- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1045-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03067-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., J. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5499-889/2020 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. S., J. S., antstolė A. R. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. S. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. S. gaunamo darbo užmokesčio, mokamo S. K. įmonėje bendrosios praktikos gydytojo centre, ir ½ dalis transporto priemonės „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė A. R. Ž., vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0175/14/00954 dėl 3 718,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojos VMI naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą , 2020 m. vasario 13 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei J. S. S. K. įmonėje bendrosios praktikos gydytojo centre, ir transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Antstolė taip pat išsiuntė skolininkui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą. Tačiau per nustatytą terminą skolininkas antstolei minėto sutikimo nepateikė. Todėl antstolė pateikė VMI siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko V. S. turto dalies, esančios bendra nuosavybe su sutuoktine J. S., nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi tenkino VMI prašymą ir nustatė, kad skolininkui V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ sutuoktinės J. S. darbo užmokesčio, gaunamo S. K. įmonėje bendrosios praktikos gydytojo centre, ir ½ sutuoktinės J. S. transporto priemonės „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
4. Teismas nustatė, kad skolininkas V. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. S.. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas tenkino pareiškėjos prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys V. S. ir J. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – VMI prašymą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Suinteresuoti asmenys nebuvo informuoti ir nežinojo apie VMI prašymą ir bylos nagrinėjimą, todėl neteko teisės pateikti paaiškinimų ir įrodymų. Apie priimtą nutartį šalys sužinojo tik 2020 m. birželio 26 d.
5.2. Prievolę sumokėti skolą VMI turi V. S.. Nėra jokių faktinių duomenų, kad J. S. būtų susijusi su V. S. baudžiamąja byla bei V. S. vykdyta veikla, todėl skola VMI turi būti pripažinta asmenine V. S. skola, nenukreipiant išieškojimo į J. S. turtą ir gaunamas pajamas.
5.3. Suinteresuoti asmenys 2020 m. gegužės 18 d. sudarė vedybų sutartį, kuri yra teisiškai įregistruota ir vykdytina. Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad visos gaunamos pajamos yra kiekvieno sutuoktinio nuosavybė ir šalys neatsako už vieno kito sutuoktinio prievoles.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo suinteresuotų asmenų V. S. ir J. S. atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos, be kita ko, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Suinteresuoti asmenys yra sutuoktiniai, todėl jų santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
6.2. Suinteresuotų asmenų nurodoma aplinkybė, kad skolininko V. S. prievolė VMI turėtų būti laikoma jo asmenine prievole, neturi teisinės reikšmės, nes pagal įstatymą vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę gali būti išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje.
6.3. Vedybų sutartis gali būti sudaryta bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre. Skolininko prievolė, pagal kurią yra vykdomas išieškojimas, atsirado iki vedybų sutarties sudarymo. Vedybų sutartis sudaryta jau pradėjus priverstinį skolos išieškojimą bei po skundžiamos nutarties priėmimo dienos, todėl jiems taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju į turtą, nurodytą CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nebegalėtų būti nukreiptas išieškojimas dėl kitų sutuoktinio prievolių ir tik nuo 2020 m. gegužės 18 d., kada vedybinė sutartis buvo sutuoktinių sudaryta bei įregistruota Vedybų sutarčių registre.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tekintinas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl teisės būti išklausytiems
9. Suinteresuoti asmenys V. S. ir J. S. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentuodami, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie VMI pateiktą prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo bei jo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu jie neteko teisės teikti byloje paaiškinimus bei įrodymus, t. y. suinteresuotų asmenų vertinimu, buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems.
10. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-916/2019).
11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 21 punktas).
12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 4 d. priėmė nutartį bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka, posėdį skiriant 2020 m. gegužės 11 d. 13:00 val. ir pasiūlant suinteresuotiems asmenims iki posėdžio pateikti atsiliepimus. Tokios teisės suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus suteikimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka minėtus civilinio proceso principus ir galėjo užtikrinti jų teisę būti išklausytiems, ypač atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų pobūdį (suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų atskyrimo, jų turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, dalies nustatymo). Tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis suinteresuotiems asmenims būtų įteikta, t. y. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo VMI prašymą ir priėmė skundžiamą nutartį nesulaukęs/neįsitikinęs teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties įteikimu suinteresuotiems asmenims, tokiu būdu paneigdamas savo paties suteiktą suinteresuotiems asmenims teisę pateikti atsiliepimus ir pažeisdamas jų teisę būti išklausytiems.
13. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.
14. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad apie pirmosios instancijos teismo paskirtą posėdį rašytinio proceso tvarka šalims buvo pranešta 2020 m. gegužės 4 d. specialiame interneto tinklalapyje. Tačiau pastebėtina, kad, pirma, šis pranešimas galėjo būti ir buvo skirtas pranešti apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, bet ne apie gautą VMI prašymą ir suteiktą teisę pateikti atsiliepimą. Antra, viešas paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje apie teismo posėdį patikimai neužtikrina, kad asmuo tikrai sužino apie paskirto posėdžio datą. Šis pranešimo būdas paprastai yra ir turėtų (galėtų) būti naudojamas, kai suinteresuotas asmuo jau yra tinkamai informuotas apie prasidėjusį teismo procesą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad suinteresuoti asmenys buvo įstatymų nustatyta tvarka informuoti apie prasidėjusį teismo procesą. Trečia, paskelbęs pranešimą 2020 m. gegužės 4 d., pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį 2020 m. gegužės 11 d., nesilaikė ir minimalaus septynių dienų termino, kuris turėjo praeiti iki teismo posėdžio pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį. Vadinasi, teismo viešas pranešimas apie paskirtą teismo posėdį specialiame interneto tinklalapyje nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tinkamu užtikrinti suinteresuotų asmenų teisę būti išklausytiems ir pateikti atsiliepimą į prašymą, t. y. teises, kurios kilo iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties. Juolab kad teismas nutarė minėtą nutartį išsiųsti suinteresuotiems asmenims, tačiau bylą išnagrinėjo neįsitikinęs ir negavęs duomenų, kad minėta nutartis jiems įstatymų nustatyta tvarka buvo įteikta iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, suvaržydamas suinteresuotiems asmenims suteiktą teisę būti išklausytiems, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir principus. Šis pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Šio pažeidimo pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, nes tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas veiktų kaip pirmosios instancijos teismas ir būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas VMI prašymo pagrįstumą iš naujo, be kita ko, turėtų įvertinti, kokią reikšmę turi ir padarinius sukelia suinteresuotų asmenų 2020 m. gegužės 18 d. sudaryta vedybų sutartis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.