Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-25 · Civilinė byla Nr. e2S-312-280/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
e2S-312-280/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00033-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
E. M.
Ieškovas
D. S.
Kategorijos
  • 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-312-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00033-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.3.1.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-594-356/2021 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui E.M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui 300 EUR dydžio periodinėmis išmokomis ir 2 850 EUR išlaikymo skolą; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Šalys 2021-02-20 sudarė taikos sutartį (2021-02-25 – taikos sutartį per EPP pateikė ieškovės atstovas, 2021-03-03 – taikos sutartį per EPP pateikė atsakovo atstovas), prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį šalių sutartomis sąlygomis, nurodytomis rezoliucinėje nutarties dalyje, ir civilinę bylą nutraukė. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei: 34 EUR žyminio mokesčio, 1,91 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti ir 93,60 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, panaikino teismo 2021-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalimi, vertino, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalys nurodė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės. Teismas taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą nutraukė.

5. Teismas vertino, kad šalys taikos sutarties 5 punktu susitarė, jog jų teisinei pagalbai turėtos išlaidos pasilieka kiekvienam iš jų. Nustatė, kad ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 187,20 EUR. Atsakovas buvo atstovaujamas advokato, galimai turėjo išlaidų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

6. Pažymėjo, kad CPK 99 straipsnis nustato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, jos priteisiamos teismo iniciatyva. Teismas vadovavosi CPK 96 straipsnio nuostatomis, vertino, kad šalys taikos sutartimi susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t. y. susitarė taip, kaip ieškiniu buvo prašiusi ieškovė, taip pat susitarė, kad vaiko išlaikymui atsakovas mokėtų po 220 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis, nors ieškovė buvo prašiusi priteisti po 300 EUR. Vertino, kad dalyje dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos šalys aktyviai derėjosi, ieškovės pasiūlytos sąlygos pakoreguotos, dalyje dėl 2 850 EUR išlaikymo įsiskolinimo ieškovė ieškinio atsisakė. Pripažino, jog nebūtų galima vertinti, jog ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai ir yra pagrindas iš atsakovo valstybės naudai išieškoti 50 proc. išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, t. y. 93,60 EUR.

7. Taip pat teismas vertino, kad ieškovė pagal įstatymą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista nuo ieškinio reikalavimų apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Nurodė, kad ieškinys dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą privalo būti apmokėtas 75 EUR žyminiu mokesčiu, reikalavimas priteisti išlaikymą (pagal taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį) privalo būti apmokėtas 59,40 EUR žyminiu mokesčiu (220 EUR x 12 mėn. = 2 640 EUR; 2 640 EUR x 3 proc. = 79,20 EUR; 79,20 EUR x 75 proc. = 59,40 EUR) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, šalims sudarius taikos sutartį, teismas iš atsakovo valstybei priteisė iš viso 34 EUR (suapvalinus) žyminio mokesčio (75 EUR x 25 proc. = 18,75 EUR; 59,40 EUR x 25 proc. = 14,85 EUR). Kadangi taikos sutarties 6 punktu atsakovas įsipareigojo atlyginti valstybei turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas iš jo valstybei priteisė 1,91 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis, taikos sutarties 6 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo valstybei 34 EUR žyminio mokesčio ir 93,60 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

9. Nurodo, kad taikos sutartimi šalys susitarė, kad šalys teisinei pagalbai turėtas išlaidas pasilieka sau ir jų atlyginti viena iš kitos nereikalauja. Teismas tvirtindamas taikos sutartį tai patvirtino pačioje nutartyje (nutarties 1.5. punktas), visgi, vėliau ta pačia nutartimi nepagrįstai priteisė iš atsakovo pusę ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ir mokėtiną žyminį mokestį. Teismas neturėjo teisės modifikuoti sutarties nuostatos savo iniciatyva, nes tai reikštų šalių valios ir susitarimo principo pažeidimą. Jei teismas laikė, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti atlyginamos, tai jos ir turėjo būti atlyginamos tokia tvarka, kokia šalys buvo susitarusios, o ne perkeltos išimtinai atsakovui.

10. Pažymi, kad CPK 96 straipsnis numato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo taisykles, tuo atveju, kai byla baigiama teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju buvo patvirtinta taikos sutartis, o ne priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, todėl CPK 96 straipsnio nuostatos netaikytinos.

11. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį priteisti iš atsakovo valstybei 34 EUR žyminio mokesčio ir 93,60 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

15. Nutraukus civilinę bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

16. Nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-12-22 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Minėtos institucijos 2021-03-01 pažyma patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 187,20 EUR. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė valstybei 50 proc. šių išlaidų, su kuo apeliantas nesutinka.

17. Iš šalių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad šios sutarties 1.5. šalys susitarė, jog teisinei pagalbai turėtas išlaidas pasilieka sau ir jų atlyginti viena iš kitos nereikalauja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys, sudarydamos taikos sutartį, nesprendė ir negalėjo spręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ieškovė jų nepatyrė. Todėl negalima sutikti ir su atskirojo skundo teiginiu, jog teismas modifikavo sutarties nuostatas ir neturėjo teisės spręsti dėl išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą bei ieškovės nemokėto žyminio mokesčio priteisimo.

18. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t.y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, vadovavosi CPK 99, 96 straipsnio nuostatomis, taip pat nurodė CPK 96 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pastabėtina, kad teismas iš esmės byloje vertino, kokia dalimi sudarius taikos sutartį iš esmės buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, nors tam ir nebuvo pagrindo.

20. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o šiuo atveju byla užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pastebėtina, kad tiek CPK 94 straipsnio 1 dalyje, tiek 96 straipsnio 5 dalyje numatyti tie patys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, t.y. vertintina, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šalių procesinio elgesio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, dėl to toliau pasisako apeliacinės instancijos teismas.

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2021 m. sausio 18 d., byloje užtruko procesinių dokumentų įteikimas atsakovui, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, buvo tariamasi dėl taikos sutarties sąlygų, šalys 2021-02-20 sudarė taikos sutartį (2021-02-25 – taikos sutartį per EPP pateikė ieškovės atstovas, 2021-03-03 – taikos sutartį per EPP pateikė atsakovo atstovas). Byloje nevyko pasiruošimas bylos nagrinėjimui, taikos sutartis patvirtinta rašytinio proceso tvarka. Iki bylos nagrinėjimo teisme, laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2020-12-09 šalys naudojosi mediacija, tačiau ji pasibaigė nesudarius taikos sutarties, mediatorė pažymoje nurodė, kad nebuvo požymių, kad šalys naudotųsi mediacija nesąžiningai, kad reikštų jos metu nesąžiningus prašymus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo procesinį elgesį vertinti kaip tinkamą ir nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių.

23. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad šalims nesusitarus taikiai mediacijos metu, ieškovė buvo priversta kreiptis ieškiniu į teismą, dėl ko buvo patirtos šio procesinio dokumento parengimo išlaidos, ieškovei buvo teiktos konsultacijos, atstovas rengė prašymus, taikos sutartį. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo šioje civilinėje byloje išlaidos sudarė 187,20 EUR, nuo kurių mokėjimo ieškovė 100 proc. atleista.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo veiksmai taip pat įtakojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir dėl to atsakovo turėtų būti iš dalies kompensuojamos ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtos išlaidos valstybei. Pripažintina, kad šiuo atveju egzistavo pagrindas iš atsakovo valstybės naudai išieškoti 50 proc. išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, t. y. 93,60 EUR. Manytina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

25. Pažymėtina, kad teismas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas yra atleistas, priteisia iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Užbaigiant bylą taikos sutartimi, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžintina (jeigu būtų buvęs sumokėtas) 75 procentai sumokėtos žyminio mokesčio sumos. Todėl tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteisiama 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio sumos, kuri proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą privalo būti apmokėtas 75 EUR žyminiu mokesčiu, reikalavimas priteisti išlaikymą (pagal taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį) privalo būti apmokėtas 59,40 EUR žyminiu mokesčiu. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, šalims sudarius taikos sutartį, pagrįstai iš atsakovo valstybei priteisė iš viso 34 EUR (suapvalinus) žyminio mokesčio (75 EUR x 25 proc. = 18,75 EUR; 59,40 EUR x 25 proc. = 14,85 EUR).

26. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog, nors pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo procesinio elgesio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, nepasisakė dėl galimybės nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, tačiau iš esmės klausimus dėl žyminio mokesčio, išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą priteisimo išsprendė tinkamai. Teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė