Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Rimantui Platūkiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, suinteresuotam asmeniui (transporto priemonės savininkui) G. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį traukiamas R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, nedirbantis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-58406334-16 dėl to, kad jis pakartotinai per vienerius metus, t. y. 2016-04-25 d. 8 val. 20 min. Varėnos r. sav., Senosios Varėnos k., Vilniaus g., vairavo transporto priemonę „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių girtumas), būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, todėl R. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį už Kelių eismo taisyklių 5, 6, 14 punktuose nustatytų draudimų pažeidimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. nurodė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais, alkoholinius gėrimus gėrė šeštadienį, sekmadienį išgėrė stiprių vaistų, kad išsimiegotų. Pirmadienį (2016-04-25) ryte išgėrė energetinio gėrimo. Kai sustabdė policijos pareigūnai, jam nedavė išsilukštenti alkotesterio vamzdelio, jam buvo paduotas išpakuotas (praplėštoje pakuotėje) alkotesterio antgalis, antgalį išsiėmė jau iš praplėštos pakuotės. Policijos pareigūnai jį tyčia užlaikė pildydami protokolą, o kai 9 val. 30 min. nuvyko į gydymo įstaigos priimamąjį, nespėjo priduoti kraujo per 1 valandą laiko, kadangi gydytoja jį informavo, kad kraujo tyrimas negalios. R. T. taip pat nurodė, kad baudą už seniau įvykdytą vairavimą neblaiviam išieško antstoliai, jis gailisi dėl pažeidimo, nurodė, jog išlaiko du mažamečius vaikus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas Rimantas Platūkis teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje pakanka aplinkybių, jog R. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, pareigūnai nustatinėdami neblaivumą laikėsi visų keliamų reikalavimų, nebuvo padaryti procesiniai pažeidimai, išlaikytos visos sąlygos, reikalavimai, jo manymu pažeidimas kvalifikuotas teisingai, nes R. T. nėra įvykdęs ankstesnio nutarimo, sulaikytas kai vairavo transporto priemonę nesumokėjęs baudos, todėl vairavo pakartotinai. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas prašė priimti sprendimą ir pripažinti R. T. padarius pažeidimą numatytą ATPK 130 ² str., skirti nuobaudą padaryto pažeidimo sankcijos ribose.

Teismo posėdžio metu liudytojas Žydrūnas Šereika nurodė, jog 2016-04-25 jis dirbo su kolega G. S.. Senosios Varėnos kaime buvo sustabdytas automobilis. Tikrindamas jautė alkoholio kvapą, paklausė vairuotojo ar nėra vartojęs, pasakė, kad ne. Alkotesteris parodė 0,44 promiles girtumo, po paklaidos 0,42 promiles. Surašė protokolą pagal ATPK 130² str. Su alkotesterio parodymais vairuotojas nesutiko su parodymais. Asmuo parašė „nesutinku“ ir pasirašė, sakė, kad važiuos priduoti kraujo. Pareigūnas paaiškino, kad nuo alkotesterio įpūtimo laiko, pagal instrukcijas, per valandą laiko jis gali priduoti kraują. R. T. paaiškino, kad gėrė šeštadienį ir šiek tiek sekmadienį, manė, kad kraujyje alkoholio nebus, dėl to ir nesutiko su alkotesterio rodmenimis. Nurodė, kad pačiam vairuotojui duoda „išsilukštenti“ alkotesterio vamzdelį. Negalėjo būti išpakuotas vamzdelis, visada duoda pačiam asmeniui išsipakuoti. R. T. pats išsipakavo antgalį alkotesteriui.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. nurodė, jog patikrinus R. T. neblaivumą, nustatė, kad asmuo neblaivus. Kolega Žydrūnas Šereika su šiuo vairuotoju dirbo, jis su kitu automobiliu dirbo. Nepastebėjo, kai R. T. pūtė į alkotesterį, nes buvo nuėjęs. Su girtumu, su alkotesterio parodymais vairuotojas nesutiko. Jis sakė, kad važiuos priduoti kraują, ar buvo nežino. Pareigūnai surašę protokolą R. T. paleido, transporto priemonę perdavė tos įmonės savininkui, kurioje asmuo dirba.

Transporto priemonės savininkas G. L. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad jį ir R. T. sieja darbo santykiai. Įvykio dieną visi darbuotojai apie 7 val. ryto renkasi į darbą. Tądien iš darbe esančių asmenų niekas nepastebėjo, kad R. T. būtų neblaivus, todėl nebuvo pagrindo neduoti automobilio važiuoti darbiniais reikalais. Įmonė alkotesterius turi, bet nuostatos tikrinti blaivumą vairuotojams nėra, nes tai ne transporto įmonė. Prašė grąžinti transporto priemonę, nes labai reikalinga.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-1194/2012, Nr. N575-924/2012, N575-61/2010, Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009).

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, suinteresuoto asmens - transporto priemonės savininko G. L. paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus bei ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-58406334-16; 2016-04-25 rašytinį R. T. paaiškinimą, kur jis nurodė, jog nesutinka su alkotesterio parodymais, nes nesijautė, kad kraujyje gali būti alkoholio; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūno Žydrūno Šereikos 2016-04-25 tarnybinį pranešimą, kur nurodoma, kad vairuotojui padavė alkotesterio antgalį ir paaiškino, kad jį išsiimtų iš pakelio; alkoholio kiekio matuoklio čekį (patikrinimo Nr. 1194), kuris patvirtina, kad 2016-04-25 d. 08 val. 31 min. R. T. nustatytas 0,44 prom. girtumas; alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARFM-0234 patikros sertifikatą, kuris patvirtina, kad šio prietaiso patikra galioja iki 2016-05-30, o matavimo paklaida nuo 0,01 iki 1,00 promilių sudaro 0,017 promilių; 2016-03-30 protokolą, kuris patvirtina, jog tikrinimą atlikęs pareigūnas Žydrūnas Šereika yra supažindintas su alkoholio kiekio matavimo priemonių naudojimo instrukcija ir yra išlaikęs įskaitą; pranešimą dėl R. T. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; laikino leidimo šaknelę; laikino transporto priemonės registracijos liudijimo šaknelę; sprendimą dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo; asmens duomenų išrašą; R. T. charakterizuojančius duomenis iš kurių matyti, kad jis 2012-12-11 nutarimu baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 362 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 15 mėn. (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, vairuotojo pažymėjimas sulaikytas 2012-11-28, grąžintas 2014-03-14); dokumentus, kurių pagrindu R. T. po nuobaudos įvykdymo 2014-03-14 susigrąžino vairuotojo pažymėjimą. Pagal Sodros duomenų bazės 2016-04-26 išrašą jis yra nedirbantis, teistas, tačiau teistumas išnykęs. Transporto priemonė „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. L..

ATPK 130² straipsnyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 3-4 dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008-01-01; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą; trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-312/2012, Nr. N62-2588/2011, Nr. N62-6791/2010, Nr. N444-7275/2009).

Nors R. T. nurodė, jog jam buvo paduotas išpakuotas (praplėštoje pakuotėje) alkotesterio antgalis (antgalį išsiėmė iš praplėštos pakuotės), taip galimai sukeldamas abejonę, kad policijos pareigūnai, nustatydami jo girtumą, pažeidė teisės aktais nustatytą šios procedūros atlikimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju, išklausius liudytojų policijos pareigūnų parodymus, teismo vidiniu įsitikinimu ši, R. T. jau teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, nepasitvirtino. Kaip nurodė liudytojas G. S., jie R. T. vairuotą automobilį sustabdė kilus įtarimui, prieš tai atsitiktinai pamatę galimai alaus skardinę, todėl nėra net menkiausio preteksto manyti, jog pareigūnai turėjo išankstinį sumanymą nepagrįstai girtumu apkaltinti R. T. arba tyčia siekė iškreipti alkotesterio parodymus, paduodami jam kito neblaivaus vairuotojo naudotą antgalį, kuriame buvo alkoholio likučių. Be to, R. T., prieš atlikdamas testą, matydamas, kad jam yra paduotas antgalis praplėštoje pakuotėje, turėjo neabejotiną teisę paprašyti paduoti kitą naują antgalį sandarioje pakuotėje, kurių, manytina, tarnybiniame automobilyje pareigūnai turėjo bent keletą vienetų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219/2011 ir kt.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus aptartus įrodymus, daroma išvada, kad R. T. 2016-04-25 d. 8 val. 20 min. Varėnos r. sav., Senosios Varėnos k., Vilniaus g., vairavo transporto priemonę „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių girtumas, kuris, įvertinus prietaiso paklaidą mažintinas asmens naudai iki 0,423 prom.), būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6, 14 punktų reikalavimus. 362 Eur bauda, kuri paskirta 2012-12-11 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A2.6.-737-445/2012, pažeidimo padarymo dieną 2016-04-25 nebuvo sumokėta, todėl konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas R. T. pagal ATPK 130² straipsnį surašytas pagrįstai, pažeidimo sudėtis yra įrodyta, jo veiksmuose yra pakartotinumas, nes ATPK 36 straipsnis nuobaudos galiojimą sieja su nuobaudos įvykdymo terminu (1 metai), o ne su pažeidimo padarymo ar nuobaudos skyrimo data.

R. T. administracinę atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis gailisi. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 20 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti nubaustajam suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Skiriant nuobaudą R. T. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą – tai vienas šiurkščiausių pažeidimų, nes pažeidimas padarytas vairuojant automobilį esant neblaiviam, tai rodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad R. T. nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus, gim. 2004 ir 2014 m., nedirbantis. Pažymėtina, kad R. T. laikotarpiu 2003-2012 m. 7 kartus baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei 2004, 2005, 2012 m. yra baustas už transporto priemonių vairavimą neblaiviam. Įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad R. T. nepadarė tinkamų išvadų, iš paskirtų nuobaudų nepasimokė ir toliau pažeidinėja įstatymus, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad R. T. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą bei aplinkybę, kad R. T. galimai sąžiningai klydo dėl savo girtumo, kuris galėjo būti likęs dėl anksčiau vartoto alkoholio, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant ATPK 130² straipsnyje numatytas administracines nuobaudas: transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui su transporto priemonės konfiskavimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. T. pažeidimo padarymo metu vairavo G. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas – privaloma administracinė nuobauda, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-05-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2114/2011, Nr. N261-4604/2011, Nr. N575-3213/2010).

Nagrinėjamu atveju G. L. neįrodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių užkirsti kelią naudoti savo turtą neleistinu būdu (perdavė savo automobilį neblaiviam vairuotojui). Vadovaujantis ATPK 26, 130² straipsnių nuostatomis, taikytinas automobilio konfiskavimas kaip sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, taigi konfiskuoto daikto savininkas turi teisę iš pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo reikalauti žalos atlyginimo. G. L. turi teisę reikalauti iš R. T. atlyginti nuostolius, šį klausimą sprendžiant civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje ir skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejų) metų laikotarpiui su transporto priemonės „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), registruotos G. L. vardu, konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.