Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-08390 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 11 punktų pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į VGTPT su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – prašymas).

VGTPT 2025 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-08390 „Dėl išvados pateikimo“ kreipėsi į advokatę L. Z. ir pareiškėją ir, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, prašė advokatės, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir kitus dokumentus bei esant būtinybei susitikus su pareiškėju ir pareikalavus iš kompetentingų įstaigų dokumentų, susijusių su pareiškėjo reikalavimu, iki 2025 m. spalio 10 d. pateikti išvadą dėl Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 29 d. su pranešimu kreipėsi į VGTPT. Nurodė, kad klausimas susijęs su daugeliu aplinkybių, kurios advokatei L. Z. nežinomos, todėl, siekiant objektyvios išvados, būtinas pareiškėjo dalyvavimas. Prašė paskirti susitikimo datą ir laiką dėl iškelto klausimo nagrinėjimo.

VGTPT 2025 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-08390 „Dėl išvados pateikimo“ informavo pareiškėją, jog dėl konkrečios susitikimo datos ir laiko turėtų tartis su advokate.

Advokatė L. Z. 2025 m. spalio 10 d. prašymu „Dėl termino išvados surašymui pratęsimo“ kreipėsi į VGTPT ir informavo, kad susisiekė su pareiškėju, siekdama išsiaiškinti, ar jis turi pateikti advokatei dokumentų ir paaiškinimų, tačiau pareiškėjas informavo, kad serga ir susitikti nepageidauja. Advokatė L. Z. prašė pratęsti terminą išvadai parengt iki 2025 m. spalio 14 d.

Advokatė L. Z. 2025 m. spalio 14 d. išvadoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo J. S.“, adresuotoje VGTPT, nurodė, kad, įvertinus prašomuose peržiūrėti sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, teismų argumentus, kasacinio, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo situacijoje nėra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimo, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime (nutartyje) nenukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; LAT praktika ginčijamu teisės klausimu nėra nevienoda, t. y. nėra nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodyto kasacijos pagrindo, todėl, advokatės vertinimu, yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas.

VGTPT 2025 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-08390 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ informavo pareiškėją, jog, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalimis, 11 straipsniu, 7 straipsnio 1, 2 dalimis (laikytina rašymo apsirikimo klaida: turėtų būti 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais), 18 straipsnio 2, 4 dalimis, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl jo atžvilgiu priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, kadangi nėra kasacijos pagrindų: nenustatytos aplinkybės, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo LAT suformuotos nuoseklios teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ar atliko materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimus, todėl antrinė teisinė pagalba pareiškėjui šioje byloje, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, negali būti teikiama. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs pagrindžiančių dokumentų (to nepatvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys (informacija pakartotinai tikrinta 2025 m. spalio 21 d.)), jog yra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antrinė teisinė pagalba pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, neteiktina.

Nesutikdamas su VGTPT sprendimu, pareiškėjas 2025 m. spalio 27 d. kreipėsi į Ginčų komisiją (žr. Ginčų komisijos bylą Nr. 21RE-1042(AG-910/06-2025)), kuri 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 21RE-1042(AG-910/06-2025) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Todėl šiuo atveju nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti VGTPT priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis).

LVAT praktikoje nustatyta, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas (1 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 11 ir 12 straipsniuose apibrėžta, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1681/2012, 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

Taip pat, pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 punktas) ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 punktas).

Spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, VGTPT turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. VGTPT, parinkdama advokatą, atsižvelgia į Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Šioje dalyje nurodytą išvadą advokatas VGTPT turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo VGTPT kreipimosi į advokatą dienos.

Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo VGTPT nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, VGTPT gali nustatyti trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. VGTPT sprendimai gali būti skundžiami Ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad VGTPT, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, parinkdama advokatą, VGTPT pagal prieinamus duomenis teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra, įvertina, ar nėra galimo interesų konflikto.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju VGTPT, vadovaudamasi Įstatymu, turėjo teisinį pagrindą vertinti pareiškėjui teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrįstumą ir (ar) perspektyvumą bei tuo tikslu kreiptis į pasirinktą advokatą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo kasacine tvarka.

CPK 346 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (1 punktas); jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2 punktas); jeigu LAT praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda (3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog VGTPT, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, kreipėsi į advokatę L. Z., prašydama pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Įstatymo nuostatose nenumatyta apribojimų ir (ar) reikalavimų VGTPT dėl advokato, į kurį kreipiamasi dėl išvados pateikimo, parinkimo.

Advokatė L. Z. 2025 m. spalio 14 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjo atveju nėra nė vieno CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyto kasacijos pagrindo. Pareiškėjo įsitikinimu, minėtos advokatės išvada neteisėta ir subjektyvi, todėl VGTPT negalėjo ja vadovautis. Pažymėtina, kad šių argumentų pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia, todėl teismas juos laiko nepagrįstais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas siekė kasacijos, išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. S. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ir ieškinį tenkino: nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); nusprendė iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 026,20 Eur socialinio būsto nuomos mokesčio skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 026,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, peržiūrėjo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotas ir išsamiai argumentuotas socialinio būsto nuomos sutarties su atsakovu nutraukimas bei jo iškeldinimas atitinka teisinį reglamentavimą, o būtent jau pirmiau nutartyje minėtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnį, suteikiantį teisę nuomotojui nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti asmenis iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, taip pat šalių sudarytos Nuomos sutarties 18.2.2. papunktį, suteikiantį teisę nuomotojui vienašališkai nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, jei nuomininko įsiskolinimas už būsto nuomą ir patalpos tiekiamas paslaugas viršija 3 mėnesių šių mokesčių sumą. Taip pat nurodė, kad „<...> socialinio būsto nuomos sutarties su atsakovu nutraukimas bei jo iškeldinimas nepažeidžia nei šiuo klausimu suformuotos Lietuvos teismų, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos“, pritarė „<...> pirmos instancijos teismo argumentams, jog faktinių nuomos teisinių santykių nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas pasiekti teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų nustatyti tinkamą pusiausvyrą“, bei konstatavo, kad „<...> pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą <...>“, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymėtina, jog sprendime VGTPT, vadovaudamasi LAT praktika, nurodė, kad kasacija yra išimtinė, ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, o pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje; kad kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą, bet būtina pagrįsti jo buvimą išsamiais teisiniais argumentas. Vadovaudamasi CPK 346 straipsnio 2 dalies nuostata, paaiškino, kad kasacija leidžiama ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Taigi, VGTPT, atsižvelgdama į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra kasacijos pagrindų, todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl jo atžvilgiu priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.

Teismo vertinimu, VGTPT sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės nuostatomis bei LAT formuojama praktika, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog VGTPT nepateikė motyvų, pagrindžiančių kasacinio skundo neperspektyvumą, visiškai nepagrįstas.

VGTPT sprendimas taip pat grindžiamas ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostata, numatančia, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31) TPD-5-13. LVAT 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko jį nepakeistą.

VGTPT sprendime nurodyta, kad pareiškėjas iki sprendimo priėmimo dienos nėra pateikęs pagrindžiančių dokumentų (to nepatvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys (informacija pakartotinai tikrinta 2025 m. spalio 21 d.)), jog yra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e2-466-386/2015. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki VGTPT sprendimo priėmimo dienos nebuvo apmokėjęs pirmiau nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nesuteikta ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

Šiame kontekste pareiškėjo teiginiai, kad skola (1 240 Eur) yra nepagrįsta įrodymais, laikytini pareiškėjo gynybine pozicija ir subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl atmestini, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių nurodytus abstraktaus pobūdžio argumentus. Be to, antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal CPK 18 straipsnį turi privalomąją galią, turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kuriame nustatytos aplinkybės šioje byloje iš naujo nevertinamos. Taigi, šiuo aspektu aptariami pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo jo individualios situacijos vertinimo. Nors pareiškėjas teigė, kad VGTPT neužtikrina jam tinkamos teisių apsaugos, net turėdama būtinus dokumentus, tačiau Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip: VGTPT Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į VGTPT dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz., sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata, VGTPT nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr. LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021, 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-556/2024, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1342-1188/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1569-502/2024).

Teismas, atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjo teisę kreiptis į VGTPT, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą VGTPT (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo, konstatuoja, jog VGTPT sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad jam buvo užkirsta galimybė kreiptis į teismą kasacine tvarka.

Įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VGTPT sprendimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai dėl jo atžvilgiu priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus, taip pat pareiškėjas nėra apmokėjęs ankstesniais VGTPT sprendimais pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–2 ir 11 punktuose nurodyti pagrindai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

Analizuojant skundžiamo VGTPT sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl naikinti VGTPT sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Konstatavus, jog VGTPT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Ginčų komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 21RE-1042(AG-910/06-2025) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.