Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Santehkomplektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų santechnika“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos UAB „Vakarų santechnika“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019, kuriuo pareiškėja teismo prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019; 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir iš atsakovės UAB „Vakarų santechnika“ ieškovei UAB „Santehkomplektas“ priteisti 153,90 Eur skolos, 28,30 Eur palūkanų ir proporcingai patenkintai reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 3) patenkinus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Santehkomplektas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo dalyko

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovės UAB „Vakarų santechnika“ ieškovei UAB ,,Santehkomplektas“ buvo priteista 454,88 Eur skola, 84,41 Eur palūkanos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ir 535,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 atmetė, konstatuodamas, kad 2019 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimas, be nurodytų PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1600115; 2) 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1600116; 3) 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra; 4) 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1600211, buvo priimtas vadovaujantis ir kitais byloje esančiais įrodymais, tokiais kaip 2015 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-09/03, krovinio važtaraščiai, liudytojų žodiniai paaiškinimai. Teismas, vadovaudamasis visais byloje esančiais įrodymais, nustatė ieškovės atsakovei parduotų prekių kainą. Vien ta aplinkybė, jog, pareiškėjos vertinimu, teismas prašyme nurodytų aplinkybių pagrindu turėjo nustatyti kitokią skolos sumą, tačiau to nepadarė, nesudaro sąlygų konstatuoti aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymą. Teismo vertinimu, pareiškėja tik deklaratyviai nurodo CK 6.313 straipsnyje įtvirtintų materialinių teisės normų pažeidimą, tačiau prašymu iš esmės siekia įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų vertinimo iš naujo. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su įrodymų vertinimu, neatitinka aiškiai teisės taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negalėtų būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.

7. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliantė nurodo, jog teismas įsiteisėjusiame sprendime padarė aiškią materialinės teisės taikymo klaidą, nes nesivadovavo CK. 6.313 straipsnio 1 dalyje numatytais prekių kainos nustatymo kriterijais, o galutiniame sprendime vadovavosi tik ieškovės vienašališkai PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis prekių galutinėmis sumomis, kurios neatitiko įsigytų prekių bendros vertės, todėl priėmė aiškiai nepagrįstą teismo sprendimą, pažeidžiantį apeliantės teises bei teisėtus interesus.

8. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

10. Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose esančių akivaizdžių matematinių klaidų ir tuo pagrindu priteistos neteisingos skolos sumos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SAN Nr. 1600115, 2016 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą, serija SAN Nr. 1600116, 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SAN Nr. 1600211, 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SAN Nr. 1600212, bei ginčijamos nutarties turinį, sutinka su apeliantės argumentais, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos galutinės kainų sumos yra aiškiai neteisingos. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytos galutinės prekių kainos teisingumo nepasisakė, tik nurodė, jog civilinėje byloje Nr. c2-5177-328/2019 teismas teisingai nustatė prekių kainą vadovaudamasis visais byloje esančiais įrodymais, tačiau kokie įrodymai ar kokių įrodymų visuma pagrindžia galutinę skolos sumą, plačiau neargumentuota. Taip pat neatkreiptas dėmesys, jog PVM sąskaitose faktūrose yra ne tik akivaizdžios aritmetinės klaidos, bet sąskaitos yra pateiktos be parašų, jose nėra nurodyta, kas jas išrašė ir kas prekes gavo.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą ir matydama prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, konkrečiai dėl PVM sąskaitose faktūrose padarytų aiškių matematinių skaičiavimo klaidų, dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų teisingumo ir galutinės skolos skaičiavimo tvarkos paaiškinimų nepateikė. Tai reiškia, kad nei nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5l77-328/2019, nei prašymą dėl proceso atnaujinimo jokių aplinkybių dėl kitokios prekių kainos skaičiavimo tvarkos, nei yra nusistovėjusi praktika komerciniuose teisiniuose santykiuose (galutinė kaina skaičiuojama prekių kiekį padauginus iš prekių kainos ir sudėjus gautų sandaugų sumą), pateikta nebuvo, todėl galutinė apeliantės įsigytų prekių kaina ir apeliantės skolos suma turėjo būti apskaičiuota taikant elementarius matematinius skaičiavimus.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5l77-328/2019 prekių sutartinę kainą turėjo nustatyti vadovaudamasis CK 6.313 straipsnyje numatytais kriterijais. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties kaina nustatoma šalių susitarimu. Kaina turi būti nurodyta pinigais. Šalys gali susitarti nustatyti tiek konkrečią pirkimo–pardavimo sutarties kainą, tiek jos nustatymo tvarką. Civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 buvo pateikta 2015 m. rugsėjo 29 d. pirkimo– pardavimo sutartis Nr. 201-09/03 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu apeliantė pirko iš ieškovės prekes ir kurioje buvo nustatytos pirkimo–pardavimo sąlygos. Šalys Sutartyje nei konkretaus prekių kiekio, nei įsigyjamų prekių kainos nenustatė, tačiau susitarė dėl prekių kainos skaičiavimo tvarkos. Sutarties 2.2. punkte šalys susitarė, jog sutartos prekių kainos, kiekis ir asortimentas nurodomi PVM sąskaitose faktūrose arba komerciniuose Pardavėjo (ieškovės) pasiūlymuose. Kadangi komerciniai pasiūlymai, pagrindžiantys įsigytų prekių kainas, nebuvo pateikti, todėl prekių kaina turėjo būti nustatoma pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas ir toks buvo šalių susitarimas CK 6.313 straipsnio 1 dalies prasme. 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija SAN Nr. 1600115, 2016 m. sausio 29 d. sąskaitoje faktūroje, serija SAN Nr. 1600116, 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija SAN Nr. 1600211, 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija SAN Nr. 1600212, buvo nurodytos apeliantės įsigytų prekių grupės, kiekiai bei įsigyjamų prekių kaina. Taigi, vadovaujantis CK 6.313 straipsnio 1 dalimi, prekių kaina turėjo būti nustatoma pagal šalių susitarimą, kuris buvo numatytas tiek Sutartyje, tiek PVM sąskaitose faktūrose. Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos visiškai neatitinka prekių kainų, tai yra prekių kainos suma yra žymiai mažesnė nei PVM sąskaitose faktūrose nurodyta galutinė atsiskaitymo suma. Teismas priimdamas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019, ir nustatydamas skolos sumą, vadovavosi ieškovės nurodytomis sumomis, kurios neatitiko nei šalių susitarimo, nei PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių kiekio ir kainų sumos. Tokiu būdu pritartina apeliantės teiginiams, jog buvo pažeista materialioji teisės norma, numatyta CK 6.313 straipsnio 1 dalyje, įpareigojanti teismą, nustatant prekių kainą, atsižvelgti į šalių susitarimą, ir toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas sąlygojo iš dalies nepagrįstą teismo sprendimą.

13. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 apeliantei parduotų prekių kaina buvo nustatyta tinkamai vadovaujantis visais byloje esančiais įrodymais ir kad teismo sprendimas, be nurodytų sąskaitų faktūrų, taip pat buvo priimtas vadovaujantis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kaip antai Sutartimi, krovinio važtaraščiais ir liudytojų žodiniais paaiškinimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai (Sutartis, važtaraščiai, liudytojų parodymai) patvirtina, kad tarp apeliantės ir ieškovės buvo susiklostę prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, jie taip pat patvirtinta kainos skaičiavimo tvarką bei pagrindžia, kokios prekės buvo parduotos apeliantei, tačiau neįrodo apeliantės įsigytų prekių kainos ir ieškovės reikalaujamos skolos sumos pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į apeliantės procesinį elgesį ir nurodė, kad apeliantė, pateikdama teismui 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, žinojo apie dėl jos vykstantį teisminį procesą, ir jai buvo sudarytos visos sąlygos atsikirsti į ieškovės reiškiamus reikalavimus, bet apeliantė savo iniciatyva pasirinko nesidomėti vykstančiu teisminiu procesu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis šalių elgesys nesuteikia pagrindo teismui netinkamai taikyti materialiųjų teisės normų ar vadovautis klaidinančiais įrodymais. Teismui bet kokiomis aplinkybėmis išlieka pareiga išnagrinėti bylą teisingai ir išsamiai, vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, nes netinkamai taikė CK 6.313 straipsnio 1 dalies normą, remdamasis klaidinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakydamas atnaujinti civilinį procesą pažeidė apeliantės teisę į tinkamą teismo procesą, kadangi civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė įrodė visas sąlygas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

16. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą atskirąjį skundą. Nurodo, kad pareiškėja (atsakovė) savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, siekia užvilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą, todėl prašo paskirti apeliantei UAB „Vakarų santechnika“ 200 Eur baudą, iš kurios 100 Eur tektų ieškovei UAB „Santehkomplektas“, o 100 Eur – Valstybei.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

18. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėja, naudodamasi procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo nutartį, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdama apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti pareiškėjos nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovės prašymas skirti pareiškėjai baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Santehkomplektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų santechnika“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santehkomplektas“ prašymo skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų santechnika“.