Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-31 · Civilinė byla Nr. 2S-981-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-31
Bylos Nr.
2S-981-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09797-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
UAB „Rukainių pirtis“
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-981-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09797-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 99.4; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Rukainių pirtis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „Rukainių pirtis“ prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rukainių pirtis“ ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Rukainių pirtis“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau - Atsakovas) 2009 m. lapkričio 13 d. pranešimą, kuriuo Ieškovas nutraukė 2008 m. gruodžio 3 d. tarpininkavimo sutartį, ir pripažinti, kad 2008 m. gruodžio 3 d. tarpininkavimo sutartis laikoma nutraukta nuo 2009 m. gruodžio 24 d. pagal Ieškovo 2009 m. gruodžio 9 d. raštą „Dėl vienašališko 2008 m. gruodžio 3 d. tarpininkavimo sutarties nutraukimo“ dėl Atsakovo kaltės, iš Atsakovo Ieškovo naudai priteisti 37 500 Lt kaip atlyginimą už dalį suteiktų paslaugų, ir 39 375 Lt PVM, 24 251, 96 Lt palūkanų, 9, 75 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad jo finansinė padėtis sunki, dėl ko jis neturi lėšų ir šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 kovo 27 d. nutartimi Ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Ieškovas teismui pateikė savo sudarytą klientų sąrašą, kuriems jis yra skolingas, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių juridinio asmens sunkią finansinę padėtį byloje nėra. Byloje nesant tokių duomenų, spręsti apie ieškovo finansinę padėtį teismas neturėjo galimybės, todėl prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nebuvo patenkintas. Nutarė, kad Ieškovas už ieškinį turi sumokėti žyminį mokestį – 3 523 Lt ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad teismui pateikta pažyma apie turimus įsiskolinimus buvo oficialus Ieškovo dokumentas, atspindintis informaciją ne tik apie kreditorius, bet ir apie sunkią įmonės finansinę padėtį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Be to, teismas neįvertino įmonės banko sąskaitos likučio, iš kurio matyti, kad įmonė neturi lėšų. Pažymėjo, kad iš pridedamos preliminarios įmonės pelno/nuostolio ataskaitos matyti, kad įmonėje prognozuojamas 36 062 Lt nuostolis. Visą tai yra pagrindas tenkinti Ieškovo prašymą ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Pagal CPK 84 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, gali iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Be to, prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tokiu būdu pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Kiekvienu atveju žyminio mokesčio klausimas sprendžiamas individualiai pagal asmens pateiktus motyvus ir įrodymus.

Šalies argumentai

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas minėtą prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių Ieškovo sunkią finansinę padėtį. Susipažinęs su rašytiniais įrodymais, pateiktais pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta tik paties Ieškovo parengta pažyma, kurioje nurodyti Ieškovo turimi skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims ir pažymėta, jog Ieškovas neturi jokio turto (b. l. 30). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinę padėtį patvirtina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257/2013). Pirmosios instancijos teismui nepateikus šių duomenų, o tik paties Ieškovo sudarytą pažymą, teismas neturėjo galimybės objektyviai išspręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepakankamų įrodymų pateikimo neigiamos pasekmės tenka pačiam Ieškovui. Ypač, kai Ieškovą atstovauja kvalifikuotas teisininkas, turėjęs Ieškovui suteikti visą būtiną informaciją apie reikiamų dokumentų pateikimą teismui.

Ieškovas, įrodinėdamas savo sunkią finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012 m. gruodžio 31 d. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą, 2013 m. balandžio 2 d. sudarytą sąskaitos išrašą, nekilnojamojo turto registro pažymą, bei pažymėjo, jog įmonėje prognozuojamas net 36 062 Lt nuostolis. Šiuo atveju atkreipiamas Ieškovo dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) sumokėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010, 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie finansinės būklės pagerėjimą, priešingai, jis teigia, kad patirs dar didesnius nuostolius.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Pasibaigus pirmosios instancijos teismo nustatytam terminui sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, Ieškovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui UAB „Rukainių pirtis“ (į.k. 124998277) naują terminą iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 3 523 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt tris litus) žyminį mokestį už ieškinio pateikimą bei pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė