- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-2296-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11577-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1138-713/2012 pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Radvilėnų 5“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b. l. 106–108) ir prašė priteisti iš atsakovės 2 065,62 nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2007-05-23 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą) adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra DNSB „Radvilėnų 5“ narė, tačiau jai kaip buto savininkei yra privalomi visi bendrijos narių susirinkimų sprendimai, kuriais nustatyta išlaidos gyvenamajam namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti, proporcingai savo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat ir tie sprendimai, kurie buvo priimti iki jai įgyjant nuosavybę šiame name. Kad atsakovei nebūtų žinoma apie kokius nors bendrijos narių sprendimus, atsakovė nei bendrijai, nei jos pirmininkui pretenzijų nėra pareiškusi, o tam, kad suprastų, už ką turi mokėti, yra pakankamai išsilavinusi. Nurodo, kad atsakovė yra ginčijusi kai kuriuos bendrijos narių susirinkimų sprendimus, todėl jai gerai žinoma apie jos prievolę bendrijai ir apie tai, kad mokėjimai privalo būti sumokėti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. į bendrijos sąskaitą banke. Atsakovė geruoju savo prievolės nevykdo ir yra skolinga 2 065,62 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-25 iki 2012-01-02.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu (II t. b. l. 93–96) ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės 2 065,62 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 571 Lt bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 17 Lt pašto išlaidas. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei už bendro naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo valdymą, naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą. Ieškovė nurodė, jog nepripažįsta jai apskaičiuoto įsiskolinimo, kadangi jis neatitinka jai priklausančios buto dalies. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė skolos apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2011-12-31, kuriame apskaičiavimai atlikti proporcingai atsakovės buto plotui, pagal atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina atliktų apskaičiavimų pagrįstumą. Atsakovė turėjo teisę susipažinti su byloje esančiais įrodymais ir pateikti savo įrodymus, konkrečiai nurodydama, kokiu santykiu turėjo būti skaičiuojami mokesčiai, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovės atliktas atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykio apskaičiavimas yra pagrįstas ir teisingas. Ieškovė pateikė savo turėtas išlaidas patvirtinančias sąskaitas faktūras, pasisakė tik dėl jos atliktų permokų, bet neginčijo 2011 m. lapkričio mėn. apskaičiavimo, apskaičiavimo tvarkos bei nepateikė savo apskaičiavimų dėl jos įsipareigojimų ieškovei. Sprendimas įrengti vandens filtravimo sistemą ir įmoką padalinti butams kiekvienam butui sumokant po 500 Lt buvo priimtas 2008-04-04 bendrijos narių balsų dauguma, bendrijos įstatų nustatyta tvarka, jis galioja, nėra panaikintas, todėl yra privalomas atsakovei, nors ji ir nėra bendrijos narė. Vandens filtravimo sistema buvo įrengta, už ją ieškovė sumokėjo 30 000 Lt, o įmokas paskirstė butams kaip vienetams, todėl atmestinas atsakovės argumentas, jog įmoka turėjo būti apskaičiuota proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog filtras jai nereikalingas, nes kenkia sveikatai. Byloje nėra įrodymų, kad filtras būtų demontuotas, vadinasi, jis funkcionuoja, o atsakovė turi vykdyti bendrijos narių priimtus ir galiojančius sprendimus. Byloje esantys buhalteriniai duomenys patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-04-25 iki 2012-01-01 nesumokėjo ieškovei 2 065,62 Lt įmokų (bendra atsakovės skola 3 861,25 Lt – 1 795,63 Lt įmoka) už bendrą elektrą, įsiskolinimo už šiukšlių išvežimą 62,01 Lt iki 2009 m. rugpjūčio mėn. (nuo 2009-07-30 atsakovė asmeniškai sudarė sutartį su UAB „Kauno švara“), teritorijų ir laiptinių priežiūrą, administravimo išlaidų, garažo priežiūrą, banko išlaidų, šilumos punkto priežiūros, už pastatų techninę priežiūrą, vandens filtrą, garažo vartus. Atsakovė iki 2009 m. balandžio mėn. mokėjo mokesčius ieškovei, bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo savo prievolės mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų priežiūrą ir išlaikymą, todėl ieškinį laikė pagrįstu. Į atsakovės argumentą dėl netinkamo kaupiamųjų lėšų panaudojimo nurodė, kad tai nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl atsakovė netinkamą lėšų panaudojimą turėtų ginčyti kitoje civilinėje byloje reikšdama savarankišką reikalavimą ieškovei.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinius atmesti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą rėmėsi LAT civiline byla Nr. 3K-3-327/2010, nes nei nurodytoje, nei šioje byloje apeliantė nėra pareiškusi, kad atsisako mokėti jai priklausančius mokesčius – apeliantė atsisako mokėti tik tuos mokesčius, kurių ieškovė nepagrindžia finansiniais dokumentais ir kurių skaičiavimas neatitinka įstatymų. Tą apeliantė ne kartą prašė užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Sprendime paminėta civilinė byla buvo pradėta apeliantės iniciatyva ir tik Kauno apygardos teismas sustabdė neteisėtą ieškovės veiką, t. y. mokesčių skaičiavimą lygiavos principu, o ne proporcingai nuosavybei. Sprendimas priimtas patenkinus niekaip nepagrįstus ieškovės reikalavimus, juo labiau kad ekonominė policija nustatė ieškovės ūkinės veiklos pažeidimus;Teismas neteisingai aiškina, kad apeliantė privalo mokėti 500 Lt už filtravimo sistemą, nes ieškovės įstatų 41 punkte numatyta, jog „bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais“. Apeliantė teismui pateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad kategoriškai nesutinka su ketinimu įrengti geriamo vandens filtrus, nors ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, jog apeliantė pretenzijų nereiškė. Be to, už filtrų priežiūrą jai neteisėtai skaičiuojami mokesčiai, kurių pateiktoje „Skolos“ lentelėje ieškovė neparodo, nors tai yra privaloma;Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad atsisako reikalavimo mokėti už namo kiemelio aplinkos tvarkymą, tačiau nepasisakė, kad šis kiemelis yra savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri Kauno apygardos teismo 2012-03-14 sprendimu turi būti panaikinta. O ieškovė iš apeliantės iki skundžiamo sprendimo priėmimo reikalavo sumokėti 150 Lt. Šiai aikštelei yra neteisėtai panaudota 5 300 Lt kaupiamųjų lėšų, tarp jų ir apeliantės bendrijai mokėtų lėšų;Ieškovė pateikinėjo sąskaitas už šiukšlių išvežimą, neatitinkančias nei savo nutarimo, nei Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų. Šį pažeidimą nustatė ir FNTT 2011-10-12 tyrimo išvadoje;Ieškovė vengė pateikti teismui dokumentus, kurių pagrindu apeliantei buvo skaičiuojami mokesčiai, nes pateikė tik metodikas, kaip yra skaičiuojamas atlyginimas bendrijos pirmininkui, buhalterei ir teritorijos tvarkytojams, tačiau nepaaiškino, iš kur atsiranda skirtingi skaičiai „Skolos paskaičiavimas“ lentelėje;Teismas nepagrįstai nurodė, kad netinkamas kaupiamųjų lėšų panaudojimas nėra šios civilinės bylos dalykas. Pati ieškovė į bylą pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-09 sprendimą, kuriuo nuspręsta pripažinti neteisėtu ir panaikinti DNSB narių 2009-05-26 susirinkimo nutarimą dėl teisinių išlaidų apmokėjimo kaupiamosiomis lėšomis. Akivaizdu, kad ieškovė šį teismo sprendimą pažeidinėja, nes 2010-12-16 protokole nutarė apmokėti teisines išlaidas iš kaupiamųjų lėšų;Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad apeliantė nuo 2007-06 iki 2008-04 įskaitytinai mokėjo pagal visas jai pateiktas sąskaitas ir netgi didesnes sumas. Mokesčius apeliantė mokėjo nuo 2006-09 iki 2009-05, tai patvirtina teismui pateikta Apžiūros knygelė, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Jei įmokos būtų didesnės, mokestis turėjo būti mažinamas, tačiau to nebuvo;Teismas padarė procesinių teisės pažeidimų, nes nepasiūlė pateikti atsiliepimą į priimtą patikslintą ieškinį, o teismo posėdžių metu neleido pasisakyti dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo nuslėpta 170 Lt suma, apgaulės būdu gauta iš apeliantės šeimos. Taip pat atmestas apeliantės prašymas apklausti ieškovės buhalterę. Apeliantės ieškovės pirmininkui užduoti finansiniai klausimai teismo taip pat buvo atmesti, nors buvo aiškinamasi dėl apeliantei pateiktos skolos. Teismas ignoravo visus apeliantės pateiktus rašytinius ir žodinius paaiškinimus. Sprendimas priimtas ieškovei nepateikus teismo reikalautų duomenų apie butų skaičių name ir nesumokėtos sumos už filtrų įsigijimą apskaičiavimą. Teismas taip pat buvo nurodęs, kad ieškovė turėtų detaliai paskaičiuoti kiekvieną prašomą priteisti sumą, o ne apsiriboti tik galutinai suskaičiuota nuostolių suma, tačiau šio reikalavimo ieškovė neįvykdė. Tai rodo, kad teismas nesigilino į bylos esmę ir sprendimą priėmė formaliai;Iš apeliantės priteistas atstovavimo išlaidų (1 500 Lt) dydis neatitinka rezultato, nes ieškinys nėra tinkamai surašytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010 konstatuotu, jog „bendrijos nutarimai buto ir kitų patalpų savininką įpareigoja apmokėti proporcingai savo turimai daliai išlaidas, dėl kurių buto ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo, nepriklausomai nuo tokio asmens narystės bendrijoje“. Visa su mokesčiais susijusi informacija apeliantei buvo teikiama, ji prieinama ir viešai skelbimų lentoje. Kad ši informacija nuo jos būtų slepiama, apeliantė neįrodė. Apeliantės argumentas dėl 500 Lt mokėjimo už vandens filtro įrengimą jau buvo atmestas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6187-530/2009, kurio pagrįstumą patvirtino LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010. Patikslintame ieškinyje atsisakė reikalavimo dėl išlaidų už namo kiemo aplinko sutvarkymą, nes apeliantė šį apmokestinimą buvo apskundusi visoms teisėsaugoms institucijoms, kuriose pradėti tyrimai buvo nutraukti. Teiginys, kad atsakovė mokėjo mokesčius iki 2009-05, pagrįstas finansiniais dokumentais, atsakovė jokių kitų skaičiavimų nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad nemoka mokesčių, nes jie apskaičiuoti ne pagal jos metodiką. Skunde nurodyti procesiniai pažeidimai nėra pagrįsti, apeliantės išgalvoti. Pateikti atsiliepimo į patikslintą ieškinį jai niekas nedraudė, nors juo nebuvo tikslinamas ieškinio dalykas ar pagrindas. Apeliantė teismo posėdžio metu nepasisakė dėl nepagrįstai didelių advokato išlaidų. Ji pirmosios instancijos teismui neteikė jokių įrodymų, galėjusių pagrįsti jos žodinius prieštaravimus, todėl prašymas prijungti eilę įrodymų su apeliaciniu skundu yra nepagrįstas. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti, tačiau to nėra užfiksuota nė viename teismo posėdžio protokole, todėl pripažintina, kad ji sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, klaidina teismą ir pažeidžia ieškovės teises, nes nesuteikė galimybės į juos atsikirsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas yra tik iš dalies pagrįstas.
Apeliacinis teismas nesutinka su apeliante tuo aspektu, kad skundžiamame teismo sprendime buvo be pagrindo remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl DNSB „Radvilėnų 5“ bendrijos narių susirinkimo 2008 m. balandžio 4 d. nutarimo 1.2 punkto teisėtumo, kuomet buvo nuspręsta įrengti vandens filtravimo sistemą, kurios vertė – 31 000 Lt, įmokas padalijant butams ir surenkant per penkis mėnesius nuo 2008 metų birželio iki spalio mėn. Kasacinis teismas paminėtoje nutartyje konstatavo, kad „bendrijos nutarimai buto ir kitų patalpų savininką įpareigoja apmokėti proporcingai savo turimai daliai išlaidas, dėl kurių buto ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo nepriklausomai nuo tokio asmens narystės bendrijoje“, o „bendrijos narių susirinkimo nutarimai (sprendimai), minėta, galioja tiek bendrijos nariams, tiek nesantiems bendrijos nariais butų ir kitų patalpų savininkams“ (I t., b. l. 47–50). Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Dėl apeliantės nurodytų DNSB „Radvilėnų 5“ įstatų 41 straipsnio, bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tačiau vandens filtravimo sistemos įrengimas susijęs su bendro naudojimo inžinerine įranga (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas), ir šiuo klausimu buvo priimtas DNSB „Radvilėnų 5“ narių susirinkimo sprendimas 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl kasacinis teismas pirmiau nurodytoje 2010-07-02 nutartyje konstatavo, kad bendrijos narių susirinkimo nutarimas dėl vandens filtravimo sistemos įrengimo sukelia teisinių padarinių ieškovei. Apeliantės ieškinys dėl DNSB „Radvilėnų 5“ bendrijos narių susirinkimo 2008 m. balandžio 4 d. nutarimo 1.2 punkto nuginčijimo buvo atmestas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog ji nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atkreipė teismo dėmesį į tai, kad negali tinkamai įgyvendinti savo teisių, kuomet ieškovė nepateikė mokesčių už kiekvieną mėnesį skaičiuotės, t. y. duomenų apie kiekvienos rūšies mokėjimų sumas visam namui, ir teismui nesiėmus priemonių esminėms bylos aplinkybėms išaiškinti, priimto teismo sprendimo pripažinti pagrįstu negalima (CPK 159 str.). Tokių duomenų būtinumas tapo ypač akivaizdus po 2011-10-12 specialisto išvados Nr. 5-2/158 pateikimo į bylą, kurioje buvo nurodyti ieškovės padaryti pažeidimai apskaičiuojant mokesčius (II t., b. l. 119–152). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2012-04-24 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovę pateikti detalizuotą nuostolių apskaičiavimą (I t., b. l. 20–21), tačiau kaip pagrįstai nurodė apeliantė, ieškovė šio teismo reikalavimo neįvykdė. Nors ieškinys pareikštas dėl skolos už laikotarpį nuo 2009-05 iki 2012-01, tačiau ieškovė pateikė skolos apskaičiavimą tik už vieną mėnesį – 2011 m. lapkričio mėn. (II t., b. l. 53–55). Byloje yra duomenys, kad ieškovė siūlė atsakovei atvykti pas bendrijos buhalterę, kad ji paaiškintų reikalavimo apskaičiavimą, tačiau pastaroji kategoriškai atsisakė tokio pasiūlymo nurodydama, kad jai ten eiti nesaugu (II t., b. l. 154). Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ieškinyje ieškovė privalo nurodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bet ir įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, bei pateikti juos kaip ieškinio priedus, nagrinėjamu atveju ne tik konstatuoti skolą, bet pateikti ir jos skaičiuotę, nurodyti skolos apskaičiavimo mechanizmą, pagrįstumą. Šiuos duomenis ieškovės buhalterė ne tik turi pateikti atsakovei susipažinti asmeniškai, bet ir teismui, kuris privalo juos ištirti ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Ieškovė turėjo įrodyti, kokia yra bendra išlaidų suma pagal kiekvieną jų rūšį už kiekvieną mėnesį, kuri po to dalintina proporcingai atsakovės turimo buto plotui. Toks apskaičiavimas turi būti pateiktas teismui, o šiuo atveju ne tik kad ieškovė jo teismui neteikė 2012-04-24 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą, bet pagal teismo sprendimo motyvus atsakovė turėjo pati atlikti sudėtingus apskaičiavimus pagal ieškovės atskirame priede prie bylos pateiktus dokumentus pagal bendrijos sudarytų sutarčių vykdymą bei kitus faktinius duomenis. Teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pats taip pat neatliko ieškovės pateiktų atsakovės skolą pagrindžiančių dokumentų, nei atsakovės atsikirtimo aplinkybių turinio tyrimo, nes tokių motyvų sprendime nenurodyta, taip pat neatsižvelgė į byloje esančią specialisto išvadą dėl padarytų skaičiavimų neteisingumo, o laikė ieškinį įrodytu tik remdamasi ieškovės lentele dėl skolos apskaičiavimo už 2007-06-01–2011-12-31 laikotarpį (I t., b. l. 110) bei VĮ Registrų centro išaiškinimu (II t., b. l. 40), išrašu iš NTR (II t., b. l. 42–51), paaiškinimais ir juos pagrindžiančiais įrodymais dėl žiemos sodo (II t., b. l. 31, 32, 77).
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta jos mokesčių knygelė. Prie apeliacinio skundo pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad apeliantei pateiktos sąskaitos (toliau sąskaita) neatitinka prie ieškovės patikslinto ieškinio pridėtų skolos apskaičiavimo duomenų (I t., b. l. 21, 110). Apeliantė pagal jai pateiktą sąskaitą už 2008-05 už bendro naudojimo elektrą turėjo sumokėti 3,78 Lt, šiukšlių išvežimą – 8,62 Lt, teritorijos ir laiptinės priežiūrą – 14,19 Lt, administravimo išlaidų – 19,04 Lt, banko išlaidų – 2,33 Lt. Prie ieškinio pateiktoje lentelėje (toliau lentelė) šios išlaidos nurodytos atitinkamai: 3,30 Lt, 6,75 Lt, 11,08 Lt, 14,90 Lt, 2,21 Lt. Pvz., pagal sąskaitą už 2010-12 už bendro naudojimo elektrą atsakovė turėjo mokėti 5,6 Lt, o pagal lentelę – 9,24 Lt, už teritorijų ir laiptinių priežiūrą pagal sąskaitą – 11,90 Lt, pagal lentelę – 14,18 Lt. Už 2011-01 pagal sąskaitą už bendro naudojimo elektrą – 3,27 Lt, o pagal lentelę – 7,20 Lt., banko išlaidos – atitinkamai 0,43 Lt ir 0,57 Lt. Tokių neatitikimų yra daug daugiau, todėl tenka sutikti su apeliante, kad teismo išvada dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo ir atsakovės skolos dydžio yra padaryta neištyrus ir neįvertinus visų byloje turinčių reikšmės aplinkybių, neatskleidus įrodymų turinio ir jų esmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju pagal pirmiau nurodytus argumentus spręstina, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visos apimties, taip pat patikslinant ieškovės ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes bei ieškovei teikiant ieškinio aplinkybes pagrindžiančius skaičiavimus, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.