Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-04-14 · Administracinė byla Nr. A-2764-624/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
A-2764-624/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01300-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Karinės medicinos ekspertizės komisijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Pareiškėjas
R. M.
Advokatai
Tatjana Kočegarova
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2764-624/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01300-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.4; 16.6; 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,atsakovo Karinės medicinos ekspertizės komisijos atstovei D. M.,atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui R. B.,trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui A. Ū.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Karinei medicinos ekspertizės komisijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo ir įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašė: 1) panaikinti Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinį nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad kpt. R. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai (toliau – ir PKT); 2) panaikinti krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos skyrimo kpt. R. M.; 3) įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su kpt. R. M. nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos, paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu); 4) priteisti R. M. jo vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją už visą laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo dienos iki administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo ir visas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 66–73).

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad jis į profesinę karo tarnybą priimtas 1994 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjui 2013 m. sausio 3 d. būnant tarnybos vietoje tarnybos laiku nustatytas apysunkis girtumo laipsnis (2,14 prom.), jis buvo nušalintas nuo pareigų, jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, su kurio išvada (2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-2) pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjas neginčijo girtumo fakto, alkoholio vartojimo tarnybos vietoje fakto, tačiau nurodė, kad dėl konfliktinės situacijos su artimu žmogumi pats nebesuprato, ką daro. Tvirtino, jog būtina atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes, kurios tarnybinio patikrinimo metu liko netikrintos ir nevertintos. 2004 ir 2009–2010 metais pareiškėjas buvo paskirtas tarnauti į tarptautinių operacijų karinius vienetus, po ko pareiškėjo sveikata pašlijo. Negaudamas tinkamos medicininės pagalbos Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyboje, kreipėsi į privačius medicininius kabinetus. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas J. Š. (J. Š.) 2010 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui diagnozavo (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario 1 d. pareiškėjas gydėsi VšĮ A. Z. klinikoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2013 m. sausio 9 d. buvo skubiai hospitalizuotas į VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę dėl (duomenys neskelbtini). Patvirtintas (duomenys neskelbtini). Užbaigus gydymą pareiškėjas 2013 m. sausio 18 d. išrašytas su psichiatro rekomendacija tęsti gydymą. Gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 2013 m. sausio 25 d. – 2013 m. kovo 19 d., nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Rekomenduotas ambulatorinis gydymas. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui grįžo į tarnybą. Pareiškėjas buvo nusiųstas į KMEK jo tinkamumui profesinei karo tarnybai patikrinti. Pareiškėjui 2013 m. balandžio 3 d. buvo atlikta karinė medicinos ekspertizė ir pareiškėjas buvo informuotas, kad yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Krašto apsaugos ministras 2013 m. balandžio 10 d. savo įsakymu Nr. P-315 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjas nesutinka su KMEK ekspertiniu nutarimu (kurio nėra gavęs), taip pat su krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-315. Pareiškėjas mano, kad negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje, nes tarnybos eiga jam nuolat primena misijose patirtus išgyvenimus, aštrina jo depresinę būseną. Akivaizdžiai yra sumažėjęs jo darbingumas. Rėmėsi KASOKTĮ 65 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktu. Krašto apsaugos ministras 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtino Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Tinkamumo kriterijai). Pareiškėjo nuomone, vertinant jam diagnozuotas ligas pagal Tinkamumo kriterijus, jis drausmės pažeidimo padarymo ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamas profesinei karo tarnybai. Rėmėsi Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 48 punktu, 82 punktu, Atskirų ekspertinių vertinimų lentelės punktų paaiškinimo (toliau – ir Paaiškinimas) 16 punktu, 26 punktu. Manė, kad KMEK ekspertinis nutarimas priimtas pažeidžiant norminius teisės aktus, reglamentuojančius specializuoto psichiatrinio stacionarinio tyrimo bei ekspertizės atlikimą, tinkamai neištyrus pareiškėjo ir neįvertinus jo sveikatos būklės. Pareiškėjui diagnozuotas daugiau kaip du metus trunkantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) būdingos (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atstovė tarnybinio patikrinimo metu ne kartą prašė nustatyti, ar drausmės pažeidimo metu pareiškėjas buvo visiškai pakaltinamas, ar galėjo visiškai (iš dalies) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pareiškėjo skunde teigiama, kad būtina nustatyti, ar drausmės pažeidimo momentu pareiškėjas buvo pajėgus suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t. y. ar pažeidimo padarymo metu pareiškėjas galėjo atsakyti už savo veiksmus. Vadovavosi Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Kariuomenės drausmės statutas; Statutas) 23 straipsniu. Aplinkybė, ar pažeidimo padarymo metu pareiškėjas nebuvo nepakaltinamumo (riboto pakaltinamumo) būsenoje, turėjo būti patikrinta, nes tai aplinkybė, kuriai esant atsakomybė negali kilti. Lietuvos kariuomenė tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo nepakaltinamumo netyrė. Buvo pasitenkinta Karo medicinos tarnybos informacija, kad pareiškėjui iki drausmės pažeidimo padarymo (duomenys neskelbtini) nebuvo diagnozuoti. Pareiškėjui susipažinus su ginčijamu krašto apsaugos ministro įsakymu dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo, pareiškėjas patyrė stresą ir buvo paguldytas stacionariam gydymui į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnio 7 punktą, tiriant pažeidimo padarymo aplinkybes, turėjo būti įvertintos pažeidimo sąlygos ir priežastys. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos apie pareiškėjui dar 2010 metais diagnozuotą (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais yra minėto sutrikimo pasekmė, reakcija į stresą, tačiau, pažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnio 7 punkto reikalavimus, neadekvataus pareiškėjo elgesio priežastys iš viso nebuvo tiriamos. Skunde nurodoma, kad iš pareiškėjo medicininių dokumentų (epikrizių) pareiškėjo liga tiesiogiai sietina su jo tarnyba tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose. Pareiškėjas prašė paskirti byloje ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai papildomai rėmėsi VĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-3/2013 (VI t., b. l. 153–167).

Atsiliepimas

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime (I t., b. l. 91–94) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lietuvos kariuomenės Krašto medicinos tarnyba nuo 1996 m. neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjo nurodomus susirgimus, pareiškėjo sveikata tarnybos metu buvo gera arba labai gera, pats pareiškėjas tikrinant jo sveikatą 2008 ir 2011 metais nurodė, kad jokiomis nervinėmis ligomis nesirgo, miego sutrikimų neturėjo, taip pat niekada nebuvo tirtas ir gydytas psichiatro. Todėl po drausmės pažeidimo padarymo gydytojų išduota pažyma nėra patikimas įrodymas, šio įrodymo nepatvirtina jokie kiti dokumentai. Pareiškėjo asmens byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo skundo teiginius apie galimą jo ligą, joje esantys dokumentai rodo priešingai. Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto nuostatomis, kario pakaltinamumas drausmės pažeidimo padarymo metu yra preziumuojamas ir tiriant drausmės pažeidimus nėra pareigos atskirai nustatinėti tokį elementą, ypatingai, kai nėra jokių objektyvių duomenų, keliančių abejonių dėl kario gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kuri tarptautinė operacija pareiškėjui galėjo sukelti (duomenys neskelbtini). Nei vienos tarptautinės operacijos metu pareiškėjas nedalyvavo kariniuose veiksmuose ar mūšiuose, todėl realiai nebuvo veiksnių, kurie pareiškėjui galėjo sukelti (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo drausminio pažeidimo padarymo momentu galiojo 2011 m. ekspertinis nutarimas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai bei tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Skundžiamas 2013 m. ekspertinis nutarimas parodo pareiškėjo sveikatos būklę to nutarimo priėmimo metu. Teismo posėdyje atstovas papildomai pasisakė dėl ekspertizės išvados. Nurodė, kad ekspertas nevertino pareiškėjo sveikatos būklės iki 2013 m. sausio mėnesio įvykio, o vertino būklę tik po šio įvykio. Nesutinka su ekspertizės akte esančiomis išvadomis, kad pareiškėjas buvo pažemintas pareigose, dėl to atsirado papildomi pergyvenimai. Kariuomenėje vyksta pastovi privaloma rotacija ir pareiškėjas niekada nebuvo pažemintas pareigose. Pareiškėjui nebuvo sudaromos jokios kliūtys gauti aukštesnį laipsnį. Be to, nurodė, kad asmenys, turintys (duomenys neskelbtini), gali dirbti kariuomenėje, tai nėra liga, dėl kurios asmuo galėtų būti pripažintas netinkamu tarnybai. Todėl ši liga negali pateisinti drausminio nusižengimo.

Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba atsiliepime (II t., b. l. 1–13) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl jam diagnozuotų ligų vertinimo pagal teisės aktus, kuriais vadovaujasi KMEK. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodė karinės ekspertizės apklausose, kad nebuvo gydytas neurologo ar psichiatro, nesirgo apklausos dokumentuose nurodytomis ligomis, nors ten buvo paminėti ir (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu buvo atliekami psichologiniai testai ir jų duomenys buvo normalūs. Todėl gydytojas psichiatras negalėjo diagnozuoti ar įtarti kokio nors psichikos sutrikimo. Pareiškėjui galėjo išsivystyti (duomenys neskelbtini), tačiau ne dėl jo dalyvavimo tarptautinėse operacijose, o dėl kitų priežasčių, kadangi kiekvieną kartą po tarnybos tarptautinėse operacijose pareiškėjo sveikata buvo tikrinama, jis pats jokių nusiskundimų neišsakė. Teismo posėdyje atstovė papildomai paaiškino, kad nesutinka su teisme atliktos ekspertizės aktu. Nesutiko, kad tokią diagnozę kaip (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo 2013 m. sausio mėnesio pradžioje. Nurodė, kad yra nepatikimas dokumentas, rodantis, kad tokia diagnozė nustatyta pareiškėjui 2010 metais, tačiau tai buvo vienintelis apsilankymas pas psichiatrą ir, atstovės manymu (kuri taip pat yra gydytoja psichiatrė), pareiškėjas KMEK tinkamai atsakė į 369 specialius klausimus, sudarančius psichologinį tyrimą (tai vadinama asmenybės klausimynu), tas tyrimas buvo atliekamas ir po misijos, tada testas yra dar detalesnis. Taip pat į misijas vykstantys kariai yra specialiai ruošiami psichologų ir psichiatrų, kurie žino, kaip pastebėti tam tikrus sutrikimus, tačiau tokie nebuvo pareiškėjui nustatyti. Atstovė nurodė, kad neabejoja diagnoze, kuri buvo nustatyta, kai pareiškėjas buvo gydomas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Tačiau iki šio atvejo jokie psichikos sveikatos sutrikimai nebuvo konstatuoti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime (II t., b. l. 158–161) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė analogiškus argumentus, kaip ir Krašto apsaugos ministerijos bei Karo medicinos tarnybos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė (VII t., b. l. 120–131).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovų paaiškinimus, rengiant ginčijamą ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1162, buvo vadovaujamasi krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinės krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ (toliau – ir 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas) ir šio įsakymo 1 punktu patvirtintais teisės aktais: ekspertinių išvadų lentele, atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimais, sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymu, tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentele, o ne Nuostatais. Todėl skundžiamos pažymos iššifravimui vertinti ir kiti dokumentai, kurių pagrindu ta pažyma surašyta, ir minėtas 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas bei juo patvirtinti teisės aktai. Teismas vertino byloje pateiktą užpildytą formą „Informacija teikiama karinei medicinos ekspertizės komisijai apie asmens sveikatos ir fizinę būklę“. Pareiškėjui Karo medicinos tarnybos pirminės karių sveikatos priežiūros centras 2013 m. balandžio 2 d. surašė medicininę charakteristiką. Šiame dokumente nurodoma, kad karys siunčiamas į KMEK nustatyti tinkamumą tęsti PKT ir priskirti sveikatos grupei. Medicininėje charakteristikoje jau yra įrašas, kad pareiškėjas gydytas stacionare pagal diagnozę (duomenys neskelbtini) – 70 dienų, diagnozė (duomenys neskelbtini). Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba teikė pareiškėjo medicininius dokumentus su lydraščiu, tarp pateiktų dokumentų yra 2013 m. balandžio 3 d. surašytas dokumentas tyrimų rezultatai ir specialistų konsultantų išvados. Šiame dokumente (antroje pusėje) yra pateiktos ekspertų išvados, kurių pagrindu buvo surašyta pareiškėjo ginčijama ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1162. Tyrimo išvadose yra pateikta lentelė su diagnozėmis. Prie diagnozės (duomenys neskelbtini), nurodytas Nuostatų straipsnis 35, eksperto išvada, kad tinka, nurodant planuojamą patikrinimą po trijų mėnesių. Taip pat nurodyta būklė po (duomenys neskelbtini), Nuostatų straipsnis 48.3, nuoroda, kad tinka, nurodytos ir kitos diagnozės, pagal visas tinka tarnybai. Galutinės išvados: skiltis 3, suminis apribojimo laipsnis 3, sveikatos grupė – B, nurodyta, kad tinka PKT, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, pakartotinė ekspertizė reikalinga po 3 mėnesių. Iki šios ekspertizės per ankstesnius sveikatos patikrinimus pareiškėjas neteikė dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigų, kurie patvirtintų diagnozes dėl (duomenys neskelbtini). Medicinos ekspertizės akte Nr. 4928/2011 pats pareiškėjas visur pažymėjo, kad tokio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturi, taip pat pareiškėjas patvirtino, kad nuo jokių ligų nesigydo, nėra gydytas ligoninėje, nebuvo gydytas ir tirtas psichiatro. Atitinkamai ir tyrimo rezultatų ir specialistų išvadose 2011 m. gruodžio 8 d. tokių diagnozių, kurios įrašytos 2013 m. išvadose, nėra. Yra pateikti ir ankstesnių metų ekspertizių aktai ir tyrimo išvados, tačiau, kadangi pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie gydymą pas psichiatrą nuo 2010 m., vėliau apie gydymą 2011–2012 m. VšĮ A. Z. klinikoje, todėl teismas nevertino pareiškėjo sveikatos būklių iki 2010 metų. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, pirmiausiai jos vertintos pagal teisinį šių procedūrų reglamentavimą.

Pareiškėjo karo tarnybos santykius reglamentavo Kariuomenės drausmės statutas, KASOKTĮ, o sveikatos būklės įvertinimą reglamentavo Nuostatai, Tinkamumo kriterijai. Teismas rėmėsi KASOKTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.) 65, 67, 65¹ straipsniu. Pareiškėjui karinė medicininė ekspertizė 2003–2011 metais buvo atliekama sprendžiant jo išvykimą į tarptautines operacijas ir grįžus iš tarptautinių operacijų. Nei vienu iš nurodytų ar kitų sveikatos patikrinimų atlikimo metu pareiškėjas nenurodė apie pasekmes, kurias jam galėjo sukelti dalyvavimas tarptautinėse operacijose, objektyviai jokie psichikos sveikatos sutrikimai ar psichologinės problemos taip pat nebuvo nustatyti.

Vadovavosi Nuostatų 4, 32 punktais. Kadangi pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 9 d. buvo gydomas VšĮ M. Marcinkevičiaus ligoninėje, vėliau gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (2013 m. sausio 25 d.–2013 m. kovo 19 d.), jam grįžus į tarnybą po nedarbingumo, buvo siunčiamas į KMEK nustatyti, ar jis tinkamas PKT. Apie paminėtą gydymą medicininiai duomenys jau buvo pateikti KMEK, jie buvo vertinami. Pareiškėjo ir jo atstovų manymu, pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (toliau – TLK-10-AM) (duomenys neskelbtini)), kitos diagnozuotos nervų ligos turėjo nulemti KMEK išvadą, kad jis netinkamas PKT, o dėl to pareiškėjas turėjo būti atleistas iš PKT visai kitu pagrindu, nei buvo atleistas, kai KMEK nustatė, kad ir pagal nurodytas diagnozes pareiškėjas yra tinkamas PKT. Šiuo atveju sveikatos parametrai yra detaliai reglamentuojami Tinkamumo kriterijuose. Krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu yra patvirtinta ekspertinių išvadų lentelė, atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimas, sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas, tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė.

Įvertinus KMEK turėtą medicininę dokumentaciją, nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo tinkamumas PKT buvo nustatytas pažeidžiant paminėtų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgė į Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo 5 punktą. Nustatė, kad viso gydymo trukmė nesudaro 6 mėnesių, nes nedarbingumas ir gydymas truko 73 dienas (nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. kovo 19 d.). Galutinėje epikrizėje Nr. 2DS13/84, išduotoje VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įrašyta, kad įvykdžius tyrimo ir gydymo planą asmuo išrašytas iš dieninio skyriaus, ambulatoriniam gydymui rekomenduoti vaistai, darbingumas atstatytas. Taigi pagal Paaiškinimų 5 punktą, esant tokiems duomenims, turėdama pirmiau paminėtus medicininius dokumentus KMEK negalėjo pareiškėjo pripažinti netinkamu tarnybai dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), nes sveikatos sutrikimas nesitęsė ilgiau kaip 6 mėnesius, pareiškėjo darbingumas buvo atstatytas, gydymas buvo efektyvus, išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos nebuvo nurodyta, kad jam reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra, o pasakyta, kad darbingumas atstatytas.

Pareiškėjo atstovai remiasi teisme atliktos VšĮ nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-3/2013 (toliau – Ekspertizės aktas). KMEK neginčija fakto, kad R. M. sirgo (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad šiuo psichikos sutrikimu pareiškėjas sirgo nuo tada, kai 2010 m. gydytojas psichiatras J. Š. padarė įrašą ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, t. y. kad būtent nuo tada šis sveikatos sutrikimas pasireiškė visa apimtimi būtent taip, kaip nurodyta Paaiškinimų 5 punkte (dėl 35 lentelės punkto taikymo). Pačiame Ekspertizės akte yra nurodyta, kad gydymo pas psichiatrą J. Š. faktų, išskyrus diagnozės nustatymą, nėra. Pats J. Š., teisme apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad R. M. lankėsi pas jį 3 kartus, vieną kartą buvo atvykęs dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kitą kartą dėl R. M. nusiskundimų, jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), gydytojas jam siūlė gydytis, gydymas buvo siūlomas tik psichoterapinis, bet R. M. iš esmės gydytis nenorėjo, neateidavo, gal jam buvo per brangu. 3-ią kartą buvo atėjęs tik pažymos. Paaiškino, kad diagnozuotas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) tada nereikalavo medikamentinio gydymo, pakako pokalbio.

Taigi toks epizodas negali būti laikomas ryškiu ir ilgalaikiu sveikatos sutrikimu (Paaiškinimų 5 punktas), tuo labiau, kad jokio nedarbingumo tuo metu, nei vėliau dėl šios diagnozės nebuvo, jokio medikamentinio gydymo nebuvo, nebuvo jokių kvalifikuotų gydytojų nustatyto poreikio psichiatrinei priežiūrai. Tai patvirtina ir tas faktas, kad pareiškėjas ir toliau tarnavo kariuomenėje, sveikatos patikrinimų metu jokių nusiskundimų neturėjo.

Tas pats pasakyta ir apie lankymąsi dr. Z. klinikoje nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario. Ekspertizės akte, įvertinus su minėtu gydymu esančius medicininius dokumentus, pasakyta, kad nėra duomenų, kaip asmuo tada buvo gydytas, aišku tik, kad gydytas nuo (duomenys neskelbtini), gydymo efektas nenurodytas. Taigi ir šis gydymo epizodas neleidžia teigti, kad asmuo nuo tada buvo nedarbingas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), kad gydomas jis buvo neefektyviai, kad tada toje klinikoje buvo nustatyta, jog R. M. reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra. Todėl ir šis epizodas negali patvirtinti, kad KMEK privalėjo įvertinti, jog pagal 3-ią skiltį dėl minėtos diagnozės asmuo turėjo būti pripažintas netinkamu tarnybai, nes jam anksčiau gydytojai nustatė ryškius, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, darbingumo sumažėjimą bei kt. požymius, kurių reikalauja Paaiškinimų 5 punktas. KMEK nustatė, kad po trijų mėnesių dar bus reikalinga ekspertizė, tada ir būtų paaiškėję, ar sveikatos sutrikimas laikytinas ryškiu ir ilgalaikiu. Ekspertizės aktui KMEK išvada neprieštarauja, nes iš tiesų 2013 m. balandžio 3 d. posėdyje R. M. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o tai, kas vyko 2013 m. po pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos, jau negali turėti įtakos KMEK 2013 m. balandžio 3 d. išvados vertinimui. Pareiškėjo sveikata buvo tikrinama 2011 m., kitais atvejais, susijusiais su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, ir niekada nebuvo konstatuota, kad pareiškėjo darbingumas yra sumažėjęs, kad jis gydomas, bet gydymas nėra efektyvus, kad jam būtina psichiatrinė priežiūra. Naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl gydymosi 2010, 2011 ir 2012 metais taip pat neįrodo, kad tada buvo sveikatos sutrikimo požymiai tokio ryškumo ir trukmės, jog būtų pagrindas pareiškėją pripažinti netinkamu tarnybai pagal Lentelės 35 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ginčijama KMEK pažyma yra teisėta ir pagrįsta, ją patvirtina ir teisme atliktos psichiatrinės ekspertizės duomenys, nes ekspertizės metu nenustatyta požymių, kurie patvirtintų pareiškėjo ilgalaikį nedarbingumą ar darbingumo sumažėjimą dėl sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)), ar gydymo neefektyvumą, ar psichiatrinės priežiūros būtinumą po gydymo iki 2013 m. balandžio 3 d., nes Ekspertizės akte nurodyti keli gydymosi epizodai tokių aplinkybių nepatvirtina, o pareiškėjo tarnavimo kariuomenėje tais metais aplinkybės paneigia siekiamą įrodyti faktą, jog pareiškėjo nuo 2010 m. darbingumas yra sumažėjęs, jog jis pastoviai gydėsi, gydymas buvo neefektyvus ir kt. Ekspertizės akte minimi faktai dėl pareiškėjo pergyvenimų, susijusių su tarnyba, yra tik pareiškėjo subjektyvūs, niekuo neparemti paaiškinimai, duoti jau po įvykio tarnyboje, kai pareiškėjui grėsė atleidimas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad turėdamas paminėtas visas diagnozes, taip pat ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai, tai reiškia, kad jis privalėjo suvokti, kas yra tarnybos drausmės reikalavimų laikymasis, todėl tokia diagnozė nesuponuoja galimybės atleisti nuo atsakomybės dėl drausminio nusižengimo.

Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje surašyti visi įrodymai, kurie patvirtino tai, kad kpt. R. M., 2013 m. sausio 3 d. būdamas kasdieninės tarnybos metu neblaivus, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje. Nurodytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės, tai, kad pareiškėjas per metus šiurkštų tarnybinį pažeidimą padarė pakartotinai. Neatvykimas į tarnybą 2013 m. sausio 4 d. kvalifikuotas pagal Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, kad švelninančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įvertinta ir iš KMEK gauta informacija. Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P-1011 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už karių drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje, padarymą (tarnybos pareigų neatlikimas). Visų šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Teismas atsižvelgė į Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 2 dalį. Pirmiau minėtas pažeidimas, už kurį 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu skirta nuobauda, tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintas kaip sunkinanti aplinkybė. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuojama Kariuomenės drausmės statuto V skyriuje. Tarnybinis patikrinimas pradėtas teisėtai, kaip tai nustatyta Kariuomenės drausmės statuto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2013 m. sausio 7 d. vado įsakymu Nr. V-8), tarnybinis patikrinimas vyko nepažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto 20, 21, 22 straipsnių reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių reikalauja Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnis. Pareiškėjo ir jo atstovų nuomone, pareiškėjui diagnozuotas sveikatos sutrikimas turėjo būti įvertintas bent jau kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau pagal minėtą KMEK išvadą, jog pareiškėjas tarnybai tinkamas, tokio drausmės pažeidimo, kaip buvimas tarnybos vietoje neblaiviam, negali pateisinti sveikatos sutrikimas, kuris leidžia toliau tarnauti, tuo labiau, kad Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje nustatyta, jog už buvimą tarnyboje neblaiviam jokios kitokios sankcijos nenumatytos – tik atleidimas iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjas visgi galėjo pasinaudoti Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe prašyti skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, nei numato įstatymas, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo per 30 dienų nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Drausmės pažeidimo sąlygos buvo aprašytos, priežastys – pareiškėjas aiškino, kad kilo konfliktas su artimu žmogumi, pareiškėjas puolė į neviltį, toliau nieko neprisimena. Tokia priežastis nustatyta, todėl įvertinta. Taip pat buvo tiriamos ir pareiškėjo atstovės nurodomos priežastys, susijusios su sveikata, jos taip pat tinkamai įvertintos, dėl papildomo tyrimo buvo pratęstas ir tarnybinio patikrinimo terminas. Pasekmės nebuvo tiriamos, žala taip pat, tačiau tai nedaro tarnybinio patikrinimo išvados neteisėta ir nepagrįsta. Surašyta tarnybinio patikrinimo išvada atitiko Kariuomenės drausmės statuto 26 straipsnio reikalavimus, išvada patvirtinta, kaip to reikalauja Kariuomenės drausmės statuto 27 straipsnis. Pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl paaiškinimas iš jo paimtas tik 2013 m. sausio 23 d. Įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo surašytas 2013 m. sausio 7 d. Patikrinimą atliekantis karys 2013 m. vasario 5 d. prašė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą iki 2013 m. kovo 5 d. Vado 2013 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-60 terminas pratęstas iki 2013 m. kovo 5 d. Terminas pratęstas pagrįstai, kadangi buvo renkama būtina informacija iš Karo medicinos tarnybos, todėl tarnybinio patikrinimo terminas atitiko Kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnio reikalavimus. Taip pat nepažeisti ir drausminės nuobaudos paskyrimo terminai, nustatyti Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnyje. Atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. P-315 formuluotę ir į tarnybinio patikrinimo išvados turinį, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už du pažeidimus: vienas nurodytas Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje, kitas nurodytas Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, tačiau kadangi už abu pažeidimus tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūloma nuobauda atleidimas iš tarnybos, tai nurodyti du kartus įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo būtų nelogiška, nors tai ir numato Kariuomenės drausmės statuto 43 straipsnio 1 dalis. Įsakymo įžangoje nurodyta, kad nuobauda skiriama už du pažeidimus, jų kvalifikavimas nurodytas tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri taip pat įrašyta įsakymo įžanginėje dalyje.

Atsižvelgęs į KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nurodė, kad skundžiamo įsakymo 3 punktu (pataisytu 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. P-362), profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Konstatavo, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo kitus reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš pirmiau aptartų dviejų reikalavimų. Teismas bet kuriuo atveju negalėtų tenkinti reikalavimo pakeisti atleidimo pagrindą, nes tokį klausimą pirmiausiai turėtų išspręsti karinė medicinos ekspertizė. Pareiškėjas nekėlė reikalavimo įpareigoti atlikti jam pakartotinę karinę medicinos ekspertizę. Pagal Nuostatus, kurie priimti kaip to reikalauja KASOKTĮ 65 straipsnio 3 dalis, sveikatos tikrinimą, nustatant tinkamumą tarnybai, atlieka tik Karinė medicinos ekspertizė.

III.

Pareiškėjas R. M. pateikė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 134–143), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai tenkinti jo skundą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad krašto apsaugos ministro įsakymas Nr. P-315 išleistas 2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-2 pagrindu. Atskirai neskundžiant 2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-2, teismas turi prievolę ją analizuoti.

Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija ir Karo medicinos tarnyba buvo informuotos apie tai, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, siekiant, kad būtų visiškai išpildyti Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 6, 7, 23 straipsnių reikalavimai, atliekant tarnybinį patikrinimą, turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas drausmės pažeidimo atlikimo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kaip pareiškėjo veiksmus lėmė psichinė jo būsena pažeidimo padarymo metu. Mano, kad KMEK ekspertinė išvada nepaneigia, bet patvirtina faktą, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Į klausimą, ar pareiškėjas drausmės pažeidimo metu galėjo visiškai suprasti ir valdyti savo veiksmus teisminio proceso metu atsakė teismo psichiatrinė ekspertizė. Teismas, vertindamas teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, privalėjo pasisakyti, kodėl jų nepripažįsta, tačiau to nepadarė. Teismas rėmėsi pakaltinamumo prezumpcijos principu, ignoruodamas, kad drausmės pažeidimo metu pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini), vadinasi, turėjo būti vertinama jo psichinė būsena ir jo gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti konkrečiu laiku ir konkrečiomis aplinkybėmis. O tai yra išimtinai teismo psichiatrinės ekspertizės kompetencija. Maža to, teismo posėdžio metu apklausiamas teismo psichiatras–ekspertas paaiškino, kodėl pareiškėjo ligos pradžia negalima laikyti jo hospitalizacijos po drausmės pažeidimo padarymo pradžios.

Teigia, kad tam tikra prasme KMEK ekspertinė išvada patvirtina teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, t. y. ekspertinė išvada pripažįsta, kad pareiškėjas jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) visgi sirgo, ir tam, kad būtų nustatytas esamos sveikatos būklės pobūdis, susirgimo sunkumo laipsnis, būtina dar tris mėnesius papildomai stebėti pareiškėją.

Tvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), kuria sirgo pareiškėjas, ir šios ligos įtaka pareiškėjo kaltės ir atsakomybės laipsniui nebuvo vertinama, tuo buvo pažeistas Kariuomenės drausmės statuto reikalavimas dėl tarnybinio patikrinimo visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo. Atsižvelgiant į tai, kad krašto apsaugos ministro įsakymas remiasi tarnybinio patikrinimo išvada, šio įsakymo taip pat negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu.

Tvirtina, kad KMEK nesusipažino nei su psichiatro-psichoterapeuto E. Š. įrašais pareiškėjo medicininėje ligos istorijoje, nei su medicinine dokumentacija, susijusia su pareiškėjo gydymusi dr. Z. klinikoje. Daro išvadą, kad ne visą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę KMEK buvo išsireikalavusi. Tokiu būdu negalima teigti, kad KMEK, priimdami ekspertinį nutarimą, visapusiškai ir pilnai ištyrė pareiškėjo sveikatos būseną tyrimo metu.

Teigia, jog vertindama pareiškėjo tinkamumą profesinei karo tarnybai, KMEK privalėjo vadovautis ne tik savo nuostatais, bet ir 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu ir šio įsakymo 1 punktu patvirtintais teisės aktais.

Tvirtina, jog šiuo atveju pareiškėjui privalėjo būti skiriama psichiatrinė ekspertizė, o tokia nebuvo nei atlikta, nei paskirta. Daro išvadą, kad KMEK ekspertinė išvada buvo padaryta, ištyrus ne visą pareiškėjo ligą charakterizuojančią medžiagą, taip pat psichiatrams–ekspertams neištyrus pareiškėjo, todėl KMEK ekspertinė išvada laikytina neatitinkančia reikalavimų.

Teigia, kad teismo motyvai dėl pakaltinamumo prezumpcijos yra formalus teisės aktų aiškinimas ir taikymas, kas pareiškėjo atveju reikštų, kad asmuo yra baudžiamas drausmine tvarka už savo sveikatos sutrikimo pasireiškimus. Teisėtumo ir protingumo principams prieštarauja ir teismo išvada apie tai, kad pareiškėjo ligos eiga ir gydymo ypatumai po to, kai jis jau buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, nebeturi jokios reikšmės nagrinėjamam teisiniam ginčui.

Teismo psichiatrinės ekspertizės akto aprašomoji ir motyvuojamoji dalis remiasi, be kita ko, jo vėlesnio gydymo išvadomis, pagrįsdamos tą faktą, kad drausmės pažeidimo padarymo dienai liga buvo įgavusi lėtinį pobūdį. Ši aplinkybė įpareigojo ekspertą ieškoti pirmų ligos pasireiškimų praeityje ir konstatuoti, kad liga prasidėjo dar 2010 m.

Pareiškėjo atstovams nepavyko rasti jokių teisės aktų, įpareigojančių gydytojus ar gydymo įstaigas privalomai teikti informaciją apie jėgos struktūrose tarnaujančius asmenis, kuriems diagnozuota psichinė liga. Tai, iš esmės, reiškia, kad valstybė, o šiuo konkrečiu atveju – Krašto apsaugos ministerija nevykdo savo pozityvios pareigos užtikrinti, kad asmenys, kurių veikla susijusi su teise nešioti ir naudoti ginklą ar vadovauti kitiems ginkluotiems asmenims, atitiktų griežtus tokiems asmenims keliamus tinkamumo, tame tarpe ir sveikatos, reikalavimus.

Tvirtina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo nebuvo išsiaiškintos ir įvertintos visos pažeidimą lėmusios aplinkybės, taip pat aplinkybės, lėmusios pareiškėjo galimybes visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Atliekant karinės medicinos ekspertizę dėl pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai, nebuvo išreikalauta ir vertinta visa medžiaga, charakterizuojanti pareiškėjo ligą, jos pradžią ir eigą, nebuvo skirtas stacionarinis psichiatrinis stebėjimas, nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, ir tuo buvo pažeisti teisės normų reikalavimai. Tokiu būdu ginčijamas krašto apsaugos ministro įsakymas buvo priimtas pažeidžiant procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nevertino ar netinkamai vertino surinkus įrodymus ir tuo buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 4 dalies, 81 straipsnio, 86 straipsnio nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Papildomuose paaiškinimuose (VII t., b. l. 172–175) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nerado pagrindo tirti ir vertinti pareiškėjo psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos ligos gydymo proceso, diagnostikos, gydytojų veiksmų užkertant kelią galimai grėsmei pačiam pacientui ar aplinkinių sveikatai, gyvybei. Šioje byloje pareiškėjas yra asmuo, kuriam yra suteikta teisė nešioti ir panaudoti kovinius ginklus. Todėl klausimas, ar egzistuojantis psichinės sveikatos priežiūros teisinis reglamentavimas užtikrina visuomenei pavojingų psichinės ligos paūmėjimo atvejų efektyvų nustatymą, laikytinas viešuoju interesu, nes visuomenės saugumas akivaizdžiai yra viešasis interesas. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį, būtina vertinti, ar kompetentingos valstybės institucijos padarė viską, ko iš jų galima pagrįstai tikėtis, siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus visuomenės narių gyvybei, apie kurį jos žinojo arba turėjo žinoti. Mano, kad Krašto apsaugos ministerija nevykdė įstatyminių pareigų sveikatos priežiūros srityje, t. y. nesiėmė organizacinių priemonių, nesukūrė nurodytam tikslui pasiekti būtino efektyvaus teisinio reglamentavimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 149–151) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Krašto apsaugos ministerija, palaikydama atsakovų nurodytus argumentus atsiliepimuose į skundą, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstas tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Teigia, kad visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino, taip pat motyvuotai pagrindė, kodėl nesutinka su pareiškėjo motyvais.

Pažymi, kad jokių psichologinių sveikatos sutrikimų ar darbingumo sumažėjimo požymių nebuvo fiksuota per visą pareiškėjo tarnybos laikotarpį, todėl ir nebuvo pagrindo pripažinti jog skundžiamas KMEK ekspertinis nutarimas yra nepagrįstas, o drausmės pažeidimų padarymo metu pareiškėjas buvo tokios būklės jog negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Laiko pagrįsta teismo išvadą, kad KMEK privalėjo nuspręsti jog pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai, nes KMEK nebuvo pagrindo daryti išvados jog pareiškėjas yra netinkamas profesinei karo tarnybai. Pareiškėjo tinkamumą profesinei karo tarnybai drausmės pažeidimų padarymo metu patvirtino net du KMEK nutarimai – 2011 m. ir 2013 m., todėl laikyti, kad pareiškėjas pagal medicininius kriterijus buvo netinkamas profesinei karo tarnybai ir kad drausmės pažeidimų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pagrindo nėra.

Atkreipia dėmesį, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nenurodo, kokie konkrečiai Kariuomenės drausmės pažeidimai atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti, kokios drausmės statuto normos buvo pažeistos ir kokiu būdu jie lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Pažymi, kad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta atsakovų pareiga kreiptis į visas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos gydymo įstaigas su tikslu gauti informaciją apie pareiškėją. Pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatus reikalaujama, kad dalį informacijos apie save pateiktų ir pats karys. Visa objektyvi medicininė informacija apie pareiškėją atliekant tarnybinį patikrinimą ir iki drausmės pažeidimų padarymo buvo surinkta, o pagal ją galima buvo daryti vienareikšmišką išvadą, kad drausmės pažeidimo padarymo metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nesirgo.

Papildomuose paaiškinimuose (VII t., b. l. 185–186) atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas visos savo tarnybos metu buvo reguliariai tikrinamas sveikatos priežiūros įstaigose, jam nustatyta tvarka buvo atliekama karinė medicinos ekspertizė, kurios metu įvairių sričių specialistai individualiai vertino pareiškėjo sveikatos būklę. Savo tarnybos metu pareiškėjas buvo nuolat atestuojamas aukštesnių vadų, o atestacijų metu jo veikla vertinta tik gerai arba labai gerai, kas vienareikšmiškai rodo, jog pareiškėjas tarnybos metu nesirgo jokiomis ligomis, kurios kaip nors galėtų turėti įtakos jo tarnybai.

Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina ir skundžiamo KMEK ekspertinio nutarimo pagrįstumą. Kaip teisingai nurodė KMEK, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo trukmę, darytina išvada, kad pareiškėjas tarnybos metu nesirgo (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Nuostatais nebuvo pagrindo jo pripažinti netinkamu profesinei karo tarnybai.

Pareiškėjas akcentuoja gydytojo J. Š. diagnozę, tačiau ignoruoja faktą, kad šios diagnozės nepatvirtina jokie kiti rašytiniai, medicininiai bylos įrodymai. J. Š. diagnozę paneigia ir tai, kad realiai gydytojas jokio gydymo (diagnozės patvirtinimo medicininiais tyrimais) pareiškėjui neatliko, pareiškėjas dėl šios diagnozės pas gydytoją lankėsi tik vieną kartą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 152–157) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo išpildyti Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 6, 7, 23 straipsnių reikalavimai. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-2, pareiškėjo atstovų pateikta medžiaga apie pareiškėjui tariamai 2010 metais diagnozuotą (duomenys neskelbtini) buvo vertinta. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybą prašydamas pateikti atitinkamą visapusiškam ir išsamiam tarnybiniam patikrinimui atlikti reikalingą informaciją. Karo medicinos tarnyba 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. MS-214 informavo, kad nė vienos karinės medicinos ekspertizės metu (jos buvo atliktos 1996, 2000, 2001, 2003, 2008, 2011 metais) R. M. psichikos sveikatos sutrikimų diagnozuota nebuvo. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas tarnybinio patikrinimo išvadoje pagal iš Karo medicinos tarnybos gautą informaciją taip pat nurodė, kokius duomenis apie save prieš atliekant medicininę ekspertizę pateikdavo pats pareiškėjas, t. y. neigdavo turįs bet kokių miego ar nervinių sutrikimų, neigdavo, kad buvo kreipęsis ar gydytas gydytojo neurologo ar psichiatro.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovės prašymas įvertinti pareiškėjo psichinę būklę tarnybinio patikrinimo metu buvo svarstytas, t. y. buvo vertinta visa Karo medicinos tarnybos pateikta medžiaga apie pareiškėjo sveikatos, tame tarpe ir psichinės, patikrinimo rezultatus.

Atsižvelgiant į Nuostatuose (1, 2, 8.1, 8.4, 40, 43, 45, 11, 12 p.) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos, tame tarpe ir psichinės, būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Jokios kitos valstybinės institucijos ar įstaigos, taip pat privačia praktika užsiimantys gydytojai, neturi teisės nustatyti kario tinkamumą ar netinkamumą tęsti karo tarnybą pagal sveikatos, tame tarpe ir psichinės, būklę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo drausmės pažeidimo metu (2013 m. sausio 3–4 dienomis) galiojo jo atžvilgiu 2011 m. gruodžio 8 d. išduota ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4928/2011, kuria pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą A sveikatos grupę, tinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui Karo medicinos tarnyba 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. MS-214 nepateikė jokios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą apie netinkamą profesinės kario tarnybos kario pareigoms eiti pareiškėjo psichinę būklę, tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas neturėjo nei teisės, nei pareigos savarankiškai nuspręsti, kad drausmės pažeidimo metu pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini) ir nuspręsti, kad dėl sutrikimo pareiškėjas drausmės pažeidimų metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir už juos atsakyti.

Gyd. J. Š. 2013 m. sausio 8 d. (jau po pareiškėjo padarytų drausmės pažeidimų) išduota pažyma, surašyta ant paprasto popieriaus lapo (neatitinka medicininiams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų), medicinine prasme yra nereikšminga, nes joje nenurodoma, ar pareiškėjas psichoterapijos kursus lankė, jei taip – kiek laiko, ar buvo efektyvūs, ar sutrikimas buvo išgydytas ir pan. (duomenys neskelbtini) įtaka profesinės karo tarnybos kario galimybei tęsti tarnybą priklauso nuo minėto sutrikimo eigos. Jokios informacijos, kuri reikalinga vertinti kario tinkamumą tęsti tarnybą dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) gyd. J. Š. 2013 m. sausio 8 d. išduotoje pažymoje nepateikta.

KMEK, atlikdami ekspertizes, o taip pat ir KMEK pirmininkas turi teisę iš nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų gauti visą su tiriamuoju susijusią aktualią informaciją, siųsti tiriamąjį į šias įstaigas atlikti papildomus tyrimus, o KMEK pirmininkas netgi gali prašyti antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų patikslinti diagnozę.

Atkreipia dėmesį, kad 2013 m. balandžio 3 d., kada KMEK vertino pareiškėjo sveikatos būklę, pagal tuo metu turėtus duomenis, pareiškėjas buvo sėkmingai gydomas nuo (duomenys neskelbtini). Taigi, KMEK nustačius, kad būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas pareiškėjui buvo atliktas, nustatyta diagnozė, taikytas adekvatus gydymas, pagal Ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo 5 punktą, KMEK turėjo teisę (bet ne pareigą) skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę. Šią savo teisę KMEK realizavo 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 1162 nurodydama, kad ši pažyma galioja iki 2013 m. liepos 3 d.

Dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų Lietuvos kariuomenė nepasisako, nes jie arba nesusiję su nagrinėjama byla, arba keliami klausimai nenagrinėtini administracinių teismų apskritai.

Atsiliepimas

Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 158–168) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojami atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinio nutarimo, kuriuo pripažinta, kad kpt. R. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai, ir dėl Krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. P-315 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. R. M. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. M. į profesinę karo tarnybą priimtas nuo 1994 m. rugpjūčio 22 d. (III t., b. l. 155). 2013 m. sausio 3 d., tarnybos metu, pareiškėjas buvo neblaivus, o 2013 m. sausio 4 d. neatvyko į tarnybą, šių aplinkybių, kurias patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, jis neginčija. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2013 m. sausio 7 d. įsakymu dėl šio fakto atlikus tarnybinį patikrinimą, 2013 m. kovo 1 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-2 „Dėl kpt. R. M. buvimo tarnybos metu neblaiviu“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas R. M., 2013 m. sausio 3 d., būdamas kasdieninės tarnybos metu neblaivus, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje, o dėl aplaidumo, esant sunkinančioms aplinkybėms, nustatytu laiku neatvykęs į tarnybą 2013 m. sausio 4 d., padarė drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, ir už šiuos pažeidimus jam pasiūlyta skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (I t., b. l. 98–102), Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas patvirtino šią tarnybinio patikrinimo išvadą. Karo medicinos tarnyboje gavus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę po 2013 m. sausio 3 d., Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Gydytojų konsultacinė komisija 2013 m. kovo 28 d. rekomendavo pareiškėją siųsti į KMEK spręsti dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai (VI t., b. l. 104–120). Pareiškėjui atlikus medicininę ekspertizę, KMEK 2013 m. balandžio 3 d. priėmė ekspertinį nutarimą, kuriuo pripažino, kad kpt. R. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai, ir surašė Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1162, kurioje nurodyta, kad: kpt. R. M., tarnaujantis KASP Štabe, pagal Nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 35; 28.2; 48.3; 65.3 straipsnio 3 skiltį yra tinkamas profesinei karo tarnybai; tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose; pakartotinė ekspertizė paskirta po 3 mėnesių pagal B sveik. gr.; pažyma galioja iki 2013 m. liepos 3 d. (II t., b. l. 14–18). Krašto apsaugos ministras 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-315 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. R. M. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, vadovaudamasis Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsniu, 67 straipsniu, 73 straipsnio 2 dalimi, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado patvirtintą 2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. KTO-2 „Dėl kpt. R. M. buvimo tarnybos metu neblaiviu“, skyrė kpt. R. M., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo G9 skyriaus civilių ir karių bendradarbiavimo karininkui, drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, atleido jį 2013 m. balandžio 15 d. iš pareigų, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju 2013 m. balandžio 17 d. ir išleido jį į atsargą (I t., b. l. 96). 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. P-362 Krašto apsaugos ministras pakeitė savo 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. P-315 3 punktą, kuriame jau nurodoma, kad profesinė karo tarnybos sutartis nutraukiama ir pareiškėjas išleidžiamas į atsargą, nukeliant atleidimo į atsargą dieną į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų (I t., b. l. 97).

Pateiktu skundu pareiškėjas prašė panaikinti KMEK 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinį nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad jis yra tinkamas profesinei karo tarnybai, panaikinti Krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su juo nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės, t. y. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad KMEK pažyma, kurią patvirtina ir teisme atliktos psichiatrinės ekspertizės duomenys, yra teisėta ir pagrįsta, o aplinkybė, kad pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai, reiškia, jog jis privalėjo suvokti, kas yra tarnybos drausmės reikalavimų laikymasis, todėl Krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos skyrimo kpt. R. M. taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe – apeliacinės instancijos teisme paskirtos ekspertizės išvadas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad drausmės pažeidimų padarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kas yra tarnybos drausmės reikalavimų laikymasis, todėl aplinkybė, kad jam tuo metu taip pat konstatuotini psichikos sutrikimai, savaime nesuponuoja galimybės netaikyti atsakomybės už padarytus drausminius nusižengimus: Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu (2011 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-1636 redakcija) patvirtintas Lietuvos kariuomenės drausmės statutas, be kita ko, nustato: drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šiame statute numatyta drausminė nuobauda (Statuto 5 str. 1 d.); drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus (Statuto 5 str. 2 d.); šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą (Statuto 5 str. 3 d.); kitas drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą (Statuto 5 str. 4 d.); drausmės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas karys suprato, kad savo veikimu arba neveikimu pažeidė karių drausmę ir norėjo taip veikti, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms atsirasti (Statuto 6 str.); drausmės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs karys numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali pažeisti karių drausmę ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali atsirasti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Statuto 7 str.); tarnybinio patikrinimo metu nustatomos šios aplinkybės: 1) tiriamo įvykio laikas, vieta; 2) tiriamo įvykio dalyviai ir jų veiksmai; 3) liudytojai; 4) kalti dėl drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai; 5) duomenys, apibūdinantys pažeidėją; 6) pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 7) drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo sąlygos ir priežastys; 8) drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis (Statuto 23 str.); baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo ar skundo, rašoma tarnybinio patikrinimo išvada (Statuto 26 str. 1 d.); tarnybinio patikrinimo išvadą sudaro aprašomoji, rezoliucinė ir rekomendacinė dalys (Statuto 26 str. 4 d.); tarnybinio patikrinimo išvados aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) tiriamo įvykio esmė, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės; 2) įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą; 3) kario, įtariamo drausmės pažeidimo ar kitos skundžiamos veikos padarymu, paaiškinimai, jo apsigynimo argumentai ir jų patikrinimo rezultatai; 4) atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (Statuto 26 str. 5 d.); privalomosios karo tarnybos ar profesinės karo tarnybos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) papeikimas; 2) papildomos tarnybos užduotys; 3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos; 4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas; 5) kario laipsnio pažeminimas; 6) atleidimas iš tarnybos (Statuto 31 str. 1 d.); atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą. Atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario sutartis (Statuto 38 str. 1 ir 2 d.); vadas (viršininkas) drausminę nuobaudą skiria įsakymu, vadovaudamasis šio statuto straipsniu, numatančiu atsakomybę už padarytą drausmės pažeidimą, ir šio statuto I dalies bendrosiomis nuostatomis. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra šio statuto nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvada arba pažeidimą padariusio kario rašytinis paaiškinimas, patvirtinantys šiame statute numatyto drausmės pažeidimo faktą (Statuto 40 str. 1 ir 2 d.); skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į: 1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį; 2) kaltės formą; 3) pažeidėjo asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 40 str. 6 d.); atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai (Statuto 42 str. 1 d. 5 p.); jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus <...>, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos (Statuto 67 str.); už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos arba tyčinį ar dėl aplaidumo neatvykimą į tarnybos vietą nustatytu laiku, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, <...>; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų. Už tą pačią veiką, trukusią ilgiau kaip vieną tarnybos dieną ar padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos (Statuto 73 str. 1 ir 2 d.).

Kadangi, kaip jau minėta, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. M. 2013 m. sausio 3 d. tarnybos metu buvo neblaivus, o 2013 m. sausio 4 d. nustatytu laiku neatvyko į tarnybą, šios jo veikos, įvertinus aplinkybę, kad drausmės pažeidimą per metus padarė pakartotinai (IV t., b. l. 134), pagrįstai kvalifikuotos kaip Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje ir 73 straipsnio 2 dalyje numatyti šiurkštūs drausmės pažeidimai, už kurių padarymą jam pagrįstai pasiūlyta ir skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo ir pareiškėjo atstovės teiginius, jog šiuo atveju nėra drausmės pažeidimo sudėties, kadangi pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės nesuprato, kad savo veikomis pažeidė karių drausmę, negalėjo numatyti tokios veikos pasekmių, paneigia tiek pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai, tiek apeliacinės instancijos teismo skirtos teismo psichiatrijos ekspertizės pateikta ekspertų išvada, kad objektyvių duomenų, jog R. M. 2013 m. sausio 3 ir 4 d., t. y. drausmės pažeidimų padarymo metu, būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, taip pat būtų negalėjęs numatyti artimųjų ir tolimųjų, tiesioginių ir netiesioginių savo veiksmų pasekmių, nėra (VIII t., b. l. 58).

Taip nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui galėjo būti skirta švelnesnė drausminė nuobauda: ginčui aktualios redakcijos Statuto 40 straipsnio 5 dalis (2011 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-1636, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) nustatė, kad tais atvejais, kai šiame statute už tam tikrą drausmės pažeidimą numatyta konkreti drausminė nuobauda nesuteikia vadui (viršininkui) galimybės rinktis iš kelių alternatyvių drausminių nuobaudų arba kai vadas (viršininkas) nustato, kad skirta per griežta drausminė nuobauda, kario vado (viršininko) arba krašto apsaugos generalinio inspektoriaus teikimu, taip pat paties kario prašymu krašto apsaugos ministras ar Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdami į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, turi teisę skirti švelnesnę šio statuto 31 straipsnyje numatytą drausminę nuobaudą. Kai krašto apsaugos ministras ar Lietuvos kariuomenės vadas priima sprendimą skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, už tą drausmės pažeidimą anksčiau paskirta drausminė nuobauda laikoma netekusia galios, o ta nuobauda apribotos, atimtos ar suvaržytos kario teisės atkuriamos tiek, kiek drausminė nuobauda švelninama. Drausminė nuobauda negali būti sušvelninama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų. Nors, nagrinėjamoje byloje teismo psichiatrijos ekspertizės ekspertų išvadoje nurodoma, kad R. M. 2013 m. sausio 3 ir 4 d. konstatuotini psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini)), byloje nėra duomenų, kad šie sutrikimai būtų apriboję R. M. galimybes adekvačiai vertinti savo veiksmus bei jų galimas pasekmes, todėl atsižvelgus į aplinkybę, kad vienas iš drausmės pažeidimų yra susijęs su buvimu neblaiviu tarnybos metu, už ką tiek kariams, tiek kitiems statutiniams pareigūnams iš esmės visais atvejais yra skiriama griežčiausia nuobauda, duomenys apie pareiškėjo psichikos būklę iki 2013 m. sausio 3 d. yra prieštaringi dėl paties pareiškėjo veiksmų, galima teigti, kad švelnesnės nei Statuto 67 ir 73 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skyrimu ne tik nebūtų pasiekti drausminės atsakomybės tikslai, bet ir kiltų abejonių dėl kitų analogiškus savo pobūdžiu pažeidimus padariusių asmenų, kuriems skirtos griežčiausios drausminės nuobaudos, galimo diskriminavimo.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su kpt. R. M. nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos, paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės, pažymėtina, KASOKTĮ, nustatantis karo tarnybos tvarką, tame tarpe – ir profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus bei tvarką, nenustato profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų eiliškumo taikymo atveju, kai profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali ir turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje ne vienu, o keliais pagrindais: pavyzdžiui dėl to, kad pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 4 p.) arba kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-481/2005). Atsakovas, pradėjęs tarnybinio patikrinimo procedūrą, iki pareiškėjo prašymo pateikimo turi teisę ją užbaigti ir priimti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos kitu pagrindu, o ne tuo, kuriuo prašo pareiškėjas; tokiu atveju atsakovas turi teisę nepaisyti pateikto prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru (žr. 2008 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1429/2008). Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, kuris atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo eiliškumo aspektu iš esmės yra vienodas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kurios yra laikomasi iki šiol, todėl nustačius, kad yra pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir atleisti pareiškėją iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje už tai, kad pažeidė tarnybos drausmę (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 4 p.), aplinkybė, kad galimai būtų pripažinta, kad pareiškėjas negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 5 p.), nėra reikšminga.

Pažymėtina, kad tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką reglamentuoja Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, kuriuos, vadovaudamasi, be kita ko, KASOKTĮ 65 straipsniu, patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (bylai reikšminga 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604 redakcija su pakeitimais iki 2014 m. vasario 15 d.) ir kurie numato: sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru (Nuostatų 1 p. (2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 redakcija)). Tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į Karinę medicinos ekspertizės komisiją atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą karo tarybai, tame tarpe: tinkamumą tolesnei karo tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus tikrosios karo tarnybos kariui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai, kai jis atsisako gydymo karių sveikatos priežiūros ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepristato vienos iš minėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pažymos apie sveikatos būklės įvertinimą ir (ar) pradėtą gydymą; ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija (Nuostatų 32.1 p. (2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 )); tinkamumą tolesnei tarnybai praėjus nustatytam laikotarpiui: profesinės karo tarnybos kariai iki 35 metų (įskaitytinai) siunčiami atlikti medicinos ekspertizės kas 6 metai, sukakę 36 metus ir karinės aviacijos specialistų pareigas einantys kariai – kas 4 metai (Nuostatų 32.3 p. (2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 redakcija)). Medicinos ekspertizės metu individualiai tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis (Nuostatų 40 p.). KMEK pirmininkas ar jo pavaduotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai KMEK pakomisės nariai priima ekspertines išvadas, priima ekspertinį nutarimą (Nuostatų 48 p. (2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 redakcija)), kuriame nurodoma nustatyta asmens sveikatos grupė – ar jis tinkamas karo tarnybai ir / ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis ir pateikiama kita informacija, atsižvelgiant į medicinos ekspertizės tikslą (Nuostatų 50 p. (2010 m. balandžio 7 nutarimo Nr. 379 redakcija)). Medicinos ekspertizės metu nustačius ūmų susirgimą (ligą ar lėtinės ligos paūmėjimą) ar traumą, teikiamos rekomendacijos, kaip juos gydyti. Ligai užsitęsus ilgiau nei galioja ekspertinio nutarimo pažyma, priimamas ekspertinis nutarimas, kurio galiojimo laikas nustatomas pagal prognozuojamą ligos (gydymo) pabaigą, ir skiriama pakartotinė medicinos ekspertizė. Galutinės ekspertinės išvados daromos ir ekspertinis nutarimas priimamas tik baigus gydymą arba paaiškėjus susirgimo padariniams (Nuostatų 51 p. (2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 redakcija)). Ekspertiniai nutarimai, nurodžius sveikatos grupę, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numerius ir skiltį, pakartotinės ekspertizės arba rekomenduojamo šaukimo atidėjimo terminą (jeigu jie nustatomi), įrašomi į medicinos ekspertizės aktą, ekspertinio nutarimo pažymą ir t. t. (Nuostatų 53.1.–53.5. p.). Ekspertinio nutarimo pažymos profesinės karo tarnybos kariams, patikrintiems iki 35 metų (įskaitytinai), galioja 6 metus nuo išdavimo dienos, 36 metų ir vyresniems, taip pat kariams, einantiems karinės aviacijos specialistų pareigas, – 4 metus nuo išdavimo dienos, išduotos asmenims, kuriems skirta pakartotinė medicinos ekspertizė ar pripažintiems netinkamais tarnybai, – pažymoje nustatytą laiką (Nuostatų 58.3. p., 58.5.–58.6. p. (2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 redakcija)). Kai KMEK iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų gauna papildomos rašytinės informacijos apie asmens, kuriam atlikta karinė medicinos ekspertizė, sveikatos būklę ir ši informacija gali turėti įtakos asmens tinkamumo tarnybai nustatymui, KMEK privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą (Nuostatų 60¹ p. (2009 balandžio 29 d. nutarimo Nr. 372 redakcija)). Medicinos ekspertizės metu komisijos pirmininkas dėl profesinės karo tarnybos kario tinkamumo pagal sveikatos būklę atlikti profesinę karo tarnybą gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų: tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą (nurodoma sveikatos grupė) sveikatos grupę; tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą (nurodoma sveikatos grupė) sveikatos grupę, skirti pakartotinę medicinos ekspertizę; netinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą (nurodoma sveikatos grupė) sveikatos grupę (Nuostatų 61.7.1.– 61.7.3. p. (2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 redakcija)).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo, vykusio ir į tarptautines operacijas, sveikata buvo tikrinama nustatyta tvarka, jis, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, niekada nesiskundė ir nenurodė, kad turi sveikatos problemų dėl tarptautinėse operacijose patirtų išgyvenimų ar panašaus pobūdžio nusiskundimų (V t., b. l. 100–101, 103, 105, 117, 126, 133–134. 150–153, 161–163, 172; VI t., b. l. 1–15, 19, 21, 25–30, 47–53, 77, 123–130), kad 2010 m. rugsėjo mėn. ir 2011 m. kreipėsi į privačiai praktikuojančius specialistus dėl (duomenys neskelbtini) ir pan. (VI t., b. l. 118–119), dėl ko duomenys apie jo psichikos būklę iki 2013 m. sausio 3 d. yra prieštaringi, kas pažymėta teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių ekspertų (VII t. 57–58). Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad po medicinos ekspertizės dėl pareiškėjo tinkamumo pagal sveikatos būklę atlikti profesinę karo tarnybą 2011 m. gruodžio 8 d. surašyta ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 4928/2011, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą A sveikatos grupę, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, galiojo iki 2015 m. gruodžio 8 d. (VI t., b. l. 62), iki 2013 m. sausio mėn. duomenų apie pagrindus inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę KMEK neturėjo, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas drausmės pažeidimų padarymo metu jau nebuvo tinkamas profesinei karo tarnybai. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad bet kokiu atveju duomenų apie tai, kad pareiškėjui diagnozuoti psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini)) – būtų apriboję R. M. galimybes adekvačiai vertinti savo veiksmus bei jų galimas pasekmes, nėra, todėl pareiškėjo, kuris, pagal bylos duomenis medicinos ekspertizės metu nuslėpė informaciją apie 2010 m. diagnozuotą psichikos sutrikimą bei sveikatos problemas, prašymas nesivadovauti medicinos ekspertizės dėl pareiškėjo tinkamumo pagal sveikatos būklę atlikti profesinę karo tarnybą 2011 m. gruodžio 8 d. surašyta ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 4928/2011 iš esmės tik dėl to, kad iš tarnybos jis galėtų būti atleistas ne dėl padaryto drausmės pažeidimo (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 4 p.), o dėl to, kad negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 5 p.), netenkintinas kaip nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kuriais vadovaujamasi aiškinant ir taikant teisės aktus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, konstatavus, kad Krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. P-315 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. R. M. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra reikšmingi, be to, tinkamai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas DirvonasDalia Višinskienė