Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-27 · Administracinė byla Nr. eI-1884-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
eI-1884-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04908-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1884-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-04908-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 22.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijai ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016-12-12 sprendimą Nr. TS-12 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (potrauminis streso sutrikimas) yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba arba perduoti šį klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 1994-08-22 yra priimtas į profesinę karo tarnybą bei atliko karo tarnybą tarptautinių operacijų karinių vienetų sudėtyje Irake (2004 metais, LITDET-3) bei Afganistane (2009/2010 metais, RC-W). Po tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose pareiškėjo sveikata pašlijo. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas J. Š. 2010 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui diagnozavo potrauminio streso sutrikimą. Nuo 2011-11-11 iki 2012-02-01 pareiškėjas VšĮ A. Z. klinikoje gydėsi nemigos sutrikimą.

Pareiškėjo sutuoktinė 2013-01-02 informavo, kad ketina nutraukti santuoką, todėl, būdamas susijaudinęs, pareiškėjas tarnybos vietoje viešai pavartojo alkoholinius gėrimus. Karo policija pareiškėjui nustatė apysunkį girtumo laipsnį (2,14 prom.) ir nušalino nuo pareigų. Jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjas neginčijo alkoholio vartojimo tarnybos vietoje fakto, bet paaiškino, kad dėl kilusio konflikto su artimu žmogumi pats nebesuprato, ką daro.

2013-01-09–2013-01-18 pareiškėjas buvo gydytas dėl praeinančio smegenų išemijos priepuolio, mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo. Išrašytas su psichiatro rekomendacija tęsti gydymą. Nuo 2013-01-25 iki 2013-03-19 gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, rekomenduotas ambulatorinis gydymas.

2013-04-10 krašto apsaugos ministras savo įsakymu Nr. P-315 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr.I-571-142/2014 ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-2764-624/2016 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, buvo paskirtos teismo psichiatrinės ekspertizės, nustačiusios, kad iškilus papildomoms stresą keliančioms aplinkybėms, potrauminio streso sutrikimas pareiškėjui galėjo pasireikšti nekontroliuojamu ir impulsyviu alkoholinių gėrimų pavartojimu tarnybos vietoje. Pareiškėjo elgesys dėl potrauminio streso sutrikimo 2013-01-03 buvo neadekvatus. Pareiškėjui diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas yra lėtinio pobūdžio.

Pareiškėjas kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją dėl jo sveikatos sutrikimo (potrauminio streso sutrikimo) priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu nustatymo, tačiau Komisija 2016-12-12 sprendimu Nr. TS-12 pareiškėjo prašymą atmetė ir jo sveikatos sutrikimo su tarnybinių pareigų vykdymu nesusiejo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu. Teigia, kad aplinkybę, jog jo ligos priežastis įtakojo tarnyba tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, patvirtina aukščiau nurodytose administracinėse bylose atliktų ekspertizių išvados. Pareiškėjo nuomone, komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi karo medicinos tarnybos pateikta medicinine medžiaga, ištraukomis iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto aprašomosios dalies, tačiau visiškai ignoravo nurodytuose administraciniuose procesuose atliktų teismo psichiatrinių ekspertizių išvadas. Todėl, pareiškėjo nuomone, Komisija savo funkcijas atliko netinkamai ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovai Krašto apsaugos ministerija ir Komisija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus – yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei motyvuotas.

Krašto apsaugos ministerija pažymi, kad nors pareiškėjas Komisijai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių galimai patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, Komisija, atlikdama tyrimą, visapusiškai ir objektyviai vertino tiek faktines aplinkybes (t.y. kiekvienos tarptautinės misijos tarnybos sąlygas, pareiškėjo vykdomas funkcijas ir pan.), tiek medicininę informaciją (sveikatos sutrikimo pobūdį, atsiradimo sąlygas bei priežastis, pareiškėjo medicininius dokumentus), kreipėsi į Karinės medicinos ekspertizės komisiją dėl galimybės susieti pareiškėjui potrauminį streso sutrikimą su tarnybinių pareigų vykdymu. Karo medicinos specialistai, įvertinę tiek pareiškėjo tarnybos sąlygas, tiek turimą medicininę dokumentaciją, 2016-09-14 medicininėje išvadoje Nr. 8 nurodė, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjui diagnozuotas psichikos sutrikimas būtų konkrečiai susijęs su tarnyba tarptautinėse operacijose Irake (2004-2005) ir Afganistane (2009-2010), kadangi nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinai stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą.

Neturėdama objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimą galėjo sąlygoti einamos tarnybos pareigos, Komisija negalėjo konstatuoti, kad sveikatos sutrikimas (potrauminio streso sutrikimas) būtų susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Atsakovas pabrėžė, kad pati aplinkybė, jog pareiškėjui sveikatos sutrikimas (potrauminio streso sutrikimas) buvo diagnozuotas jo tarnybos laikotarpiu, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio egzistavimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Pagal pareiškėjo (J4 logistikos operacijų karininko) pareigybės aprašymą pagrindinės jo funkcijos buvo: rengti Vakarų regioninės vadavietės (VRV) ir su ja susijusių operacijų logistinės paramos planų priedus; vertinti VRV logistikos situaciją ir išlaikymą vidutinės ir ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu; patarti ir padėti J4 logistikos skyriaus viršininkui visais logistikos, aprūpinimo klasių ir paslaugų klausimais; koordinuoti bendras logistikos operacijas VRV operacijų rajone; padėti vykdyti logistikos planavimą daliniams esant įsakymuose, planuose nenumatytoms aplinkybėms; prognozuoti pajėgų išlaikymo poreikį ir nustatyti logistikos trūkumus; padėti rengti apžvalgas ir atnaujinti atitinkamas Standartinės veiklos procedūras; prisidėti prie įrangos dislokavimo ir perdislokavimo daugianacionalinių nuostatų ir procedūrų rengimo ir derinimo; teikti logistikos operacijų skyriaus viršininkui ir J4 skubią informaciją apie visų aprūpinimo klasių atsargas; rinkti ir teikti informaciją apie visas aprūpinimo klases, skirtą logistikos įvertinimo raportams; peržiūrėti ir atnaujinti atitinkamas logistikos operacijų Standartinės veiklos procedūras. Be to, pareiškėjas privalėjo tiesioginio viršininko nurodymu vykdyti ir kitas, susijusias su jo tiesiogine veikla, funkcijas, rengti pristatymus ir ruošti susirinkimus ir konferencijas pagal J4 logistikos skyriaus viršininko nurodymus, tvarkyti ir atnaujinti logistinės situacijos žemėlapį, vykdyti J4 valdybos saugumo ir ryšių terminalo saugumo karininko pareigas bei remti Nacionalinės paramos elementą Vakarų regiono vadavietėje, organizuojant paramą Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams, dislokuotiems Afganistane.

Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, atsakydama į Komisijos 2016-07-21 paklausimu Nr. TIS-39 suformuluotus klausimus, Karinės medicinos ekspertizės komisijos (KMEK) centrinės pakomisės ekspertinėje nuomonėje Nr. 8 nurodė: 1) pagal medicininius dokumentus (Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-255/2015), pirmą kartą potrauminio streso sutrikimo (PTSS) diagnozė R. M. nustatyta UAB „Aspersus“ asmens sveikatos istorijoje 2010-09-04, KMEK apie tai informuota nebuvo; 2) R. M. PTSS, pagal medicininius dokumentus, diagnozuotas 2010 ir 2013 metais, todėl yra duomenų, kad liga prasidėjo pareiškėjui tarnaujant profesinėje karo tarnyboje, tačiau trūksta duomenų patikslinti, ar būtent atliekant profesinę karo tarnybą; 3) 2013-04-03 atliekant med. Ekspertizę PTSS buvo nustatytas atsižvelgiant į epikrizes Nr. P13/154 ir Nr. 2DS13/84 VšĮ Vilniaus miesto PSC. Iki 2013 m. KMEK atlikdama visus sveikatos patikrinimus jokių duomenų apie R. M. nustatytą PTSS diagnozę neturėjo; 4) šis sutrikimas pasireiškia, kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai pavojingą ar užsitęsusį stresogeninį įvykį ar situaciją (ilgalaikį ar trumpalaikį), kuris sukeltų stiprų distresą beveik kiekvienam (pvz.: gamtos ar žmonių sukeltos katastrofos, karas, rimtas nelaimingas atsitikimas ar avarija, buvimas kitų žmonių mirties liudininku ar buvimas kankinamų, terorizmo, išprievartavimo ar kitokio nusikaltimo auka); 5) sutrikimas pasireiškia po latentinio periodo, kuris gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Paprastai šio sutrikimo nederėtų diagnozuoti, jei nėra išreikšto ryšio tarp jo pradžios ir 6 mėn. Laikotarpyje prieš tai buvusio išskirtinai stipraus traumavusio įvykio. Šis sutrikimas kaip “tikėtinas” gali būti diagnozuojamas ir praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po traumavusio įvykio, jei klinikiniai požymiai yra tipiški, o negalima diagnozuoti jokio alternatyvaus sutrikimo; 6) kasdieninėje veikloje susiduriama su problemomis, nes minėtas sutrikimas pasireiškia pasikartojančiais ir įkyriais įvykio prisiminimais mintyse, dienos vaizdiniuose, sapnuose. Kartu su šiais simptomais dažnai būna ir nerimas bei depresija, neretai būna ir suicidinių minčių bei kitų sunkinančių socialinę adaptaciją veiksnių, kaip emocinis sustingimas, atsiribojimas nuo kitų žmonių ir kt. Vertinusi papildomai patikslintus R. M. medicininių dokumentų duomenis ir medicininės literatūros duomenis, KMEK pateikė ekspertinę nuomonę – mažai tikėtina, kad R. M. diagnozuotas psichikos sutrikimas būtų konkrečiai susijęs su tarnyba tarptautinėse operacijose Irake (2004-2005) ir Afganistane (2009-2010), nes nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinai stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2016-12-12 sprendimu Nr. TS-12 nusprendė, kad R. M. sveikatos sutrikimas (potrauminis streso sindromas) nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.

Ginčijamas sprendimas priimtas išnagrinėjus R. M. prašymą dėl sveikatos surikdymo (PTSS) priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu nustatymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia patvirtinimo, jog jam diagnozuotas psichikos sutrikimas (PTSS) sietinas su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Ginčijamu sprendimu Komisija nusprendė, kad R. M. sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Komisijos 2016-12-12 sprendimo Nr. TS-12 (ginčijamas sprendimas) teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau –KASOKTĮ) 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka, o kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija (Komisija). Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai (67 str. 4 d.).

Komisijos funkcijas, teises, dokumentų pateikimą, darbo organizavimą, veiklos finansavimą bei atsakomybę reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai, patvirtinti Krašto apsaugos ministro 2005-04-04 įsakymu Nr. V-379 (toliau – Nuostatai). Komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos institucija, kuri, be kita ko, nustato kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (Nuostatų 2.1.p.). Be kitų Komisijos uždavinių Nuostatų 8.1 punkte įtvirtinta Komisijos pareiga ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nuostatų 27 punkte nustatyta, kad Komisija, įvertinusi turimą informaciją ir KMEK medicininę išvadą, priima vieną iš šių, su kario sveikatos sutrikimo vertinimu susijusių, sprendimų: kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (27.1. p.) arba kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (27.3 p.).

Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, Komisija priima, kai nustatoma, kad karys mirė ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario statuso.

Atvejai, kada Komisija priima sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, įtvirtinti Nuostatų 28 punkte. Ginčijamą sprendimą Komisija pagrindė Nuostatų 28.12 punkto nuostata, kad priežastinis ryšys tarp kario sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų vykdymo nenustatomas, kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar jo sveikata sutriko.

Ginčijamą sprendimą Komisija pagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu, ir vertino tai, jog pareiškėjo, dalyvavusio misijose Irake (2004-2005) ir Afganistane (2009-2010), pareigos nebuvo susijusios su kovinių užduočių vykdymu, pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo tiesioginiuose koviniuose veiksmuose, operacijose, mūšiuose, nedalyvavo veikloje, susijusioje su patruliavimu, viešosios tvarkos palaikymu už dalinio dislokacijos ribų, budėjimu pavojinguose rajonuose, svarbių objektų saugojimu, nebuvo atsakingas už žuvusių karių laidojimo organizavimą ar bendravimą su jų artimaisiais. Šios faktinės aplinkybės nustatytos, įvertinus pareigybės aprašymus bei atsakingų asmenų paaiškinimus (pvz.: mjr. R. S., mjr. D. R., plk.ltn. Ž. G.).

Pareiškėjo sveikatos sutrikimas vertintas pagal pateiktus medicininius dokumentus, tame tarpe atliktos karinės medicinos ekspertizes, tikrinimus ir pan. Vertindama medicininius dokumentus, Komisija, atkreipė dėmesį, kad 1996-2013 m. laikotarpiu pareiškėjui buvo atliktos karinės medicinos ekspertizės ir visų jų metu pareiškėjas pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai, taip pat ir tarnauti tarptautinėse operacijose. Ekspertizių metu pareiškėjas sveikatos nusiskundimų neišreiškė, psichikos ar psichologinių sveikatos sutrikimų jam nebuvo nustatyta. 2008 m. karo medicinos ekspertizės komisija konstatavo aukštesnius nei vidutiniai pareiškėjo psichologinio ištyrimo rezultatus. 2010-05-25, pareiškėjui grįžus iš misijos Afganistane, pareiškėjas pomisijiniame interviu nemalonius pojūčius, sunkius išgyvenimus, liūdesį ir nerimą neigė. 2011 metais, t.y. po 1,5 metų po misijos Afganistane, pareiškėjo sveikatos, tame tarpe ir psichinės, būklė įvertinta ir pripažinta, kad jis tinkamas tarnauti profesinėje karo tarnyboje pagal nustatytą A (aukščiausią) sveikatos grupę. Komisija, be kita ko, vertino ir medicininius dokumentus apie pareiškėjo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl ūminio tikslinio vidutinio peroralinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinės abstinencijos (2013-01-06 – 2013-01-09) bei VšĮ M. M. ligoninėje dėl praeinančio smegenų išemijos priepuolio vertebrobaziliariniame baseine, mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo. Valstybinės ligonių kasos duomenimis PTSS pareiškėjui pirmą kartą diagnozuotas besigydant VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare (2013-01-25 – 2013-02-04).

Komisija, priimdama sprendimą rėmėsi ir privaloma KMEK 2016-09-14 išvada Nr. 8 (Nuostatų 27 p.). Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, KMEK konstatavo, jos nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinį stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą.

Komisija, apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes, medicininius dokumentus (tame tarpe ir paties pareiškėjo medikams teiktus duomenis), medicinos specialistų – ekspertų pateiktą informaciją bei padarytas išvadas, konstatavo, kad objektyviai negalima patvirtinti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimą (PTSS) galėjo įtakoti su tarnybos pareigų vykdymu susiję veiksniai ir/arba tarnyba tarptautinėse operacijose.

Pareiškėjas su ginčijamu Komisijos sprendimu nesutinka iš esmės vieninteliu pagrindu. Pareiškėjo vertinimu Komisija nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu – Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-571-142/2014 paskirtos psichiatrinės ekspertizės išvada, kad pareiškėjui potrauminio streso sutrikimą sukėlė tarptautinės karinės misijos Irake ir Afganistane. Klinikiniai požymiai užfiksuoti dar 2010. Pareiškėjas, be kita ko, akcentuoja Komisijos pareigą vertinti visą medžiagą, charakterizuojančią sveikatos sutrikimą, jos atsiradimo aplinkybes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtinta, kokios aplinkybės ir faktai neįrodinėtini administraciniame teisminiame procese – tai aplinkybės, teismo pripažintos visiems žinomomis (57 str. 1 d.) ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (57 str. 2 d.).

Visų pirma, vertinant 2013 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akto, pateikto administracinėje byloje Nr. I-571-142/2014 (tomas VI, b.l. 153-167) išvadas nagrinėjamų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad jomis šią bylą nagrinėjantis teismas, o juolab Komisija, neturi pagrindo vadovautis ir vertinti jų prejudicinę galią turinčiomis, kadangi jos niekada nebuvo nustatytos (patvirtintos) įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo pačiu akcentuotina, kad administracinėje byloje Nr. I-571-142/2014 buvo sprendžiamas ginčas dėl kito dalyko ir tarp kitų šalių. Minimoje administracinėje byloje, buvo nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai panaikinti KMEK nutarimą pripažinti pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai, panaikinti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės bei priteisti vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją už visą laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos, t.y. nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalyje bei Nuostatų 27 ir 28 punktų taikymu bei Komisijos veiklos tyrimu (Nuostatų 2.1. p.). Atkreiptinas dėmesys, kad visi pareiškėjo reikalavimai, tame tarpe ir bandymas nuginčyti 20011-12-08 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4928/2011, kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą A sveikatos grupę ir yra tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, teismo buvo atmesti, kaip nepagrįsti (administracinės bylos Nr. I-571-142/2014 tomas VIII, b.l. 84-100).

Todėl darytina išvada, kad Komisija minėta ekspertinio nutarimo pažyma ir jos išvadomis rėmėsi pagrįstai.

Apibendrinant pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas ar principus pažeidė Komisija priimdama ginčijamą sprendimą, taip pat nenurodė, kokius papildomus veiksmus turėtų atlikti Komisija, vertindama priežastinio ryšio buvimą, kokie prieštaravimai egzistuoja jos padarytose išvadose ir/ar kokie procedūrinio pobūdžio reikalavimai buvo pažeisti atliekant tyrimą.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis teismas daro išvadą, kad Komisijos 2016-12-12 sprendimas Nr. TS-12 yra tinkamai pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais medicininiais dokumentais ir specialistų-medikų išvadomis, priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimas priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (potrauminis streso sutrikimas) yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba arba perduoti šį klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo, vertintinas kaip išvestinis ir, patvirtinus Komisijos 2016-12-12 sprendimo Nr. TS-12 teisėtumą, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė