Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-22 · Administracinė byla Nr. I-571-142/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
I-571-142/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
Atsakovas
Krašto apsaugos ministerijos, Karinės medicinos ekspertizės komisijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Pareiškėjas
R. M.
Advokatai
Tatjana Kočegarova, Algminas Gutauskas
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-571-142/2014
Proc. Nr. 3-61-3-01300-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.4; 16.6; 16.8; 74 (S)
Vilniaus apygardos administracinis teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei Tatjanai Kočegarovai ir advokatui Algminui Gutauskui, atsakovo Krašto apsaugos ministerijos atstovui Renaldui Bujokui, atsakovo Karinės medicinos ekspertizės komisijos atstovei Daivai Morozovienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Andriui Ūsui, ekspertui K. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl nutarimo ir įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Karinei medicinos ekspertizės komisijai, Krašto apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo: 1) panaikinti Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - KMEK) 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinį nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad kpt. R. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai; 2) panaikinti krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos skyrimo kpt. R. M.; 3) įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su kpt. R. M. nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos, paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu); 4) priteisti R. M. jo vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją už visą laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo dienos iki administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad jis, kaip profesinės karo tarnybos karys, į profesinę karo tarnybą priimtas 1994 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjui 2013 m. sausio 3 d. būnant tarnybos vietoje tarnybos laiku nustatytas apysunkis girtumo laipsnis (2,14 prom.), jis buvo nušalintas nuo pareigų, jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, su kurio išvada (2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-2) pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjas neginčijo girtumo fakto, alkoholio vartojimo tarnybos vietoje fakto, paaiškino, kad nurodytos dienos išvakarėse kilo konfliktas su žmona. Sausio 3 d., jam atvykus į tarnybą, paskambino žmona. Dėl kilusio konflikto telefonu tarnybos vietoje viešai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to iš karto karo policijos pareigūnų buvo patikrintas alkotesteriu. Girtumo fakto neneigia, tačiau nurodo, kad dėl konfliktinės situacijos su artimu žmogumi pats nebesuprato, ką daro. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo duotus parodymus. Neginčijant pareiškėjo pripažįstamų faktų ir tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų, būtina atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes, kurios tarnybinio patikrinimo metu liko netikrintos ir nevertintos. 2004 ir 2009–2010 metais pareiškėjas buvo paskirtas tarnauti į tarptautinių operacijų karinius vienetus, atliko karo tarnybą šių vienetų sudėtyje Irake (2004 metais, LITDET-3) ir Afganistane (2009–2010 metais, RC-W). Po tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose pareiškėjo sveikata pašlijo. Negaudamas tinkamos medicininės pagalbos Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyboje, kreipėsi į privačius medicininius kabinetus. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas J. Š. (J. Š.) 2010 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui diagnozavo potrauminio streso sutrikimą (ligos kodas pagal TLK-10 F. 43.1), skyrė gydymą. Nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario 1 d. pareiškėjas gydėsi VšĮ A. Zacharovo klinikoje nemigos sutrikimą. Pareiškėjas 2013 m. sausio 9 d. buvo skubiai hospitalizuotas į VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę dėl praeinančio smegenų išemijos priepuolio. Komplikacijos – ūmus vestibuloatakcinis, cefalginis sindromai. Patvirtintas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (ligos kodai pagal TLK-10 G 45.0, R42, R26,0, I 11.9., F 41.2., D 50.9). Užbaigus gydymą pareiškėjas 2013 m. sausio 18 d. išrašytas su psichiatro rekomendacija tęsti gydymą. Gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 2013 m. sausio 25 d. – 2013 m. kovo 19 d., nustatyta diagnozė F.43.1. Rekomenduotas ambulatorinis gydymas. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui grįžo į tarnybą. Pareiškėjas buvo nusiųstas į KMEK jo tinkamumui profesinei karo tarnybai patikrinti. Pareiškėjui 2013 m. balandžio 3 d. buvo atlikta karinė medicinos ekspertizė ir pareiškėjas buvo informuotas, kad yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Krašto apsaugos ministras 2013 m. balandžio 10 d. savo įsakymu Nr. P-315 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjas nesutinka su KMEK ekspertiniu nutarimu (kurio nėra gavęs), taip pat su krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos jam skyrimo. Pareiškėjas mano, kad negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje, nes tarnybos eiga jam nuolat primena misijose patirtus išgyvenimus, aštrina jo depresinę būseną. Akivaizdžiai yra sumažėjęs jo darbingumas, dėl to, nors ir atlikęs tarnybą misijose bei kėlęs kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, jis nepristatomas aukštesniam kariniam laipsniui gauti, jo tiesioginiai vadai nuolat turi jam priekaištų dėl lėtai atliekamų tarnybinių užduočių. KASOKTĮ 65 straipsnio 5 dalis nustato, kad tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 1 punkte nustatyta, kad sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Krašto apsaugos ministras savo 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtino Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – Tinkamumo kriterijai). Pareiškėjo nuomone, vertinant jam diagnozuotas ligas pagal Tinkamumo kriterijus, jis drausmės pažeidimo padarymo ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamas profesinei karo tarnybai. Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 21 punktą, diagnozavus ligas pagal TLK-10 D50–D89, stojantys į profesinę karo tarnybą, karines mokymo įstaigas ar šaukiami į pradinę karo tarnybą asmenys laikomi, o tarnaujantys profesinėje karo tarnyboje asmenys gali būti pripažįstami netinkami tarnybai. Pareiškėjui diagnozuota liga pagal TLK-10 kodą – D 50.9. Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 35 punktą, asmenų, kuriems diagnozuotas susirgimas F40–F48, tinkamumas profesinei karo tarnybai vertinamas individualiai. Atskirų ekspertinių vertinimų lentelės punktų paaiškinimo (toliau – Paaiškinimas) 5 punkte nurodyta, kad pagal lentelės 35 straipsnį (Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. F40–F48.) tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas. Tiriamiesiems pagal 3 skiltį (tęsiama tarnyba profesinėje karo tarnyboje) būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas (nebuvo atliekamas), skiriama psichiatrinė ekspertizė (nebuvo atliekama). Pareiškėjui potrauminio streso sutrikimas diagnozuotas 2010 metais, per šį laikotarpį ligos simptomai neišnyko, patvirtinti stacionarinio gydymo metu, akivaizdus ligos progresavimas, pareiškėjo darbingumas akivaizdžiai kritęs. Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 48 punktą, asmenys, diagnozavus G45–G46, G80–G83, G.99 ligas, stojantys į profesinę karo tarnybą karines mokymo įstaigas ar šaukiami į pradinę karo tarnybą, laikomi netinkamais tikrajai karo tarnybai. Tarnaujantys profesinėje karo tarnyboje asmenys gali būti pripažįstami netinkami tarnybai. Paaiškinimų 16 punkte nurodyta, kad tikrajai karo tarnybai netinkamais pripažįstami asmenys, kuriems diagnozuotas PSIP (praeinantis smegenų išemijos priepuolis). Pareiškėjui diagnozuota G.45.0 (praeinantis smegenų išemijos priepuolis, t. y., galvos smegenų mikroinsultas). Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 82 punktą, tarnaujantys profesinėje karo tarnyboje asmenys gali būti pripažįstami netinkami tarnybai. Paaiškinimų 26 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl tinkamumo tikrajai karo tarnybai (netinkamas) priimamas iš karto, šiuo atveju taikomas 82.2 straipsnis. Pareiškėjo atveju diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, II stadija, vidutinė rizikos grupė. Pažymėtina – sukėlusi PSIP. Mano, kad KMEK ekspertinis nutarimas priimtas, pažeidžiant norminius teisės aktus, reglamentuojančius specializuoto psichiatrinio stacionarinio tyrimo bei ekspertizės atlikimą, tinkamai neištyrus pareiškėjo ir neįvertinus jo sveikatos būklės. Kiti pareiškėjo argumentai pateikiami dėl krašto apsaugos ministro įsakymo. Skunde pasisakoma dėl potrauminio streso sutrikimo. Pareiškėjui diagnozuotas daugiau kaip du metus trunkantis potrauminio streso sutrikimas, kuris yra plačiai aprašytas viešoje erdvėje. Atsižvelgiant į tai, kad potrauminio streso sutrikimui būdingos panikos atakos, menka savikontrolė, depresija, pareiškėjo atstovė tarnybinio patikrinimo metu ne kartą prašė nustatyti, ar drausmės pažeidimo metu pareiškėjas buvo visiškai pakaltinamas, ar galėjo visiškai (iš dalies) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pareiškėjo gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę šiuo metu nekelia abejonių. Tačiau įvertinus viešoje erdvėje esantį ligos aprašymą, akivaizdu, kad pareiškėjas galimai nesugeba ir drausmės pažeidimo metu nesugebėjo atitinkamose stresinėse situacijose valdyti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pakaltinamumą charakterizuoja ir intelektualinis, ir valinis požymiai, pareiškėjo skunde teigiama, kad būtina nustatyti, ar drausmės pažeidimo momentu pareiškėjas buvo pajėgus suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. y. akivaizdus būtinumas patikrinti, ar pažeidimo padarymo metu pareiškėjas galėjo atsakyti už savo veiksmus (visiškas, ribotas pakaltinamumas, nepakaltinamumas). Paaiškina, kad taikant Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnį, turi būti atsižvelgiama į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo sąlygas ir priežastis. Tokiu būdu, aplinkybė, ar pažeidimo padarymo metu pareiškėjas nebuvo nepakaltinamumo (riboto pakaltinamumo) būsenoje, turėjo būti patikrinta, nes tai net ne lengvinanti aplinkybė, tačiau aplinkybė, kuriai esant atsakomybė negali kilti. Lietuvos kariuomenė tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo nepakaltinamumo netyrė. Buvo pasitenkinta Karo medicinos tarnybos informacija, kad pareiškėjui iki drausmės pažeidimo padarymo psichikos sutrikimai nebuvo diagnozuoti. Remdamasis šiais duomenimis trečiasis suinteresuotas asmuo preziumavo, kad pareiškėjas drausmės pažeidimo padarymo metu buvo visiškai pakaltinamas. Krašto apsaugos ministerija pareiškėjo atstovui atsakė, kad “baudžiamajai teisenai būdingos sąvokos “visiškas, ribotas pakaltinamumas, nepakaltinamumas” nėra siejamos su karių drausminės atsakomybės taikymo institutu, nes Lietuvos kariuomenės drausmės statutas tokių sąvokų nenumato.” Tokiu būdu atsakovo nuomone pareiškėjo gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturi jokios reikšmės pareiškėjo drausminei atsakomybei. KMEK konstatavo, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai, o tai, matyt, reiškia, kad jis visiškai suvokia savo veiksmų esmę, jo gebėjimas valdyti savo veiksmus nekelia abejonių. Skunde teigiama, kad tokiu būdu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta (ir nebuvo mėginama nustatyti), ar drausmės pažeidimo metu pareiškėjas buvo visiškai (iš dalies) pakaltinamas, t. y., nebuvo patikrinta, ar jam apskritai gali būti taikoma bet kokia atsakomybė. Pareiškėjui susipažinus su ginčijamu krašto apsaugos ministro įsakymu dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo, pareiškėjas patyrė stresą ir buvo paguldytas stacionariam gydymui į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą. Paaiškina dėl pažeidimo sąlygų ir priežasčių. Turintiems potrauminio streso sutrikimą pasitaiko agresija, prievartos protrūkiai, menka savikontrolė, depresija ir piktnaudžiavimas medžiagomis. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnio 7 punktą, tiriant pažeidimo padarymo aplinkybes, turėjo būti įvertintos pažeidimo sąlygos ir priežastys. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos apie pareiškėjui dar 2010 metais diagnozuotą psichikos sutrikimą, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais yra minėto sutrikimo pasekmė, reakcija į stresą, tačiau, pažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnio 7 punkto reikalavimus, neadekvataus pareiškėjo elgesio priežastys iš viso nebuvo tiriamos. Skunde nurodoma, kad iš pareiškėjo medicininių dokumentų (epikrizių) pareiškėjo liga tiesiogiai sietina su jo tarnyba tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, t. y., su jo tiesioginių profesinės karo tarnybos kario pareigų vykdymu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašo paskirti byloje ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti: 1) ar drausmės pažeidimo padarymo metu R. M. visiškai ar iš dalies suprato savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti, ar šiuo metu stresinėse situacijose R. M. visiškai ar iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) ar drausmės pažeidimo metu jo sveikatos būklė atitiko Ekspertinių vertinimų lentelės 35 punkte ir Atskirų ekspertinių vertinimų lentelės punktų paaiškinimo 5 punkte nurodytas sąlygas ir požymius, t. y., ar jis drausmės pažeidimo metu galėjo būti laikomas tinkamu profesinei karo tarnybai ir ar gali būti laikomas tinkamu šiuo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai rėmėsi VĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-3/2013 (t. VI, b. l. 153–167).

Atsiliepimas

Krašto apsaugos ministerija (Teisės departamentas) atsiliepime (t. I, b. l. 91–94) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Lietuvos kariuomenės Krašto medicinos tarnyba nuo 1996 m. neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjo nurodomus susirgimus, pareiškėjo sveikata tarnybos metu buvo gera arba labai gera, pats pareiškėjas tikrinant jo sveikatą 2008 ir 2011 metais nurodė, kad jokiomis nervinėmis ligomis nesirgo, miego sutrikimų neturėjo, taip pat niekada nebuvo tirtas ir gydytas psichiatro. Todėl po įvykio (po drausmės pažeidimo padarymo) gydytojų išduota pažyma nėra patikimas įrodymas, šio įrodymo nepatvirtina jokie kiti dokumentai. Pareiškėjo asmens byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo skundo teiginius apie galimą jo ligą, joje esantys dokumentai rodo priešingai. Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto nuostatomis, kario pakaltinamumas drausmės pažeidimo padarymo metu yra preziumuojamas ir tiriant drausmės pažeidimus nėra pareigos atskirai nustatinėti tokį elementą, ypatingai, kai nėra jokių objektyvių duomenų, keliančių abejonių dėl kario gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsakovei taip pat neaišku, kuri tarptautinė operacija pareiškėjui galėjo sukelti potrauminio streso sutrikimą, nes pareiškėjas šios aplinkybės nedetalizavo. Vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. PK-708, pirmosios savo tarptautinės operacijos metu pareiškėjas buvo perkeltas į LITDET-3 Štabo grupės S5 karininko pareigas. Pagal karinį skirstymą NATO valstybių kariuomenės padaliniai, kurie žymimi skaičiumi 5, būna atsakingi už civilinės visuomenės ir kariuomenės padalinių bendradarbiavimą, todėl toms pareigoms nėra būdingas kažkoks padidintas pavojus ar būtinybė vykdyti pareigas ekstremaliomis situacijomis, dalyvauti tiesioginiuose koviniuose veiksmuose. Dalyvaudamas savo antroje tarptautinėje operacijoje Afganistane pareiškėjas buvo paskirtas į RC-W štabo J4 logistikos operacijų karininko pareigas. Nei vienos tarptautinės operacijos metu pareiškėjas nevykdė pareigų, nedalyvavo kariniuose veiksmuose ar mūšiuose, todėl realiai nebuvo veiksnių, kurie pareiškėjui galėjo sukelti potrauminio streso sutrikimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo drausminio pažeidimo padarymo momentu galiojo 2011 m. ekspertinis nutarimas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai bei tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Skundžiamas 2013 m. ekspertinis nutarimas parodo pareiškėjo sveikatos būklę to nutarimo priėmimo metu.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą. Papildomai pasisakė dėl ekspertizės išvados. Nurodė, kad ekspertas nevertino pareiškėjo sveikatos būklės iki 2013 m. sausio mėnesio įvykio, o vertino būklę tik po šio įvykio. Nesutinka su ekspertizės akte esančiomis išvadomis, kad pareiškėjas buvo pažemintas pareigose, dėl to atsirado papildomi pergyvenimai. Kariuomenėje vyksta pastovi privaloma rotacija ir pareiškėjas niekada nebuvo pažemintas pareigose. Pareiškėjas vertinamas buvo gerai, o laipsniai suteikiami tam tikra tvarka, kai kariuomenėje tampa laisva vieta, kuriai užimti reikalingas aukštesnis karinis laipsnis. Pareiškėjui nebuvo sudaromos jokios kliūtys gauti aukštesnį laipsnį, todėl ekspertizės akte nepagrįstai nurodoma, kad dėl kažkokių kliūčių pareiškėjas turėjo papildomų pergyvenimų. Be to, nurodė, kad asmenys, turintys potrauminį sindromą, gali normaliai dirbti kariuomenėje, tai nėra liga, dėl kurios asmuo galėtų būti pripažintas netinkamu tarnybai. Todėl ši liga negali pateisinti padaryto drausminio nusižengimo. Prašė skundo netenkinti.

Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba atsiliepime (t. II, b. l. 1–13) taip pat prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl jam diagnozuotų ligų vertinimo pagal teisės aktus, kuriais vadovaujasi KMEK. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodė karinės ekspertizės apklausose, kad nebuvo gydytas neurologo ar psichiatro, nesirgo apklausos dokumentuose nurodytomis ligomis, nors ten buvo paminėti ir miego sutrikimai ir bet kokie nerviniai sutrikimai. Ekspertizės metu buvo atliekami psichologiniai testai ir jų duomenys buvo normalūs. Todėl gydytojas psichiatras negalėjo diagnozuoti ar įtarti kokio nors psichikos sutrikimo. Pareiškėjui galėjo išsivystyti potrauminio streso sutrikimas, tačiau ne dėl jo dalyvavimo tarptautinėse operacijose, o dėl kitų priežasčių, kadangi kiekvieną kartą po tarnybos tarptautinėse operacijose pareiškėjo sveikata buvo tikrinama, jis pats jokių nusiskundimų neišsakė, neteigė, kad turėjo problemų.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su teisme atliktos ekspertizės aktu. Nesutinka, kad tokią diagnozę kaip potrauminio streso sindromas pareiškėjas turėjo 2013 m. sausio mėnesio pradžioje. Nurodo, kad yra nepatikimas dokumentas, rodantis, kad tokia diagnozė nustatyta pareiškėjui 2010 metais, tačiau tai buvo vienintelis apsilankymas pas psichiatrą ir, atstovės manymu (kuri taip pat yra gydytojas psichiatrė), pareiškėjas KMEK tinkamai atsakė į 369 specialius klausimus, sudarančius psichologinį tyrimą (tai vadinama asmenybės klausimynu), tas tyrimas buvo atliekamas ir po misijos, tada testas yra dar detalesnis. Taip pat į misijas vykstantys kariai yra specialiai ruošiami psichologų ir psichiatrų, kurie žino, kaip pastebėti tam tikrus sutrikimus, tačiau tokie nebuvo pareiškėjui nustatyti. Atstovė nurodė, kad neabejoja diagnoze, kuri buvo nustatyta jau po įvykio, kai pareiškėjas buvo gydomas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Tačiau iki šio atvejo jokie psichikos sveikatos sutrikimai nebuvo konstatuoti.

Lietuvos kariuomenės atsiliepime (t. II, b. l. 158–161) prašoma pareiškėjo skundą atmesti. Nurodomi analogiški argumentai, kaip ir ministerijos bei Karo medicinos tarnybos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atstovas palaikė Karo medicinos tarnybos nuomonę.

Skundas netenkinamas.

Kadangi pareiškėjas pirmiausiai ginčija KMEK 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinį nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad kpt. R. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai, šio akto teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pirmiausiai. Pareiškėjas neginčija padaryto drausminio nusižengimo, teigia, kad tokio nusižengimo padarymą lėmė jo sveikatos būklė, tačiau ginčija atleidimo pagrindą.

Ginčijama ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1162, surašyta 2013 m. balandžio 3 d., išduota Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos, kurioje nurodyta, kad kpt. R. M., tarnaujantis KASP Štabe, pagal Nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 35; 28.2; 48.3; 65.3 straipsnio 3 skiltį yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, pakartotinė ekspertizė paskirta po 3 mėnesių pagal B sveik. gr. Nurodyta, kad pažyma galioja iki 2013 m. liepos 3 d. (t. I, b. l. 38, t. II, b. l. 18).

Pagal atsakovų paaiškinimus, rengiant tokią pažymą buvo vadovaujamasi krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinės krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ (toliau – 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas) ir šio įsakymo 1 punktu patvirtintais teisės aktais: ekspertinių išvadų lentele, atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimais, sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymu, tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentele, o ne Nuostatais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintuose Nuostatuose nėra jokių ekspertinių išvadų lentelių, nors juose yra pasakyta, kad KMEK vadovaujasi Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijais ir metodika, kuriuos nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru (Nuostatų 1 punktas). Nuostatų 35 punktas reglamentuoja ekspertizės atlikimą, kai asmuo dėl sunkios sveikatos būklės negali atvykti medicinos ekspertizės į KMEK, 28.2 punkte nustatyta, kad tikrinamas asmuo atvykęs į KMEK turi pateikti siuntimą į komisiją, 48.3 punkto Nuostatuose nėra, 65.3 punkto Nuostatuose taip pat nėra. Todėl skundžiamos pažymos iššifravimui vertintini ir kiti dokumentai, kurių pagrindu ta pažyma surašyta, ir minėtas 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas bei juo patvirtinti teisės aktai. Ekspertinių išvadų lentelės 35 punkte, esančiame V skyriuje Psichikos ir elgesio sutrikimai, numatytos diagnozės pagal TLK-10 kodą nuo F40 iki F48, nurodyta, kokie tai susirgimai ar patologinės būklės: neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, nurodyta, kad pagal 1 skiltį jie vertinami individualiai, pagal 2 skiltį jie vertinami kaip „netinkami“, pagal 3 skiltį jie vertinami individualiai. Skilčių paaiškinimai duodami šios lentelės pastabose: 1) pagal lentelės 1 skiltį nustatoma šauktinių, privalomosios pradinės karo tarnybos karių, šaukiamojo amžiaus karių savanorių, asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą, sveikatos būklė; 2) pagal lentelės 2 skiltį nustatoma asmenų, stojančių į profesinę ar civilinę krašto apsaugos tarnybą ir karo mokymo įstaigas, sveikatos būklė; 3) pagal lentelės 3 skiltį nustatoma profesinės karo tarnybos karių, kariūnų, statutinių tarnautojų, atsargos karių, šaukiamų į mokymą ar pratybas, vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus karių savanorių ar vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą, sveikatos būklė. Darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo būti priskiriamas trečiai skilčiai, lentelėje nurodyta, kad tokios diagnozės tokiu atveju vertinamos individualiai. Pagal pažymą nurodytas lentelės 28.2 punktas reiškia, kad pareiškėjui yra diagnozuotas medžiagų apykaitos sutrikimas (diagnozės nuo E70 iki E90), nežymiai išreikštos formos, tarnybai pagal 3-ią skiltį tinkamas. Pažymoje nurodytas punktas 48.3 reiškia, kad šis punktas yra VI skyriuje „Nervų sistemos ligos“, 48 punkte yra diagnozės G45-G46, G80-G83, G90; G 95, 48.3 punkte yra numatyti trumpalaikiai kraujotakos sutrikimai (be organinės kilmės simptomatikos ir liekamųjų reiškinių), tokiu atveju pagal 3-ią skiltį tarnybai kariai yra tinkami. Ir dar nurodytas vienas sveikatos sutrikimas pagal lentelę – 65.3. Šis punktas yra lentelės VII skyriuje „Akies ir jos priedinių organų ligos“, pagal trečią skiltį (ir pagal 1-ą ir 2-ą) asmenys, kai yra stabilūs, neprogresuojantys vienos ar abiejų akių anatominiai pakitimai, kai nėra funkcijų sutrikimo, profesinei karo tarnybai tinkami. Pagal 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintą Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę, kai pagal suminį apribojimo laipsnį gaunami 3 apribojimai, tada sveikatos grupė nustatoma „B“ ir asmuo yra tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą B sveikatos grupę, tinkamas dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose. Kaip taikomos nurodytos lentelės, yra taip pat nustatyta 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintame Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinime. Minėtos lentelės 35 punkto paaiškinime (paaiškinimų 5 punktas) nurodyta, kad esant diagnozėms F40–F48 tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra. Nurodyta, kad tiriamiesiems pagal 3 skiltį būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po jo gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. 48.3 punktas paaiškinamas taip: pagal šio punkto 3 skiltį profesinės karo tarnybos kariai tinkami tarnybai su apribojimais. 28.2 punkto taikymas šios bylos kontekste neginčijamas, jo taikymas taip pat paaiškintas minėtame teisės akte. III skyriuje Vidaus ligos. 65.3 punkto taikymas (akies ligos) taip pat neginčijamas.

Byloje pateikta užpildyta forma „Informacija teikiama karinei medicinos ekspertizės komisijai apie asmens sveikatos ir fizinę būklę“ (t. I, b. l. 39–40, t. II, b. l. 19–20). Šioje formoje nurodomas pareigūno tarnybos stažas, nurodomi kiti buvę KMEK ir TKSP nutarimai, išvardinamos diagnozės ir intervencijos. Šiame dokumente nurodyta, kad 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjui diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), 2013 m. sausio 18 d. vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas (G45.0), nurodytos ir kitos diagnozės. Iš pateiktų dokumentų darytina išvada, kad KMEK turėjo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizę Nr. P13/154, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas gydėsi nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. vasario 4 d. (10 dienų). Šiame dokumente įrašyta diagnozė potrauminio streso sutrikimas F43.1 (t. I, b. l. 45–46, t. II, b. l. 31–32). Taip pat yra VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizė Nr. 2DS13/84, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas čia gydėsi nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. kovo 19 d. (t. I, b. l. 47, t. II, b. l. 33), diagnozė F43.1. Iš pateiktos Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos pildomos kario sveikatos ambulatorinės kortelės (t. II, b. l. 99–114) matyti, kad gydytojas 2013 m. kovo 27 d. padarė įrašą, jog pristatytas išrašas iš VĮ RVUL (viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), kad pareiškėjas gydėsi nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. sausio 9 d., diagnozė ūminis tikslinis vidutinis peroralinis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholinė abstinencija. Taip pat pažymėtas M. Marcinkevičiaus ligoninės dokumentas (epikrizės iš šios ligoninės yra t. II, b. l. 130, 133), diagnozė G45.0 – praeinantis smegenų išėmijos priepuolis ir kt. Įrašoma diagnozė F43.1 t. y. potrauminio streso sutrikimas. Įrašuose nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į KGKK spręsti dėl siuntimo į KMEK dėl pasikeitusios sveikatos grupės ir tinkamumo PKT (profesinei karo tarnybai). Yra KGKK įrašas: prašymas spręsti dėl siuntimo į KMEK dėl galimai pasikeitusios sveikatos grupės ir tinkamumo. 2013 m. kovo 28 d. įrašomas KGKK sprendimas (karinė gydytojų konsultacinė komisija) – leista vykti į KMEK dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai (toliau – PKT) nustatymo. Nurodoma diagnozė – F43.1. Toliau yra 2013 m. balandžio 3 d. įrašai. Pareiškėjui Karo medicinos tarnybos pirminės karių sveikatos priežiūros centras 2013 m. balandžio 2 d. surašė medicininę charakteristiką (t. II, b. l. 116–117). Šiame dokumente nurodoma, kad karys siunčiamas į KMEK nustatyti tinkamumą tęsti PKT ir priskirti sveikatos grupei. Medicininėje charakteristikoje jau yra įrašas, kad pareiškėjas gydytas stacionare pagal diagnozę potrauminio streso sutrikimas – 70 dienų, diagnozė F43.1. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba teikė pareiškėjo medicininius dokumentus su lydraščiu (t. V, b. l. 75), tarp pateiktų dokumentų yra 2013 m. balandžio 3 d. surašytas dokumentas tyrimų rezultatai ir specialistų konsultantų išvados (t. V, b. l. 99). Šiame dokumente (antroje pusėje) yra pateiktos ekspertų išvados, kurių pagrindu buvo surašyta pareiškėjo ginčijama ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1162. Tyrimo išvadose yra pateikta lentelė su diagnozėmis (antra dokumento pusė) ir prie kiekvienos diagnozės nurodoma ekspertų išvada dėl tinkamumo PKT. Prie diagnozės potrauminio streso sutrikimas F43.1, nurodytas Nuostatų straipsnis 35, eksperto išvada, kad tinka, nurodant planuojamą patikrinimą po trijų mėnesių. Taip pat nurodyta būklė po kraujotakos sutrikimo (G45.0), Nuostatų straipsnis 48.3, nuoroda, kad tinka, nurodytos ir kitos diagnozės, pagal visas tinka tarnybai. Galutinės išvados: skiltis 3, suminis apribojimo laipsnis 3, sveikatos grupė – B, nurodyta, kad tinka PKT, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, pakartotinė ekspertizė reikalinga po 3 mėnesių. Iki šios ekspertizės per ankstesnius sveikatos patikrinimus pareiškėjas neteikė dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigų, kurie patvirtintų diagnozes dėl miego sutrikimų, bet kokių nervinių ar psichinių sutrikimų, dėl sąmonės praradimo, nualpimo. Medicinos ekspertizės akte Nr. 4928/2011 (t. V, b. l. 100–101) pats pareiškėjas visur pažymėjo, kad tokio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturi, taip pat pareiškėjas patvirtino, kad nuo jokių ligų nesigydo, nėra gydytas ligoninėje, nebuvo gydytas ir tirtas psichiatro. Atitinkamai ir tyrimo rezultatų ir specialistų išvadose 2011 m. gruodžio 8 d. tokių diagnozių, kurios įrašytos 2013 m. išvadose, nėra. Yra pateikti ir ankstesnių metų ekspertizių aktai ir tyrimo išvados, tačiau, kadangi pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie gydymą pas psichiatrą nuo 2010 m. (t. I, b. l. 24), vėliau apie gydymą 2011–2012 m. VšĮ A. Zacharovo klinikoje (t. I, b. l. 25), todėl teismas nevertina pareiškėjo sveikatos būklių iki 2010 metų. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, pirmiausiai jos vertintinos pagal teisinį šių procedūrų reglamentavimą.

Pareiškėjo karo tarnybos santykius reglamentavo Kariuomenės drausmės statutas, KASOKTĮ, o sveikatos būklės įvertinimą reglamentavo Nuostatai, Tinkamumo kriterijai.

Karių sveikatos priežiūrą reglamentuoja KASOKTĮ (šiuo atveju kalbama apie įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.) 65 straipsnis, o kompensacijas, skiriamas kario ligos ar sveikatos problemos atveju, – 67 straipsnis. Pagal 65 straipsnio nuostatas speciali sveikatinimo veikla numatoma į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. KASOKTĮ 65-1 straipsnis užtikrina kariams, jų šeimos nariams psichologų paslaugas. Pareiškėjui karinė medicininė ekspertizė 2003–2011 metais buvo atliekama sprendžiant jo išvykimą į tarptautines operacijas: 2003 m. liepos 2 d., 2004 m. balandžio 1 d., 2008 m. rugpjūčio 8 d., 2009 m. spalio 28 d. Grįžus iš tarptautinių operacijų, pareiškėjo sveikata taip pat buvo tikrinama 2005 m. sausio 17 d., 2010 m. gegužės 25 d., jokių psichikos sveikatos sutrikimų nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas. Minėta, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo tiriama ir 2011 metais. Nei vienu iš nurodytų ar kitų sveikatos patikrinimų atlikimo metu pareiškėjas nenurodė apie pasekmes, kurias jam galėjo sukelti dalyvavimas tarptautinėse operacijose, objektyviai jokie psichikos sveikatos sutrikimai ar psichologinės problemos taip pat nebuvo nustatyti.

Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Nuostatų 4 punkte paaiškinamos sąvokos. Nurodyta, kad karinė gydytojų konsultacinė komisija yra kolegialus tarnybos organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos karių gydymo ir tyrimo klausimus; karinė medicinos ekspertizė yra asmens sveikatos būklės tikrinimas ir sveikatos grupės nustatymas – ar asmuo tinkamas karo tarnybai; ekspertinė išvada – gydytojo specialisto ar karo gydytojų konsultacinės komisijos išvada dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės atlikus medicinos ekspertizę; ekspertinis nutarimas yra KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės. Pareiškėjas ginčija ekspertinio nutarimo pažymą, kuri pagal Nuostatų 4 punktą yra krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimą. Tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicininės ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo (32 punktas). Kadangi pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 9 d. buvo gydomas VšĮ M. Marcinkevičiaus ligoninėje, vėliau gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (2013 m. sausio 25 d.–2013 m. kovo 19 d.), jam grįžus į tarnybą po nedarbingumo, buvo siunčiamas į KMEK nustatyti, ar jis tinkamas PKT. Apie paminėtą gydymą medicininiai duomenys jau buvo pateikti KMEK, jie buvo vertinami. Pareiškėjo ir jo atstovų manymu, pareiškėjui diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (kodas pagal TLK-10 yra F43.1), kitos diagnozuotos nervų ligos turėjo nulemti KMEK išvadą, kad jis netinkamas PKT, o dėl to pareiškėjas turėjo būti atleistas iš PKT visai kitu pagrindu, nei buvo atleistas, kai KMEK nustatė, kad ir pagal nurodytas diagnozes pareiškėjas yra tinkamas PKT.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo ir jo atstovų nurodomus argumentus, teismas vertina, ar KMEK išvada atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju sveikatos parametrai yra detaliai reglamentuojami Tinkamumo kriterijuose. Krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008-11-24 įsakymu Nr. V-1142/V-1139 yra patvirtinta ekspertinių išvadų lentelė, atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimas, sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas, tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė.

Įvertinus KMEK turėtą medicininę dokumentaciją, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo tinkamumas PKT buvo nustatytas pažeidžiant paminėtų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo 5 punktą, kai yra diagnozės nuo F40 iki F48, tiriamieji pripažįstami netinkamais tarnybai, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, o toliau paaiškinama, kad pagal 3-ią skiltį asmuo pripažįstamas pagal minėtas diagnozes netinkamu tarnybai, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra. Nustatyta, kad pareiškėjo nedarbingumas tęsėsi nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. sausio 9 d., nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. sausio 25 d., nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. vasario 4 d., nuo 2013 m. vasario 5 d. jis tęsė gydymą VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dienos stacionare (šie duomenys yra pateikiami Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vado įgalioto stabo G2 skyriaus saugumo karininko kpt. Sauliaus Pulkauniko surašytoje 2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl kpt. R. M. buvimo tarnybos vietoje neblaivaus Nr. KTO-2 (t. I, b. l. 10–14), tuos duomenis patvirtina ir byloje esanti medicininė dokumentacija (epikrizės). Pagal VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizę Nr. 2DS13/84 (t. I, b. l. 27), nedarbingumo pažyma išduota iki 2013 m. kovo 19 d. Nurodyta viso gydymo trukmė nesudaro 6 mėnesių, nes nedarbingumas ir gydymas truko 73 dienas (nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. kovo 19 d.). Galutinėje epikrizėje Nr. 2DS13/84, išduotoje VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (t. I, b. l. 27) įrašyta, kad įvykdžius tyrimo ir gydymo planą asmuo išrašytas iš dieninio skyriaus, ambulatoriniam gydymui rekomenduoti vaistai, darbingumas atstatytas. Taigi pagal Paaiškinimų 5 punktą, esant tokiems duomenims, turėdama pirmiau paminėtus medicininius dokumentus KMEK negalėjo pareiškėjo pripažinti netinkamu tarnybai dėl diagnozės F43.1, nes sveikatos sutrikimas nesitęsė ilgiau kaip 6 mėnesius, pareiškėjo darbingumas buvo atstatytas, gydymas buvo efektyvus, išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos nebuvo nurodyta, kad jam reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra, o pasakyta, kad darbingumas atstatytas.

Pareiškėjo atstovai remiasi teisme atliktos VšĮ nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-3/2013 (t. VI, b. l. 153–167, toliau – Ekspertizės aktas). KMEK neginčija fakto, kad R. M. sirgo psichikos sutrikimu – potrauminio streso sutrikimu (F43.1). Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad šiuo psichikos sutrikimu pareiškėjas sirgo nuo tada, kai 2010 m. gydytojas psichiatras J. Š. padarė įrašą ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, t. y. kad būtent nuo tada šis sveikatos sutrikimas pasireiškė visa apimtimi būtent taip, kaip nurodyta Paaiškinimų 5 punkte (dėl 35 lentelės punkto taikymo). Pačiame Ekspertizės akte yra nurodyta, kad gydymo pas psichiatrą J. Š. faktų, išskyrus diagnozės nustatymą, nėra. Pats J. Š., teisme apklaustas kaip liudytojas, parosė, kad R. M. lankėsi pas jį 3 kartus, vieną kartą buvo atvykęs dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kitą kartą dėl R. M. nusiskundimų, jam buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, gydytojas jam siūlė gydytis, gydymas buvo siūlomas tik psichoterapinis, bet R. M. iš esmės gydytis nenorėjo, neateidavo, gal jam buvo per brangu. 3-ią kartą buvo atėjęs tik pažymos. Paaiškino, kad diagnozuotas pareiškėjui potrauminio streso sutrikimas tada nereikalavo medikamentinio gydymo, pakako pokalbio.

Taigi toks epizodas negali būti laikomas ryškiu ir ilgalaikiu sveikatos sutrikimu (Paaiškinimų 5 punktas), tuo labiau, kad jokio nedarbingumo tuo metu, nei vėliau dėl šios diagnozės nebuvo, jokio medikamentinio gydymo nebuvo, nebuvo jokių kvalifikuotų gydytojų nustatyto poreikio psichiatrinei priežiūrai. Tai patvirtina ir tas faktas, kad pareiškėjas ir toliau tarnavo kariuomenėje, sveikatos patikrinimų metu jokių nusiskundimų neturėjo.

Tas pats pasakytina ir apie lankymąsi dr. Zacharovo klinikoje nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario. Ekspertizės akte, įvertinus su minėtu gydymu esančius medicininius dokumentus, pasakyta, kad nėra duomenų, kaip asmuo tada buvo gydytas, aišku tik, kad gydytas nuo nemigos, gydymo efektas nenurodytas. Taigi ir šis gydymo epizodas neleidžia teigti, kad asmuo nuo tada buvo nedarbingas dėl diagnozės F43.1., kad gydomas jis buvo neefektyviai, kad tada toje klinikoje buvo nustatyta, jog R. M. reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra. Todėl ir šis epizodas negali patvirtinti, kad KMEK privalėjo įvertinti, jog pagal 3-ią skiltį dėl minėtos diagnozės asmuo turėjo būti pripažintas netinkamu tarnybai, nes jam anksčiau gydytojai nustatė ryškius, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, darbingumo sumažėjimą bei kt. požymius, kurių reikalauja Paaiškinimų 5 punktas. KMEK nustatė, kad po trijų mėnesių dar bus reikalinga ekspertizė, tada ir būtų paaiškėję, ar sveikatos sutrikimas laikytinas ryškiu ir ilgalaikiu. Ekspertizės aktui KMEK išvada neprieštarauja, nes iš tiesų 2013 m. balandžio 3 d. posėdyje R. M. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o tai, kas vyko 2013 m. po pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos, jau negali turėti įtakos KMEK 2013 m. balandžio 3 d. išvadas vertinimui, nes, kaip minėta, buvo numatytas privalomas psichinės sveikatos patikrinimas, jeigu R. M. būtų tarnavęs toliau. Tuomet galimai būtų padarytos ir kitokios išvados pagal Paaiškinimų 5 punktą, tačiau tai jau nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, nors apie tai ir pasisakoma Ekspertizės akte. Taigi jau po atleidimo vykę faktai negali būti vertinami, nes KMEK 2013 m. balandžio 3 d. turėjo informaciją, kuri neleido sveikatos sutrikimo laikyti ryškiu ir ilgalaikiu. Jau minėta, kad pareiškėjo sveikata buvo tikrinama 2011 m., kitais atvejais, susijusiais su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, ir niekada nebuvo konstatuota, kad pareiškėjo darbingumas yra sumažėjęs, kad jis gydomas, bet gydymas nėra efektyvus, kad jam būtina psichiatrinė priežiūra. Naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl gydymosi 2010, 2011 ir 2012 metais taip pat neįrodo, kad tada buvo sveikatos sutrikimo požymiai tokio ryškumo ir trukmės, jog būtų pagrindas pareiškėją pripažinti netinkamu tarnybai pagal Lentelės 35 punktą.

Taigi ginčijama KMEK pažyma yra teisėta ir pagrįsta, ją patvirtina ir teisme atliktos psichiatrinės ekspertizės duomenys, nes ekspertizės metu nenustatyta požymių, kurie patvirtintų pareiškėjo ilgalaikį nedarbingumą ar darbingumo sumažėjimą dėl sveikatos sutrikimų (F43.1), ar gydymo neefektyvumą, ar psichiatrinės priežiūros būtinumą po gydymo iki 2013 m. balandžio 3 d., nes Ekspertizės akte nurodyti keli gydymosi epizodai tokių aplinkybių nepatvirtina, o pareiškėjo tarnavimo kariuomenėje tais metais aplinkybės paneigia siekiamą įrodyti faktą, jog pareiškėjo nuo 2010 m. darbingumas yra sumažėjęs, jog jis pastoviai gydėsi, gydymas buvo neefektyvus ir kt. Ekspertizės akte minimi faktai dėl pareiškėjo pergyvenimų, susijusių su tarnyba, yra tik pareiškėjo subjektyvūs, niekuo neparemti paaiškinimai, duoti jau po įvykio tarnyboje, kai pareiškėjui grėsė atleidimas.

Teismas atsižvelgia į tai, kad turėdamas paminėtas visas diagnozes, taip pat ir F43.1, pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai, tai reiškia, kad jis privalėjo suvokti, kas yra tarnybos drausmės reikalavimų laikymasis, todėl tokia diagnozė nesuponuoja galimybės atleisti nuo atsakomybės dėl drausminio nusižengimo.

Dėl reikalavimo panaikinti krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos skyrimo kpt. R. M.

Krašto apsaugos ministras 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-315 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. R. M. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ (t. I, b. l. 9, 96) skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – kpt. R. M., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo G9 skyriaus civilių ir karių bendradarbiavimo karininkui ir atleido 2013 m. balandžio 15 d. kpt. R. M. iš pareigų. Šiuo įsakymu nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju 2013 m. balandžio 17 d. ir jis išleidžiamas į atsargą. Įsakyme nurodyta, kad ministras vadovaujasi Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsniu, 67 straipsniu, 73 straipsnio 2 dalimi, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado patvirtintą 2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. KTO-2 „Dėl kpt. R. M. buvimo tarnybos metu neblaiviu“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Šis įsakymas pakeistas 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. P-362 (t. I, b. l. 97), tačiau pakeistas 3 punktas, kuriame nurodyta, kad nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleidžiamas į atsargą, nukeliant atleidimo į atsargą dieną į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

Pareiškėjas neneigia fakto, kad 2013 m. sausio 3 d. jis tarnyboje buvo neblaivus. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad R. M. darbo kabinete nurodytą dieną 9 val. 03 min. alkotesteriu „Alcosensor IV“ Nr. 069083 R. M. nustatytas 2,10 promilių girtumas, po 21 minutės (9 val. 24 min.) nustatytas 2,14 promilių girtumas. Tuomet buvo pradėtos atitinkamos procedūros, R. M. rašė paaiškinimą (2013 m. sausio 23 d.), 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. P-2 buvo nušalintas nuo tarnybos, 2013 m. sausio 4 d. R. M. į tarnybą neatvyko, informavo, kad serga. Tarnybinio patikrinimo išvadoje surašyti visi įrodymai, kurie patvirtino tai, kad kpt. R. M., 2013 m. sausio 3 d. būdamas kasdieninės tarnybos metu neblaivus, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje. Nurodytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės, tai, kad pareiškėjas per metus šiurkštų tarnybinį pažeidimą padarė pakartotinai. Neatvykimas į tarnybą 2013 m. sausio 4 d. kvalifikuotas pagal Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, kad švelninančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įvertina ir iš KMEK gauta informacija. Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P-1011 (t. IV, b. l. 134) pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už karių drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje, padarymą (tarnybos pareigų neatlikimas). Visų šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus, profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos. Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą sunkinančiomis aplinkybėmis profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos. Pirmiau minėtas pažeidimas, už kurį 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu skirta nuobauda, tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintas kaip sunkinanti aplinkybė. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuojama Kariuomenės drausmės statuto V skyriuje. Tarnybinis patikrinimas pradėtas teisėtai, kaip tai nustatyta Kariuomenės drausmės statuto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2013 m. sausio 7 d. vado įsakymu Nr. V-8, t. I, b. l. 103), tarnybinis patikrinimas vyko nepažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto 20, 21, 22 straipsnių reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių reikalauja Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnis: tiriamojo įvykio data, laikas ir vieta, įvykio dalyvis ir jo veiksmai, nustatyti liudytojai (jų paaiškinimai aprašyti), kaltas asmuo nustatytas, kaltės forma vienu atveju nurodyta (dėl aplaidumo), dėl neblaivumo kaltės forma nenurodyta, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto įsakymo priėmimą, nes pareiškėjas paaiškinime rašė, kodėl jis tapo neblaiviu (dėl kivirčo su artimu žmogumi), duomenys apibūdinantys pažeidėją aprašyti tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės. Pareiškėjo ir jo atstovų nuomone, pareiškėjui diagnozuotas sveikatos sutrikimas turėjo būti įvertintas bent jau kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau pagal minėtą KMEK išvadą, jog pareiškėjas tarnybai tinkamas, tokio drausmės pažeidimo, kaip buvimas tarnybos vietoje neblaiviam, negali pateisinti sveikatos sutrikimas, kuris leidžia toliau tarnauti, tuo labiau, kad Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje nustatyta, jog už buvimą tarnyboje neblaiviam jokios kitokios sankcijos nenumatytos – tik atleidimas iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjas visgi galėjo pasinaudoti Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe prašyti skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, nei numato įstatymas, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo per 30 dienų nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Drausmės pažeidimo sąlygos buvo aprašytos, priežastys – pareiškėjas aiškino, kad kilo konfliktas su artimu žmogumi, pareiškėjas puolė į neviltį, toliau nieko neprisimena. Tokia priežastis nustatyta, todėl įvertinta. Taip pat buvo tiriamos ir pareiškėjo atstovės nurodomos priežastys, susijusios su sveikata, jos taip pat tinkamai įvertintos, dėl papildomo tyrimo buvo pratęstas ir tarnybinio patikrinimo terminas. Pasekmės nebuvo tiriamos, žala taip pat, tačiau tai nedaro tarnybinio patikrinimo išvados neteisėta ir nepagrįsta. Surašyta tarnybinio patikrinimo išvada atitiko Kariuomenės drausmės statuto 26 straipsnio reikalavimus, išvada patvirtinta, kaip to reikalauja Kariuomenės drausmės statuto 27 straipsnis. Pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl paaiškinimas iš jo paimtas tik 2013 m. sausio 23 d. Įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo surašytas 2013 m. sausio 7 d. (t. I, b. l. 103). Patikrinimą atliekantis karys 2013 m. vasario 5 d. prašė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą iki 2013 m. kovo 5 d. (t. I, b. l. 104). Vado 2013 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-60 terminas pratęstas iki 2013 m. kovo 5 d. (t. I, b. l. 105). Terminas pratęstas pagrįstai, kadangi buvo renkama būtina informacija iš Karo medicinos tarnybos, todėl tarnybinio patikrinimo terminas atitiko Kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnio reikalavimus. Taip pat nepažeisti ir drausminės nuobaudos paskyrimo terminai, nustatyti Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnyje. Atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. P-315 formuluotę ir į tarnybinio patikrinimo išvados turinį, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už du pažeidimus: vienas nurodytas Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje, kitas nurodytas Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, tačiau kadangi už abu pažeidimus tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūloma nuobauda atleidimas iš tarnybos, tai nurodyti du kartus įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo būtų nelogiška, nors tai ir numato Kariuomenės drausmės statuto 43 straipsnio 1 dalis (reikėtų nurodyti, kad pareiškėjas du kartus atleidžiamas iš tarnybos). Įsakymo įžangoje nurodyta, kad nuobauda skiriama už du pažeidimus, jų kvalifikavimas nurodytas tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri taip pat įrašyta įsakymo įžanginėje dalyje.

KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų. Taigi skundžiamo įsakymo 3 punktu (pataisytu 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. P-362), profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo kitus reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš pirmiau aptartų dviejų reikalavimų: prašoma įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su kpt. R. M. nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos, paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu); priteisti R. M. jo vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją už visą laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo dienos iki administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas bet kuriuo atveju negalėtų tenkinti reikalavimo pakeisti atleidimo pagrindą, nes tokį klausimą pirmiausiai turėtų išspręsti karinė medicinos ekspertizė. Pareiškėjas nekėlė reikalavimo įpareigoti atlikti jam pakartotinę karinę medicinos ekspertizę. Pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintus Nuostatus, kurie priimti kaip to reikalauja KASOKTĮ 65 straipsnio 3 dalis, sveikatos tikrinimą, nustatant tinkamumą tarnybai, atlieka tik Karinė medicinos ekspertizė.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir motyvus, pareiškėjo visas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaJolita RasiukevičienėHalina Zaikauskaitė