Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-24 · Byla Nr. TS-112-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-24
Bylos Nr.
TS-112-1122/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Nuteistasis
J. D.
Kategorijos
Byla Nr. TS-112-1122/2022
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-237, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-315/2015, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1A-47-202/2017, J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam nustatyta galutinė subendrinta – 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Be to, J. D. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-290-497/2016, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-223-177/2017, nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam nustatyta galutinė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi byloje Nr. T-243-497/2017, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. D. prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta – 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės J. D. atliko 2022 m. sausio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 4 metai 8 mėnesiai 16 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-237 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. D., rekomenduojant jam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. J. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamo susivienijimo sukūrimą ir vadovavimą jam, disponavimą narkotikais, siekiant juos platinti. Anksčiau savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų neigė, interviu metu tik iš dalies prisiėmė atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Dauguma J. D. nusikaltimų įvykdyti kartu su bendrais, tačiau jis nėra linkęs pasiduoti kriminalinių kompanionų įtakai, jis renkasi lyderio poziciją, išlaikydamas savo statusą kriminalinėje bendruomenėje. Vertinant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus, pažymima, kad J. D. laisvėje nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis, palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. J. D. anksčiau turėjo problemų su teisėsauga, tačiau pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis yra 2 kartus baustas ir 9 kartus skatintas. Po paskutinio svarstymo Komisijoje 2022 m. sausio 28 d., nutarus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, jis įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: atliko nemokamą darbą, (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kreipėsi dėl dalyvavimo intervencinėse priemonėse, tačiau kelis kartus iš eilės neatliko užduočių, nors buvo informuotas apie to būtinumą. Atsižvelgiant į aplinkybes nesuderinamas su būtinosiomis sąlygomis tolimesnei psichologinei intervencijai bei elgesio pataisai psichologų kompetencijos ribose, taip pat į apsunkintą kontaktą su specialistu, nuteistasis nukreiptas kitam psichologui. J. D. yra įgijęs platų profesinių kvalifikacijų spektrą, tačiau turimų kvalifikacijų nepritaikė darbinėje veikloje. Vilniaus pataisos namuose nedirba, nuteistojo teigimu, dirbti negali dėl sveikatos problemų (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), dirbti galėtų tik tokio pobūdžio darbą, kuris atitiktų jo turimas sveikatos problemas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemone: įgijo profesines kvalifikacijas, dalyvauja tam tikrose intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose. Yra stebimos nuteistojo tam tikros pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius laisvėje: nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi nurodytu adresu bei galimą įdarbinimo vietą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos ar perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės į pusiaukelės namus, planuoja dirbti MB „V“ (yra pateiktas bendrovės direktoriaus raštas, patvirtinantis galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini)). Taip pat nuteistasis galėtų dirbti UAB „L“ (pateikta bendrovės direktoriaus pažyma, patvirtinanti, kad J. D. bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, atsižvelgus į pastarojo sveikatos būklę). Nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais. Buvo stebėta tam tikra teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika, kadangi J. D. domėjosi galimybe įsidarbinti bausmės atlikimo metu (įdarbintas nebuvo) ir išreiškė norą įgyti be sargybos arba be palydos statusą, tuo patvirtindamas sutikimą dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą. Visgi darbinė, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Nors nuteistasis išreiškia motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, tam tikrose iš jų dalyvavo ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau jo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentiškas, taip pat yra stebimi subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, dėl ko, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti. 2022 m. rugpjūčio 19 d. atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, nuteistasis išlaiko nepažeidžiantį režimo reikalavimų bei taisyklių elgesį.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 58-237 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad Komisijos Nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, grindžiamas psichologiniais spėjimais ir prielaidomis, prieštaraujantis skundžiamame Nutarime išdėstytiems faktams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, kas daro tokį Nutarimą neteisėtu. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę. Humanizmo principas vykdant bausmes pasireiškia ne tik tam tikrais elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalauja nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, įskaitant ir lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Akcentuoja Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad Komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms, kadangi vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis, visiškai nemotyvuodama savo priimto sprendimo. Tokiu atveju visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Komisija savo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo grindė tuo, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, taip pat tuo, kad jam būdingas nepakankamas savo veiksmų, pasekmių vertinimas. Tačiau Komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Pagal galiojančią teismų praktiką nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali turėti lemiamos įtakos lygtinio paleidimo taikymui, priešingu atveju bus pažeistas non bis in idem principas. Skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, taip pat jo asmenybę. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi tokiu atveju keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, būdamas laisvėje jis vis tiek būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos. Komisija nepagrįstai neįvertino išlikusių jo glaudžių socialinių ryšių su artimaisiais, kas padėtų jam adaptuotis laisvėje bei motyvuotų nenusikalsti ateityje. Be to, skundžiamame Nutarime teigiama, kad jis visgi daro pažangą, tačiau iš jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai daroma išvada, kad jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Yra įsitikinęs, kad pakankamai pakeitė savo elgesį ir padarė pažangą, dėl ko yra galimybė taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis. Atkreipia dėmesį į įkalinimo sąlygas Lietuvoje, kurios yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme, dėl ko lygtinio paleidimo taikymo liberalizavimas yra būtinas. Pažymi, kad Komisijos Nutarime pateikiamos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Papildomai pateikia teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo ir nurodė, jog visi jo pateikti precedentai yra galiojantys ir privalomi, todėl teismai priimdami sprendimus privalo jais vadovautis.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Atsiliepimas

Kitų atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo J. D. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka paskirtą 16 metų laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius, jis faktiškai yra atlikęs daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (juos atliko 2022 m. sausio 12 d.).

Vertinant nuteistojo J. D. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2022 m. rugpjūčio 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-220 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas pirminis J. D. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į J. D. elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, Vilniaus pataisos namuose atliekant pakartotinius rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, 2020 m. birželio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Vertinant dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, susiję su darbine, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis. Būtent šias sritis pats nuteistasis dar turi ir gali koreguoti, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas (atlikęs nustatytą bausmės dalį), ypač minėtos aplinkybės, susijusios su nekintančiu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog J. D. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis J. D. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; dalyvavo seminare „Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo laisvėje iššūkiai ir jų įveika”; motyvacinėje elgesio korekcinėje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas; individualioje kognityvinėje-bihevioristinėje programoje „Tik Tu ir Aš“ bei baigė programos Nusikalstamo elgesio prevencijos modulį; dalyvavo dailės terapijos programoje; praktinėje paskaitoje „Stresas. Jo valdymo būdai“; Vilniaus arkivyskupijos Carito organizuojamoje, psichologo vedamoje paskaitoje apie emocijas, jų atpažinimą, prasmę ir raišką; dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“; nuosekliai dalyvavo psichologinėse konsultacijose; intervencinėje priemonėje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas”; dalyvavo paskaitoje „Konfliktų valdymas“; dalyvavo asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimuose; dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, kuriant karjeros planus, kuriuose išsikėlė karjeros tikslą, nustatė priemones jam pasiekti, įvertino rizikos veiksnius bei pagalbos teikėjus, nusistatė realias biudžeto valdymo priemones; dalyvavo projekte „Išmokime gyventi be smurto“; dalyvavo pokalbyje su Resocializacijos skyriaus specialistu, skirtame kriminalinės subkultūros prevencijai; 2022 m. birželio mėnesį nuteistasis priėmė rekomendaciją kreiptis pas įstaigos psichologus nustatyta tvarka; aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. gruodžio 15 d. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2019 m. rugpjūčio 12 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu devynis kartus skatintas. Pastaraisiais metais stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių, galiojančių nuobaudų neturi, diskriminacinių nuostatų neišreiškia.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai J. D. teikiamas antrą kartą. Komisijos 2022 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 58-26 nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, rekomenduota tęsti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Kaip nurodyta skundžiamame Komisijos Nutarime, nuteistasis J. D. Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė: atliko nemokamą darbą; (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja gyventi (duomenys neskelbtini), pas žmoną J. D.. Pateikė 2021 m. liepos 26 d. notariškai patvirtintą žmonos sutikimą, kad apsigyventų jos asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nuteistasis taip pat teigė, kad esant poreikiui jis galėtų gyventi kartu su savo vaikais, kurie jau yra suaugę arba pas brolį. 2022 m. liepos 18 d. buvo gautas raštas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus, kuriame nurodoma, kad S/B „D“, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. D. būtų galimybė gyventi lygtinio paleidimo atveju pas brolį. Taigi nuteistasis J. D. laisvėje su išskirtinėmis gyvenamosios vietos problemomis nesusiduria, turi galimybę gyventi pas artimuosius, kurie sutinka jam suteikti gyvenamąją vietą.

Taip pat nustatyta, jog J. D. iki patekimo į laisvės atėmimo vietą buvo baigęs 8 klases – įgijo pagrindinį išsilavinimą. Atlikdamas ankstesnes bausmes bei buvimo laisvėje laikotarpiais įgijo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) profesiją, (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. 2011 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įgijo vidurinį išsilavinimą. Dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis toliau save realizuoja mokymosi procese: nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje J. D. įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, 2020 m. minėtoje mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. (duomenys neskelbtini) profesijas, 2019 m. (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. dirbo legaliai (duomenys neskelbtini) UAB „T“. Iki dabartinės bausmės atlikimo 1 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ankstesniais laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiais J. D. dirbo tik 1988 m., nes darbas pataisos įstaigose tuo metu buvo privalomas. Dabartiniu bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namuose nedirba, teigia, kad dirbti negali dėl sveikatos problemų. Nuteistojo teigimu, jis turi 30 procentų darbingumo lygį, todėl galėtų dirbti tik tokio pobūdžio darbą, kuris atitiktų jo turimas sveikatos problemas. 2022 m. kovo 25 d. buvo kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo galimybės įdarbintas nebuvo, kadangi tuo metu nebuvo galimų pasiūlyti jam darbų. J. D. keletą kartų kreipėsi dėl be sargybos arba be palydos statuso suteikimo, tuo patvirtindamas savo sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau įstaigos administracija minėtos teisės nuteistajam nesuteikė. 2022 m. gegužės 27 d. jis atliko nemokamus gerbūvio darbus. Lygtinio paleidimo atveju arba perkėlus jį bausmės atlikimui į pusiaukelės namus, planuoja dirbti MB „V“ (yra pateiktas minėtos bendrovės direktoriaus raštas, patvirtinantis, kad jis priimtų J. D. (duomenys neskelbtini)). J. D. taip pat galėtų dirbti UAB „L“ (yra pateikta bendrovės direktoriaus pažyma, patvirtinanti, kad J. D. bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, atsižvelgus į pastarojo sveikatos būklę). Interviu metu nenustatyta, kad nuteistajam yra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.). Pagal 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymą, J. D. neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog J. D. socialinius ryšius palaiko su žmona J. D., dukra, sūnumi ir broliu, skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistojo santykiai su artimaisiais palaikantys, kupini rūpesčio. Teigiama, kad J. D. šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo artimųjų – tai gali būti vertinama kaip svarbus, nuteistojo tolesnę integraciją į visuomenę palengvinantis veiksnys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose programose, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. J. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą, anksčiau teistas 4 kartus. Jis laisvėje nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis, palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė ir pirmą kartą nuteistas 18 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius už dviejų labai sunkių, dviejų sunkių, keturių apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tiek turint tikslą platinti, tiek ir neturint tikslo, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, disponavimu netikrais pinigais bei dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamos veikos buvo vykdomos kartu su kitais asmenimis, tačiau jis nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. J. D. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvus, jis rinkdavosi lyderio poziciją, siekdamas išlaikyti statusą kriminalinėje bendruomenėje, organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai. Nuosprendyje konstatuota, kad bylos nagrinėjimo teisme metu J. D. savo kaltę dėl paskutinių įvykdytų nusikaltimų neigė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu jis nors ir nevengė pripažinti ankstesnio poreikio priklausyti ir realizuoti savęs nusikalstamoje grupėje, tačiau tik dalinai prisiėmė atsakomybę už nusikalstamus veiksmus, savo vaidmenį nusikalstamoje grupėje minimizuoja ir savo veiksmus linkęs aiškinti asmeninių poreikių patenkinimo galimybėmis bei finansinės gerovės užsitikrinimu, kas nuteistajam padėjo sukurti asmeninį teigiamą požiūrį į save. Analizuodamas savo nusikalstamo elgesio patirtį, nėra linkęs akcentuoti savo veiksmais padarytos galimos žalos plačiąja prasme. Pažymėtina, kad nuteistajam anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau teismo taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Taigi pabrėžiama, kad dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų, siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Tai suponuoja prielaidą apie nuteistojo pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Nusikaltimai sunkėjantys. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus, jo ankstesnį savęs realizavimą laisvėje, galima teigti, kad jo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais, o būtent savęs realizavimu organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningu nusikaltimų vykdymu, vadovavimu kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimu neteisėtais būdais bei priemonėmis. Būtent aktyvus įsitraukimas į nusikaltimus ir tokios per sistemingai bei sąlyginai ne trumpą laikotarpį susiformavusios kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, buvo esminės darant nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, kad J. D. visgi linkęs minimizuoti savo vaidmenį nusikalstamoje veikloje, didina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kontaktai su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis buvo tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Tai pasakytina ir apie jo socialinius ryšius. Nors jo ryšiai su artimaisiais ir glaudūs, palaikantys, tačiau J. D. artimoje aplinkoje yra asmenų, kurie turi kriminalinę patirtį, t. y. jo brolis, kuris kartu su juo vykdė pastaruosius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, iš dalies ryšių palaikymo ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Nors pastaraisiais metais J. D. stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų taisyklių, stebimas disciplinuotas elgesys, dienotvarkės ir režimo reikalavimų laikymasis, tačiau viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra baustas du kartus (už tai, kad laikė mobilaus ryšio telefoną, bei už tai, kad miegojo uždengęs antklode savo miegamą vietą, į pareigūno reikalavimą neuždengti savo miego vietos, kad nebūtų trikdomas suimtųjų stebėjimas, nereagavo), kas rodo, jog nuteistajam net ir struktūruotoje aplinkoje kildavo sunkumų visiškai kontroliuoti savo elgesį.

Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, J. D. yra būdinga nestabili bei nenuosekli darbinė patirtis, sąlyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose. Bausmės atlikimo metu jis nedirba, teigia negalintis dirbti dėl sveikatos problemų, kadangi jam nustatytas 30 procentų darbingumas, galėtų atlikti tik tokio pobūdžio darbą, kuris atitiktų jo sveikatos būklę. Ilgalaikės ir nuoseklios darbinės patirties stoka yra vienu iš nuteistojo nusikalstamo elgesio kriminogeniniu veiksniu. Čia pažymėtina, kad J. D. nusikalstamas elgesys buvo tiesiogiai susijęs su siekiu užsitikrinti finansinį stabilumą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis buvo susidūręs su narkotikų vartojimo problemomis. Interviu metu J. D. nurodė, kad kelis metus nuosekliai, taip pat ir su tam tikromis pertraukomis, vartojo heroiną, yra vartojęs ir kitų narkotinių medžiagų. Asmens byloje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis priklausomybės ligų įskaitoje buvo įrašytas nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nurodė nevartojantis apie 25 metus. Duomenų, kad būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas bausmės atlikimo metu, nėra. Kita vertus, pažymėtina, jog šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis padarymą. Duomenų, kad J. D. būtų turėjęs išskirtinių alkoholio vartojimo problemų, nėra. Visgi interviu metu jis pripažino, kad su smurtiniu elgesiu susiję nusikaltimai (pvz., chuliganizmas) siejasi su alkoholio poveikiu. Taip pat neneigė, jog susidūręs su didelėmis problemomis su teisėsauga dėl įvykdytų nusikaltimų bei gresiančiomis ilgomis bausmėmis, jis tam tikrą laiką vartojo alkoholį.

Vertinant J. D. emocinę gerovę nustatyta, kad ilgalaikis buvimas pataisos įstaigose, santykiai su artimaisiais, jam padėjo sumažinti poreikį priklausyti ankstesnei supančiai aplinkai, atsižvelgti į aplinkinių vertinimus bei savo statuso užsitikrinimo siekimą. Visgi, yra stebimas nuteistojo gynybiškas požiūris į asmeninius trūkumus, jų analizės bei objektyvaus savivaizdžio stoka, kas laikytina pakankamai svarbiais kriminogeniniais veiksniais, galinčiais turėti įtakos nuteistojo elgesiui ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad būtent nuteistojo poreikis užsitikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, siekis jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, objektyvaus savivaizdžio stoka galimai skatino J. D. savęs realizavimą nusikalstamose veiklose.

Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad analizuojant J. D. kriminalinę istoriją pastebima, jog jam labiau būdingas polinkis apgalvoti savo veiksmus bei galimas jų pasekmes, orientavimasis į galimą asmeninę naudą bei poreikių patenkinimą. Šiame kontekste paminėtina, kad didžioji dalis jo įvykdytų nusikaltimų buvo planuoti, sistemingi, pasižymėjo nuosekliai apgalvotomis veiklomis, rizikos įvertinimu bei galimų prevencinių priemonių numatymu bei taikymu. Šiuo metu nestebima, kad J. D. pasižymėtų išskirtinėmis savikontrolės problemomis, taip pat nėra duomenų apie nuteistojo savitvardos praradimo atvejus pataisos įstaigose. Visgi, analizuojant nuteistojo agresyvaus elgesio raišką, pastebima, kad jam yra būdingas kontroliuojantis elgesys, kuris pasireikšdavo instrumentinės agresijos panaudojimo apraiškomis (organizavo bei vykdė psichinės bei fizinės prievartos panaudojimą prieš kitus asmenis, taip pat praeityje yra įvykdęs smurtinio pobūdžio nusikaltimus (pvz., plėšimas, chuliganizmas)). Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu taip pat buvo stebimas kontroliuojantis elgesys, savanaudiškos nuostatos, polinkis gudrauti, manipuliuoti, siekiant savo teisinės padėties pagerinimo. Konsultacijų su psichologais metu stebėtas nuteistojo elgesys pasižymėjo vienpusiškumu, išskirtinai pabrėžiant savo teigiamas savybes, o atkreipus dėmesį į silpnąsias savybes – racionalizuojantis. 2022 m. liepos mėnesį pateiktais psichologo duomenimis, nuteistasis vengia prisiminti atsakomybę, profesiniame bendravime nesąžiningas, gudraujantis. Jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika, pagal HCR-20 metodiką, yra vidutinė. Nors nuteistasis šiuo metu iškylančius sunkumus stengiasi spręsti konstruktyvesniais būdais, tačiau analizuojant jo ankstesnę patirtį, galima įžvelgti tam tikrų netinkamų problemų sprendimo variantų taikymą, kas leidžia daryti išvadą apie nuteistojo nepakankamą savo elgesio pasekmių numatymą bei orientavimąsi į tuometinių poreikių patenkinimo galimybes. Socialinio įvertinimo metu pastebėta, jog J. D. socialines situacijas bei savo aplinkos įvykius vertina labiau iš savo asmeninės pozicijos. Nuteistojo mąstymas išskirtinai kategoriškumu nepasižymi, tačiau savo įsitikinimus ar požiūrį jis yra linkęs koreguoti, remdamasis asmeniniu patyrimu. Apibendrinant, kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, orientavimasis į savo poreikių patenkinimą bei asmeninės gerovės kūrimą yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Taigi mąstymo ir elgesio sritys vis dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nors ir išreiškia motyvaciją bei aktyviai dalyvauja įvairiuose tikslinėse intervencinėse priemonėse, jo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentiškas, taip pat yra stebimi subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, dėl ko, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo dinaminiams kriminogeniniams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams priskirti darbinės patirties stoka, smurtinio elgesio atvejis, esant alkoholio vartojimui, ankstesnė narkotikų vartojimo patirtis, objektyvaus savivaizdžio stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, kontroliuojantis elgesys, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai ir mąstymo lankstumo stoka, ką nuteistasis iš esmės pats gali ir turi koreguoti. Todėl nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad J. D. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo nepriekaištingas, elgesio bei mąstymo ypatumus, į tai, kad anksčiau yra nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir pakartotinai nusikalsdavo, net ir pritaikius jo padėtį lengvinančias įstatymų nuostatas, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, susijusias su ryšiais, gyvenimo stiliumi, nuostatomis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Šių teismo išvadų nepaneigia nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti J. D. lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-237, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė