taip suprato. Tų parodymų atsisako. Gailisi dėl tos veikos. Atsiprašė nukentėjusiųjų, kad taip nutiko. Parodė, kad liudytojos G. parodymai nebuvo teisingi: jie nenorėjo J. užmušti, pakasti, taip pat ji atėjo į įvykio vietą pėsčiomis, o ne atvažiavo dviračiu. Dėl suduotų smūgių J. liudytoja pasakojo teisingai. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos.

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo D. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis D. Ž. 2023 m. rugpjūčio 30 d. įtariamojo apklausos metu parodė, kad G. S. yra jo sugyventinė, o Ž. Ž. – jo brolis. Tikslios datos neprisimena, bet gali būti data, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, kai jis su broliu Ž. Ž. išvažiavo pjauti žolės į (duomenys neskelbtini) pas J. Č.. Iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 10–12 val., negali nurodyti tikslaus laiko. Važiavo abu atskirais dviračiais plentu, nes kitų kelių, vedančių link (duomenys neskelbtini), nėra. Išvažiuojant iš namų jis su Ž. jau buvo pavartoję alkoholio. Gėrė trise, išgėrė dvi „pūsles“ alaus. Trečias asmuo buvo brolis R. Ž.. Pas močiutę J. jie abu „trimeriu“ pjovė žolę. Ten jis su Ž. išgėrė dar vieną „pūslę“ alaus. Pjaunant žolę buvo atvykę policijos pareigūnai dėl K. P. dviračio, kurį buvo paėmęs Ž.. Pareigūnai iš Ž. dviratį paėmė ir grąžino savininkui. Jis su D. liko toliau pjauti žolės. Dirbant pas močiutę jam skambinėjo sugyventinė G. S., kuri klausė, kada jie pareis. Kai jo telefonas išsikrovė, jis G. skambino iš J. telefono, pasakė G., kad baigia pjauti žolę. Tada galėjo būti apie 21 val. G. pasisiūlė ateiti pasitikti jo ir Ž.. Išeinat iš močiutės jis su savimi nešėsi „zilką“ ir alaus „pūslę“. Alaus pavadinimo nepamena, bet etiketė buvo raudonos spalvos. Alaus davė močiutė už darbą. Daiktus nešė baltos spalvos maišelyje. Iš močiutės išėjo netrukus po G. skambučio. Ėjo namo link (duomenys neskelbtini), ėjo plentu. Jis tą dieną vilkėjo pilkos spalvos sportines kelnes su užrašu ant kišenės, avėjo juodos spalvos „kedais“ su baltomis juostomis, kuriuos ir šiuo metu avi, ir vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais. Ž. vilkėjo juodos spalvos sportines kelnes, avėjo juodos, tamsiai mėlynos spalvos „kroksus“, vilkėjo juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes. Grįžtant jie turėjo tik vieną dviratį, todėl ėjo pėsčiomis ir dviratį vedėsi. Einant link namų, tame plente jie sutiko vyrą. Tas vyras buvo pagyvenęs, žino, kad jį vadino M.. Tas vyras avėjo baltus „kedus“, sportines kelnes, nežino, ką daugiau jis vilkėjo. M. sutiko plente, kairėje pusėje jų judėjimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis su Ž. ėjo dešine plento puse, tuo metu M. priėjo prie jų. M. atrodė pavartojęs alkoholio. M. jo paprašė parūkyti. Jis jam atidavė beveik pusę pakelio cigarečių „Fest“, baltas pakelis. Kadangi tuo metu Ž. gėrė alų, M. paprašė Ž. atsigerti alaus, pasakė, kad eis ir pats alaus pirkti. Ž. davė M. atsigerti. Dėl kažkokių žodžių tarp M. ir Ž. prasidėjo žodinis konfliktas. M. kažką pasakė Ž.. G. tada dar nebuvo. Konflikto metu M. pastūmė Ž. ir šis nukrito. Tada Ž. staiga atsistojo ir iškart sudavė vieną smūgį M. į nosį. Smūgį sudavė delnu. Po smūgio M. krito į griovį ir griebėsi išsilaikyti už Ž., todėl kartu nusitempė ir jį. Jis matė, kad M. su Ž. ritosi griovyje, matė, kad Ž. smūgiavo M. į šoną. Kur dar sudavė smūgius, negali nurodyti, bet smūgių buvo ne mažiau trijų. Smūgių metu Ž. buvo užlipęs ant M., o M. gindamasis smaugė Ž.. M. gulėjo išsitiesęs ant nugaros veidu į Ž.. Jis pamatęs, kad M. smaugia jo brolį Ž., taip pat nusileido į griovį ir tada du kartus jis įspyrė M. į šoną, pataikė į kairę pusę. Po to, kai jis įspyrė, M. paleido Ž.. M. nebuvo praradęs sąmonės. Išlipo iš griovio, atsisėdo ant griovio krašto. Ant M. veido buvo kraujo. Išgertą „pūslę“ alaus jie paliko tame pačiame griovyje, kur ir vyko muštynės. Parodė, kad matė plente uždegtas žvakutes, todėl tvirtina, kad tai ta pati vieta, kur jie paliko sumuštą M.. Žvakutę ir krepšelį pamatė kitą dieną, t. y. 2023 m. liepos 31 d., kai važiavo pas močiutę pasiimti „trimerį“. Visas muštynes nuo pradžių iki galo matė ir G., bet ji nematė konflikto pradžios. Parodė, kad po muštynių Ž. pasiėmė dviratį ir išvažiavo namo, o jis su G. ėjo pėsčiomis. Muštynės galėjo vykti apie 21.15–21.20 val. Tiksliau negali nurodyti. Jis vėliau girdėjo (duomenys neskelbtini) kalbas apie tai, kad griovyje rastas negyvas žmogus. Bet jis to nesusiejo su M.. Kai pamatė žvakutes ir krepšelį, jis broliui Ž. pasakė, kas ten galėjo užmušti žmogų, žvakutės degė toje vietoje, kur jie paliko sumuštą M.. Brolis Ž. pasakė, kad gal kažką kitą kas nors užmušė. Apie sumuštą M. niekam nepasakojo. Bet pamena, kad broliui R. Ž. 2023 m. liepos 31 d. pasakė apie tai, kad mušėsi. Parodė, kad G. tikrai nesmurtavo prieš M.. Įvykio dieną buvo neblaivus, bet viską prisimena. Ar grumtynių metu suplyšo M. rūbai, jis nežino. Kai jis su G. parėjo namo, Ž. jau buvo namuose ir jie daugiau niekur nebuvo išėję, ėjo miegoti (t. 7, b. l. 44–47).

Kaltinamasis D. Ž. 2023 m. gruodžio 4 d. įtariamojo apklausos metu, parodė, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, kad tai jis ir jo brolis Ž. Ž. smurtavo prieš J. M.. Parodymus jis jau davė, palieka prie šių parodymų, juos tvirtina. Papildomai parodė, kad brolis Ž. Ž. J. M. „užvažiavo“ į nosį. Tiksliai šiuo metu visko nepamena. Parodė, kad jis su Ž. mušė J., tik Ž. gal mažiau. G. viską matė, ji ir gali viską parodyti, nes ji buvo blaivi. G. stumdė juos visus, ji norėjo visus išskirti. G. nesmurtavo prieš J.. Prašo užrašyti, kad jo brolis tik vieną kartą uždavė J., o jis daugiau. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, mano, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, dėl to ne viską ir prisimena (t. 7, b. l. 57–58).

3. Kaltinamasis Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino ir parodė, kad gali būti, jog įvykis buvo liepos 30 d. Išvažiavo su broliu D. pjauti žolės pas močiutę Č.. Paskui atvyko policija dėl dviračio, išsivežė dviratį. Kaltinamasis teigia, kad jis iš K. P. pasiskolino, o ne pavogė tą dviratį ir juo važiavo pas močiutę pjauti žolės. Brolis važiavo savo dviračiu. Bepjaunat žolę atvyko policijos pareigūnai. Buvo gal po pietų, tiksliai nepamena, nes jau nuo ryto buvo išgėręs. Nepaskys, kiek buvo išgėręs, tačiau su broliu gėrė alų, tris „pūsles“ po litrą išgėrė. Bepjaunant žolę dėl dviračio atvyko policijos pareigūnai. Paskui toliau pjaunant žolę sulūžo „trimeris“. „Trimerį“ turėjo savo, t. y. brolis atsivežė savo. Vėliau močiutė pasiūlė eiti pavalgyti pietų. Pavalgė, pakalbėjo ir važiavo namo. Bevažiuojant šiek tiek už stotelių sutiko J. M.. Jis paprašė parūkyti. Davė parūkyti, dar išgėrė ir tada kaltinamasis J. kažką pasakė, jie susistumdė. J. puolė versti kaltinamąjį į griovį. Nusirito į griovį ir J. pradėjo kaltinamąjį smaugti, tuomet atėjęs D. Ž. jam du kartus spyrė. Paskui brolis gindamas kaltinamąjį J. du kartus įspyrė ir viskas. J. paliko griovyje ir išsiskirstė namo. Gal J. puolė kaltinamąjį smaugti, kad kažką pasakė. Ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus atsimena. Antruose parodymuose nesakė apie sustojimą, parūkymą ir gėrimą. Nežino, kodėl nesakė. Nebūtų kaltinamojo pastūmęs, nebūtų sumušę. Kaltinamąjį pradėjo smaugti, o brolis pradėjo gelbėti. Smaugimo žymių buvo likę kokią savaitę. Niekam nerodė tų žymių. Buvo tą laiką su kapišonu ir viskas. Žymės buvo likę – mėlynės buvo ant kaklo. J. M. buvo paėmęs abiem rankomis (parodo aplink kaklą). Kraujosruvos buvo tokios rausvos, raudonos, penkios kraujosruvos, penkių pirštų. Po penkias kraujosruvas, iš viso dešimt. Nežino, kiek laiko turėjo smaugti, kad liko kraujosruvos, bet smaugė apie 5–6 minutes. D. draugė matė, kai kaltinamąjį smaugė. Ji ir pasakė broliui: „Eik brolį gelbėti“. Ir brolis atėjo. Atėjo brolis D. ir spyrė J. du kartus iš kojos į kūną, lygtai į dešinį šoną. Nežino, kodėl specialistas nerado sumušimų ant šono. Kiti sužalojimai atsirado nuo jų veiksmų: į galvą irgi davė, D. du kartus davė į šoną ir tada J. M. Ž. paleido. Tada kaltinamasis dar atsistojęs J. davė į galvą su kumščiu 2–3 kartus. D. irgi davė su ranka, nepastebėjo kur. Jei ekspertas randa ne mažiau 7 kartus, tai išeina, kad kitus 4 smūgius sudavė D.. Ir paliko J. ten. G. parodymai neteisingi, nes kaltinamasis J. nebuvo pakėlęs ir jėga į žemę netrenkė, taip pat neteisingi, kad norėjo pakasti, kad ji su dviračiu atmynė, nes ji atėjo pėsčiomis, kad kojomis spardė J., nes spyrė tik du kartus. O visa kita ji teisingai pasakojo. Daugiau savo veiksmų tiksliai nepamena dėl girtumo ir dar su sveikata jam negerai, su atmintimi, tai patirta trauma. Invalidumas duotas dėl to, turi 45% darbingumą. Kaltinimą visiškai pripažįsta. Galėjo būti tiek smūgių, kiek surašyta kaltinime. Pripažįsta, kad dėl jų veiksmų mirė J. M.. Pripažįsta visus civilinius ieškinius. Nėra nė kiek atlyginęs, nebuvo galimybių. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų, nepagalvojo, kad taip nutiks. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi. Alkoholis paveikė tokį elgesį, blaivus nebūtų taip padaręs.

3.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo Ž. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis Ž. Ž. 2023 m. rugpjūčio 30 d. įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažįsta, nusikaltimo nepadarė, J. M. nenužudė. Parodė, kad jis žino kelią (duomenys neskelbtini), šalia šio kelio yra miškas, ten maždaug prieš savaitę laiko jis matė uždegtą žvakutę. G. S. yra jo brolio D. Ž. draugė. Nukentėjusiojo – mirusiojo J. M. nepažįsta, jo vardą ir pavardę jis sužinojo iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą. 2023 m. liepos 30 d. jis su broliu pjovė žolę pas J. Č. (duomenys neskelbtini). Žolę pradėjo pjauti po pietų, nes apie 11.00 val. J. Č. prašė jų nupjauti žolę. Jie pas ją vyko dviem dviračiais. Jis važiavo su savo dviračiu, o D. – su draugo dviračiu. Atsivežė vieną „trimerį“. Žolę jie pjovė su vienu „trimeriu“. Pjaunant žolę buvo atvykę pareigūnai dėl dviračio, kurį brolis D. paėmė iš draugo. Pareigūnai paėmė dviratį ir išvažiavo. Išvykus pareigūnams, jie toliau pjovė žolę. Bepjaunant žolę, jiems sugedo „trimeris“. J. Č. pasiūlė jiems atsigerti alaus, pavalgyti pietus. Jie pavalgė, išgėrė alaus du butelius po 1 litrą (6 laipsnių stiprumo), pavadinimo nepamena. Pasikalbėjo su J. Č., pasiėmė dar vieną butelį alaus ir apie 17.00 val. išvažiavo į savo namus. Parodė, kad jis ir brolis – abu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis tą dieną vilkėjo juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis, su baltos spalvos dryžiais, juodas sportines kelnes, avėjo „kroksus“, juodos spalvos. Jokios kepuraitės nedėvėjo. Kokiais rūbais buvo apsivilkęs brolis, jis nepamena. Savo telefoną tą dieną buvo palikęs namuose krautis. Ar brolis turėjo telefoną, negali parodyti, nežino, nes brolis telefoną dalindavosi su savo drauge G. S.. „Trimerį“ ir benziną paliko pas J. Č.. Namo važiavo dviese vienu dviračiu – jis sėdėjo ant „balkiuko“, o brolis mynė. Važiavo asfaltu, tai yra, išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), jie pasuko link (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini), po to pasuko link (duomenys neskelbtini) ir atsitiktinai sutiko G. S.. Su broliu nulipo nuo dviračio ir visi trys pradėjo eiti link namų. Dviratį varėsi D.. Einant G. pasakė, kad pranešė policijai apie tai, jog D. dingo, todėl paskelbta jo paieška, nes jie nebuvo pasakę G., kad važiuoja pjauti žolės. Nepamena, kaip G. buvo apsirengusi. Beeinant link namų jokių žmonių nesutiko. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, išsiskyrė su broliu ir jo drauge – jie nuėjo link (duomenys neskelbtini), o jis nuėjo link (duomenys neskelbtini). Dviratį nusivarė jo brolis. Kai ėjo vienas link savo namų, jokių žmonių nesutiko. Parodė, kad alaus butelį, kurį pasiėmė iš J. Č., išgėrė visi trys. Išgertą butelį išmetė toje kelio atkarpoje, kurioje yra vingiuotas kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini). Kai grįžo namo, nuėjo miegoti, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prieš einant pas J. Č. taip pat su broliu buvo išgėrę „pūslę“ ar dvi „pūsles“ alaus. Pas J. Č. jie išgėrė du litrus alaus ir vieną butelį pasiėmė namo. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Atsikėlė ryte, t. y. jau 2023 m. liepos 31 d., apie 8.00–9.00 val. Apie 10.0–11.00 val. vienas nuėjo pas draugą K. P.. Po to dviračiu nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alaus. Būdamas pas K. P. 2023 m. liepos 31 d. internete perskaitė, kad kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis ir buvo „numuštas“ žmogus (t. 7, b. l. 127–130).

Kaltinamasis Ž. Ž. 2023 m. gruodžio 4 d. įtariamojo apklausos metu, kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, parodė, kad kaltės nepripažįsta. Parodė, kad einant namo kartu su broliu D. Ž. ant pagrindinio kelio, ties (duomenys neskelbtini), jie sutiko J. M., jis kažką M. pasakė ir šis jį puolė stumti. Jis nukrito, atsistojo greitai ir stūmė J. M.. Stūmė abiem rankomis atsiremiant jam į krūtinę. J. nenukrito, tik prie griovio susvyravo. J. tada puolė ant jo, jis stovėjo šalia griovio, ant žvyro, kur baigiasi asfaltas. Su J. jis susigrūmė, bet jam nesmūgiavo, abu įkrito į griovį. J. griovyje jį pradėjo smaugti, jis gulėjo ant nugaros, o J., atsiklaupęs ant kelių, abiem rankomis suėmęs jam už kaklo, jį smaugė. D. Ž. tai pamatė ir įlipo į griovį, kur du kartus įspyrė J. kažkur į krūtinę ar į šoną. Tada J. jį paleido, jis atsikėlė ir išlipo iš griovio. J. liko griovyje, sėdėjo, nukritęs nebuvo, J. nekraujavo. D. pasakė J. – ar pasimokei, kad nereikia smaugti. Tada jie ėjo namo. Parodė, kad kartu buvo G. S., kuri viską matė. G. atėjo iš namų, iš (duomenys neskelbtini), ji ėjo pasitikti D. link (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai nurodyti, kurioje vietoje jie susitiko G., bet galėjo būti ir toje pačioje vietoje, kur jis susigrūmė su J.. Grumtynės su J. truko apie 4–3 minutes. D. du kartus įspyrė J. ir viskas. G. nieko nesakė, o gal ir sakė brolį ginti (t. 7, b. l. 140–142).

4. Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nužudytasis J. M. buvo jos sūnus. Prašo priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro tai, kad žuvusysis nukentėjusiajai buvo brangus, su juo bendravo, atvažiuodavo, susitikdavo, susiskambindavo. Po vaiko mirties nebeturi sveikatos, pablogėjo sveikata, jai blogai su širdimi. Kreipėsi į gydytojus, tačiau prie civilinio ieškinio medicininių dokumentų nepateikė, nes nežinojo. Jei būtų žinojusi, būtų paprašiusi gydytojos Kokie 4 metai, kai kartu su sūnumi J. nebegyveno, o iki to laiko visada kartu gyveno. Dabar ji gyvena Šilalės raj. Sūnus J. atvažiuodavo pas nukentėjusiąją ir ji pas jį atvažiuodavo. Jis buvo labai geros širdies, padėdavo. Yra pinigėlių parduotuvėje davęs. Sūnus J. ir dirbdavo, ir nedirbdavo. Prieš mirtį nedirbo, broliui namuose padėdavo, kaimynams padėdavo. Turėjo problemų su alkoholiu, vartodavo. Bandė padėti, kad nevartotų, kalbėdavo, jis paklausydavo ir vėl pavartodavo.

5. Nukentėjusioji V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nužudytojo J. M. sesuo. Kaltinamųjų nepažįsta, kaip buvo nužudytas jos brolis, pasakojo E. M., kuris gyveno su J. M.. Trumpai pasakė, kad J. rado ant kelio, negyvą, E. paaiškino, kad brolis buvo sumuštas ir rastas ant kelio, griovyje. Tuo metu nukentėjusioji gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškė 15 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti: patyrė labai didelį stresą vien dėl to, kad gyvena ne Lietuvoje ir negalėjo grįžti į Lietuvą, jai sutriko sveikata, sutriko kraujo spaudimas, negalėjo eiti į darbą ir iki šiol jaučiasi negerai. Nepateikė duomenų, kad negalėjo eiti į darbą. Santykiai su nužudytu broliu visada buvo artimi, tik paskutinius trejus metus nukentėjusioji negalėjo grįžti į Lietuvą, todėl trejus metus ir nesimatė su J.. Palaikė ryšius telefonu, nors nuolatos nebendravo, nes yra nuotolis, bet palaikė ryšius. Kai grįždavo į Lietuvą, apsistodavo pas brolį S., su nužudytu broliu matydavosi, jis gyveno pas E., pas jį atvykdavo. Nuo įvykio nukentėjusiajai yra aukštas kraujo spaudimas, galvos skausmas. Dabar nevartoja vaistų. Mano, kad sveikatos sutrikimai sietini su šiuo įvykiu. Po brolio mirties buvo pas gydytoją, tačiau to, kad pakilęs jai spaudimas, oficialiai nėra užfiksuota. Nėra pateikusi jokių dokumentų, kad patyrė sveikatos sutrikimų. Dabar yra keturi broliai ir nukentėjusioji. Mirusysis brolis neturėjo nuolatinio darbo, uždarbiaudavo, išgėrinėdavo, negyveno sveiko gyvenimo būdo. Jis piktnaudžiavo alkoholiu. Nukentėjusioji kalbėjosi daug kartų dėl alkoholio vartojimo, bet tai buvo jo pasirinkimas taip gyventi. Jis sakė, kad jam taip gerai.

6. Nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie brolio J. žūties aplinkybes žino tiek, kad rytą atėjo K. B. ir pasakė, jog rado brolį griovyje. Pasakė eiti žiūrėti, nes kažkas yra. Nuėjo, ten buvo medikai, kurie pasakė, kad jau per vėlu ką nors daryti ir tuomet atvyko pareigūnai. Įvykio vietoje buvo matyti, kad viename šone ištrypta, kitame šone mažiau, liemenė numesta į šoną. Nukentėjusysis kaime visų klausinėjo, gal kas ką matė, gal žinojo, bet niekas nieko nežinojo. Iš brolio G. sužinojo, kad buvo kažkokie nežinomi asmenys, ir paskui kaime pasakė, kad pas Š. iš (duomenys neskelbtini) kažkokie asmenys pjovė žolę. Pareiškė civilinį ieškinį: turtinė žala – laidojimo išlaidos ir 20 000 eurų neturtinė žala bei 600 eurų advokato paslaugos, sumokėjo už dokumentų paruošimą. Valstybės parama iš laidotuvių išlaidų išskaičiuota. Prašo priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos, kadangi jis kartu su J. gyveno, labai trūksta žmogaus. Visada susitikdavo, o dabar nėra. Dviese gyveno tėvonijoje. Brolis nesukūrė šeimos. Jis vedė tokį gyvenimo būdą – pabūna 2–3 dienas blaivus ir vėl kažkas nutinka. Į gydytojus nukentėjusysis nesikreipė, tačiau kiekvieną naktį atsigulęs galvoja apie įvykį, juk J. iki kiemo buvo likę pareiti 300 metrų. Jis mažiukas, gal būtų apsigynęs, bet jam dešinę ranką skaudėjo. J. gyveno savo namuke, kuris šalia buvo, per kiemą, per keliuką pereini, gal 5 m. Panašu, kad vesdavo bendrą ūkį: nukentėjusiojo draugė daro valgyti, tai pakviečia J. Prieš mirtį J. oficialiai nedirbo, tačiau kartu važiuodavo dirbti, uždarbiauti pas ūkininką.

7. Nukentėjusysis S. M. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra nužudyto J. brolis, ir pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo 15 000 eurų neturtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro nerimas, nemiga, spaudimas, bet pas gydytojus nėjo. Visgi J. buvo brolis. Laidotuvėse dalyvavo. Kiek pamena, paskambino brolis S. ir pasakė, kad J. negyvas. Su nužudytu broliu kartu negyveno, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau atvažiuodavo pas brolį E. per metus gal 3–4 kartus ir matydavosi su J.. Su broliu J. susiskambindavo, kalbėdavosi, tačiau jis pas nukentėjusįjį neatvažiuodavo. Gal pinigų neturėdavo. Jo gyvenimas buvo sunkus. Jis išgėrinėdavo šiek tiek. Bandė padėti, kalbėjosi, bet nė vienas nepakeitė J. nuomonės.

8. Nukentėjusysis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nužudytasis buvo jo brolis. Įvykio aplinkybes žino iš bylos. Nužudytas brolis padėdavo nukentėjusiajam, ateidavo, šalia buvo. Pas nukentėjusįjį ateidavo blaivus, nėra matęs labai išgėrusio. Vaikystėje jį augino, nes yra vyriausias iš brolių, J. visų brolių buvo mylimas, nes pats mažiausias. Pareiškė civilinį ieškinį 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam pablogėjo atmintis, iki šios dienos neatsimena, kas jam paskambino į (duomenys neskelbtini), buvo stresas. Dabar darbe kažką pamiršta, to gyvenime nebūdavo. Nemiga yra. Iki brolio nužudymo miegodavo gerai, o dabar 5–3 valandas. Eina į darbą – svyruoja, užmiršta kur eina. Prasidėjo dideli galvos skausmai. Visa tai sieja su netektim, labai išgyvena, nes jis – brolis, o jį kažkas suspardė ir žmogaus nebėra. Visų šeimos narių santykiai geri. Nukentėjusysis važinėja į (duomenys neskelbtini), 4 savaites būna ten, dvi savaites – Lietuvoje. Iki J. mirties su broliu kartu negyveno, paskutiniu metu jis gyveno pas brolį E.. J. žinojo, kad nukentėjusysis nevartoja alkoholio, tai visą laiką ateidavo blaivus. Dėl blogos savijautos į medikus nesikreipė, jais nepasitiki.

9. Nukentėjusysis S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskambino brolis E. ir pasakė, kad J. yra griovyje palei kelią ir nukentėjusysis nuvažiavo į tą vietą. Ten jau dirbo pareigūnai. Tai buvo (duomenys neskelbtini), netoli, kur jis gyveno. Matė per dvi vietas ištryptą žolę, nuvilktą liemenę, o J. jau buvo uždengtas. Kitų aplinkybių nežino. Pareiškė civilinį ieškinį 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Su J. gerai sutardavo, jų gyvenamos vietos netoli, 30 km atstumu. Iki brolio mirties nukentėjusysis gyveno (duomenys neskelbtini), per savaitę po kartą ir 2–3 kartus matydavosi. Su E. kartais važiuodavo dirbti ir susitikdavo. Miręs brolis išgėrinėdavo. Pragyvenimui jam duodavo brolis E. ir jis pats eidavo uždarbiauti. Kaip šeima gyveno draugiškai, bendravo, palaikydavo brolišką ryšį. 15 000 eurų neturtinę žalą sudaro tai, kad nebėra jo brolio.

10. Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. buvo sugyventiniai 5 metus. Nuo D. sulaikymo nebėra sugyventiniai, tačiau susirašinėja. Sutinka duoti parodymus. Su Ž. Ž. santykiai yra draugiški. Įvykio dieną Ž. su D. važiavo pas A. motiną pjauti žolės. Kai paskutinį kartą su juo kalbėjo, tai pasakė, kad pjauna žolę ir nenori kalbėti. Vienu metu jo telefonas buvo išjungtas ir liudytoja išsigando, pagalvojo, kad kažkas atsitiko. Paskelbė jo paiešką. Paskambino numeriu 112 ir pasakė, kad D. Ž. yra dingęs, kad jis nekelia ragelio, kad telefonas išjungtas. Po kiek laiko paskambimo pareigūnai, prokurorė ir pasakė, kad per parą laiko, jei neatsiras, vėl skambinti. Paskui D. paskambino jai iš A. mamos (tos močiutės, pas kurią pjovė žolę) telefono ir pasakė, kad ateitų jo pasitikti. Nuėjo pas Ž., D. brolį, pasiimti dviračio, jį pasiėmusi ėjo jų pasitikti. Paskui vėl jai skambino A. mama ir paklausė, kur ji yra, pasakė, kad netoli. Ties stotele pamatė Ž. ir D., jie buvo labai girti. Liudytoja važiavo link jų ir Ž. norėjo ant jos pulti, bet D. pasakė, kad čia jo draugė. Paskui jie pradėjo tą žmogų mušti, tas žmogus negalėjo apsiginti, jis buvo labai girtas. Liudytoja važiavo plentu, o jie jau buvo griovyje, t. y tik Ž. buvo griovyje, o D. buvo ant plento. Kai atvažiavo, jau tą žmogų buvo pradėję mušti, jis dar buvo gyvas, nes judėjo, buvo atsimerkęs, bet jau gulėjo griovyje, bandė stotis. Ž. pirmas pradėjo jį mušti, tada D.. Ž. trenkė kojomis, rankomis, o tas žmogus gulėjo, jį mušė gulintį. Ž. susimušė su tuo žmogumi, D. norėjo kažkaip užstoti, liudytoja bandė atitraukti, sakė: „ką jums blogo žmogus padarė?“. Kai D. nuėjo į griovį, taip pat pradėjo tą žmogų mušti. Abu vienu metu mušė rankomis, kojomis. Tas žmogus buvo girtas, priešinosi, sakė: „pamatysit, bus bloguoju, bloguoju“, bandė stotis ir vėl griuvo. Taip ir baigėsi. Paskui Ž. paėmė ir pradėjo palei plentą tampyti tą žmogų. Tam žmogui buvo numautos kelnės ir jis jas paskui apsimovė. Negali pasakyti, kiek laiko tai truko, norėjo kviesti pareigūnus, bet neturėjo telefono, nes atidavė – atvažiavusi padavė D.. Prieš mušant D., po Ž. mušimo, tas žmogus dar judėjo, matė. Matė D. kruvinus krumplius, suprato, kad kraujas buvo po muštynių to žmogaus, nes jį mušė. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. D. pasakė, kad „reikia M. visai užmušti ir pakasti, kad nebūtų įrodymų“. Tačiau Ž. pasakė, kad vienas įrodymas yra, tai būtent liudytoja. D. prieš ją irgi kėlė ranką ne kartą, yra pripratusi, nes mylėjo. Paskui parėjo namo: liudytoja su D. į savo namus, o Ž. numynė į kitus. Ž. visą laiką buvo su dviračiu. Kai nuėjo, tas žmogus nejudėjo, suprato, kad buvo be sąmonės. Negali pasakyti, kiek D. ir Ž. buvo išgėrę, bet normaliai, galėjo įpūsti 2–3 promiles. Ž. buvo net „kominis“ nuo alkoholio. D. taip pat buvo išgėręs. Kai D. ir Ž. sulaikė, jų sesuo S. bandė su ja kalbėti apie tą įvykį. Norėjo sužinoti, kur buvo dingę visą parą, nes jaudinosi dėl brolių, ji buvo atvažiavusi, bandė klausinėti apie įvykį, bet liudytoja teigia nieko jai nesakiusi. S. skambino liudytojai ir prašė pakeisti parodymus.

10.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojos G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja G. S. 2023 m. spalio 26 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tada, kai ji buvo paleista iš areštinės ir grįžo namo į tuometinę savo gyvenamą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. pas ją atėjo R. Ž., kuris jos klausė, kur yra D. ir Ž.. Tada ji jam nieko neaiškino, nieko nepasakojo. R. jai negrasino, tiesiog pasiėmė D. tabaką ir išėjo. Tos pačios dienos vakare R. vėl pas ją atėjo ir kažko name ieškojo. Ji jo klausė, bet jis jai neatsakė. R. nerado, ko ieškojo, ir išėjo. Kitą dieną, būdamas neblaivus, R. vėl atėjo pas ją, bet tada jau ji jo neįsileido į namus, todėl jis pradėjo daužyti langus, prašė D. ir Ž. pasamdyti advokatą, skundėsi kaimynams, kad broliai uždaryti, kad sėdi kalėjime. R. jai pasakė: „kažką daryk, kad jie išeitų į laisvę“. Ji R. nieko neatsakė, nes jo bijo, R. anksčiau yra jai grasinęs. Parodė, kad jai nuolat skambino ir D. sesuo S., kuri jos prašo keisti parodymus, kad D. išeitų į laisvę, sako, kad D. yra silpnas ir gali nusižudyti. Paskutinį kartą S. jai skambino šiandien, t. y. 2023 m. spalio 26 d. apie 7.00 val. ryto, nes žinojo, kad ji šiandien vyks į apklausą. 2023 m. spalio 25 d. S. jai skambino ir sakė, jog ji taip pat sės dėl J. M. nužudymo, nes duoda melagingus parodymus prieš jos brolius. Parodė, kad jai skambino ir A. Č., kuris jos klausė apie J. M. nužudymo aplinkybes, sakė jai, kad tai ji įkišo D. į kalėjimą. A. jai sakė, kad nuraus jai ausis, nes ji kalčiausia, kad D. ir Ž. yra sulaikyti. A. yra sūnus tos moters, pas kurią įvykio dieną D. ir Ž. pjovė žolę (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad R. yra paleidęs gandus apie tai, kad J. M. nužudė K. K., nors įvykio dieną K. K. su jais net nebuvo. Buvo tik ji, Ž. Ž. ir D. Ž.. O J. M. mušė tik D. ir Ž.. Parodė, kad D. jai taip pat skambina iš izoliatoriaus ir prašo, kad ji keistų parodymus, sakė sakyti, kad J. M. nužudė K. K.. D. jai pasakė, kad ji tokį pranešimą perduotų policijai. Ji taip ir padarė, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad D. Ž. yra jos sugyventinis, kad jis nekaltas, kad iš jo ji gavo pranešimą apie tai, jog jo draugas K. K. nužudė J. M.. Skambučio metu D. jai padiktavo advokato numerį ir liepė su juo susisiekti. Parodė, kad ji advokatui neskambino. D. taip pat rašo jai laiškus iš izoliatoriaus. Du laiškai buvo siųsti D. Ž. vardu ir vienas A. V. vardu, kuriuose ją terorizuoja, rašo, kad jis ją nužudys, kad ji kažką darytų, jog jį paliestų, klausia jos, ar ji susisiekia su S.. Laiškus ji pateikia prie apklausos protokolo. Liudytoja taip pat parodė, kad 2023 m. liepos 30 d. po pietų D. ir Ž. buvo išėję pjauti žolės pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Jie išėjo tik po pietų, nes iš pat ryto Ž. ir R. gėrė alkoholį. Pamena, kad tą dieną buvo ieškomas D., nes vakare apie 19.00 val. jai paskambino pareigūnai, kurie klausė, kur (duomenys neskelbtini) dirba D.. Po kažkiek laiko jai paskambino ir pats D.. D. jai skambino iš močiutės telefono numerio. D. tą vakarą iš močiutės numerio jai skambino du kartus. Galėjo skambinti apie 21.00 val. D. pasakė, kad eis namo. Ji ir pati dar skambino močiutei, klausė, ar D. jau išėjo. Galėjo tada būti apie 21.30 val. Močiutė jai pasakė, kad D. su Ž. išėjo iš jos prieš 20 minučių. Po pokalbio su močiute ji dviračiu išvažiavo pasitikti D.. Ji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiavo plentu, nes kitų kelių link (duomenys neskelbtini) nėra. Važiuojant keliu tiesiai, link (duomenys neskelbtini), ant plento ji pamatė Ž. su D. ir J. M., gulintį griovyje. Tada ji to J. M. dar nepažinojo, dabar žino. J. M. vilkėjo sportines kelnes, spalvos negali nurodyti, turėjo šviesą atspindinčią oranžinės spalvos liemenę, kurią buvo apsivilkęs, dėvėjo dryžuotą megztinį, buvo užsidėjęs kepurę. Jai važiuojant link D. ir Ž., ji matė, kad Ž. buvo labai agresyvus, jis net ją norėjo užpulti, nes jos iš karto neatpažino. Ž. buvo pergėręs, jam vaidenosi dėl alkoholio poveikio ir agresijos. D. ją apgynė nuo Ž., pasakė, kad tai ji – G., D. sugyventinė. Ž. puldamas ant jos lipo iš griovio, kur jau gulėjo J.. Ž. jau būnant ant plento J. M. bandė keltis ir išlipti iš griovio, buvo jau beveik atsistojęs ir ji matė, kaip Ž. grįžo prie J. ir jam kumščiu trenkė į nosį, pradėjo tampyti po plentą, po to jį nusitempė į griovį, pradėjo spardyti. Ji matė, kaip Ž. spyrė į galvą, nosį, kojas, pilvą, daužė rankomis. Kiek sudavė smūgių, ji negali nurodyti, bet buvo serija smūgių kojomis ir rankomis. Matė, kad smūgiuodamas Ž. pataikė į J. M.. Kai Ž. mušė J., šis gulėjo griovyje. J. M. bandė gintis ir grumtynių metu Ž. išrengė J. M.. J. ir Ž. tampantis ant plento, Ž. J. M. nutempė kelnes, J. jas apsimovė atgal. Po to ji matė, kaip Ž. sugriebė už liemenės ir jėga J. trenkė į žemę, bei įmetė į griovį. J. M. griovyje bandė gintis. Ji matė, kad Ž. buvo sugriebęs J. už megztinio ir liemenės, matė, kad J. išsimovė iš liemenės ir megztinio, matė, megztinis suplyšo, buvo išvirkščia puse. Parodė, kad D. taip pat sudavė J. 4–5 smūgius. D. smūgius sudavė J. į galvos sritį, kojas, pilvą. D. smūgiavo rankomis ir kojomis. Kai D. mušė J. M., šis jau gulėjo griovyje po grumtynių su Ž.. J. M. neteko sąmonės. Po muštynių ant D. rankos krumplių ji matė kraują. Ji mano, jog kraujas buvo J., nes J. veidas buvo visas kruvinas. Parodė, kad D. pasakė, jog reikia J. M. visai užmušti ir pakasti, kad nebūtų įrodymų, o Ž. pasakė, kad vienas įrodymas vis tiek yra. Ji suprato, kad Ž. turėjo mintyje būtent ją. Todėl jie J. M. visai neužmušė, bet paliko sumuštą griovyje be sąmonės. Ji suprato, kad J. be sąmonės, nes jis nejudėjo. Ž. pasakė, kad jam jau viskas, ilgai nebetemps. Muštynių metu be Ž., D. ir jos daugiau nieko toje vietoje nebuvo. J. mušė tik Ž. ir D.. Parodė, kad ji neleido D. ir Ž. mušti J., bet jie jos neklausė. Ji norėjo kviesti policiją ir medikus, bet Ž. neleido to daryti, atėmė telefonus. Ž. ir D. buvo neblaivūs, o Ž. jai atrodė „kominis“, jam vaidenosi. Ji J. M. nieko nedarė, nenaudojo prieš jį jokio smurto. Ž. bandė nuo J. patraukti, bet Ž. jai pačiai sudavė vieną smūgį per veidą. Parėjus namo apie įvykį jie nieko nekalbėjo. Kitą dieną D. nuvažiavo pas tą pačią močiutę, pas kurią prieš dieną pjovė žolę, važiavo pasiimti „trimerio“, ir tada jis kaime sužinojo, kad J. M. mirė. Apie J. M. mirtį D. jai nieko nepasakė, bet ji žino, kad jis pasipasakojo R. Ž., todėl mano, kad Regimantas apie muštynes viską žino. Pamena, kad J. M. turėjo baltos spalvos maišelį su rankenomis, o D. su Ž. baltame maišelyje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dvi „pūsles“ alaus, raudona etikete, gal tai buvo „Diesel“ ar „Šnekorių“ alus, nežino tikslaus pavadinimo. Žino, kad vieną išgertą „pūslę“ numetė toje vietoje, kur ir mušė J.. Jie taip pat turėjo cigarečių ir nešėsi „drelę“. Alų gėrė tik D. su Ž. ir jie „bambalius“ išmetė į krūmus, išmetė ir „(duomenys neskelbtini)“ maišelį toje vietoje, kur buvo sumuštas ir paliktas J. M. (t. 6, b. l. 57–60).

11. Liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš įvykį prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės apie 15 val. išgėrė degtinės. Ten buvo liudytojas, V. M., R. A., o paskui atėjo J. M.. Išgėrė ir apie 17 val. išsiskirstė. Jokio konflikto nebuvo. Dviračiais išvyko V. M. ir R. A., o J. buvo pėsčias.

11.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojo L. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas L. A. 2023 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 30 d. apie 15.30 val. J. M. atėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės baro esančios malkinės. Ta malkinė priklauso parduotuvės savininkui G. D.. Jis atėjo su degtinės buteliu, o toje vietoje jau buvo R. A., V. M., K. S.. Jie visi gėrė degtinę. Po kokio pusvalandžio atėjo prie jų J. M.. Jis su savimi neatsinešė jokio alkoholio. Po kokių dviejų valandų, apie 19 val., jie išsiskirstė. Jis vienas ėjo į namus ir atsistojo išeiti pats pirmas. Po jo atsistojo ir R. A., ir V. M., ir J. M.. O K. S. liko miegoti lauke prie malkinės, nes užmigo dėl girtumo. Jie išgėrė du 0,5 l degtinės ir dvi „fleškutes“. Visi buvo gerokai neblaivūs. Bet niekas nesipyko, nebuvo jokio konflikto. Jis išėjo vienas į namus, o jie visi trys išėjo į kitą pusę į savo namus link plento. Jiems reikėjo pereiti plentą. J. M. taip pat su jais buvo pakeliui į namus. Daugiau jis jų nematė. Apie tai, kad J. M. miręs, sužinojo pirmadienį apie pietus (t. 2, b. l. 181–184).

12. Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, jie iš gretimo kaimo. 2023 m. liepos 30 d. prie parduotuvės buvo kompanija ir buvo J.. Buvo V. M., L., S., R. A. ir J. M.. J. išėjo pirmas, įėjo vienas ir nuėjo link plento. Matė juos apie pietus, galimai apie 14 val. Jie paskui išsiskirstė. Konflikto nebuvo.

13. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog buvo sekmadienis. Su R. A. nusipirko butelį, nuėjo išgerti ir vėliau, jiems besėdint, prisijungė L. A. su J. M.. Su R. A. susitiko gal apie 15 val., o kada jie prisijungė, nežiūrėjo į laikrodį. Buvo prie parduotuvės-baro, už malkinės, (duomenys neskelbtini). Nusipirko degtinės butelį ir traškučių. Visi išgėrė, paskui prisijungė G. D. ir buvo penkiese. Kada išėjo J., negali pasakyti. Kitą dieną 8 val. nuvažiavo į darbą pas ūkininką S. J., užsikūrė traktorius, buvo gal po 8 val., apie 8.30 val. vyko įsipilti kuro į (duomenys neskelbtini). Grįždami plentu į dirbtuves iš kombaino pamatė, kad griovyje guli žmogus. Kai grįžo į dirbtuves M. J. su savo sūnumi L. važiavo pažiūrėti, kas guli. Kai parvažiavo, pasakė, kad negyvas guli J. M.. Į priekį važiuojant nematė jo gulinčio, nes važiavo kita kelio puse.

13.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas V. M. 2023 m. rugpjūčio 1 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2023 m. liepos 30 d. apie 14.30 val. dviračiu atvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Nusipirko 0,5 l degtinės ir traškučių. Už parduotuvės prie malkinės gėrė kartu su R. A.. Prie jų prisijungė K.. Vėliau prie jų atėjo L. A. ir J. M.. Geriant jokio konflikto tarp jų nebuvo, niekas nesipyko, niekas nesimušė. Kaip jie išsiskirstė, jis nepamena. Su kuo ir kada išėjo J. M., jis nežino. Parodė, kad J. M. nebuvo sužalotas, kai prie jų prisijungė išgerti. Parodė, kad pirmadienį, t. y. 2023 m. liepos 31 d., jis iš ūkininko M. J. dirbtuvių su M. J. važiavo su kombainais prisipilti kuro. Buvo apie 8.30 val.–9.00 val. Grįžtant iš degalinės, maždaug po valandos, prie kelio jis pamatė maišelį, o griovyje pamatė gulintį žmogų. Kadangi su kombainu važiuojant sustoti negalima, tai jie nuvažiavo į dirbtuves ir tada M. savo automobiliu grįžo pažiūrėti, kas guli griovyje. Grįžęs M. pasakė, kad griovyje negyvas J. M.. M. J. pranešė apie tai policijai (t. 1, b. l. 168–170).

14. Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 30 d., kai matė J. M., galėjo būti 17–18 val. Apie 17.30 val. išvažiavo pas karvę, ją pamelžusi buvo prie „bačkos“, plovė kibirą. J. M. nuo (duomenys neskelbtini) pasuko eiti link namų. Tiek jį ir matė. Gal buvo kažkiek išgėręs, sprendžia iš jo eisenos. Jis ėjo jau savo kaimo gatve, ne plentu. Jam iki namų nelabai buvo toli. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Niekas nepravažiavo pro šalį. Liudytoja tuo metu buvo dar su sūnumi, jie išvažiavo su sūnumi į plentą ir jo nebuvo plente matyti, jis negrįžo. Kitą dieną anksti ryte vyko prie karvės, visur buvo tylu, ramu, nieko. Prieš 5 val. ryto važiavo tuo (duomenys neskelbtini) dviračiu, nieko nesutiko. Važiavo ta puse, kur buvo rastas J. kūnas, bet nieko nematė. Jei J. buvo griovyje, nebūtų jo mačiusi. Parodymų patikrinimo vietoje viską parodė ir patvirtina parodymus.

15. Liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji yra jo broliai. Pamena, kad broliai D. ir Ž. išvažiavo dirbti, pjauti žolės pas tokį žmogų, o jis išėjo pas draugą „baliavoti“, nes kažką šventė. Atvyko policijos pareigūnai ir klausė dėl dviračio, nes jie buvo pasiėmę žmogaus dviratį. Nuvažiavo su pareigūnais, pasiėmė tą dviratį, o jie dirbo. Kai parvežė dviratį, liudytojas ten liko. Parsivežė degtinės ir toliau „baliavojo“. Po kiek laiko, po poros valandų, parėjo broliai, atsinešė alaus. Išgėrė. Paskui nežino, kaip buvo. Atvyko kriminalistai ir paprašė drabužių. Dėl liepos 30 d. Visą naktį broliai gėrė, naktį nebuvo išėję. Jie gėrė pas D. Ž., o liudytojas gėrė pas draugą. Iš ryto jie išvažiavo pjauti žolės, o liudytojas nuėjo pas draugą. Paskui jie grįžo pas K. P. ir ten buvo visą naktį bei vakarą. Broliai parėjo iš to darbo, dviese. Brolis D. turėjo draugę G. S., jos nebuvo. Jie grįžę pasakė, kad atėjo tiesiai iš darbo. Liudytojas gėrė gal savaitę, nežino. Liepos 30 d. nepamena, kiek gėrė per dieną, per naktį. Nežino, kuri buvo savaitės diena, tačiau žino, kad tai ta diena, kai jie išvyko pas Č. pjauti žolės. Išvyko, kai praaušo. Nežino, kelintą valandą grįžo, tai, jei buvo sekmadienis ir liudytojas dar spėjo nuvažiuoti į parduotuvę degtinės, tai, vadinasi, grįžo prieš 15 val., jei spėjo į parduotuvę. Teigia, kad nepainioja 30 d. su 31 d. K. K. pažįsta. Kai brolius uždarė, tai K. buvo gavęs 3 mėn., jis sėdėjo. Atsinešė nepilną 0,7 l butelį ir gėrė. Tada klausė, kada jis planuoja važiuoti atsėdėti tas paras. Jis sakė: „čia jam jau bus ne paros“ ir papasakojo apie tą žmogų, kur suspardė. Liudytojas teigia pasakęs, kad per jį broliai sulaikyti. Nežino, ar broliai davė teisingus parodymus. Nežino, kelintą valandą jie baigė pjauti žolę. Meluoti neturi dėl ko, visko neatsimena, nes seni buvo laikai. Įvykių nepainioja, K. K. jam gyrėsi, kad suspardė žmogų, kur (duomenys neskelbtini) gyvena, toks mažiukas. Jie važinėjo tą dieną su pilku BMW. To žmogaus vardo, pavardės nesakė. Paskui, kai pasakė, kad užmušė, tai važiavo kriminalistai ir suprato, kad dėl to J. M.. Kai išvyko kriminalistai, vakare atvyko K. ir gyrėsi. Ir A. N. papasakojo.

15.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojo R. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas R. Ž. 2023 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. jo broliai Ž. ir D. Ž. buvo išvažiavę pjauti žolės į (duomenys neskelbtini). Broliai išvažiavo apie 8–9 val. ryto. Jie išvažiavo dviračiais. Vienas dviratis buvo jo, o kitą dviratį Ž. buvo paėmęs iš G. N.. Vėliau pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad gautas pranešimas apie pavogtą dviratį. Jis su pareigūnais vyko parodyti, kur gyvena ta moteris, pas kurią išvažiavo jo broliai. Ten jis matė, kad jo broliai gėrė alų, matė, kad maišelyje buvo limonadas ir alus. Broliai sakė, kad turėjo tris „pūsles“ alaus. Kelintą valandą broliai grįžo namo, nežino, bet jau buvo šviesu. Apie tai, kad broliai grįždami dar su kažkuo susitiko plente, jam nepasakojo, nieko nežino apie tai, ar jie susimušė. Namo D. su Ž. parėjo pėsčiomis, nors vieną dviratį turėjo, bet jis nežino, ar kuris iš jų juo važiavo (t. 3, b. l. 37–38).

16. Liudytoja S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamųjų sesuo, sutinka duoti parodymus. Tai, kad broliai D. ir Ž. sulaikyti, sužinojo iš (duomenys neskelbtini), nes dvi paras jie buvo dingę be žinios. Nuvykus pas R. Ž. sužinojo, kad buvo atvykę tyrėjai pasiimti rūbų. Po kiek laiko grįžusi G. S. pasakė, ką jie visi trys padarė. Iš G. S. sužinojo, kad Ž. su J. M. buvo „susikabinę“, D. Ž. juos atskyrė ir sudavus J. M. į veidą, jam nugriuvus, G. S. spardė jį kojomis. Po kiek laiko iš brolio R. Ž. sužinojo, kad pas jį atvyko išgerti K. K. ir gyrėsi, kad tai jo darbas, kad broliai sėdi be reikalo. Nežino, kur broliai buvo liepos 30 d. Žino tik iš G. ir R. pasakojimų. G. S. sakė, kad ji toliau spardė tą žmogų kojomis, kai jis nuvirto. Tą žmogų paliko gulėti. Kiek suprato, prie to žmogaus buvo liudytojos broliai ir G., tai trise. Kad kalbėjo su G. S., yra įrašytas pokalbis jos telefone. Tą pokalbį turi automobilyje ir įrašas buvo padarytas tuo metu, kai G. buvo paleista iš areštinės. Ji skambino ir gyrėsi. Labai daug melo, nes vieną kartą kalba vienaip, o kitą – kitaip. Vieną kartą sako, kad vienoje vietoje mušėsi, kitą kartą – kitoje. Įraše sako, kad broliai buvo „susikibę“, kad mušėsi. Sakė, kad su Ž. buvo „susikibęs“, o D. Ž. atskyrė juos ir, kai J. M. nugriuvo, G. jį pradėjo toliau spardyti iš kojų. Šio įrašo negali pateikti. Ji tik pasakojo, kad D. buvo „kominis“, stovėjo ant plento, o Ž. mušėsi griovyje. Broliai iš izoliatoriaus skambino ir prašė atsiųsti vokų. Nė vienas iš brolių neprašė susisiekti su G.. Apie laiškus nieko nežino.

17. Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. liudytojos V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja V. P. parodė, kurioje pievoje ganėsi jos karvė, kur ji buvo prie karvės, parodė, kurioje vietoje keliu matė einantį J. M., parodė, į kurią pusę J. M. nuėjo (t. 3, b. l. 27–34).

18. Iš 2023 m. liepos 31 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, matyti kad 2023 m. liepos 31 d. apie 09.48 val. gautas pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), griovyje guli miręs vyras, kurio pavardė M., apie (duomenys neskelbtini), nusirengęs. Apie 10.48 val. atvykus į nurodytą įvykio vietą ties (duomenys neskelbtini), griovyje, dešinėje pusėje pastebėtas žmogaus lavonas. Nustatyta, kad tai – J. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5– 6).

19. Iš 2023 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio pranešimo „Dėl pokalbio su teismo medicinos ekspertu“ matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. 10.50 val. Kauno ekspertinio skyriaus ekspertas Ą. S. informavo, jog J. M. mirtis smurtinė, pagrindinė mirties priežastis – stiprus galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais (t. 1, b. l. 9).

20. Iš 2023 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota 2023 m. liepos 31 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad kelkraštis yra išmindytas, šlaito žolė nupjauta, šlaito apačioje auga krūmai. Ant šlaito išmėtyti daiktai, prie krūmų guli lavonas. Ant kelkraščio yra plastikinis alaus butelis Nr. 2 su užrašu „KAUNO TRADICINIS“, kuris tuščias, galimai pervažiuotas. Nuo butelio kaklelio padaryta biologinių pėdsakų nuoplova, kuri įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41060“. Butelis su galimais rankų pėdsakais paimtas ir įpakuotas į dėžę, kuri užplombuota plomba „POLICIJA S 41061“. Šalia butelio yra cigaretės nuorūka Nr. 3 su galimais biologiniais pėdsakais, nuorūka paimta ir įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41062“. Už kelkraščio, žole apaugusio šlaito pradžioje yra mėlynos spalvos vasarinė kepurė ir plastikinis pirkinių maišelis. Ant kepurės yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kepurė su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais paimta ir įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41063“. Pirkinių maišelis yra baltos spalvos su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Maišelis su galimais rankų pėdsakais paimtas ir įpakuotas į dėžę, kuri užplombuota plomba „POLICIJA S 41061“. Ties lavono radimo vieta, ant kelkraščio, yra cigaretės nuorūka ir avalynės pėdsakas. Cigaretės nuorūka Nr. 2 su galimais biologiniais pėdsakais, paimta ir įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41064“. Avalynės pėdsakas nufotografuotas. Toliau (duomenys neskelbtini) ant kelkraščio yra cigaretės nuorūka Nr. 1, kuri taip pat paimta ir įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41065“. Kelkraštyje ties lavono radimo vieta yra dviračio ratų vėžios. Šlaito apačioje yra lavonas ir rūbai. Žolė po lavonu ir nuo lavono dešiniau ir kairiau yra išguldyta, galimai išmindyta ar išgulėta. Kelios krūmų šakos yra nulaužtos. Šalia lavono rasti liemenė ir megztinis. Rūbai tarpusavyje susukti. Liemenė yra oranžinės spalvos su šviesą atspindinčiomis juostomis. Ant liemenės yra rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant liemenės esančių dėmių išsidėstymas panašus į avalynės pėdsako dalį. Liemenė su biologiniais pėdsakais paimta ir įpakuota į paketą, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41066“. Megztinis yra dryžuotas, juodos, pilkos ir baltos spalvos. Megztinio apykaklė atplyšusi, sutepta raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Megztinio priekis perplyšęs, rankovės iki alkūnių srities irgi perplyšusios. Rankovės yra išverstos vidine puse į išorę. Megztinyje yra įsivėlusios sausos žolės. Ant megztinio yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Megztinis su biologiniais pėdsakais paimtas ir įpakuotas į paketą, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41067“.

21.1. Lavonas guli ant nugaros, galva nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę. Nuo lavono galvos iki linijos, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą, – 6,6 m atstumas, kairės kojos – 7,0 m atstumas. Lavono galva pasukta į dešinę pusę, kairė ranka sulenkta ir padėta ant krūtinės, dešinė ranka ištiesta – jos plaštaka padėta ant dubens. Kojos ištiestos, dešinė koja pasukta į dešinę pusę. Lavono akys užmerktos, kairės akies viršutiniame voke yra kraujosruva. Akių vyzdžiai skirtingo dydžio. Iš nosies ir burnos išbėgęs raudonas skystis, panašus į kraują. Kaulų trinties nesijaučia. Paspaudus lavondėmes, jos atsistato po 36 s – 40 s. Sustingimas stiprus kramtomuosiuose raumenyse, kitur silpnas. Lauko temperatūra 22,50 C, lavono temperatūra išangėje 27,50 C. Preliminarus mirties laikas 4–10 val. iki apžiūros (t. y. iki 14.30 val.). Lavono rankos suteptos skysčiu, panašiu į kraują. Kairiajame lavono šone yra odos nubrozdinimas. Lavonas vilki mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su užrašu „Adidas“, juodomis sportinėmis kelnėmis, baltais batais. Ant batų yra smulkūs raudonos spalvos tiškalai, panašūs į kraują. Dešinėje kelnių kišenėje yra du žiebtuvėliai. Žiebtuvėliai su galimais rankų pėdsakais paimti ir įpakuoti į dėžę, kuri užplombuota plomba „POLICIJA S 61061“. Nuo lavono panagių padarytos biologinių pėdsakų nuoplovos. Nuoplova nuo dešinės rankos panagių įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41068“. Nuoplova nuo kairės rankos panagių įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41069“. Lavonas išgabentas kūno tyrimui.

21.2. Prie lavono galvos yra plastikinis alaus butelis Nr. 1 su užrašu „KAUNO TRADICINIS“. Alaus butelis tuščias, deformuotas. Nuo butelio kaklelio padaryta biologinių pėdsakų nuoplova su galimais seilių pėdsakais. Nuoplova įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41070“. Butelis su galimais rankų pėdsakais paimtas ir įpakuotas į dėžę, kuri užplombuota plomba „POLICIJA S 41061“. Už alaus butelio, žolėje rastas telefonas „Nokia“. Telefonas apžiūrėtas vizualiai ir panaudojus daktiloskopinius miltelius. Ant telefono rankų pėdsakų nerasta. Nuo telefono padaryta biologinių pėdsakų nuoplova su galimais lytėjimo pėdsakais. Nuoplova įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41071“. Telefonas paimtas ir įpakuotas į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41072“. Į dešinę pusę nuo lavono (link (duomenys neskelbtini)), po krūmais, yra išguldyta žolė ir nulaužta šaka. Žolėje yra nudžiūvusios šakos su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Nuo dėmės padaryta biologinių pėdsakų nuoplova su galimais kraujo pėdsakais. Nuoplova įpakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA S 41073“. Šalia minėtos šakos yra krūmai. Ant krūmų kamienų yra raudonos spalvos sutepimai, panašūs į kraują (t. 1, b. l. 29–54).

21. Iš specialisto išvados Nr. M 734/2023(02), matyti, kad:

21.1. J. M. padaryti minkštųjų audinių sumušimai bei kraujosruvos galvoje, kurios sukėlė trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį. Tokie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju baigėsi mirtimi dėl smegenų pabrinkimo bei suspaudimo išsiliejusiu krauju. Minkštųjų audinių sumušimai bei poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimai abiejų klubų, kairio kelio srityje tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir įtakos mirčiai formaliai neturėjo.

21.2. Konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą kelios valandos iki mirties ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spardant.

21.3. J. M. mirties priežastis – sužalojimų galvoje visuma, sukėlusi ūmią subdurinę hematomą apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį ir galiausiai komą bei mirtį. Nuo sužalojimų iki mirties galėjo praeiti kelios, daugiausia 6 valandos.

21.4. Autopsijos metu nenustatyta kokių nors ligų, kurios būtų galėjusios įtakoti mirtį nuo sunkios galvos smegenų traumos.

21.5. Prieš mirtį J. M. vartojo alkoholį – mirusiojo kraujyje rasta 2,447 (promilės) etilo alkoholio (atitinka vidutinio girtumo viršutinę ribą), šlapime 4,057 (promilės) etilo alkoholio. Kraujo išlajoje iš subdurinės hematomos alkoholio koncentracija kiek didesnė – 2,60 (promilės) etilo alkoholio ir labiau atspindi traumos metu buvusį girtumą, nes cirkuliuojančiame kraujyje alkoholis skaldomas žymiai greičiau nei išlajoje. Mirusiojo kraujyje ir šlapime rasti pėdsakai nesteroidinio vaisto nuo uždegimo naprokseno (t. 1, b. l. 89–93).

22. Iš specialisto išvados Nr. pM 25-M734/2023(02) matyti, kad:

22.1. J. M. konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir kelios valandos iki mirties, mažiausiai 13 (trylika) poveikių. Nuo sužalojimų padarymo iki mirties praėjo kelios valandos, labiausiai tikėtina ne daugiau 6 val. J. M. mirtis ištiko 2023 m. liepos 31 d. apie 0–4 val. laikotarpiu. Tai patvirtina tiek lavoninių reiškinių išsivystymas, fiksuotas įvykio vietos apžiūros metu, tiek ir autopsijos duomenys. Atsakyta kituose išvados punktuose.

22.2. J. M. sužalojimai galvoje – minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos galėjo būti padaryti smūgiuojant ar spardant bei suduodant mažiausiai 7 (septyniais) smūgiais. Galvos minkštųjų audinių sužalojimų lokalizacija (numeracija neturi ryšio su padarymo laiku ar sužalojimo sunkumu): 1. Kraujosruva dešinio smilkinio srityje. 2. Poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje. 3. Kraujosruva kairės akiduobės srityje. 4. Kraujosruva kairiame žande. 5. Kraujosruvos lūpose – tikėtina padaryta 2 (dviem) smūgiais. 6. Odos nubrozdinimas ir kraujosruva už kairės ausies. Bet kuris iš šių sužalojimų galėjo sukelti trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir todėl sužalojimai galvoje tiek visumoje, tiek vertinant atskirai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Minkštųjų audinių sumušimai bei poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abiejų klubų, kairio kelio srityje liek visumoje, tiek vertinant kiekvieną jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir įtakos mirčiai formaliai neturėjo. Kraujosruvos dešiniame žaste galėjo išsivystyti nuo žasto suspaudimo rankų pirštais ir šiuo atveju nuo mažiausiai 2 dviejų) poveikių. Kraujosruva kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abiejų klubų bei kairio kelio srityje galėjo išsivystyti nuo 4 (keturių) atskirų poveikių. Odos nubrozdinimai kairio klubo srityje būdingi kūno vilkimui, kiti išvardinti sužalojimai galėjo išsivystyti ir griūnant, suklumpant ir šiuo atveju mažiausiai 3 (tris) kartus – tai patvirtina skirtinga sužalojimų lokalizacija kūne.

22.3. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, kelios valandos iki mirties. Tai patvirtina sužalojimų vienodas „šviežumas“, histologinio tyrimo rezultatai.

22.4. Konstatuoti sužalojimai negalėjo būti patirti autoįvykio metu.

22.5. Iš esmės G. S. parodymai atitinka konstatuotus sužalojimus, išskyrus tai, kad nebuvo sužalojimų krūtinėje, pilve, nugaroje (t. 1, b. l. 100–102).

23. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti liudytojos G. S. apklausos metu pateikti D. Ž. rašyti laiškai (t. 6, b. l. 63–78), jie apžiūrėti 2023 m. lapkričio 9 d. daiktų apžiūros protokolu (t. 6, b. l. 78–80).

24. Iš 2023 m. spalio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja G. S. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus liudytojos apklausos metu. Liudytoja parodė, kurioje vietoje D. Ž. ir Ž. Ž. sumušė J. M. bei manekeno pagalba parodė, kur ir kaip smūgius J. M. sudavė D. Ž. ir Ž. Ž. (t. 6, b. l. 81–83).

25. Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. bendrauta su J. Č., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog 2023 m. liepos 30 d. du vaikinai jos namo teritorijoje pjovė žolę. Vaikinų vardų ir pavardžių ji nežino. Vaikinai pjaudami žolę buvo neblaivūs, paaiškino, kad ir ji pati su jais kartu vartojo alų. Baigę darbus vaikinai išėjo namo. Nepamena tikslaus laiko, kada jie išėjo. Taip pat nurodė, kad vakare jie naudojosi jos mobilaus ryšio telefonu, t. y. skambindavo vienai savo draugei, kuri jų ieškojo, nuolat skambinėjo jai į jos telefoną. Taip pat nurodyta, jog J. Č., peržiūrėjusi savo telefone esančių skambučių registrą, nurodė, kad vaikinai 2023 m. liepos 30 d. iš jos telefono keturis kartus skambino numeriu (duomenys neskelbtini): 20.24 val., 20.25 val., 20.27 val. ir 21.05 val. Mergina, ieškodama vaikinų, 2023 m. liepos 30 d. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jos telefoną tris kartus: 20.59 val., 21.31 val. ir 21.37 val. (t. 5, b. l. 70–71).

26. Iš 2023 m. rugpjūčio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. M. pateikė atminties kortelę „Netac 32 GB micro“ pilkos spalvos (t. 5, b. l. 49–51).

27. Iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-2186802-23 matyti, kad vaizdo įrašai iš „Netac 32 GB micro“ pilkos spalvos atminties kortelės įrašyti į DVD-R kompaktinius diskus, 5 vnt. (t. 5, b. l. 58–61).

28. Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūros matyti, kad atlikta vaizdo įrašų, kurie pateikti DVD-R laikmenose prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-2186802-23 iš „Netac 32 GB micro“ atminties kortelės, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „CH01_2023-07-30_212224_2023-07-30_212244_ID1070“, matomas J. M., kuris svyruodamas eina takeliu link gatvės. Apžiūros metu nustatyta, kad J. M. paskutinį kartą užfiksuotas vaizdo įraše 2023 m. liepos 30 d., 21 val. 22 min. 36 sek. (t. 5, b. l. 63–69).

29. Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. S. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ (t. 6, b. l. 17–18). 2023-08-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota G. S. pateikto telefono apžiūra (t. 6, b. l. 22–27) (po apžiūros telefonas grąžintas G. S. (t. 6, b. l. 28–29).

30. Iš 2023 m. rugpjūčio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT Kauno skyriaus laborantė pateikė mirusiojo J. M. daiktus, t. y. sportinius batelius, kojines, vyriškus marškinėlius, vyriškus apatinius (t. 5, b. l. 38–39).

31. Iš 2023 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietoje paimtų daiktų, t. y. žiebtuvėlių, maišelio, plastikinių tuščių butelių „Kauno tradicinis“ – 2 vnt., apžiūra. Šios apžiūros metu taip pat apžiūrėti mirusiojo J. M. daiktai, t. y. vyriški apatiniai, kojinės, sportinės kelnės, kuriuos pateikė VTMT Kauno skyriaus darbuotojas. Ant kojinių ir kelnių stebimos žvyro, išdžiūvusio purvo dėmės. Ant kelnių stebimos rusvos dėmės, galimai kraujo (t. 1, b. l. 55–63). Taip pat 2023 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Nokia 3720c-2“, paimto įvykio vietos apžiūros metu (telefonas priklauso mirusiajam J. M.), ir telefone esančios SIM kortelės apžiūra (t. 1, b. l. 64–70).

32. 2023 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokole užfiksuota, kad pas R. Ž. kratos metu paimti Ž. Ž. priklausantys daiktai, t. y. guminės šlepetės („kroksai“), juodos spalvos kelnės, juodos spalvos marškinėliai (t. 5, b. l. 104–108).

33. 2023 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokole užfiksuota, kad pas G. S. kratos metu paimti D. Ž. priklausantys daiktai, t. y. pilkos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos marškinėliai (t. 5, b. l. 120–123).

34. 2023 m. rugpjūčio 31 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu D. Ž. pateikė juodus sportinius batus su raišteliais, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis (t. 5, b. l. 128–131).

35. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2023 m. lapkričio 10 d. Nr. IBPS-V-3062156-23 matyti, kad:

35.1. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, su J. M. rankų panagių turiniu, rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su J. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10–25.

35.2. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 16, su nuoplova nuo šakelių, rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su J. M. genotipu.

35.3. Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų asmenų, vyro ir moters, biologinių pėdsakų, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant nuorūkos Nr. 1 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su G. S. genotipą ir D. Ž. genotipą sudarančiu sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sutaptų su biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos Nr. 1, nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10–20.

35.4. Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta moters biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su G. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10–22.

35.5. Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 3, rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su D. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10–24.

35.6. Ant pateikto tirti J. M. kairės kojos batelio rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 41), kurio genotipas sutampa su J. M. genotipu; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 42), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 43 žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei, nerasta.

35.7. Ant pateikto tirti J. M. marškinėlių rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 47–50), kurio genotipas sutampa su J. M. genotipu (t. 5, b. l. 14–35).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje

36. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka siejama su kaltininko abejingu požiūriu į tikėtiną padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

37. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad D. Ž. ir Ž. Ž. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tiek iš kaltinamųjų D. Ž., Ž. Ž. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, tiek iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų: nukentėjusiųjų S. M., G. M., S. M., J. M., V. T., E. M., liudytojų G. S., V. P., L. A., V. M., G. D. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų G. S., V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų, specialisto išvadų dėl J. M. sužalojimo ir mirties priežasties, daiktų pateikimo, jų apžiūrų protokolų, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados, nustatyta, kad D. ir Ž. Ž. 2023 m. liepos 30 d. apie 21.30 val., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. M., sudavė rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 7 smūgius J. M. į galvos sritį, todėl dėl sužalojimų galvoje visumos J. M. mirė įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

38. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 30 d. apie 21.30 val., tikslus laikas nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 21.22 val., nusikalstamos veikos padarymo vietoje – (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo J. M. ir kaltinamųjų Ž. Ž. bei D. Ž.. Iš Ž. Ž. parodymų nustatyta, kad konflikto pradžia buvo šio kaltinamojo pasakyti žodžiai nukentėjusiajam J. M., todėl jie susistumdė. Tai patvirtino ir liudytoja G. S. bei kaltinamasis D. Ž.. Ž. Ž. susistumdžius su nukentėjusiuoju J. M., abiem nusiritus į pakalnę, pribėgo D. Ž. ir spyrė nukentėjusiajam J. M.. Po to, pakėlę J. M., abu kaltinamieji sudavė eilę smūgių kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, pastarajam nukritus, toliau buvo suduodami smūgiai ir kojomis. Smūgių sudavimo į galvos sritį neneigia kaltinamieji, tai patvirtina ir įvykio vietoje buvusi liudytoja G. S.. Nors Ž. Ž. teigia, kad J. M. išprovokavo grumtynes, tačiau pats kaltinamasis patvirtino pasakęs kažką nukentėjusiajam ir būtent tai išprovokavo susistumdymą tarp nukentėjusiojo J. M. ir kaltinamojo Ž. Ž.. Kaip jau minėta, kaltinamieji Ž. Ž. ir D. Ž. savo objektyviai atliktų veiksmų – nukentėjusiojo sužalojimo suduodant smūgius ranka, kojomis nukentėjusiajam į galvą, neneigia, tai patvirtina ir liudytojos G. S. parodymai teisiamojo posėdžio metu bei jos parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad liudytoja G. S. gana tiksliai nurodo vietą ir aplinkybes, kaip buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam J. M. (t. 6, b. l. 81–83), šie duomenys sutampa ir su specialisto išvadoje Nr. pM 25-M734/2023(02) nustatyta nukentėjusiojo J. M. mirties priežastimi, t. y. kad nukentėjusiajam J. M. sužalojimai galvoje – minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos galėjo būti padaryti smūgiuojant ar spardant, t. y. suduodant mažiausiai 7 (septynis) smūgius, nukentėjusysis J. M. mirė nuo galvos sumušimo, taigi iš esmės G. S. parodymai atitinka konstatuotus sužalojimus (t. 1, b. l. 100–102). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje konstatuotais nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, jų skaičiumi, ir tuo, kad jie visi nukentėjusiajam buvo padaryti įvykio metu, naudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teismas nesivadovauja kaip liudytojų apklaustų R. Ž. ir S. D. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kadangi jų duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės skiriasi nuo kaltinamųjų D. ir Ž. Ž., liudytojos G. S. duotų parodymų. Nesivadovaujant tiesiogiai įvykyje nedalyvavusių liudytojų R. Ž. ir S. D. parodymais, teismui pakanka duomenų visumos, patvirtinančios kaltinamųjų D. Ž. ir R. Ž. kaltę.

40. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo J. M. mirtį, išskyrus kaltinamųjų D. Ž. ir Ž. Ž. prieš jį panaudotą smurtą, atsiradę padariniai buvo tyčinių smūgių pasekmė. Įvertinus kaltinamųjų D. ir Ž. Ž. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų lokalizaciją – galvą, t. y. gyvybiškai svarbią kūno dalį, pobūdį – veido sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (padaryti smūgiuojant ranka ir kojomis), darytina išvada, kad tarp kaltinamųjų D. ir Ž. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių – J. M. mirties – yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Būtent kaltinamųjų suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis J. M. nebūtų miręs. Šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis, nes be šių smūgių nukentėjusysis nebūtų patyręs galvos sužalojimų, nuo kurių mirė. Specialisto išvados patvirtina, kad šie padariniai yra dėsningi – tarp suduotų smūgių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos J. M. mirčiai, mirtis nukentėjusįjį ištiko dėl patirtų galvos traumų. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo abejoti dėl tikrosios J. M. mirties priežasties – D. ir Ž. Ž. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį.

41. Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad kaltinamieji padarė ne mažiau kaip 5 trauminius poveikius į kitas nukentėjusiojo J. M. kūno vietas, t. y. minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus abiejų klubų, kairio kelio srityje, kadangi šie trauminiai poveikiai įtakos J. M. mirčiai neturėjo.

42. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, visumos duomenų pakanka konstatuoti, jog D. Ž. ir Ž. Ž. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, sukeltos realios pasekmės, visi anksčiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, ir jų visumos pakanka aptariamų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti bei D. ir Ž. Ž. kaltei pagrįsti.

Bausmių skyrimas

43. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

44. Nors Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į tai, D. Ž. ir Ž. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 27 straipsnyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. D. Ž. aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė 2023 m. liepos 30 d., tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų apkaltinamasis nuosprendis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą jo atžvilgiu priimtas 2023 m. lapkričio 9 d., t. y. aptariamą nusikalstamą veiką D. Ž. padarė dar būdamas neteistas asmuo, todėl nepripažintina, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

46. Ž. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

47. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų.

48. Skiriant kaltinamajam D. Ž. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas baigtinis, tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Padaryta nusikalstama veika labai pavojinga, sukeltos negrįžtamos pasekmės. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš kaltinamojo D. Ž. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2023 m. sausio 6 d. (t. 7, b. l. 20), teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą (t. 7, b. l. 3), daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjo (t. 7, b. l. 8–19). Iš administracinių nusižengimų turinio matyti, kad pažeidimus nuolatos daro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apibendrinat visumą duomenų, teismo nuomone, D. Ž. nėra teigiamai charakterizuojama asmenybė, daromi pažeidimai jį charakterizuoja kaip linkusį daryti teisės pažeidimus asmenį, todėl, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 9 dalimi, bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

49. Skiriant kaltinamajam Ž. Ž. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas baigtinis, tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Padaryta nusikalstama veika labai pavojinga, sukeltos negrįžtamos pasekmės. Taip pat nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Ž. Ž. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 7, b. l. 95), teistas (t. 3, b. l. 62–63), baustas eilę kartų administracine tvarka, dauguma pažeidimų padaryti kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio, baudų nemoka (t. 7, b. l. 98–102). Apibendrinat visumą duomenų, teismo nuomone, Ž. Ž. charakterizuojamas neigiamai, nors ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau tai netrukdo jam daryti nusikalstamas veikas, be kita ko, ir smurtines (panaudodamas smurtą padarė aptariamą nusikalstamą veiką ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje), todėl akivaizdu, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmė bendrintina su Plungės apylinkės Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

50. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Šiuo atveju teismui nustačius tik po vieną kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jie pripažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nesant sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose, visumos, teismui nėra pagrindo svarstyti kaltinamiesiems BK 62 straipsnio normų taikymo ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

51. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018 ir kt.). Šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su D. Ž. ar Ž. Ž. asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima prieiti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos sankcijoje numatytą dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į jau aptartus D. Ž. ir Ž. Ž. charakterizuojamus duomenis, skirtina optimaliai parinkta ir teisinga kaltinamųjų resocializacijai būtina bausmė, kuri proporcinga jų įvykdytai nusikalstamai veikai.

Civiliniai ieškiniai

52. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. M., G. M., S. M., J. M., V. T., E. M. pateikė civilinius ieškinius, kuriais prašo iš kaltinamųjų priteisti žalą: J. M. 20 000 Eur neturtinę žalą, S. M. 15 000 Eur neturtinę žalą, V. T. 15 000 Eur neturtinę žalą, G. M. 15 000 Eur neturtinę žalą, S. M. 15 000 Eur neturtinę žalą ir E. M. 20 000 Eur neturtinę žalą bei 2 327,60 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 66–68; 87–98).

53. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties, nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai, todėl teismai, įgyvendindami savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį, vadovaudamiesi aptartais kriterijais bei laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.

54. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų D. Ž. ir Ž. Ž. padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo J. M. mirtį, tarp kaltinamųjų veiksmų ir veikos pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra pagrįsti.

55. Nukentėjusiojo E. M. prašoma priteisti 2 327,60 Eur turtinė žala yra pagrįsta byloje pateiktais dokumentais (t. 2,b. l. 69-72), todėl tenkinama visiškai (gauta laidojimo pašalpa apskaičiuojant turtinę žalą buvo išskaičiuota), todėl iš D. Ž. ir Ž. Ž. solidariai priteistina 2327,60 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo E. M. naudai.

56. Nukentėjusieji dėl kaltinamųjų neteisėtos veikos – J. M. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko atitinkamai sūnaus ir brolio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiuo atveju spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad tarp nukentėjusiosios J. M. ir jos sūnaus J. M. nebuvo pakankamai artimas ryšys, atsižvelgiant į žuvusiojo J. M. pasirinktą gyvenimo būdą, jis gyveno atskirai, motinos nelankė, bendravimas nebuvo nuolatinis. Taip pat ir kiti nukentėjusieji su mirusiuoju J. M. bendravo ne nuolatos, išskyrus E. M., su kuriuo gyveno gretimuose namuose ir su juo palaikė artimiausią ryšį. Neabejotina, kad visi nukentėjusieji patyrė išgyvenimus praradę šeimos narį, tačiau nė vienas nepateikė objektyvių duomenų apie jų sutrikusią sveikatą, sietiną su brolio praradimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo nužudytas šeimos narys – sūnus, brolis, į jų bendravimą, neginčijamai nustatyta, kad sūnaus, brolio praradimas sukėlė nukentėjusiesiems neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario praradimu. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose – už sūnaus nužudymą motinai priteisiama nuo 5 000 Eur iki 50 000 Eur, už brolio nužudymą priteisiama nuo 2 000 Eur iki 10 000 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-167-719/2018 Nr. 2K-174-788/2017, Nr. 2K-179-699/2016, Nr. 2K-57-697/2018 ir kt.), taip pat į tai, kad D. Ž. ir Ž. Ž. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, kaltinamieji nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamieji nedirba, neturi turto, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų ieškiniai neturtinei žalai atlyginti mažintini, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis – J. M. yra 9 000 Eur, E. M. – 5 000 Eur, S. M. – 3 000 Eur, G. M. – 3 000 Eur, S. M. – 3 000 Eur, V. T. – 3 000 Eur.

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiųjų E. M., J. M., S. M., G. M., S. M., V. T. civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies. Iš D. Ž. ir Ž. Ž. solidariai priteistina: 2 327,60 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo E. M. naudai, 9 000 Eur neturtinės žalos J. M. naudai, 3 000 Eur neturtinės žalos S. M. naudai, 3 000 Eur neturtinės žalos G. M. naudai, 3 000 Eur neturtinės žalos S. M. naudai, 3 000 Eur neturtinės žalos V. T. naudai.

Kiti klausimai

58. 2023 m. rugpjūčio 29 d. 13.15 val. D. Ž. laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsniu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., kuris teismo nutartimis pratęstas iki 2024 m. gegužės 29 d. (t. 7, b. l. 26–30, 67–68).

59. 2023 m. rugpjūčio 29 d. 13.15 val. Ž. Ž. taip pat laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsniu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., terminas teismo nutartimis pratęstas iki 2024 m. gegužės 29 d. (t. 7, b. l. 149–150, 171–173).

60. D. Ž. ir Ž. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai – paliktini nepakeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintini.

61. 2023 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu skirtus laikinus nuosavybės teisių apribojimus Ž. Ž. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), bei D. Ž. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atlyginimo (leidžiant atlyginti priteistus civilinius ieškinius 28 327,60 Eur sumai). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamųjų turtą, laikinas nuosavybės teisų apribojimas gali būti panaikintas.

62. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

60.1. „Netac 32 GB micro“, 1 vienetas, ir skaitmeninės laikmenos, 9 vienetai, supakuoti voke, kuris yra pridėtas prie bylos 8 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

60.2. tušti plastikiniai alaus „Kauno tradicinis“ buteliai – 2 vienetai, plastikinis maišelis – 1 vienetas, žiebtuvėliai – 2 vienetai, esantys dėžėje (POLICIJA S 41061), D. Ž., Ž. Ž., G. S. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai – 3 vienetai, esantys dėžėje (LP Kriminalistinių tyrimų centras A013641), cigarečių nuorūkos – 3 vienetai, sportinės kelnės – 1 vienetas, vyriškos apatinės trumpikės – 1 vienetas, kojinių pora – 1 vienetas, esantys pakete Nr. 1 (užplombuota 036675), kepurė – 1 vienetas, liemenė – 1 vienetas, megztinis – 1 vienetas, batelių pora – 1 vienetas, marškinėliai – 1 vienetas (daiktai priklausė mirusiajam J. M.), L. A., R. A., V. M., K. B., K. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai – 5 vienetai, J. M. kraujo lyginamasis pavyzdys voke – 1 vienetas, esantys dėžėje (LP KTC 18008989), perduoti saugojimui PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (t. 1, b. l. 74-75), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

60.3. Ž. Ž. guminių šlepečių pora – 1 vienetas, kelnės – 1 vienetas, marškinėliai – 1 vienetą, D. Ž. kelnės – 1 vienetas, marškinėliai – 2 vienetai, batų pora – 1 vienetas, V. M. marškinėliai – 1 vienetas, kelnės – 1 vienetas, šlepečių pora – 1 vienetas, bridžai – 1 vienetas, R. A. megztinis – 1 vienetas, marškinėliai – 1 vienetas, marškiniai – 1 vienetas, šlepečių pora – 1 vienetas, kelnės – 1 vienetas, esantys dėžėje (LP KTC 18008990), L. A. batų pora – 1 vienetas, kelnės –1 vienetas, džemperis – 1 vienetas, K. S. batų pora – 1 vienetas, marškinėliai – 1 vienetas, megztinis – 1 vienetą, kelnės – 1 vienetas, esantys dėžėje (LP KTC 18008992), K. B. bliuzonas– 1 vienetas, marškinėliai – 1 vienetą, batų pora – 1 vienetas, bridžai – 1 vienetas, esantys dėžėje (LP KTC 18008991) (t. 1, b. l. 71-73), perduoti saugojimui PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (t. 1, b. l. 74-75), D. Ž. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su jame esančia SIM kortele ir Ž. Ž. mobiliojo ryšio telefonas „MI“ su jame esančia SIM kortele, kurie supakuoti voke ir perduoti kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (voke POLICIJA S 41072, priklausiusį J. M.), grąžintinas nukentėjusiajam, pateikusiam prašymą. Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, jie sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Proceso išlaidos

63. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

64. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. balandžio 8 d. pažymą APD-2024-03799 (t. 9, b. l. 55), kurioje prašoma iš D. Ž. priteisti valstybei 452,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. Ž., 2024 m. balandžio 9 d. APD-2024-03830 (t. 9, b. l. 58), kurioje prašoma iš Ž. Ž. priteisti valstybei 1 002,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam Ž. Ž., bei 2024 m. balandžio 17 d. pažymą Nr. APD-2024-04248 (t. 9, b. l. 71), kurioje prašoma iš kaltinamųjų priteisti valstybei 1 142,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. M..

65. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

66. Kaltinamieji D. Ž. ir Ž. Ž. yra jauni, darbingo amžiaus asmenys, tačiau turto ir nuolatinių pajamų jie neturi, iki sulaikymo dirbo atsitiktinius darbus, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės ilgam terminui, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam E. M. netenkinami.

67. Nukentėjęs E. M. sumokėjo 600 Eur už advokato paslaugas, surašant civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 85-86). Atsižvelgiant į surašyto civilinio ieškinio apimtį, atliktų veiksmų, susijusių su civilinio ieškinio surašymu nesudėtingumu, bei į kaltinamųjų turtines padėtis (neturi turto, pajamų, be kita ko skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė), nukentėjusiojo E. M. prašomos priteisti išlaidos mažintinos ir iš kiekvieno kaltinamojo priteistina po 200 Eur nukentėjusiojo naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę bausmę D. Ž. skirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką D. Ž. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.

Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi prie paskirtos bausmės pridėti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą visą bausmę ir galutinę bausmę Ž. Ž. skirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 68 MGL (3400,00 Eur) baudą.

Į bausmės laiką Ž. Ž. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmių pradžią D. Ž. ir Ž. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

D. Ž. ir Ž. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – suėmimus – palikti nepakeistus iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiųjų E. M., J. M., S. M., G. M., S. M., V. T. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies: iš D. Ž. ir Ž. Ž. solidariai priteisti 2 327,60 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus, 60 ct) turtinės žalos ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos nukentėjusiojo E. M. naudai, 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos J. M. naudai, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos S. M. naudai, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos G. M. naudai, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos S. M. naudai, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos V. T. naudai.

Iš D. Ž. ir Ž. Ž. priteisti po 200 Eur (du šimtus eurų) E. M. naudai, t. y. E. M. išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti.

Neišieškoti iš D. Ž. ir Ž. Ž. valstybės naudai išlaidų už D. Ž., Ž. Ž. ir nukentėjusiajam E. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

2023 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu skirtus laikinus nuosavybės teisių apribojimus Ž. Ž. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), bei D. Ž. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atlyginimo (leidžiant atlyginti priteistus civilinius ieškinius 28 327,60 Eur sumai). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamųjų turtą, laikinas nuosavybės teisų apribojimas gali būti panaikintas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. „Netac 32 GB micro“ – 1 vienetą ir skaitmenines laikmenas – 9 vienetus, supakuotus voke, kuris yra pridėtas prie bylos 8 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;

2. tuščius plastikinius alaus „Kauno tradicinis“ butelius – 2 vienetus, plastikinį maišelį – 1 vienetą, žiebtuvėlius – 2 vienetus, esančius dėžėje (POLICIJA S 41061), D. Ž., Ž. Ž., G. S. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius – 3 vienetus, esančius dėžėje (LP Kriminalistinių tyrimų centras A013641), cigarečių nuorūkas – 3 vienetus, sportines kelnes – 1 vienetą, vyriškas apatines trumpikes – 1 vienetą, kojinių porą – 1 vienetą, esančius pakete Nr. 1 (užplombuota 036675), kepurę – 1 vienetą, liemenę – 1 vienetą, megztinį – 1 vienetą, batelių porą – 1 vienetą, marškinėlius – 1 vienetą (priklausiusius mirusiajam J. M.), L. A., R. A., V. M., K. B., K. S. seilių lyginamuosius pavyzdžius – 5 vienetus, J. M. kraujo lyginamąjį pavyzdį voke – 1 vienetą, esančius dėžėje (LP KTC 18008989), perduotus saugoti PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3. Ž. Ž. guminių šlepečių porą – 1 vienetą, kelnes – 1 vienetą, marškinėlius – 1 vienetą, D. Ž. kelnes – 1 vienetą, marškinėlius – 2 vienetus, batų porą – 1 vienetą, V. M. marškinėlius – 1 vienetą, kelnes – 1 vienetą, šlepečių porą – 1 vienetą, bridžus – 1 vienetą, R. A. megztinį – 1 vienetą, marškinėlius – 1 vienetą, marškinius – 1 vienetą, šlepečių porą – 1 vienetą, kelnes – 1 vienetą, esančius dėžėje (LP KTC 18008990), L. A. batų porą – 1 vienetą, kelnes –1 vienetą, džemperį – 1 vienetą, K. S. batų porą – 1 vienetą, marškinėlius – 1 vienetą, megztinį – 1 vienetą, kelnes – 1 vienetą, esančius dėžėje (LP KTC 18008992), K. B. bliuzoną – 1 vienetą, marškinėlius – 1 vienetą, batų porą – 1 vienetą, bridžus – 1 vienetą, esančius dėžėje (LP KTC 18008991) (t. 1, b. l. 71-73), perduotus saugojimui PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (t. 1, b. l. 74–75), D. Ž. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su jame esančia SIM kortele ir Ž. Ž. mobiliojo ryšio telefoną „MI“ su jame esančia SIM kortele, kurie supakuoti voke ir perduoti kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims. Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (voke POLICIJA S 41072, priklausiusį J. M.), grąžinti nukentėjusiajam, pateikusiam prašymą. Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Ernesta Montvidienė