Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-11-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-5729-971/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-17
Bylos Nr.
e2YT-5729-971/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06026-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
L. P., S. B., L. L.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5729-971/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06026-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant vertėjoms Vidai Rimkienei, Svetlanai Agafonovai,pareiškėjams L. P., S. B., L. L., jų atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P., S. B., L. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje, tikslu gauti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad nuo 1992 m. ir iki šiol nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojų leidimų gyventi Europos Sąjungoje išdavimo. Taip pat nurodė, jog pareiškėja L. P. gimė (duomenys neskelbtini) Sevastopolio mieste, Krymo srityje. 1975 m. ištekėjo, (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė sūnus S. B.; 1979 m. išsiskyrė ir vėl ištekėjo, vyras gyveno Estijoje, todėl ji su sūnumi persikėlė gyventi į Taliną. (duomenys neskelbtini) Taline jai gimė dukra L. L., visa šeima gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. P. ir jos vyras dirbo Estijos laivyne. Tačiau santykiai šeimoje sugedo ir santuoka su V. L. buvo nutraukta. 1991 m. pareiškėja ištekėjo už A. P., tačiau ir ši santuoka nebuvo išsaugota, todėl pareiškėja L. P. nutarė persikraustyti į Lietuvą. 1992 m. L. P. su sūnumi S. B. ir dukra L. L. gyveno Klaipėdoje R. N. bute, vėliau Kauno mieste bute, adresu Sukilėlių g. 80, Kaunas, ir bute, adresu (duomenys neskelbtini). 1994 m. į Lietuvą atvažiavo L. P. vyras A. P.. Kauno cerkvės kunigas įdarbino A. P. tvarkyti prie cerkvės esantį koplyčios pastatą ir leido visai šeimai nemokamai gyventi priklausančiame cerkvei name (duomenys neskelbtini), netoli Karmėlavos. Šeima gyveno iš A. P. ir L. P. neoficialių pajamų (L. P., turėdama automobilį, vežiodavo keleivius į Rygą, Taliną), santaupų. L. P. buvęs vyras V. L. pardavė Taline butą ir atidavė pinigus L. P., kuri dalį pinigų – 80000 JAV dolerių paskolino R. N., kuris iki šiol dalimis atiduoda jai pinigus, ir tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, nes neturint dokumentų, pareiškėjai neturi jokių galimybių įsidarbinti oficialiai. Tačiau šeimos gyvenimas su A. P. vėl nesusiklostė, ir 1995 m. L. P. su sūnumi S. B. ir dukra L. L. persikraustė į Klaipėdą, kur gyvena iki šiol. 2016-2019 m. pareiškėjai gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. gyvena gerų draugų bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų teismui pateikti dokumentai (žymos L. P. pase) patvirtina, kad L. P. iki 1993-07-01 gyveno Lietuvos Respublikoje. Taip pat kartu su pareiškimu pateikta Klaipėdos L. S. progimnazijos 2020-03-04 pažyma Nr. SI-50 patvirtina, kad L. L. iki 1993-07-01 gyveno Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų pateikti dokumentai neįrodo, kad jie turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. S. B. pateiktų dokumentų neužtenka įrodyti, kad jis iki 1993-07-01 gyveno Lietuvos Respublikoje. Mano, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų neužtenka įrodyti, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, jų pateikti dokumentai neįrodo, kad jie turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu pagal pareiškėjų pateiktus duomenis teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjų prašomą juridinį faktą nėra. Tačiau, jei pareiškėjai teismui pateiks įrodymus, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, įrodymus, kad S. B. iki 1993-07-01 gyveno Lietuvos Respublikoje, įrodymus, kad pareiškėjai turi pragyvenimo šaltinį ir moka mokesčius, Migracijos departamentas neprieštaraus dėl juridinio fakto nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. P. pareiškimą palaikė, paaiškino, kad ji su vaikais S. B. ir L. L. atvyko gyventi į Lietuvą 1992 m., kadangi ieškojo ramesnės vietos gyvenimui. Kaune ji su vaikais išsinuomojo butą iš E. D., kuris tuo metu buvo policininkas. Iš E. D. gavo pasą, tuo metu lietuviškų blankų nebuvo. Po kurio laiko išsikėlė į kitą butą Kaune, uždarbiaudavo prekiaudama papildais, vežiodama keleivius. Apie 1995-1997 m., kai jai reikėjo keisti teises, todėl ir pasą, ji sužinojo, kad jos nėra sąrašuose, mano, kad taip nutiko dėl kompiuterizacijos ar skirtingų pavardžių, todėl jai nepavyko pasikeisti teisių ir pasidaryti paso. Bandė ieškoti E. D., tačiau jis buvo išvykęs gyventi į Vokietiją. 1996 m. ji su vaikais atvyko gyventi į Klaipėdą, išsinuomojo butą Budelkiemio g., vėliau gyveno Baltijos pr., Taikos pr., Lūžų g. Atvykus gyventi į Klaipėdą, savo dukrą L. L., kuri taip pat neturėjo paso, „įtaisė“ (užrašė) į mokyklą. Apie 1997 m. pasas buvo pavogtas kartu su teisėmis, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Iki 2007 m. buvęs vyras remdavo pinigais, ji pati uždarbiaudavo vežiodama keleivius, rašydama romanus. Apie 1998-1999 m. pardavė butą Estijoje, o pinigus (80000 JAV dolerių) paskolino R. N.. Pastarasis jai atidavinėja skolą dalimis kiekvieną mėnesį. Anksčiau dar padėdavo S. M. ir R. N. įvairiuose darbuose, vežiodavo keleivius, tačiau šiuo metu nieko negali daryti, nes neturi jokių dokumentų. Šiuo metu gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš A. V. už 220 Eur nuomos mokestį ir komunalinius. Sūnus S. B. ir dukra L. L. būna namuose, nes be dokumentų nieko negali daryti. Ji tebėra susituokusi, vyras, kuris vis dar gyvena prie cerkvės, dokumentus susitvarkė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. B. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą 1992 m., būdamas keturiolikos metų su mama ir seserimi iš Talino. Mokyklos jis nelankė, dirbdavo įvairius pagalbinius darbus. Patvirtinti, kad jis gyvena Lietuvoje galėtų nuotraukos, kurios buvo pateiktos į bylą. Per visą laikotarpį nebuvo iš Lietuvos išvykęs.

Pareiškėja L. L. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, paaiškino, kad gyvena Lietuvoje nuo 1992 m. iki dabar. Su mama ir broliu atvažiavo į Lietuvą, kai jai buvo 8 metai, pradžioje gyveno Kaune, Sukilėlių g. Mama prieš tai dirbo Taline, todėl jų šeima turėjo šiokių tokių pajamų. Lietuvoje pareiškėjos mama turėjo mašiną ir užsidirbdavo vežiodama žmones ir pardavinėdama papildus. Persikėlę į Klaipėdą apie 1996-1997 m. su mama, broliu ir mamos vyru, kurį laiką gyveno Budelkiemio g., vėliau gyveno Taikos pr., tuomet dar Bandužių g., o šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). S. M. yra šeimos draugas nuo 1980 m., todėl jis ir pasirašė buto nuomos sutartį jų vardu su A. V.. Gyvena jie iš R. N. atiduodamos skolos, pinigus paskolino mama, brolis uždarbiauja dirbdamas pagalbinius darbus, ji pati pabūna su draugų vaikais, namus sutvarko ar dirba kitokius pagalbinius darbus ir jie taip su broliu uždirba nepastoviai apie 100-200 Eur per mėnesį. Atvykus į Lietuvą, mama susipažino su cerkvės kunigu, pastarasis jai pasiūlė, kad ji (L. L.) lankytų sekmadieninę mokyklą, kurioje ji ir mokėsi keletą metų. 1996 m. šeima atvažiavo į Klaipėdą ir ji lankė S. vidurinę mokyklą, kuri tuo metu vadinosi 28-oji vidurinė mokykla. Minėtoje mokykloje mokėsi nuo 7 iki 10 klasės, tačiau 10 klasės 2002 metais negalėjo baigti, kadangi neturėjo asmens dokumento. Anksčiau į teismą nesikreipė, kadangi tuo metu, kai 2002 metais su darbuotoj iš migracijos įvyko nedidelis konfliktas ir to konflikto metu jie tik tada sužinojo, kad dokumentai netvarkingi ir mama išsigando. Jos tuomet ieškojo E. D., tačiau jo nepavyko rasti, kadangi jis buvo išvykęs. 2020 metais atvyko pareigūnai į jų butą, kuriame jie gyveno Bandužių g., ieškodami savininkų buto giminaičio, ir tuomet jie buvo paprašyti parodyti asmens dokumentus ir jie pasakė, kad tokių neturi. Juos pareigūnas įspėjo, kad už keleto dienų atvažiuos iš Migracijos tarnybos. Migracijos tarnybos darbuotojai nuvežė juos į savivaldybę, kur padėjo susitvarkyti dokumentus dėl teisinės pagalbos. Brolis yra uždaras, draugų jam nereikėjo, kalba tik rusų kalba, o mokyklos nelankė, nenorėjo, manė, kad padės mamai namuose, o mama nenorėdama tolimesnių konfliktų, brolio nevertė eiti į mokyklą. Brolis mokėsi Taline, baigė 8 klases, tačiau jokių dokumentų neturi, kadangi jie išvažiavo gyventi į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjai apie 30 metų gyvena Lietuvoje be dokumentų, be galimybių įsidarbinti. Mano, kad yra pakankamai įrodymų ir pagrindų juridiniam faktui nustatyti, kad pareiškėjai iki 1993 m. gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė pareiškimą nagrinėti Migracijos departamentui nedalyvaujant, kadangi pozicija dėl pareiškėjų pateikto pareiškimo yra išsamiai išdėstyta atsiliepime į pareiškimą ir Migracijos departamentas toliau palaiko savo atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus ir papildyti bylos medžiagos nepageidauja.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėjus L. P., S. B. ir L. L.. Jis nuomojo jiems butą, esantį adresu Taikos pr. 50-69, Klaipėda, nuo 2016-04-15 iki 2019-12-31, o nuomos mokestis buvo apie 150 Eur. Nuomos sutartį pasirašė R. N.. Kai jis (D. M.) atvažiuodavo pasiimti nuomą, visus tris pareiškėjus matydavo bute, L. P. arba L. L. perduodavo jam pinigus už nuomą.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta L. P., S. B. ir L. L., nes yra senas L. P. draugas. Jie susipažino apie 1986-1988 m., kai ji atvažiuodavo iš Talino į Lietuvą prekiauti vaistais. L. P., L. L. ir S. B. su L. P. vyru atvažiavo gyventi į Užusalius iš Talino apie 1990 m., vėliau gyveno Kaune. Su L. P. bendrai darė transporto verslą. L. L. lankė pirmiausia bažnyčios mokyklą, o paskui mokyklą Kaune. L. P. jam padėdavo transporto versle, ieškodavo krovinių ar darydavo kitus darbus, susijusius su skambučiais. Bendrauja iki šiol su L. P. ir jos šeima, kiek gali jiems padeda. Be dokumentų šeima nieko neveikia, į darbus eiti negali, tačiau S. B. dirba pagalbinius darbus. Dabar šeima gyvena Lūžų gatvėje. Kiek žino, pareiškėjos vaikai niekada nebuvo išvykę iš Lietuvos, visada gyveno kartu su pareiškėja nuo to laiko, kai atsikraustė iš Talino.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėjus, nes jie gyvena jos nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Praėjusiais metais Liudmila jai paskambino dėl buto nuomos pagal skelbimą. Nuomos sutartį pasirašė ne pati L. P., o Sergejus (pavardės neprisimena). Butas gyvenamas, šeima jį apsistatė baldais, pasikabino užuolaidas. Butą lanko reguliariai, dažniausiai atvažiavusi į butą bendrauja su L. P., tačiau mato ir L. L. bei S. B.. Prieš išnuomojant butą, pareiškėjų nepažinojo.

Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėja L. P. susipažino apie 1990-1997 m. Kaune atsitiktinai. Nuo to laiko iki šiol bendrauja kaip draugai. Jam žinoma, kad pareiškėja L. P. su vaikais persikėlė į Klaipėdą apie 1997-1998 m. į Budelkiemo g. Jie susitikdavo reguliariai, po 3-4 kartus per savaitę. Apie 2011-2012 m. jis nusipirko transporto įmonę kartu su S. M., tačiau jų įmonė bankrutavo. Įmonėje jis buvo direktorius, savininkas buvo S. M., o L. P. patarėja, kadangi buvo baigusi mokslus, susijusius su transportu, Odesoje. Apie 1997-1998 m. jis iš pareiškėjos L. P. pasiskolino 80000 JAV dolerių, turėjo partnerių Rusijoje, norėjo daryti verslą. Verslas nepavyko, skolą L. P. grąžina iki šiol įvairiomis sumomis. Yra grąžinęs apie 2/3 skolos, tačiau jokių užrašų apie skolos lapelius parodyti negali, jų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009 ir kt.).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-05-15 pareiškėja L. P. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių su prašymu dėl asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo jai ir jos sūnui S. B.; pareiškėja L. L. tą pačią dieną analogišką prašymą dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo pateikė savo vardu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Migracijos skyrius 2019-05-30 raštuose „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje“ nurodė, jog Klaipėdos AVPK Migracijos skyrius neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjai gyveno ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje ir išaiškino, kad norėdami gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai privalo kreiptis į teismą nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjai su minėto fakto nustatymu sieja galimybę gauti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenims, kurie faktiškai ilgą laiką gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikta galimybė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nes buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimas yra reikšminga aplinkybė, sąlygojanti asmens teisinį statusą bei jo teisių įgyvendinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-757/2009 ir kt.). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 32 punkte nustatyta, jog asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios yra laikomas užsieniečiu. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ne tik minėtas įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas).

Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1V-445 16.7. punktą įstatyme nustatytas leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 9 punktą leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvoje iki nurodyto laikotarpio ir, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Byloje esantys duomenys (rašytiniai įrodymai, pareiškėjų paaiškinimai, liudytojų S. M., R. N. parodymai) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja L. P. su vaikais S. B. ir L. L., kurie tuo metu buvo dar nepilnamečiai, dar iki 1993-07-01 atvyko gyventi į Lietuvą. Kaip paaiškino patys pareiškėjai, jie į Lietuvą atvyko apie 1992 m., gyveno (duomenys neskelbtini), po to apie 1996-1997 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą, kur gyveno daugiausia nuomojamuose butuose. Šiuo metu pareiškėjai gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš A. V.. Tokius pareiškėjų paaiškinimus iš dalies patvirtina liudytojų D. M., S. M., A. V., R. N. parodymai, rašytinė bylos medžiaga (žymos L. P. pase, išrašas iš medicininių dokumentų, pažymos dėl L. L. mokymosi, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, D. M. pažyma, verslo liudijimai, kt.). Kartu su pareiškimu pateikta Kauno stačiatikių apreiškimo parapijos pažyma, kad L. L. lankė Kauno stačiatikių cerkvės Blagoveshenija sekmadieninę mokyklą nuo 1992 m. iki 1997 m. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos L. L. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja L. L. 1996-1997 mokslo metais mokėsi Kauno A. P. gimnazijoje, 6B klasėje. Nuo 1997-09-01 iki 2002-06-18 L. L. mokėsi Klaipėdos L. S. vidurinėje mokykloje.

Tiek pačių pareiškėjų, tiek liudytojų S. M., R. N. parodymai taip pat iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas S. B., būdamas nepilnametis (14 m.) atvyko kartu su mama ir seserimi gyventi į Lietuvą 1992 m. Mokyklos jis nelankė, dirbdavo įvairius pagalbinius darbus. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad pareiškėjas turi bendrų nuotraukų su mama ir seserimi, todėl tikėtina, kad su jomis gyveno ir gyvena. Liudytojai D. M. ir A. V., kurie nuomojo butus pareiškėjams, patvirtino, kad S. B. gyveno kartu su pareiškėjomis L. P. ir L. L., liudytojai patvirtino, kad jį taip pat matydavo esant namuose. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pareiškėja L. P. atvyko gyventi į Lietuvą 1992 m. kartu su savo, tuo metu buvusiais nepilnamečiais, vaikais, todėl darytina išvada, kad S. B. nuo to laiko iki šiol gyvena su mama ir seserimi.

Dėl teisėto pragyvenimo šaltinio ir mokesčių Lietuvoje mokėjimo pažymėtina, kad pareiškėjams neturint galiojančių asmens dokumentų, leidimo gyventi Lietuvoje, jie oficialiai įsidarbinti negali, tokiu būdu objektyviai negali mokėti ir jokių pajamų mokesčių. Kaip patys pareiškėjai nurodė, jie gyvena iš atsitiktinių darbų, R. N. dalimis grąžinamos skolos, S. M. materialinės paramos. Nors pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų dėl jų gaunamų pajamų, tačiau pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. N. ir S. M.. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai verstųsi kokia nors neteisėta veikla ir gyventų iš nelegalių pajamų. Gyvendami Lietuvoje, pareiškėjai, kaip ir visi vartotojai, moka vartojimo mokesčius, taikomus prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms, be to, nors ir netiesiogiai, o per nuomotojus, mokėjo ir moka komunalinius ir kitus būsto išlaikymo mokesčius.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, nuoseklius pareiškėjų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjai turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, moka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius (įmokas) ir turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai L. P., S. B. ir L. L. gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja KristinaSušinskaitė